PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. gegužės 25 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo PC WORKS paraiška – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas W WORK PRO – Atsisakymas įregistruoti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑352/02
Creative Technology Ltd, įsteigta Singapūre (Singapūras), atstovaujama barrister M. Edenborough, solicitors J. Flintoft, S. Jones ir P. Rawlinson,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą B. Holst Filtenborg ir S. Laitinen,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai – José Vila Ortiz, gyvenančiam Valensijoje (Ispanija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2002 m. rugsėjo 4 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 265/2001-4), susijusio su protesto procedūra tarp Creative Technology Ltd ir José Vila Ortiz,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai P. Mengozzi ir I. Wiszniewska Białecka,
kacleris H. Jung,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2002 m. lapkričio 25 dieną,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. balandžio 8 dieną,
įvykus 2004 m. lapkričio 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1997 m. lapkričio 4 d. ieškovė, remdamasi pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo PC WORKS. Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9 klasei ir apibūdinamos taip: „garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo įranga, garsiakalbiai, stiprintuvai, plokštelių grotuvai, kasečių grotuvai, kompaktinių plokštelių grotuvai, derintuvai ir visų šių prekių dalys bei priedai“.
3 1998 m. spalio 26 d. paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 81/98.
4 1999 m. sausio 22 d. J. Vila Ortiz, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu, pateikė protestą dėl ieškovės paraiškos, nurodydamas galimybę suklaidinti to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Protestas buvo pateiktas visų ieškovės Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių atžvilgiu ir grindžiamas šiuo ankstesniu vaizdiniu nacionaliniu prekių ženklu:
5 1994 m. spalio 10 d. šis prekių ženklas buvo įregistruotas Ispanijoje 9 klasei priklausantiems „elektroninei garso įrangai; garsiakalbiams; garso atkūrimo įrangai; radijo aparatams; televizoriams ir vaizdo aparatūrai“.
6 2001 m. sausio 26 d. Sprendimu Protestų skyrius nurodė, kad egzistuoja galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, ir todėl atmetė ieškovės paraišką visų prekių atžvilgiu.
7 2001 m. kovo 19 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo (byla R 265/2001). Šioje apeliacijoje ji pakeitė prekių, nurodytų paraiškoje, apibūdinimą, prijungdama tokį patikslinimą: „visos minėtos prekės, susijusios su kompiuteriais ir kompiuterių įranga“.
8 2002 m. rugsėjo 4 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba patvirtino Protestų skyriaus sprendimą ir apeliaciją atmetė. Apeliacinė taryba manė, kad prekių ženklo paraiška ir ankstesnis prekių ženklas iš esmės skirti tos pačios kategorijos prekėms, tai yra elektrinei garso ar vaizdo atkūrimo įrangai, ir kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiniu, fonetiniu ir konceptualiu požiūriais yra panašūs.
Šalių reikalavimai
9 Posėdyje ieškovė atsisakė savo reikalavimo, kad VRDT būtų įpareigota patenkinti jos prekių ženklo paraišką.
10 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir Protestų skyriaus sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas Apeliacinėje taryboje ir Protestų skyriuje.
11 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu dėl Reglamento Nr. 40/94 pažeidimo, tvirtindama, kad Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, jog egzistuoja galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
Šalių argumentai
13 Ieškovė nurodo, kad dviejų prekių ženklų palyginimas, siekiant įvertinti galimybės supainioti egzistavimą, turi būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno iš žymenų sukurtą bendrą įspūdį. Tačiau tokio vertinimo metu negalima išskaidyti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tam, kad būtų palyginti skirtingi jų sudedamieji elementai, ypač kai, kaip yra šiuo atveju, nėra jokių požymių, leidžiančių daryti išvadą, jog atitinkama visuomenė tokį veiksmą atliks, ir kai elementai, iš kurių sudaryti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, patys savaime turi silpną skiriamąjį požymį, nes kiekvieno iš nagrinėjamų prekių ženklų skiriamąjį požymį lemia šių skirtingų elementų sąveikos sukeliamas bendras įspūdis. Ieškovės nuomone, negalima suteikti didesnės apsaugos prekių ženklui, kai ši apsauga pagrįsta vienu iš jo sudedamųjų elementų, turinčiu silpną skiriamąjį požymį.
