Language of document : ECLI:EU:T:2022:46


BENDROJO TEISMO (devintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. vasario 2 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – ECB patikėti specialūs priežiūros uždaviniai – Sprendimas panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą – Kaltinimų pareiškimas pagrindiniam akcininkui trečiojoje šalyje – Reputacijos kriterijus – Reputacijos suvokimas rinkoje – Nekaltumo prezumpcija – Proporcingumas – Teisė į gynybą“

Byloje T‑27/19

Pilatus Bank plc, įsteigta Ta’Xbiex (Malta),

Pilatus Holding Ltd., įsteigta Ta’Xbiex,

atstovaujamos avocat O. Behrends,

ieškovės,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą E. Yoo, M. Puidoko ir A. Karpf,

atsakovą,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou, A. Nijenhuis ir A. Steiblytės,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2018 m. lapkričio 2 d. ECB sprendimą panaikinti Pilatus Bank leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai M. J. Costeira (pranešėja), M. Kancheva, B. Berke ir T. Perišin,

posėdžio sekretorius I. Pollalis, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. vasario 26 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        Ieškovės Pilatus Bank plc ir Pilatus Holding Ltd. yra atitinkamai Maltoje įsteigta mažiau svarbi kredito įstaiga, kurios tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą vykdo Malta Financial Services Authority (MFSA, Maltos finansinių paslaugų institucija), ir pagrindinis tiesioginis šios kredito įstaigos akcininkas.

2        Kaip teigiama 2018 m. kovo 19 d. United States Department of Justice (Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas) paskelbtame pranešime spaudai, pirmosios ieškovės akcininkas Ali Sadr, kuriam netiesiogiai priklauso 100 % jos kapitalo ir balsavimo teisių, buvo suimtas Jungtinėse Valstijose, jam pareiškus šešis kaltinimus dėl galimo dalyvavimo schemoje, pagal kurią maždaug 115 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (USD), sumokėtų vienam projektui Venesueloje finansuoti, buvo nukreipti asmenims ir bendrovėms iš Irano.

3        Remiantis United States Attorney for the Southern District of New York (Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko pietinės apygardos prokuroras) priimtu kaltinamuoju aktu dalis lėšų, panaudotų pirmajai ieškovei 2013 m. įsteigti ir jos veiklai finansuoti, buvo gautos neteisėtai ir susijusios su projektu Venesueloje.

4        Kai Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Sadr buvo pareikšti kaltinimai, pirmoji ieškovė, be kita ko, sulaukė prašymų atsiimti indėlius iš viso už 51,4 mln. EUR, t. y. apie 40 % jos turimų indėlių.

5        2018 m. kovo 21 d. MFSA priėmė nurodymą dėl balsavimo teisių atėmimo arba sustabdymo, juo, be kita ko, įpareigojo nedelsiant nušalinti A. Sadr nuo pirmojoje ieškovėje užimamų vadovo pareigų, taip pat nuo visų kitų joje vykdomų sprendimų priėmimo funkcijų, sustabdyti naudojimąsi balsavimo teisėmis ir užtikrinti, kad jis daugiau nebūtų nei minėtos ieškovės teisinis atstovas, nei jos atstovas teisme.

6        Tą pačią dieną MFSA priėmė nurodymą dėl moratoriumo, juo pirmajai ieškovei uždraudė vykdyti bet kokias bankines operacijas, visų pirma leisti šios ieškovės akcininkams ir valdybos nariams atsiimti ir įnešti indėlius.

7        2018 m. kovo 22 d. MFSA priėmė nurodymą skirti kompetentingą asmenį, siekdama pavesti šiam asmeniui vykdyti iš esmės visus įgaliojimus, paprastai suteikiamus pirmosios ieškovės valdymo organams ir susijusius su šios ieškovės konkrečia veikla ir turtu.

8        2018 m. birželio 29 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo MFSA pasiūlymą panaikinti pirmosios ieškovės leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 14 straipsnio 5 dalį.

9        2018 m. rugpjūčio 2 d. MFSA pateikė ECB patikslintą pasiūlymą dėl pirmosios ieškovės leidimo vykdyti kredito įstaigos veiklą panaikinimo.

10      2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu ECB pasiūlė pirmajai ieškovei per penkias darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti savo pastabas dėl sprendimo panaikinti leidimą projekto.

11      2018 m. rugsėjo 6 d. pirmoji ieškovė paprašė šį terminą pratęsti 14 dienų ir leisti susipažinti su šios bylos medžiaga.

12      Pirmosios ieškovės prašymu terminas buvo pirmą kartą pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 17 d. ir pakartotinai – iki tų pačių metų rugsėjo 21 d.

13      2018 m. rugsėjo 13 d. raštu ECB suteikė pirmajai ieškovei galimybę susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

14      2018 m. rugsėjo 21 d. pirmoji ieškovė pateikė savo pastabas dėl sprendimo panaikinti leidimą projekto, jose išdėstė savo vadovybės ir akcininkų nepritarimą šiam sprendimui.

15      2018 m. lapkričio 2 d. ECB, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktu ir 14 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą panaikinti pirmosios ieškovės leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą (toliau – ginčijamas sprendimas).

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

16      2019 m. sausio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovių ieškinį.

17      2019 m. kovo 28 d. ECB pateikė atsiliepimą į ieškinį.

18      2019 m. gegužės 17 d. sprendimu buvusios Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas leido Europos Komisijai įstoti į bylą palaikyti ECB reikalavimų.

19      Komisija per nustatytą terminą pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.

20      2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės pateikė savo pastabas dėl šio įstojimo į bylą paaiškinimo.

21      2019 m. birželio 28 d. ieškovės pateikė dubliką, o 2019 m. rugpjūčio 21 d. ECB pateikė tripliką.

22      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant šio teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į devintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

23      Bendrojo Teismo devintosios kolegijos siūlymu šis teismas, remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

24      2021 m. vasario 25 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu į kolegiją buvo paskirtas naujas teisėjas asesorius ir kolegijos pirmininkas.

25      Teisėjui pranešėjui pasiūlius, Bendrasis Teismas (devintoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir šalys buvo išklausytos per 2021 m. vasario 26 d. posėdį.

26      2021 m. vasario 26 d. teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pasiūlė ECB atsakyti į vieną klausimą, o kitoms šalims – pareikšti savo nuomonę. Šis prašymas buvo įvykdytas per nustatytą laikotarpį.

27      2021 m. rugpjūčio 12 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla buvo paskirta naujai teisėjai pranešėjai.

28      2021 m. rugpjūčio 1 d. mirus teisėjui B. Berke, trys šį sprendimą pasirašę teisėjai tęsė pasitarimus pagal Procedūros reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį.

29      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

30      ECB, palaikomas Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, kiek jis susijęs su antrąja ieškove,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, kiek jis susijęs su ta ieškove,

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, kiek jis susijęs su pirmąja ieškove,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl priimtinumo

31      ECB, palaikomas Komisijos, iš esmės teigia, kad ieškinys nepriimtinas, kiek jis pareikštas antrosios ieškovės vardu ir jos naudai, nes ji neįrodė savo asmeninio ir atskiro suinteresuotumo panaikinti ginčijamą sprendimą, taip pat neįrodė, kad šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs.

32      Ieškovių teigimu, ieškinys yra priimtinas, kiek jį pareiškė antroji ieškovė, tiesioginė pirmosios ieškovės kontrolinio akcijų paketo savininkė.

33      Šiuo klausimu reikia priminti, kad kredito įstaigos, kurios leidimas vykdyti kredito įstaigos veiklą buvo panaikintas, akcininkai nėra tiesiogiai susiję su sprendimu panaikinti leidimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 107–115 punktus ir rezoliucinę dalį).

