2023 m. rugsėjo 20 d. pareikštas ieškinys byloje Evroins inshurans grup / EIOPA

(Byla T-586/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evroins inshurans grup AD (Sofija, Bulgarija), atstovaujama advokatų A. Morogai, H. Drăghici ir F. Giurgea

Atsakovė: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2023 m. liepos 19 d. Europos priežiūros institucijų Apeliacinės tarybos (toliau – Apeliacinė taryba) sprendimą BoA-D-2023-02, atnaujintą 2023 m. liepos 25 d. Apeliacinės tarybos sprendimu (toliau – Sprendimas BoA-D-2023-02), ir atitinkamai

panaikinti 2023 m. kovo 28 d. EIOPA ataskaitą EIOPA-23-149 dėl jos atlikto Euroins Romania Asigurare – Reasigurare SA turimo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo portfelio techninių atidėjinių su perdraudimu ir be jo vertės nustatymo vertinimo (toliau – EIOPA ataskaita) arba alternatyviai įpareigoti Apeliacinę tarybą iš naujo išnagrinėti ieškovės skundą dėl EIOPA ataskaitos,

priteisti iš Europos priežiūros institucijų ir EIOPA per šį procesą Euroins patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094¹ , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB² ir Apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisykles:

Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai pripažino, kad EIOPA ataskaita nėra sprendimas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1094/2010,

Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai pripažino, kad EIOPA ataskaita nėra „sprendimas“, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją,

Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad pagal Direktyvos 2009/138 nuostatas darytina išvada, jog šis teisės aktas nesuteikia EIOPA jokių konkrečių įgaliojimų išnagrinėti, įvertinti ar patikrinti draudiko techninių atidėjinių su perdraudimu ir be jo vertės nustatymą. Be to, tokie „įgaliojimai“ buvo suteikti išimtinai ir tik valstybės narėms, nes juos įgyvendina jų nacionalinės priežiūros institucijos.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Sprendimas BoA-D-2023-02 buvo priimtas pažeidžiant bendruosius Sąjungos teisės principus:

Sprendimas BoA-D-2023-02 buvo priimtas pažeidžiant proporcingumo principą; Apeliacinė taryba nepatikrino, ar EIOPA ataskaita atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, t. y. ar ši ataskaita yra tinkama ir būtina siekiamam tikslui įgyvendinti,

Sprendimas BoA-D-2023-02 buvo priimtas pažeidžiant vienodo požiūrio principą, t. y. Apeliacinė taryba neišnagrinėjo, ar imdamasi veiksmų dėl ieškovės EIOPA nebuvo objektyvi ir ją diskriminavo,

pagal teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad EIOPA pati neinicijuos jokio vertinimo ir jo neatliks,

veiksmingos teisminės gynybos principas taikomas ne tik įgyvendinant Sąjungos teisę, bet ir ginant pagal Sąjungos teisę suteikiamas teises. Vis dėlto teisė kreiptis į Apeliacinę tarybą nebuvo veiksminga, nes ši taryba tinkamai neįvertino tikrojo EIOPA ataskaitos pobūdžio ir nepatikrino jos faktinių pasekmių.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Sprendimas BoA-D-2023-02 buvo priimtas pažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija).

Chartijos 47 straipsnio nuostatos buvo pažeistos, nes ieškovės teisė kreiptis į Apeliacinę tarybą su skundu dėl EIOPA ataskaitos buvo iliuzinė, taigi neveiksminga, dėl to, kad Apeliacinė taryba deramai neįvertino ieškovės pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad priimdama Sprendimą BoA-D-2023-02 Apeliacinė taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, nes atmetė skundą kaip nepriimtiną.

Iš kartu aiškinamų tam tikrų Sprendimo BoA-D-2023-02 dalių matyti, kad šiame sprendime Apeliacinės tarybos pateikta teisinė argumentacija yra šiek tiek nelogiška ir be pakankamų motyvų bei nuorodų į priimtinus įrodymus daroma išvada, kad EIOPA ataskaita nėra sprendimas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1094/2010.

Ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad priimdama EIOPA ataskaitą ši institucija viršijo įgaliojimus, reglamentuojamus Direktyvoje 2009/138 ir Reglamente Nr. 1094/2010.

Inicijuodama ir atlikdama techninių atidėjinių su perdraudimu ir be jo vertės nustatymo vertinimą EIOPA peržengė Reglamente Nr. 1094/2010 nustatytos kompetencijos ribas ir viršijo pagal teisės aktus jai suteiktus įgaliojimus ir galias. EIOPA veikė nesilaikydama jai priskirtos užduoties užtikrinti priežiūros konvergenciją visoje Europos Sąjungoje.

____________

¹ 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010, p. 48).

¹ 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija) (OL L 335, 2009, p. 1).