14 Nagrinėjamoje byloje ankstesnį prekių ženklą sudaro trys elementai: raidė „w“, žodis „work“ ir elementas „pro“, o prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro tik du elementai: „pc“ ir žodis „works“. Be to, ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis atsiranda dėl elementų „w“ ir „work“ sąveikos, trečia sudedamoji dalis atlieka tik nedidelį vaidmenį žymens sukeliamame bendrame įspūdyje, o prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamasis požymis atsiranda iš elementų „pc“ ir „works“ sąveikos.
15 Taigi vienintelės aplinkybės, kad žodį „work“ sudarančios raidės yra bendros abiem žymenims, dėl kurių kilo ginčas, nepakanka įrodyti, jog egzistuoja galimybė šiuos žymenis supainioti.
16 Būtent dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualinio palyginimo ieškovė nurodo, kad ankstesnis prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, o prašomas įregistruoti ženklas yra žodinis. Ji ypač pažymi, kad trys ankstesnį prekių ženklą sudarantys elementai yra išdėstyti vertikaliai, ir iš „w“ raidės sudarytas elementas dominuoja bendrame įspūdyje, o dvi prašomo įregistruoti prekių ženklo sudedamosios dalys yra išdėstytos horizontaliai.
17 Fonetiniu požiūriu ankstesnis prekių ženklas žodžiu išreiškiamas tiek iš eilės tariant tris jį sudarančius elementus „w“, „work“ ir „pro“, tiek tariant tik žodį „work“, jeigu manoma, kad elementai „w“ ir „pro“ yra grynai grafiniai. Tačiau prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti išreiškiamas tik kartu tariant elementus „pc works“. Kad ir koks būtų ankstesnio prekių ženklo tarimas, ieškovės nuomone, jis skiriasi nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo tarimo, nes raidė „w“ negali būti supainiota su elementu „pc“, o žodis „work“ negali būti supainiotas su žodiniu elementu „pc works“.
18 Konceptualiu požiūriu ieškovė tvirtina, kad darant prielaidą, jog žodžiai „work“ ir „works“ nieko nereiškia paprastam vartotojui ispanui, kurio atžvilgiu turi būti vertinama galimybė supainioti, pastarasis jų nesusies ir laikys dviem skirtingais žodžiais. Ypač jis nesuvoks žodžio „works“ kaip žodžio „work“ daugiskaitos. Tačiau, ieškovės nuomone, jeigu būtina daryti išvadą, kad atitinkama visuomenė pakankamai moka anglų kalbą, kad suprastų šių žodžių reikšmę, reikia pripažinti, jog ji taip pat gali pastebėti ir skirtingą šių žodžių reikšmę.
19 Be to, ieškovė pažymi, kad prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes dėl jų pobūdžio atitinkamas vartotojas renkasi dėmesingai, todėl nuspręs jas pirkti tik įsitikinęs, kad jos iš tikrųjų atitinka jo poreikius. Ši aplinkybė sumažina atitinkamos visuomenės suklaidinimo galimybę.
20 VRDT tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepadarė jokios teisės klaidos ir teisingai nustatė žymenų, dėl kurių kilo ginčas, galimybės supainioti egzistavimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
21 Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad „ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu“.
22 Pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką galimybė supainioti egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės pagamintos ar paslaugos suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių.
23 Pagal tą pačią teismų praktiką galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia tam tikrus žymenis ar prekes ir paslaugas, ir į visas konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT - Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 31–33 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
24 Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių, kurių apibūdinimas pateiktas 2, 5 ir 7 punktuose, pobūdį, atitinkamą visuomenę, kurios atžvilgiu turi būti vertinama galimybė suklaidinti, sudaro paprasti vartotojai. Be to, iš Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad ši atitinkama visuomenė gyvena valstybės narės teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas, šiuo atveju Ispanijoje.
25 Taigi, nors ir tiesa, kad ieškovės siūlomos prekės, kurias sudaro garso ir vaizdo įranga, skirta prijungti prie kompiuterio, numatytos daugiau ar mažiau gilių informatikos žinių turinčiai visuomenei, įpratusiai naudoti elektroninę įrangą, vis dėlto šiuo metu tokių prekių siūlymas, naudojimas ir platinimas daugiausia iš jaunimo sudarytai plačiai visuomenei neleidžia laikyti jų skirtomis tik ribotai ir specialių žinių turinčiai vartotojų grupei, nors prekės negali būti apibūdinamos ir kaip masinio vartojimo. Taip pat, nors ir tiesa, kad kai kurias iš nagrinėjamų prekių dėl jų sudėtingumo ir kainos vartotojas gali rinktis atidžiau, tai negali būti taikoma visoms nagrinėjamoms prekėms, kaip atsakyme į ieškinį teisingai pažymėjo VRDT. Taigi reikia manyti, kad atitinkamą visuomenę sudaro paprasti, pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs vartotojai.