34      Taigi, kaip tvirtina ECB ir Komisija, ieškinys yra nepriimtinas, kiek jį pareiškė antroji ieškovė.

B.      Dėl esmės

35      Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi vienuolika pagrindų.

36      Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalies ir gero administravimo principo pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas vertinimo klaida dėl motyvo panaikinti leidimą buvimo. Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB nepasinaudojo (arba tinkamai nepasinaudojo) diskrecija. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, be to, šios aplinkybės nebuvo nešališkai ir objektyviai įvertintos. Penktasis–aštuntasis ieškinio pagrindai atitinkamai grindžiami proporcingumo principo pažeidimu, nemo auditur principo pažeidimu, teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimu ir vienodo požiūrio principo pažeidimu. Devintasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio ir 75 konstatuojamosios dalies pažeidimu bei piktnaudžiavimu įgaliojimais. Dešimtasis pagrindas grindžiamas teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam, pažeidimu, o vienuoliktasis pagrindas – pareigos motyvuoti pažeidimu.

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalies ir gero administravimo principo pažeidimu

37      Ieškovės teigia, kad ECB neįvykdė savo pareigų pagal Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalį ir pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, nes leido MFSA faktiškai panaikinti leidimą be jokios tinkamos procedūros (jai priimant 2018 m. kovo 21 d. ir 22 d. nurodymus) ir apsiribojo tik MFSA sprendimo patvirtinimu.

38      Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes juo iš esmės tik patvirtinamas MFSA atliktas veiksmas (pranc. fait accompli), tačiau iš tiesų tai nėra ECB sprendimas.

39      Ieškovės teigia, kad šiomis aplinkybėmis ECB turėjo įsikišti pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies c punktą ir atsižvelgdamas į savo pareigą užtikrinti aukštus priežiūros standartus, iš esmės siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų, įgaliojimų paskirstymo, kiek tai susiję su sprendimų panaikinti leidimą priėmimu, ir pagrindinių darbo tvarkos taisyklių, visų pirma paisant būtinybės, kad bet kuriam bankui santykiuose su priežiūros institucija iš tiesų atstovautų jo paties atstovai, o ne „atstovautų“ šios įstaigos kontroliuojamas asmuo.

40      ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

41      Pirma, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą ECB turi išimtinę kompetenciją išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinti išduotus leidimus, be kita ko, visoms kredito įstaigoms, įsteigtoms valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

42      Be to, Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga institucija, atitinkamoje Europos Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ECB gali panaikinti kredito įstaigos leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius tokiai nacionalinei kompetentingai institucijai.

43      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkto ir 14 straipsnio 5 dalies, MFSA nėra įgaliota panaikinti kredito įstaigoms išduotų leidimų; ji turi teisę tik siūlyti ECB atitinkamais atvejais juos panaikinti.

44      Kaip pažymėta šio sprendimo 8 ir 9 punktuose, būtent ECB, remdamasis Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalimi, MFSA siūlymu nusprendė panaikinti pirmosios ieškovės leidimą.

45      Be to, reikia konstatuoti, kad net jei MFSA viršijo savo įgaliojimus ir priėmė sprendimą panaikinti leidimą, toks kompetentingos nacionalinės institucijos priimtas sprendimas, priešingai nei sprendimas, dėl kurio priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Berlusconi ir Fininvest (C‑219/17, EU:C:2018:1023), nėra aktas pradėti procedūrą, imtis tyrimo priemonių ar pateikti neprivalomą pasiūlymą dėl ginčijamo sprendimo, todėl negali lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 44 punktą).

46      Be to, kadangi šio sprendimo 5 ir 7 punktuose minėti MFSA nurodymai dėl moratoriumo ir dėl kompetentingo asmens paskyrimo nėra aktai pradėti procedūrą, imtis tyrimo priemonių ir pateikti neprivalomą pasiūlymą dėl ginčijamo sprendimo, galimas jų neteisėtumas nedaro ginčijamo sprendimo neteisėto.

47      Nors nagrinėjami MFSA nurodymai ir skirti tai pačiai situacijai, tai yra kiti sprendimai, priimti ne pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

48      Taigi, atsižvelgiant į ieškovių argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalį.

49      Antra, dėl ieškovių argumento, kad ECB turėjo įsikišti pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, reikia priminti, kad pagal šią nuostatą, prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą, ECB gali nuspręsti pats tiesiogiai vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus vienos ar kelių kredito įstaigų atžvilgiu.

50      Vis dėlto Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte ECB suteikiama teisė pačiam nuspręsti tiesiogiai vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus kredito įstaigos atžvilgiu, tačiau jis nėra įpareigojamas pats vykdyti tiesioginę kredito įstaigos priežiūrą.

51      Darytina išvada, kad ECB gali nuspręsti imtis veiksmų pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, jei (ir kai) mano, kad jo veiksmai yra būtini tam, kad kompetentingos nacionalinės institucijos nenuosekliai netaikytų aukštų priežiūros standartų.

52      Kadangi ieškovės neįrodė, kad ECB neįsikišimas nagrinėjamu atveju lėmė nenuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą, nėra pagrindo ECB priekaištauti neįsikišus pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą ir neįvykdžius tariamos pareigos užtikrinti aukštus priežiūros standartus.

53      Iš to matyti, kad ta aplinkybė, jog ECB nenusprendė pats vykdyti pirmosios ieškovės tiesioginės priežiūros, negali daryti ginčijamo sprendimo neteisėto.

54      Atsižvelgiant į tai, kas pirma nurodyta, ir į ieškovių argumentus, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 5 dalies c punktą.

55      Trečia, dėl gero administravimo principo pažeidimo ieškovės tik teigia, kad ECB, leisdamas MFSA faktiškai panaikinti leidimą nesilaikant bet kokios tinkamos procedūros, pažeidė jų teisę į tai, kad jų reikalai būtų tvarkomi nešališkai, teisingai ir per pagrįstą laikotarpį.

56      Kadangi ieškovės savo kaltinimo dėl gero administravimo principo pažeidimo nepagrindžia konkrečiais argumentais ir apsiriboja nuoroda į šį principą, reikia pripažinti, kad šis kaltinimas yra nepriimtinas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą.

57      Taigi ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida dėl motyvo panaikinti leidimą buvimo

58      Ieškovės iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaida, nes ECB leidimo panaikinimą grindė tuo, kad A. Sadr buvo pareikštas kaltinamasis aktas dėl finansinių nusikaltimų.

59      Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad ECB negalėjo remtis vien JAV institucijų paskelbtu pranešimu spaudai, ypač todėl, kad jame buvo nurodyta, kad visos jame nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos tik įtarimais.

60      Be to, ieškovės teigia, kad ECB neišnagrinėjo aptariamame kaltinamajame akte aprašytų faktinių aplinkybių ir nenustatė jų bendro pobūdžio. Visų pirma jos tvirtina, kad ECB neatsižvelgė į tai, kad jos buvo kaltinamos pažeidusios JAV sankcijų Irano Islamo Respublikai taisykles, nors pagal Sąjungos teisę toks elgesys nėra neteisėtas.

61      ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

62      Būtina priminti leidimo panaikinimui taikomą teisinį pagrindą ir ginčijamo sprendimo motyvus dėl leidimo panaikinimo pagrindo buvimo, be to, patikrinti, ar, kaip teigia ieškovės, ECB šiuo klausimu padarė vertinimo klaidą.

