TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

Byla F‑39/08

Giorgio Lebedef

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Kasmetinės atostogos – Personalo atstovo veikla – Delegavimas vykdyti atstovavimo veiklą profesinėje sąjungoje ne visą darbo dieną – Atstovavimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus veikla – Neteisėtas neatvykimas į darbą – Išskaičiavimas iš kasmetinių atostogų – Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo G. Lebedef prašo panaikinti 2007 m. gegužės 29 d., birželio 20 d., birželio 28 d. ir liepos 6 d. sprendimus, taip pat du 2007 m. liepos 26 d. sprendimus ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, visus susijusius su iš viso 32 dienų išskaičiavimu iš ieškovo atostogų už 2007 metus.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Nedeleguotų pareigūnų arba tarnautojų dalyvavimas

2.      Pareigūnai – Neteisėtas neatvykimas į darbą – Vėlesnis įteisinimas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Pareiga gauti išankstinį leidimą dėl neatvykimo į darbą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Neatvykimas į darbą – Kontrolės kompetencija

1.      Neįmanoma ir nepageidautina, kad atstovavimą personalui užtikrintų vien deleguoti, nesvarbu, 50 % ar 100 % jų darbo laiko, pareigūnai arba tarnautojai. Egzistuoja aiškus interesas, kad dalį personalo atstovavimo pareigų atliktų nedeleguotas personalas. Tačiau sistema, kurioje konkrečiai numatyta deleguoti tam tikrus personalo atstovus, reiškia, kad nedeleguotų pareigūnų ir tarnautojų dalyvavimas personalo atstovavimo veikloje yra nenuolatinio pobūdžio ir kad, paskaičiavus už pusmetį ar ketvirtį, jis sudaro palyginti nedidelę darbo laiko dalį.

Nors iš esmės neįmanoma tiksliai atriboti dalyvavimo atstovavimo personalui veikloje „nenuolatinio“ pobūdžio ir tiksliai nustatyti tam skirto darbo laiko dalies ir tai galima įvertinti tik kiekvienu konkrečiu atveju, pritarus tam, kad nedeleguotas pareigūnas arba tarnautojas atstovavimo personalui veiklai skirtų beveik visą ar net visą savo darbo laiką ir beveik neskirtų arba iš viso neskirtų jokio laiko tarnybai, į kurią paskirtas, būtų apeinama įvairiais Komisijos ir profesinių sąjungų bei darbuotojų draugijų sudarytais susitarimais įdiegta sistema ir, nelygu aplinkybės, galėtų atsirasti piktnaudžiavimas teise, dėl kurio Bendrijos teismui gali tekti skirti sankcijas.

(žr. 49 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Angelini prieš Komisiją, T‑222/95, Rink. VT p. I‑A‑491 ir II‑1277, 35 ir 36 punktai; 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Costantini prieš Komisiją, T‑57/96, Rink. VT p. I‑A‑495 ir II‑1293, 28 ir 29  punktai; 2001 m. birželio 12 d. Nutarties Gogos prieš Komisiją, T‑95/98 DEP, Rink. VT p. I‑A‑123 ir II‑571, 24 punktas.

2.      Nepateikus prašymo suteikti išankstinį leidimą neatvykti į darbą arba bent jau iš anksto neinformavus apie šį neatvykimą, ex post patvirtinimas, kuriuo būtų įteisintas pareigūno neatvykimas į darbą, įmanomas tik ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnyje. Bet kuriuo atveju, net turėdama ex post patvirtinimą, kompetentinga administracija turi galėti išlaikyti tam tikrą kontrolės teisę ir patikrinti neteisėtu laikomo neatvykimo į darbą vėlesnio įteisinimo pagrįstumą.

(žr. 55 punktą)

3.      Nors tam tikromis aplinkybėmis praktiniai sunkumai ar konfidencialumo suvaržymai gali trukdyti personalo atstovams laikytis pareigos gauti išankstinį savo viršininko leidimą (ar bent jau iš anksto jį informuoti) dėl neatvykimo į darbą, konkrečiai kalbant apie konfidencialumo klausimą ir, nepaisant aplinkybės, kad didelė informacijos apie personalo atstovavimo veiklą, visų pirma oficialių susirinkimų vietą, laiką ir dalyvius, dalis nėra konfidenciali ir kad konfidencialumo pareiga taikoma tik daliai šios veiklos, personalo atstovui visuomet lieka galimybė, net kai esama konfidencialių duomenų, savo tiesioginiam viršininkui pateikti bendro pobūdžio, nekonfidencialią informaciją, kaip antai apie apytikslę susirinkimo trukmę.

Be to, tarnybos, į kurią paskirtas pareigūnas, bendras ir neapibrėžtas žinojimas apie jo vykdomą atstovavimo personalui veiklą negali prilygti išankstiniam informavimui nei juo labiau išankstiniam viršininko leidimui.

(žr. 57 ir 58 punktus)

4.      Kalbant apie pareigūną, priklausantį dviem hierarchinėms struktūroms, kurių pirma – personalo atstovybė, kiek tai susiję su jo vykdoma personalo atstovo veikla, o antra – tarnyba, į kurią jis paskirtas, pasakytina, kad nors personalo atstovybė yra kompetentinga vykdyti jo neatvykimo dirbti į profesinę sąjungą laiku kontrolę, to negalima pasakyti apie jo neatvykimą į darbą tuo darbo laiku, kurį jis turi skirti darbui tarnyboje, į kurią paskirtas: kompetenciją kontroliuoti tokį neatvykimą turi vien ši tarnyba.

(žr. 59 punktą)