26 Remiantis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu bei atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, būtina palyginti, pirma, nagrinėjamas prekes ir, antra, žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
Dėl nagrinėjamų prekių
27 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nustatant, ar egzistuoja panašumas tarp nagrinėjamų prekių ar paslaugų, reikia atsižvelgti į visus svarbius jų ryšį nusakančius veiksnius. Šie veiksniai pirmiausiai apima jų rūšį, paskirtį, naudojimą bei tai, ar jos yra konkuruojančios, ar papildančios vienos kitas (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS), T‑388/00, Rink. p. II‑4301, 51 punktas).
28 Nagrinėjamoje byloje protestas grindžiamas ankstesniu prekių ženklu, įregistruotu 9 klasės prekėms, ir pateiktas dėl prašomo prekių ženklo įregistravimo tai pačiai klasei priklausančioms prekėms.
29 Būtina nurodyti, kad ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos išvados, jog nagrinėjami prekių ženklai iš esmės skirti tos pačios rūšies prekėms, tai yra elektrinei garso ir vaizdo atkūrimo įrangai.
30 Į šią išvadą turi būti atsižvelgta.
31 Apeliacinei tarybai ieškovės pateiktas paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių apibūdinimo patikslinimas (žr. 7 punktą), apribojantis apibūdinimą vien įranga ir jos dalimis, skirtomis prijungti prie kompiuterio ir kompiuterių įrangos, tokio vertinimo nepakeičia. Iš tikrųjų vienintelės aplinkybės, kad to paties patikslinimo nėra protestą pareiškusio asmens prekių apibūdinime, nepakanka paneigti išvadą, kad nagrinėjamos prekės yra tos pačios rūšies ir gali turėti tą pačią paskirtį. Šiuo atžvilgiu reikia manyti, kaip teisingai atsakymo į ieškinį 21 punkte nurodė VRDT, kad ankstesniu prekių ženklu ženklinamų prekių apibūdinimas yra pakankamai platus, jog apimtų ir prašomu įregistruoti prekių ženklu ženklinamas prekes.
Dėl nagrinėjamų žymenų
32 Nagrinėjamoje byloje ankstesnį prekių ženklą sudaro mišrus – vaizdinis ir žodinis – žymuo, sudarytas iš trijų vertikaliai išdėstytų elementų, kurių pirmąjį sudaro žymuo, vaizduojantis juodą diską, kur įrašyta baltos spalvos didžioji raidė „w“, antrąjį sudaro didžiosiomis juodos spalvos raidėmis parašytas žodis „work“, o trečiąjį – juodos spalvos stačiakampis, kuriame įrašytos trys mažos baltos spalvos, viena nuo kitos nutolusios didžiosios raidės, sudarančios elementą „pro“. Prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro žodinis elementas „pc works“.
33 Pirmiausia dėl dviejų nagrinėjamų prekių ženklų vizualinio palyginimo būtina priminti, kad Pirmosios instancijos teismas jau patikslino, jog niekas neprieštarauja tam, kad būtų patikrintas žodinio prekių ženklo ir vaizdinio prekių ženklo vizualaus panašumo buvimas, nes šių dviejų prekių ženklų tipų grafinė konfigūracija gali sukelti vizualų įspūdį (2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vedial prieš VRDT – France Distribution (HUBERT), T‑110/01, Rink. p. II‑5275, 51 punktas).
34 Toliau būtina priminti, kad Pirmosios instancijos teismas jau nusprendė, jog sudėtinis – žodinis ir vaizdinis – prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, tik jeigu pastaroji yra dominuojantis elementas sudėtinio prekių ženklo sukeltame bendrame įspūdyje. Taip yra tada, kai vien ši sudedamoji dalis gali dominuoti prekių ženklo vaizde, kurį atitinkama visuomenė prisimena, o kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios jo sukeltame bendrame įspūdyje (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 33 punktas).
35 Nagrinėjamoje byloje pirmiausia būtina pastebėti, kad vienas iš ankstesnio prekių ženklo elementų, tai yra žodis „work“, yra labai panašus į vieną iš prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių žodinių elementų.
36 Toliau būtina nurodyti, kad dėl nagrinėjamų žymenų vizualinio palyginimo Apeliacinė taryba manė, jog žodžiai „work“ ir „works“ vizualiniu požiūriu yra atitinkamai ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantys elementai.