63      Pirma, kadangi akcininkas ir kredito įstaiga yra du atskiri asmenys, pirmiausia reikia patikrinti, ar su kredito įstaigos akcininku susijusi faktinė aplinkybė gali būti reikšminga priimant sprendimą dėl šios įstaigos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, kaip antai sprendimą panaikinti jos leidimą.

64      Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų priminti, kad Reglamento Nr. 1024/2013, priimto siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei finansų sistemos stabilumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje (to reglamento 1 straipsnio 1 dalis), 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ECB yra kompetentingas išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinti išduotus leidimus taikytinoje Sąjungos teisėje numatytais atvejais.

65      Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1024/2013 20 konstatuojamojoje dalyje, išankstinis leidimo suteikimas kredito įstaigos veiklai pradėti yra viena iš svarbiausių rizikos ribojimu pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik tokie veiklos vykdytojai, kurie yra patikimi ekonomine prasme, turi organizaciją, gebančią valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir turi tinkamus vadovus.

66      Be to, Reglamento 1024/2013 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę.

67      Pirma, reikia pažymėti, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompetentingos valdžios institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šios kredito įstaigos valdymą, jų netenkina akcininkų arba narių tinkamumas, visų pirma jei nevykdomi šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai.

68      Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriuos turi atitikti siūlomas kredito įstaigos kvalifikuojančiąją akcijų paketo dalį įsigyjantis akcininkas, kad būtų laikomas tinkamu atsižvelgiant į tikslą – užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigų valdymą, atsižvelgiant į jo galimą įtaką atitinkamai kredito įstaigai. Vienas šių kriterijų – reputacijos kriterijus.

69      Direktyvos 2013/36 23 straipsnyje numatytas reputacijos kriterijus Maltos teisėje yra įtvirtintas 1994 m. lapkričio 15 d. Banking Act (Bankų įstatymas, Maltos įstatymų 371 skyrius) 13 straipsnio A dalies 9 punkte, jame vartojama tokia pati formuluotė kaip ir direktyvoje.

70      Antra, pagal Direktyvos 2013/36 18 straipsnį kompetentingos institucijos gali panaikinti išduotą veiklos leidimą, kai kredito įstaiga nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo išduotas veiklos leidimas.

71      Iš kartu aiškinamų šio sprendimo 64–70 punktuose nurodytų nuostatų matyti, kad kriterijai, kurių turi laikytis siūlomi įgijėjai, kad jiems būtų leista įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį (įskaitant reputacijos kriterijų), taikomi atliekant akcininkų tinkamumo vertinimą, siekiant panaikinti leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą.

72      Darytina išvada, kad kompetentingos institucijos gali panaikinti leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą, jei, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šios įstaigos valdymą ir užtikrinti finansų sistemos apsaugą ir patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, šių institucijų netenkina akcininkų ar narių, galinčių daryti šiai kredito įstaigai įtaką, tinkamumas, be kita ko, dėl prastos jų reputacijos.

73      Antra, svarbu pažymėti, kad reputacijos sąvoka – tai neapibrėžta teisinė sąvoka. Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nepateikiama nei išsamios šios sąvokos apibrėžties, nei veiksmų, kuriems minėta sąvoka gali būti taikoma, sąrašo. Tai reiškia, kad kompetentingos valdžios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar siūlomas akcininkas, norintis įsigyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, atitinka reputacijos kriterijų, atsižvelgdamos į reikšmingas faktines aplinkybes, minėtą kriterijų pagrindžiančias priežastis ir šiuo kriterijumi siekiamus užtikrinti tikslus. Taigi teisinio saugumo principas nedraudžia minėtoms institucijoms taikyti nagrinėjamą kriterijų pagal savo diskreciją.

74      Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, EU:C:2005:362, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75      Šiuo klausimu, pirma, Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos bankų tarnybos (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) priimtų Bendrų riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairių 10.9 punkte nurodyta, kad, viena vertus, siūlomo įsigyjančio asmens reputacija laikoma gera, jei nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, o tikslinė priežiūros institucija neturi pagrįstų priežasčių abejoti jo reputacija, ir, kita vertus, kad būtina atsižvelgti į visą turimą informaciją, susijusią su vertinimu.

76      Antra, reikia pažymėti, kad pagal įprastą reikšmę reputacija apibūdina asmens, kuris laikosi galiojančių normų ir taisyklių, tinkamumą, taip pat šio asmens visuomenėje turimą reputaciją, susijusią nuo šio asmens gebėjimais ir elgesiu.

77      Taigi reputacija priklauso ne tik nuo asmens elgesio, bet ir nuo to, kaip šį elgesį suvokia kiti.

78      Trečia, reikia priminti, kad kredito įstaigų akcininkų reputacijos vertinimu siekiama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šių įstaigų valdymą, kredito įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą, taip pat finansų sistemos apsaugą ir patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 1024/2013 16, 17 ir 22 konstatuojamosios dalys).

79      Teisės aktais (taip pat ir Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalimi) siekiamų tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo visuomenės ir bankų rinkos dalyvių pasitikėjimo kredito įstaigomis. Iš tiesų, praradus tokį pasitikėjimą, šios įstaigos gali netekti finansavimo, o tai gali sukelti riziką ne tik aptariamai įstaigai, bet ir finansų sistemai Sąjungoje bei kiekvienoje valstybėje narėje.

80      Taigi reikia konstatuoti, kad kredito įstaigų akcininkų reputacija turi būti vertinama atsižvelgiant į jų elgesio atitiktį galiojantiems įstatymams ir teisės aktams, taip pat į tai, kaip visuomenė ir finansų rinkų dalyviai suvokia šį elgesį ir reputaciją.

81      Trečia, reikia priminti, kad ginčijamame sprendime ECB nusprendė, kad pirmoji ieškovė nebeatitinka leidimo vykdyti kredito įstaigos veiklą sąlygų ir kad šios padėties negalima ištaisyti, nes jos reputacijai ir verslo modeliui yra padaryta nepataisoma žala.

82      Visų pirma ECB pažymėjo, kad A. Sadr netiesiogiai priklausė 100 % pirmosios ieškovės kapitalo ir balsavimo teisių.

83      Be to, ECB pažymėjo, kad 2018 m. kovo 19 d. Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad A. Sadr buvo sulaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jam pareikšti šeši kaltinimai dėl galimo dalyvavimo schemoje, pagal kurią maždaug 115 mln. JAV dolerių, sumokėtų gyvenamųjų namų kompleksui Venesueloje finansuoti, tariamai buvo pervesta asmenims iš Irano ir tos šalies bendrovėms, taip pat nurodyta, kad jis atidavė savo pasus ir kelionės dokumentus ir buvo paleistas už užstatą, jam buvo skirtas elektroninis stebėjimas.

84      ECB taip pat nurodė, kad aptariamas kaltinamasis aktas sulaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, o spaudoje pasirodė straipsnių apie pirmąją ieškovę, kuriuose ši pristatyta iš neigiamos pusės, o tai labai pakenkė jos reputacijai, ypač dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko pietinės apygardos prokuroro pareikštų įtarimų; juose nurodyta, kad dalis lėšų, panaudotų pirmajai ieškovei įsteigti ir jos veiklai finansuoti 2013 m., buvo gautos neteisėtai ir buvo susijusios su projektu Venesueloje.

85      Tuomet ECB iš esmės nusprendė, kad net atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją ir į tai, kad A. Sadr pareikšti kaltinimai tebuvo tik įtarimai, kaltinimų jam pareiškimas galėjo sukelti rimtų abejonių dėl jo, kaip pirmosios ieškovės akcininko, sąžiningumo.

