Language of document :

2023 m. spalio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Markov / Komisija

(Byla T-1050/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Yavor Markov (Sofija, Bulgarija), atstovaujamas advokato I. Stoynev

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2022 m. lapkričio 29 d. atrankos komisijos sprendimą, 2023 m. vasario 28 d. atrankos komisijos sprendimą ir 2023 m. liepos 20 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) implicitinį sprendimą,

pagal SESV 270 straipsnį priteisti ieškovui kompensaciją už žalą, kurią jis teigia patyręs per bulgarų kalbos teisininkų lingvistų EPSO konkursą EPSO/AD/383/21 (AD7), kaip kandidatas Nr. 4657756; jis pateko į galutinį šio konkurso etapą, t. y. vertinimo centrą,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad EPSO negalėjo teisėtai pakeisti žodinio pristatymo testo struktūros ir apimties, todėl 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas turi būti panaikintas.

Esminiai konkurso procedūros pažeidimai ir teisės aktų nesilaikymas lėmė ieškovo teisėtų lūkesčių dėl žodinio pristatymo (OP) testo struktūros ir apimties pažeidimą. EPSO negalėjo teisėtai pakeisti OP testo struktūros ir apimties pridėdama atskirą trečią dalį, skirtą vien ES teisės žinioms.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad EPSO neteisėtai pateikė ieškovui netikslią, neaiškią, painią, nenuoseklią ir prieštaringą informaciją, todėl 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas turi būti panaikintas.

EPSO paskelbė pranešimus viešai savo interneto svetainėje ir pateikė informaciją asmeniškai ieškovui jam skirtose žinutėse. Šie pranešimai saisto EPSO, remiantis teise į gerą administravimą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje, ir principu patere legem quam ipse fecisti. Ieškovas vadovavosi šia informacija rengdamasis OP testui ir turėjo atitinkamų teisėtų lūkesčių. Paaiškėjo, kad pirma nurodyta EPSO pateikta informacija buvo netiksli, neaiški, paini, nenuosekli ir prieštaringa. Būtent dėl šios priežasties ieškovo rezultatai buvo prasti.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad 2023 m. vasario 28 d. sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Pirma, 2023 m. vasario 28 d. sprendimas yra neteisėtas, nes juo nepanaikinamas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas, nepaisant prašyme dėl peržiūros pateiktų argumentų. Antra, atrankos komisija pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam, nes neatsižvelgė į visus jo skunde pateiktus argumentus ir atsižvelgė į argumentus, kurių jis nepateikė, o tai yra Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimas. Trečia, į tuos argumentus, į kuriuos ji atsižvelgė, atsižvelgė taip atsainiai, kad sprendimas prilygsta tik bendram pareiškimui. Taigi atrankos komisija nepateikė 2023 m. vasario 28 d. motyvų ir taip pažeidė SESV 296 straipsnio 2 dalį, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą ir Kodekse1 įtvirtintą pareigą motyvuoti savo sprendimus, nes sprendime aiškiai nenurodyti motyvai, kuriais remiantis jis buvo priimtas.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad 2023 m. liepos 20 d. EPSO implicitinis sprendimas turi būti panaikintas.

Kadangi 2023 m. liepos 20 d. EPSO implicitiniu sprendimu patvirtinamas 2023 m. vasario 28 d. sprendimas, jis taip pat turi būti panaikintas dėl tų pačių priežasčių, kurios pirma nurodytos dėl 2023 m. vasario 28 d. sprendimo.

____________

1 Europos Komisijos darbuotojų gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodeksas (nurodytas ieškinyje).