37 Šiuo atžvilgiu, pirma, dėl ankstesnio prekių ženklo būtina pažymėti, kad elementas, sudarytas iš žodžio „work“, užima centrinę poziciją kitų žymens grafinių elementų atžvilgiu ir proporciškai savo dydžiu sudaro svarbiausią žymens sudedamąją dalį. Be to, grafinis elementas, sudarytas iš juodos spalvos stačiakampio, į kurį įrašytos raidės „pro“, esantis po žodžiu „work“, savo apimtimi ir spalva sukuria pabraukimo įspūdį, dėl kurio atrodo, kad minėtas elementas atlieka antraeilę funkciją iš žodžio „word“ sudaryto elemento atžvilgiu ir padeda sustiprinti pastarojo vizualinį įspūdį. Galiausiai dėl elemento, kurį sudaro juodas diskas, kuriame įrašyta raidė „w“, reikia manyti, kad dėl mažesnio dydžio jo vizualinis įspūdis yra mažesnis nei žodinio elemento „work“. Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos nuspręsdama, jog toks elementas dominuoja ankstesnio prekių ženklo bendrame vizualiniame įspūdyje.
38 Antra, dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo reikia manyti, kad žodis „works“ yra dominuojantis elemento „pc“ atžvilgiu, kuris yra pirmasis žymens elementas, tačiau turi aiškiai silpnesnį vizualinį įspūdį, nes užima erdvę, lygią šiek tiek daugiau nei trečdaliui žodžio „works“ užimamos erdvės. Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad pastarasis yra dominuojantis elementas prašomo įregistruoti prekių ženklo bendrame vizualiame įspūdyje.
39 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia manyti, kad egzistuoja didelis žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualinis panašumas, nes jų dominuojantys elementai, sudaryti daugiausia iš tų pačių grafinių žymenų, tai yra raidžių „w“ „o“ „r“ ir „k“, išdėstytų ta pačia seka ir sudarančių žodį „work“, ir jie skiriasi tik tuo, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle prie šios sekos prijungiamas dar vienas žymuo, tai yra raidė „s“.
40 Fonetiniu požiūriu Apeliacinė taryba, kaip ir VRDT savo atsakyme į ieškinį, manė, kad mažai tikėtina, jog vartotojai ispanai protestą pareiškusio asmens prekių ženklą nurodys ištardami visus jo žodinius elementus, tai yra „w“, „work“ ir „pro“. Iš tikrųjų detaliai neanalizuodami prekių ženklo jie greičiau susikoncentruos prie žodžio „work“, o iš raidės „w“ sudarytą elementą suvoks kaip aiškiai dekoratyvinį ir neatsižvelgs į elementą „pro“ dėl jo mažo dydžio.
41 Pirmiausia būtina nurodyti, kad išvada, prie kurios priėjo Apeliacinė taryba, yra analizės, apimančios vizualius ir fonetinius vertinimo kriterijus, rezultatas. Taigi svarbu patikrinti, ar toks veiksmas yra suderinamas su tinkamu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio vertinimu, siekiant nustatyti galimybės supainioti egzistavimą.
42 Šiuo atžvilgiu būtina nurodyti, kad sudėtinio žymens fonetinis atkūrimas atitinka visų jo žodinių elementų fonetinį atkūrimą, neatsižvelgiant į jų grafinius ypatumus, kurie greičiau priklauso vizualinei žymens analizei.
43 Tačiau vertinant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, vizualinius, fonetinius ir konceptualius panašumus tam, kad būtų nustatytas arba paneigtas atitinkamos visuomenės suklaidinimo galimybės egzistavimas, būtina atsižvelgti į bendrą įspūdį, kurį atitinkamai visuomenei sukelia kiekvienas iš dviejų žymenų.
44 Taigi sudėtinio – žodinio ir vaizdinio – prekių ženklo atveju žodiniai elementai tuo pat metu yra vaizdiniai elementai, kurie dėl savo grafinių ypatumų gali sukelti daugiau ar mažiau ryškų vizualinį įspūdį. Taigi tuo atveju, kai tokį žymenį sudaro keletas žodinių elementų, kai kurie iš jų gali, pavyzdžiui, dėl savo dydžio, spalvos ar pozicijos, labiau pritraukti vartotojo dėmesį ta prasme, kad pastarasis, turėdamas žodžiu nurodyti žymenį, ištars tik šiuos elementus ir neatsižvelgs į kitus. Vizualinis įspūdis, kilęs dėl sudėtinio žymens žodinių elementų grafinių ypatumų, gali daryti įtaką žymens garsiniam atkūrimui.