86      ECB taip pat pažymėjo, kad pagal šio sprendimo 75 dalyje nurodytas bendras gaires akcininko sąžiningumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju ir nėra kvestionuojamas vien tuomet, kai priimamas galutinis apkaltinamasis nuosprendis, tačiau turi būti atsižvelgiama į bet kokią informaciją, gautą iš patikimų šaltinių. Taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimas, visų pirma kai reiškiami kaltinimai dėl tam tikrų nusikaltimų, pavyzdžiui, sukčiavimo ar finansinių nusikaltimų (įskaitant pinigų plovimą), galėjo turėti įtakos atitinkamo asmens, taigi, ir prižiūrimos kredito įstaigos reputacijai.

87      ECB pridūrė, kad šiuo atveju pirmosios ieškovės akcijų paketo struktūra buvo ypač svarbi, nes pagal ją A. Sadr buvo galutinis ir vienintelis kontroliuojantis minėtos ieškovės akcininkas.

88      Kadangi A. Sadr, kuriam priklausė kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, suteikianti jam pirmosios ieškovės kontrolę, ECB nuomone, nebebuvo tinkamas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36 14 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies a punkte bei šias nuostatas perkeliančiose nacionalinėse nuostatose, ECB padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog ieškovė nebeatitinka sąlygų, kurioms esant jai buvo suteiktas leidimas.

89      Be to, ECB iš esmės išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių baudžiamojo persekiojimo buvimo pakako, vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą (ja, priešingai nei baudžiamojo proceso atveju, siekiama numatyti riziką ir užkirsti jai kelią, o ne nubausti asmenis), suabejoti atitinkamo akcininko reputacija.

90      ECB nuomone, atliekant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą, reikia žvelgti į ateitį ir nepamiršti finansų rinkų priklausomybės nuo visuomenės pasitikėjimo finansų rinkos dalyviais, todėl buvo pagrindo atsižvelgti į A. Sadr pareikštus kaltinimus. ECB manymu, kaltinamasis aktas tiesiogiai pakenkė pirmosios ieškovės vienintelio akcininko reputacijai visuomenės akyse, nepaisant to, kad galutinio apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo priimta.

91      Juo labiau taip yra todėl, kad šioje byloje nagrinėjamas baudžiamasis persekiojimas paveikė ir pačios pirmosios ieškovės reputaciją, o tai lėmė nepalankų rinkos dalyvių požiūrį, kaip matyti iš daugybės pradėjus baudžiamąjį persekiojimą gautų prašymų atsiimti indėlius (šis skaičius atitiko daugiau nei 40 % visų ieškovės turimų indėlių), taip pat iš nutrauktų atitinkamų bankinių santykių.

92      Be to, A. Sadr pareikšti kaltinimai prisidėjo prie to, kad reitingų agentūra pablogino viso Maltos bankų sektoriaus rizikos koeficientą, kaip matyti iš nuorodų į šį ir kitus reitingų agentūros vertinimo ataskaitoje nurodytus baudžiamuosius persekiojimus.

93      Be to, pirma, ECB rėmėsi pirmosios ieškovės pagrindinio paskolos gavėjo laišku, kuriame buvo prašoma prieš terminą nutraukti jo sudarytą paskolos sutartį; tos paskolos vertė sudarė 90 % šios ieškovės paskolų sutarčių vertės, taigi buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis.

94      Antra, ECB atsižvelgė į tai, kad iš likusių 10 % paskolų sutarčių, t. y. penkių paskolų, trys paskolų gavėjai nebemokėjo pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų, o likę du paskolų gavėjai paprašė nutraukti paskolų sutartis prieš terminą.

95      Taigi ginčijamas sprendimas buvo aiškiai motyvuotas įvairiomis šio sprendimo 81–94 punktuose aprašytomis priežastimis, dėl kurių kilo abejonių, jog nepavyks pasiekti tikslo užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šios kredito įstaigos valdymą bei apsaugoti finansų sistemą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

96      Ketvirta, šiomis aplinkybėmis reikia įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pagal trečiosios šalies teisę pareikštas kaltinimas akcininkui, kuris netiesiogiai vykdo visišką pirmosios ieškovės kontrolę, dėl tam tikro sunkumo finansinių nusikaltimų galėjo pakenkti jos reputacijai ir priversti suabejoti šios įstaigos finansine padėtimi ir finansų sistemos patikimumu Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

97      Pirma, dėl ieškovių argumento, kad ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaida, nes ECB panaikino leidimą remdamasis kaltinamuoju aktu, kuriame A. Sadr buvo kaltinamas finansinių nusikaltimų padarymu, reikia konstatuoti, kad, ECB nuomone, šis kaltinamasis aktas galėjo sukelti abejonių dėl šio akcininko, turinčio kvalifikuotąją akcijų paketo dalį kredito įstaigoje, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/36 23 straipsnį, reputacijos ir tinkamumo, taigi, ir dėl patikimo ir riziką ribojančio šios įstaigos valdymo.

98      Taip pat svarbu pažymėti, kad ECB pabrėžė, jog, atsižvelgiant į bankų rinkos, glaudžiai susijusios su kredito įstaigos indėlininkų ir partnerių bei plačiau – visuomenės pasitikėjimu, specifiką, tokia abejonė laikytina pakankamu pagrindu, kad kompetentinga institucija svarstytų galimybę imtis priemonių, skirtų apriboti tokių kaltinimų poveikiui aptariamos kredito įstaigos valdymui ir finansų sistemos patikimumui Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

99      Visų pirma sprendimą panaikinti leidimą lėmė konkrečios neigiamos akcininkui, kuris netiesiogiai visiškai kontroliavo pirmąją ieškovę, pareikšto kaltinamojo akto pasekmės šio akcininko ir šios ieškovės reputacijai, visuomenės pasitikėjimui ja, taigi, ir jos valdymo bei Sąjungos ir kiekvienos valstybės narės finansų sistemos patikimumui.

100    Dėl šių pasekmių ECB nurodė, kad, pareiškus kaltinamąjį aktą, buvo gauta daug prašymų atsiimti indėlius (šie viršijo 40 % visų pirmosios ieškovės turimų indėlių), atitinkami bankiniai santykiai buvo nutraukti, taip pat nutrauktos pagrindinių šios ieškovės paskolų gavėjų sudarytos sutartys, be to, buvo pablogintas reitingų agentūros nustatytas viso Maltos bankų sektoriaus rizikos koeficientas.

101    Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad nors kaltinimų akcininkui, kuriam netiesiogiai priklauso kvalifikuotoji kredito įstaigos akcijų paketo dalis, pareiškimo savaime nepakanka, kad būtų galima suabejoti jo reputacija, jei visuomenė ir tos kredito įstaigos klientai bei partneriai šią reputaciją vertina nepalankiai, nes yra pareiškiami tokie kaltinimai (su sąlyga, kad jie yra įrodyti remiantis konkrečiais faktais), tai gali būti pakankamas pagrindas panaikinti atitinkamos įstaigos leidimą, jei toks nepalankus vertinimas kelia riziką minėtai įstaigai ir visai bankų rinkai.

102    Kadangi visuomenės pasitikėjimas bankų rinkos dalyviais yra svarbus, tikslinga atsižvelgti į tai, kaip visuomenė vertina akcininko, kuriam pareikšti kaltinimai, reputaciją, atsižvelgiant į rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslus, nes šia priežiūra siekiama prisidėti prie finansų sistemos patikimumo apsaugos Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

103    Antra, dėl ieškovių argumento, kad ECB neatsižvelgė į kaltinamojo akto poveikį patikimam ir riziką ribojančiam pirmosios ieškovės valdymui, reikia pažymėti, kad tai, kaip rinkos dalyviai vertina reputaciją, turi būti nustatyta atsižvelgiant į objektyvias nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

104    Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad ieškovės neginčija, jog kaltinimų pareiškimas pirmosios ieškovės pagrindiniam akcininkui neigiamai paveikė reitingų agentūros atliktą viso Maltos bankų sektoriaus rizikos koeficiento vertinimą, todėl dalis indėlininkų atsiėmė savo indėlius, taip pat buvo nutraukti atitinkami bankiniai santykiai ir pagrindinių jos paskolos gavėjų sudarytos sutartys.

