Byla T‑320/10

(ištraukų skelbimas)

Fürstlich Castell’sches Domänenamt Albrecht Fürst zu Castell-Castell

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas CASTEL – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas – Priimtinumas – Absoliutus atmetimo pagrindas, kuriuo nebuvo remtasi Apeliacinėje taryboje – Faktų nagrinėjimas savo iniciatyva – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra dėl absoliučių atmetimo pagrindų – Tik nurodytų pagrindų nagrinėjimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalis, 52, 55 straipsniai ir 76 straipsnio 1 dalis)

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 76 straipsnio 1 dalį nagrinėdami absoliučius atmetimo pagrindus Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ekspertai, o apeliacijos atveju – šios Tarnybos apeliacinės tarybos turi nagrinėti faktus savo iniciatyva, kad nustatytų, ar prašomam įregistruoti prekių ženklui taikomas kuris nors iš absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, kurie išdėstyti to paties reglamento 7 straipsnyje. Iš to aišku, kad kompetentingi Tarnybos padaliniai gali būti priversti pagrįsti savo sprendimus tais faktais, kurių pareiškėjas nenurodė. Tarnyba turi savo iniciatyva nagrinėti tinkamus faktus, dėl kurių gali būti taikomas absoliutus atmetimo pagrindas.

Vis dėlto per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą Tarnybos negalima priversti iš naujo savo iniciatyva nagrinėti eksperto jau išnagrinėtus tinkamus faktus, dėl kurių gali būti taikomi absoliutūs atmetimo pagrindai. Iš Reglamento Nr. 207/2009 52 ir 55 straipsnių matyti, kad Bendrijos prekių ženklas laikomas galiojančiu, kol Tarnyba nepaskelbė jo negaliojančiu atlikusi registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą. Taigi prekių ženklui taikoma galiojimo prezumpcija, kuri yra kontrolės, kurią Tarnyba atlieka nagrinėdama registracijos paraišką, loginė pasekmė.

Dėl šios galiojimo prezumpcijos Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Tarnybos pareiga savo iniciatyva nagrinėti tinkamus faktus, dėl kurių gali būti taikomi absoliutūs atmetimo pagrindai, reiškia tik ekspertų, o apeliacijos atveju – apeliacinių tarybų pareigą išnagrinėti Bendrijos prekių ženklo paraišką per šio ženklo registracijos procedūrą. Kadangi vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai preziumuojamas registruoto Bendrijos prekių ženklo galiojimas, prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo turi nurodyti Tarnybai konkrečius duomenis, dėl kurių šis galiojimas gali būti ginčijamas.

(žr. 26–28 punktus)