45 Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodyta 37 punkte, žodis „work“ dominuoja ankstesnio prekių ženklo bendrame vizualiniame įspūdyje ir sudaro žodinį elementą, galintį labiau pritraukti dėmesį ir būti tuojau pat pastebimam bei lengvai įsimenamam. Kiti žymens žodiniai elementai šiuo atžvilgiu daro tik nežymią įtaką. Elementas „pro“ sunkiai įsimenamas dėl jo mažo dydžio ir nėra tuojau pat pastebimas kaip žodis, nes jį sudarančios trys raidės yra labai smarkiai nutolusios viena nuo kitos. Žymuo „w“, sudarytas iš vienos raidės, kuri nėra labai plačiai naudojama ispanų kalboje, suvokiamas greičiau kaip dekoratyvinis elementas.
46 Iš viso to, kas buvo išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos manydama, jog atitinkamas vartotojas ispanas gali žodžiu nurodyti protestą pateikusio asmens prekių ženklą ištardamas tik žodį „work“. Kadangi turi būti atliekamas žymenų „work“ ir „pc works“ garsinės formos palyginimas, būtina padaryti išvadą, kad egzistuoja tam tikras panašumas, nes abiem žymenims būdingos ta pačia seka išdėstytos juos sudarančios raidės.
47 Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad taip pat egzistuoja žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas konceptualiu požiūriu, pripažindama, kad atitinkama visuomenė žino angliškų žodžių „work“ ir „works“ reikšmę. Atsakyme į ieškinį VRDT patikslino, kad nagrinėjami prekių ženklai primena tą pačią idėją, tai yra „fizines pastangas, skirtas tam tikriems dalykams įgyvendinti“.
48 Šiuo atžvilgiu pirmiausia būtina nurodyti, kad elementas „pc“, esantis prašomame įregistruoti prekių ženkle, įgyja apibūdinamąjį pobūdį atitinkamų prekių atžvilgiu, kai tiek anglų, tiek ir ispanų kalbose turima omenyje „asmeninio kompiuterio“ (anglų k. „personal computer“) santrumpa. Konceptualiu požiūriu skiriamasis šio prekių ženklo elementas sudarytas iš žodžio „works“. Dėl ankstesnio prekių ženklo reikia manyti, kad dėl priežasčių, analogiškų nurodytoms 43–45 punktuose, ir nesant nei žodinių, nei vaizdinių elementų, turinčių autonominę vaizdingą galią, konceptualiu požiūriu jo dominuojantį elementą sudaro žodis „work“.
49 Todėl, kaip, atrodo, pripažįsta pati ieškovė, tikėtina, jog atitinkama visuomenė, sudaryta iš vartotojų, įpratusių naudoti kompiuterius, pakankamai moka anglų kalbą, kad suprastų žodžio „work“ reikšmę ir atpažintų pastarojo daugiskaitos formą „works“.
50 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos tvirtindama, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs ir konceptualiai.
51 Iš to, kas buvo pasakyta, matyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis prekių ženklas vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai yra panašūs.
Dėl galimybės supainioti
52 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką visapusiškas galimybės supainioti įvertinimas tiek, kiek jis susijęs su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualiniu, fonetiniu ar konceptualiu panašumu, privalo būti pagrįstas jų sukeliamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 23 punktas ir minėto sprendimo ELS 62 punktas). Iš tikrųjų paprastas nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojas, kurio prekių ženklo suvokimas yra vienas pagrindinių kriterijų atliekant visapusišką vertinimą, paprastai suvokia prekių ženklą kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių (minėto sprendimo SABEL 23 punktas).
53 Šiuo atveju atsižvelgiant į žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumus ir aplinkybę, kad pastarieji skirti tos pačios rūšies prekėms, būtina padaryti išvadą, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos manydama, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja reali galimybė, kad atitinkama visuomenė gali suklysti dėl šių prekių komercinės kilmės.
54 Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, ieškovės reikalavimai dėl panaikinimo turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
56 Pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį šalių patirtos būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis. Tai netaikoma išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu Protestų skyriuje, todėl bet kuriuo atveju ieškovės prašymas atlyginti šias išlaidas yra atmestinas. Taip pat turi būti atmestas ieškovės prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu Apeliacinėje taryboje, nes reikalavimai dėl panaikinimo buvo atmesti.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia :
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Legal | Mengozzi | Wiszniewska-Białecka |
Paskelbta 2005 m. gegužės 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.