105    Ieškovės apsiriboja teiginiu, kad aptariamo kaltinamojo akto poveikis buvo nedidelis ir buvo atsiimta labai mažai indėlių.

106    Vis dėlto iš ECB pateiktų įrodymų, atsakant į Bendrojo Teismo taikytą proceso organizavimo priemonę, matyti, kad, pareiškus kaltinimus A. Sadr, pirmosios ieškovės padėtis labai pablogėjo.

107    Visų pirma, kaip nurodyta ginčijamame sprendime ir kaip matyti iš ECB pateikto pagrindinio paskolos gavėjo prašymo nutraukti paskolos sutartį, taip pat iš MFSA pirmajai ieškovei suteikto leidimo sutikti su šios paskolos grąžinimu prieš terminą, pirmoji ieškovė prarado didžiąją savo paskolų portfelio dalį, taigi, ir galimybę gauti pajamų.

108    Be to, kaip nurodyta ginčijamame sprendime ir kaip matyti iš ECB pateiktų daugelio indėlininkų prašymų uždaryti sąskaitas ir pervesti atitinkamas lėšas, pirmoji ieškovė sulaukė daug indėlininkų prašymų atsiimti indėlius.

109    Tai, kad pirmoji ieškovė susidūrė su kapitalizacijos ir likvidumo sunkumais, 2018 m. gegužės 10 d. kompetentingam asmeniui skirtame rašte pripažino ir valdybos nariai, be to, ECB pateikė trijų indėlininkų prašymus atsiimti indėlius. Šiame rašte valdybos nariai netgi numatė, kad visiems indėlininkams jų indėliai bus grąžinti per pagrįstą terminą.

110    Kita vertus, net darant prielaidą, kad indėlių buvo atsiimta mažiau, nei įvertino ECB (taip teigia ieškovės), kitos nustatytos pasekmės bet kuriuo atveju pakankamai parodo, kad aptariamas kaltinamasis aktas, kiek juo buvo padaryta žalos vienintelio pirmosios ieškovės akcininko reputacijai, kaip ją suvokia visuomenė, smarkiai pakenkė šios ieškovės valdymo ir finansų sistemos patikimumui Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

111    Taigi, kadangi A. Sadr pareikšti kaltinimai paveikė ir jo paties, ir pirmosios ieškovės, kurios vienintelis akcininkas jis buvo, reputaciją ir sukėlė daug neigiamų pasekmių, dėl kurių kilo abejonių dėl finansų sistemos patikimumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat reikia atmesti ieškovių argumentą, kad ECB neatsižvelgė į aptariamo kaltinamojo akto poveikį patikimam ir riziką ribojančiam šios ieškovės valdymui.

112    Kaip matyti iš šio sprendimo 99–111 punktų, ECB rėmėsi daugeliu neigiamų aplinkybių ir pasekmių, atsiradusių jau pareiškus nagrinėjamą kaltinamąjį aktą ir objektyviai rodančių, kad pareiškus šį aktą klientai neigiamai vertino pirmosios ieškovės akcininko reputaciją ir ja nepasitikėjo, o tai sukėlė riziką minėtai ieškovei ir finansų sistemai Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

113    Taigi, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigų valdymą ir finansų sistemos apsaugą bei patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, ECB pagrįstai pripažino, kad dėl A. Sadr pareikštų kaltinimų ir dėl to, kaip pirmosios ieškovės indėlininkai ir paskolų gavėjai vertino šios ieškovės reputaciją (šis vertinimas sukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių pirmosios ieškovės padėčiai), prasta šio akcininko reputacija, kaip ją suvokia bankų rinkos dalyviai, buvo pakankamas pagrindas panaikinti šiai ieškovei suteiktą leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą.

114    Trečia, dėl ieškovių išdėstyto argumento, kad ECB turėjo išnagrinėti aptariamame kaltinamajame akte nurodytus veiksmus ir realias faktines aplinkybes, reikia pažymėti, pirma, kad ECB neturi nusikalstamų veikų tyrimo įgaliojimų ir negali kištis į tokius įgaliojimus turinčių institucijų veiklą. Kita vertus, reikalavimas, kad prieš imdamasis priemonių rinkos rizikai, kylančiai dėl kredito įstaigos, kurios akcininkui pareikšti kaltinimai finansinių nusikaltimų padarymu, kai šie kaltinimai jau sukėlė pirmąsias neigiamas pasekmes, apriboti ECB atliktų faktinį kaltinamojo akto patikrinimą, prieštarautų Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 5 dalyje bei Direktyvos 2013/36 14 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnyje įtvirtinam tikslui; pagal juos reikalaujama imtis neatidėliotinų ir veiksmingų prevencinių priemonių.

115    Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad ieškovės neginčija faktinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas kaltinamasis aktas, ir tik tvirtina, kad pagal Sąjungos teisę jos nėra neteisėtos, be to, kyla abejonių, ar pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisę jos yra neteisėtos.

116    Vis dėlto atsižvelgiant į konkrečias jau pasireiškusias neigiamas pasekmes pirmajai ieškovei ir Maltos bankų sektoriui nėra pagrindo priekaištauti ECB, kad neatsižvelgė į tai, jog aptariamas kaltinamasis aktas buvo pareikštas dėl taisyklių, susijusių su Jungtinių Amerikos Valstijų taikomomis sankcijomis Irano Islamo Respublikai, pažeidimų, nors inkriminuojami veiksmai galbūt nebuvo neteisėti pagal Sąjungos teisę, arba į tai, kad tai tebuvo išimtinai techniniai pažeidimai, dėl kurių galėjo kilti abejonių.

117    Net darant prielaidą, kad elgesys, dėl kurio A. Sadr buvo pareikšti kaltinimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, nebuvo neteisėtas pagal Sąjungos ar net pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisę, visų pirma, kaip ginčijamo sprendimo 8 puslapyje nurodė ECB, reikėjo atsižvelgti ne į aptariamame kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo persekiojimo (šis, beje, nepriklauso jo kompetencijai) pagrįstumą, o į jo pasekmes A. Sadr reputacijai, pirmosios ieškovės padėčiai ir visai bankų rinkai.

118    ECB įvertino pirmosios ieškovės akcininko reputaciją, kaip ją suvokia visuomenė, ir atitinkami subjektai reagavo į šiam akcininkui pareikštus kaltinimus, neatsižvelgdami į tai, ar jie pagrįsti pagal atitinkamos trečiosios valstybės arba Sąjungos teisę.

119    Vis dėlto tokiu atveju ECB prireikus turi atsižvelgti į bet kokias per administracinę procedūrą išdėstytas aplinkybes, kurios gali parodyti, kad toks baudžiamasis persekiojimas nesukelia pasekmių atitinkamos įstaigos reputacijai ar valdymui, ir kurias gali lemti tai, kad tokiu baudžiamuoju persekiojimu galbūt yra piktnaudžiaujama ar kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas.

120    Ketvirta, dėl tų pačių priežasčių ir, priešingai ieškovių teiginiams, negalima teigti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą ECB pripažino ar paskelbė vykdytinomis Jungtinių Amerikos Valstijų priimtas sankcijas ūkio subjektams, prekiaujantiems su Iranu, kaip tai suprantama pagal 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2271/96, saugančio nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų (OL L 309, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 75), paskutinį kartą iš dalies pakeisto 2018 m. birželio 6 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1100, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 2271/96 priedas (OL L 199 I, 2018, p. 1), 4 straipsnį.

121    Penkta, ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime nurodytas pasekmes nulėmė ne vien aptariamas kaltinamasis aktas, bet ir MFSA to kaltinamojo akto pagrindu priimtos rizikos ribojimo priemonės.

122    Vis dėlto, nepriklausomai nuo MFSA taikytų priemonių poveikio, nėra pagrindo priekaištauti ECB dėl to, kad spręsdamas dėl pirmosios ieškovės leidimo panaikinimo jis atsižvelgė į neigiamas pasekmes minėtos ieškovės valdymui ir bankų rinkai, kurios jau buvo atsiradusios po aptariamo kaltinamojo akto pareiškimo.

123    Šešta, priešingai, nei teigia ieškovės, neturi reikšmės tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galima A. Sadr įtaka, sustabdžius jo balsavimo teisę, buvo laikinai sustabdyta MFSA priimtomis rizikos ribojimo priemonėmis.

124    Kadangi MFSA priemonės buvo laikinos, jos negalėjo ilgam laikui padėti išvengti atitinkamo akcininko įtakos pirmosios ieškovės valdymui.

125    Be to, ginčijamas sprendimas buvo motyvuotas ne tik rizika, kurią atitinkamas akcininkas galėjo sukelti pirmosios ieškovės valdymui, bet ir konkrečiomis neigiamomis aptariamo kaltinamojo akto sukeltomis pasekmėmis šios ieškovės reputacijai ir patikimam valdymui, kad ir kokį sprendimą priimtų šis akcininkas.

126    Taigi reikia atmesti ieškovių argumentą, kad ECB neatsižvelgė į galimos atitinkamo akcininko įtakos pirmajai ieškovei panaikinimą, dėl kurio jo reputacija netektų reikšmės.

127    Septinta, atsižvelgiant į konkrečias neigiamas ginčijamame sprendime nurodytas pasekmes pirmajai ieškovei, ieškovių teiginiai, kad A. Sadr pareikšti kaltinimai nesusiję su minėta ieškove ir kad atitinkamos faktinės aplinkybės kilo dar prieš pareiškiant tuos kaltinimus, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

128    Aštunta, ieškovių argumentui, kad informacija apie indėlių atsiėmimą yra nereikšminga, nes leidimas buvo panaikintas remiantis akcininko, vykdančio netiesioginę pirmosios ieškovės kontrolę, tinkamumu, o ne jos likvidumo stoka ar nuosavų lėšų trūkumu, negalima pritarti, kadangi šis indėlių atsiėmimas buvo nurodytas kaip minėtos ieškovės reputacijos ir valdymo problemų, kilusių dėl kaltinamojo akto šiam netiesioginiam akcininkui pareiškimo, konkrečios neigiamos pasekmės, o ne siekiant apibūdinti likvidumo stoką ar nepakankamo nuosavo kapitalo riziką.

129    Devinta, kaip konstatuota šio sprendimo 71 punkte, ir, priešingai, nei teigia ieškovės, pagal Direktyvos 2013/36 14 straipsnio 2 dalį, siejamą su 18 straipsniu, kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar turėtų būti leista įsigyti kvalifikuotąją kredito įstaigos akcijų paketo dalį, taikytini vertinant galimybę išduoti arba panaikinti leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą.

130    Taigi nėra pagrindo priekaištauti ECB dėl to, kad aiškindamas reputacijos sąvoką jis rėmėsi EBI gairėmis dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo.

131    Vis dėlto nei šio sprendimo 130 punkte nurodytos nuostatos, nei Direktyvos 2013/36 nuostatos nereiškia, kad ir leidimų panaikinimo procedūrai, ir prašymų suteikti leidimus įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį procedūrai taikomi tokie patys reikalavimai.

132    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, ginčijamas sprendimas nėra klaidingas dėl to, kad priimtas pagal leidimo panaikinimo procedūrą, nesilaikant reikalavimų, visų pirma terminų, kurie nustatyti leidimų įsigyti kvalifikuotąsias akcijų paketų dalis suteikimo procedūrai, nes šie reikalavimai pagal analogiją negali būti taikomi leidimo panaikinimo procedūrai, kuriai tokių reikalavimų nenumatyta.

133    Atsižvelgiant į visas ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis siekiama nustatyti, pirma, prastą pirmosios ieškovės akcininkės reputaciją (kaip ją suvokia atitinkama visuomenės dalis) ir, antra, neigiamas šio suvokimo pasekmes minėtai ieškovei, vertinamas bendrai, reikia atmesti ieškovių argumentus, kad ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaida, nes ECB panaikino leidimą, remdamasi A. Sadr pareikštu kaltinamuoju aktu dėl finansinių nusikaltimų.

134    Taigi ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.

3.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad ECB nepasinaudojo (arba tinkamai nepasinaudojo) diskrecija

135    Ieškovės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas turi trūkumų, nes ECB nepasinaudojo (arba tinkamai nepasinaudojo) diskrecija.

136    Ieškovės teigia, kad ECB sprendimas panaikinti leidimą reiškia, kad jis manė neturįs diskrecijos, kad jis tik patvirtino MFSA atliktą veiksmą ir pakeitė savo nuomonę, nors iš pradžių buvo nusprendęs, jog leidimas panaikintas nepagrįstai.

137    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

138    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad tai, jog ECB nusprendė panaikinti leidimą ir pritarė MFSA pasiūlymui, nereiškia, kad jis nesinaudojo diskrecija.

139    Antra, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 5–12 puslapių, ECB, kaip ir pridera, atliko išsamią pirmosios ieškovės situacijos analizę ir nesirėmė vien MFSA sprendimais.

140    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, nėra pagrindo priekaištauti ECB, kad jis tik patvirtino MFSA atliktą veiksmą ir nepasinaudojo diskrecija.

141    Galiausiai, net jei ECB pakeitė savo nuomonę per administracinę procedūrą, tai nereiškia, kad jis nepasinaudojo (ar netinkamai pasinaudojo) diskrecija.

142    Priešingai, tai, kad ECB svarstė skirtingus galimus sprendimus (darant prielaidą, kad taip ir buvo), veikiau patvirtina, kad jis iš tiesų atliko vertinimą ir nesivadovavo vien MFSA sprendimais.

143    Taigi ieškovės neįrodė, kad ECB nepasinaudojo (ar netinkamai pasinaudojo) diskrecija.

144    Vadinasi, ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

4.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ir nebuvo nešališkai ir objektyviai įvertintos

145    Ieškovės iš esmės teigia, kad ECB nešališkai ir objektyviai neišnagrinėjo reikšmingų faktinių aplinkybių, nes neįvertino, kaip A. Sadr pareikštas kaltinimas iš tiesų paveikė pirmosios ieškovės reputaciją, ir neatskyrė nagrinėjamų faktinių aplinkybių nuo MFSA priimtų priemonių ir ECB viešų pareiškimų poveikio, nes ginčijamas sprendimas grindžiamas MFSA išvadomis, o šios savo ruožtu paremtos Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijų pareikštais preliminariais ir labai apytikriais įtarimais.

146    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

147    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad grįsdamos ieškinio ketvirtąjį pagrindą ieškovės tik pakartoja grindžiant ieškinio antrąjį pagrindą išdėstytus argumentus.

148    Taigi ieškinio ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti remiantis tais pačiais šio sprendimo 62–133 punktuose nurodytais motyvais.

5.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

149    Ieškovės teigia, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, nes iš esmės proporcingumo argumentai nėra susiję su leidimo panaikinimo priežastimi, t. y. A. Sadr pareikštu kaltinimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes santykinės šio akcininko įtakos nepakanka pripažinti, kad jam pareikštas kaltinimas kelia riziką pirmosios ieškovės valdymui, be to, ECB tinkamai nesvarstė kitų mažiau nei leidimo panaikinimas ribojančių alternatyvų.

150    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

151    Ginčijamame sprendime ECB visų pirma nurodė, kad leidimo panaikinimo tikslas buvo nutraukti pirmosios ieškovės daromą teisės pažeidimą ir išvengti žalos šios ieškovės indėlininkams ir kitiems kreditoriams bei visam šalies bankų sektoriui, kuri galėtų būti padaryta dėl minėtos ieškovės pagrindinio akcininko prarasto patikimumo.

152    Be to, atsižvelgdamas į pirmosios ieškovės balansą ir jos reputacijai padarytą žalą ECB konstatavo, kad nebuvo realaus pagrindo tikėtis sėkmingo šios ieškovės pardavimo trečiajai šaliai, visų pirma todėl, kad jos franšizės vertė buvo labai abejotina.

153    Šiuo klausimu ECB nurodė, kad atsižvelgė į sumažėjusį pirmosios ieškovės kapitalą ir pablogėjusį likvidumą, kurį nulėmė žiniasklaidoje pasirodžiusios jos reputacijai nepalankios informacijos padaryta žala, ir rėmėsi kompetentingo asmens MFSA prašymu pateikta informacija, o ši iš esmės patvirtino, kad pirmosios ieškovės veikla buvo nuostolinga.

154    ECB taip pat rėmėsi pirmosios ieškovės pagrindinio paskolos gavėjo raštu, jame, atsižvelgiant visų pirma į kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, prašoma nutraukti sudarytą paskolos sutartį prieš terminą (ši paskola sudarė 90 % šios ieškovės paskolos sutarčių vertės, taigi buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis).

155    Be to, ECB atsižvelgė į tai, kad iš likusių 10 % pirmosios ieškovės paskolos sutarčių (t. y. iš penkių paskolų) trys paskolos gavėjai nebemokėjo pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų, o kiti du paprašė nutraukti jų sudarytas paskolos sutartis prieš terminą.

156    Be to, ECB pabrėžė, kad pirmosios ieškovės galimybės gauti refinansavimą buvo labai ribotos, nes jos paskolų portfelio vertė sumažėjo nuo 159 mln. EUR (2017 m. kovo mėn.) iki 66 mln. EUR (2018 m. kovo mėn.), apie ją žiniasklaidoje pasirodė neigiamos informacijos, kai A. Sadr buvo pareikšti kaltinimai, o EBI atliko tyrimą dėl galimų Maltos valdžios institucijų vykdant jos priežiūrą padarytų teisės aktų pažeidimų; be to, kai pirmoji ieškovė nutraukė daugumą ryšių su bankais korespondentais, ji buvo priversta pervesti šiuose bankuose laikytas lėšas į Bank Ċentrali ta’ Malta (Maltos centrinis bankas).

157    ECB taip pat nurodė, kad kompetentingo asmens pateikta informacija iš esmės rodė, kad pirmosios ieškovės kapitalas mažėja, ji nebeturi finansavimo šaltinių, rasti naujų yra mažai galimybių, be to, jos likvidumas išlieka mažas.

158    Galiausiai ECB pažymėjo, kad MFSA taikytos priemonės negali ištaisyti pirmosios ieškovės padėties ir atkurti jos pelningumo, o ši kas mėnesį patirdavo veiklos nuostolių, ir konstatavo, kad, atsižvelgiant į šios ieškovės indėlininkams ir kreditoriams kylančią riziką, bet kokios kitos lygiavertės rizikos ribojimo priemonės per pagrįstą laikotarpį laikytinos neįmanomomis.

159    Tuo pagrindu ECB padarė išvadą, kad pirmosios ieškovės leidimas turi būti panaikintas.

160    Taigi pirmosios ieškovės leidimo panaikinimas buvo pripažintas proporcingu, nes ši priemonė, atsižvelgiant į minėtai ieškovei kilusius finansavimo sunkumus, sunkius jos padarytus pažeidimus ir tai, kad jos veikla buvo nuostolinga, kadangi jos vienintelis akcininkas nebeatitiko reputacijos reikalavimo (atsižvelgiant į visuomenės vertinimą), buvo būtina tikslui pasiekti, t. y. atkurti teisėtumą, garantuoti patikimą valdymą, apriboti jos indėlininkams ir kreditoriams bei Sąjungos ir Maltos finansų sistemai kylančią riziką.

161    Be to, buvo nuspręsta, kad pirmosios ieškovės leidimo panaikinimu siekiamo tikslo negalima įgyvendinti kitomis rizikos ribojimo priemonėmis arba pardavimu trečiosioms šalims, nes minėtos ieškovės reputacijai buvo padaryta žala, ji nebeturėjo vertės, o gauti finansavimą ir užtikrinti likvidumą buvo sudėtinga.

162    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktai būtų tinkami atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

163    Pirma, dėl pirmosios ieškovės leidimo panaikinimo pakanka pažymėti, kad ginčijamu sprendimu siekiama, be kita ko, teisėto nagrinėjamuose teisės aktuose numatyto tikslo, t. y. užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigų valdymą bei finansų sistemos apsaugą ir patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

164    Kadangi tai nėra vienintelis siekiamas tikslas, ieškovių argumentas dėl tariamai abstraktaus tikslo atkurti teisėtumą pobūdžio negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo.

165    Antra, dėl ginčijamo sprendimo galimybės užtikrinti, kad būtų pasiekti keliami tikslai, t. y. užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigų valdymą ir finansų sistemos apsaugą bei patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, pakanka konstatuoti, kad kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimas, kiek juo užkertama galimybė tai įstaigai veikti, gali padėti siekti tikslo, t. y. išvengti nepatikimo ir rizikos neribojančio šios kredito įstaigos valdymo, ir užtikrinti, kad jos veikla nekeltų rizikos finansų sistemos apsaugai ir patikimumui Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

166    Taigi, trečia, reikia patikrinti, ar ginčijamu sprendimu nebuvo viršyta tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

167    Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad siekiamų tikslų buvo galima pasiekti veikiant proporcingiau, pirma, parduodant pirmąją ieškovę trečiajam asmeniui ir, antra, atitinkamais ECB viešai išplatintais pareiškimais, iš esmės siekiant sumažinti minėtos ieškovės akcininkui pareikštų kaltinimų pasekmes.

168    Pirma, dėl pardavimo trečiajai šaliai ECB nusprendė, kad, atsižvelgiant į pateiktus prašymus atsiimti indėlius, nutrauktus atitinkamus bankinius santykius, dėl ko pirmoji ieškovė buvo priversta pervesti savo bendrai turimas lėšas Bank Ċentrali ta’ Malta, labai didelę tikimybę, kad franšizė neturėjo vertės, nuostolingą veiklą, sumažėjusį kapitalą ir pablogėjusį likvidumą, taip pat nutrauktas sutartis su pagrindiniais šios ieškovės paskolos gavėjais, nebuvo realaus pagrindo tikėtis sėkmingo minėtos ieškovės pardavimo trečiajai šaliai.

169    Ieškovės ginčija ne pačius prašymus atsiimti pirmojoje ieškovėje laikomus indėlius, o tik šių prašymų apimtį. Jos taip pat neginčija, kad santykiai su bankais korespondentais buvo nutraukti, kad pirmosios ieškovės lėšos buvo pervestos į Bank Ċentrali ta’ Malta ir kad pasitraukė jos pagrindiniai paskolų gavėjai, o jie buvo pagrindinis tos ieškovės finansavimo šaltinis.

170    Ieškovės apsiriboja teiginiais, kad gauta labai mažai prašymų atsiimti indėlius ir kad pirmoji ieškovė (kaip rodo nepriklausomi vertinimai) turėjo franšizės vertę, ji buvo pelninga, o jos veiklos rezultatai geri.

171    Vis dėlto ieškovės negali pagrįstai teigti, kad pirmoji ieškovė buvo pelninga, turėjo franšizės vertę ir jos veiklos rezultatai buvo geri, nes jos pačios pripažįsta, kad pirmoji ieškovė prarado pagrindinius paskolų gavėjus ir finansavimo šaltinius, taip pat sulaukė prašymų atsiimti indėlius ir buvo priversta nutraukti santykius su bankais korespondentais, todėl jai teko pervesti lėšas į Bank Ċentrali ta’ Malta.

172    Antra, dėl ECB galimybės viešai platinti pareiškimus, iš esmės siekiant sumažinti aptariamo kaltinamojo akto pasekmes pirmajai ieškovei, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į minėtos ieškovės akcininko (vadinasi, ir šios ieškovės) reputacijai padarytą žalą ir didelius finansinius sunkumus, kilusius po kaltinimų šiam akcininkui pareiškimo, tačiau prieš ginčijamo sprendimo priėmimą, nėra pagrindo tokių pareiškimų pripažinti alternatyvia priemone, kuri galėtų padėti pasiekti tikslų, t. y. užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šios ieškovės valdymą bei finansų sistemos apsaugą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

173    Taigi nėra pagrindo priekaištauti ECB nenumačius šių alternatyvių priemonių.

174    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sprendimu viršijama tai, kas būtina iškeltiems tikslams pasiekti.

175    Ketvirta, ieškovės pateikia kelis argumentus, grindžiamus teisės klaidomis, pareigos motyvuoti pažeidimu ir vertinimo klaida.

176    Pirma, ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime „nėra nagrinėjamas“ klausimas, ar leidimo panaikinimas yra proporcingas, nustačius, kad vienas banko netiesioginis akcininkas galimai nebeatitinka tinkamumo kriterijų, nes Jungtinėse Amerikos Valstijose jam yra pareikšti kaltinimai.

177    Pakanka konstatuoti, kad ginčijamame sprendime pateikti paaiškinimai (žr. šio sprendimo 152–160 punktus) aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia ECB motyvus, todėl ieškovės galėjo susipažinti su pirmosios ieškovės leidimo panaikinimo priežastimis, o Bendrasis Teismas – atlikti kontrolę (žr. šio sprendimo 161–171 punktus).

178    Antra, ieškovės teigia, kad aplinkybės, kuriomis remtasi nustatant pirmosios ieškovės finansinę padėtį, yra nepagrįstos ir neįrodytos, atsižvelgiant į nurodytą pagrindą, t. y. kad jos pagrindinis akcininkas nebėra tinkamas.

179    Šis argumentas iš esmės atkartoja ieškovių argumentą, kad ECB nepatikrino ir neįrodė, jog pirmosios ieškovės akcininkui pareikštas kaltinimasis aktas sukėlė pasekmių jo ir minėtos ieškovės reputacijai, galinčių pateisinti šios ieškovės leidimo panaikinimą.

180    Vis dėlto, kaip matyti iš ieškinio antrojo pagrindo analizės, taip pat iš šio sprendimo 160, 161 ir 172 punktų, atsižvelgiant į neigiamas pirmosios ieškovės patirtas pasekmes, nėra pagrindo priekaištauti ECB, kad neįrodė ryšio tarp aptariamo kaltinimo ir ginčijamame sprendime nurodytų minėtai ieškovei kilusių finansinių sunkumų, kuriuos nulėmė atitinkamo akcininko reputacija ir šios reputacijos vertinimas visuomenės akyse.

181    Be to, ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime nebuvo pakankamai atsižvelgta į mažą atitinkamo akcininko įtaką pirmosios ieškovės valdymui ir jo keliamą riziką šiam valdymui.

182    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 123–126 punktų, nėra pagrindo priekaištauti ECB, kad neatsižvelgė į tai, jog A. Sadr nebeturėjo įtakos, kai MFSA sustabdė jo balsavimo teises, nes tai buvo tik laikina priemonė.

183    Atsižvelgiant į konkrečias neigiamas pirmosios ieškovės jau patirtas pasekmes, šis argumentas neįrodo, kad nebuvo galima leidimo panaikinimo laikyti būtinu vien dėl ieškovės akcininko nedidelės turimos įtakos, nes jo balsavimo teisės buvo panaikintos dar prieš ginčijamo sprendimo priėmimą.

184    Galiausiai dėl ieškovių argumento, kad ECB prieštarauja pats sau, nes byloje dėl Latvijos centrinio banko valdytojo, kurioje buvo priimtas 2019 m. vasario 26 d. sprendimas Rimšēvičs ir ECB / Latvija (C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139), ši institucija, priešingai nei ginčijamame sprendime, Teisingumo Teismui tvirtino, kad vien oficialaus kaltinimo kyšininkavimu pareiškimo nepakanka kaltinamajam nušalinti nuo pareigų, ir pareikalavo pateikti konkrečius įrodymus, pakanka konstatuoti, kad tos bylos dalykas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos dalyko, be to, joje nebuvo nagrinėjamas kredito įstaigos akcininko reputacijos ir tinkamumo, taip pat jų poveikio šiai įstaigai klausimas.

185    Taigi ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti.

6.      Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo „nemo auditur“ principo pažeidimu

186    Ieškovės iš esmės teigia, kad pagrindiniai sunkumai pirmajai ieškovei daugiausia kilo dėl MFSA veiksmų, visų pirma dėl to, kad ši netinkamai reagavo į A. Sadr pareikštus kaltinimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat dėl ECB atsisakymo įsikišti. Jų nuomone, minėtos ieškovės reputacija daugiausia nukentėjo dėl MFSA ir ECB viešai išplatintų pareiškimų ir šių institucijų nutekintos informacijos. Taigi siekdamas pagrįsti ginčijamą sprendimą ECB negali turėti galimybės remtis savo  netinkamo elgesio pasekmėmis, nes jis pats tinkamai neatliko savo užduoties.

187    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

188    Šiuo klausimu, kaip minėta šio sprendimo 53 punkte, ECB neprivalo pats vykdyti tiesioginės kredito įstaigos priežiūros, todėl nėra pagrindo jam priekaištauti šios pareigos neatlikus. Taigi negalima teigti, kad šiuo klausimu jis tinkamai neatliko savo užduoties.

189    Taigi vien todėl, kad ECB nusprendė pats nevykdyti tiesioginės pirmosios ieškovės priežiūros, ginčijamas sprendimas negali būti neteisėtas.

190    Taip pat reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 45–53 punktų, ta aplinkybė, kad MFSA aktai, kurie nebuvo priimti per procedūrą, kurią atlikus buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra neteisėti, negali daryti minėto sprendimo neteisėto, nes jie nėra šio sprendimo parengiamieji aktai.

191    Galiausiai dėl ieškovių teiginio, kad pirmosios ieškovės reputacijos problemos iš esmės kilo dėl viešai išplatintų MFSA ir ECB pareiškimų ir iš šių institucijų nutekintos informacijos, pakanka pažymėti, kad ieškovės nenurodo jokių pareiškimų ar informacijos nutekinimo, kad pagrįstų šį teiginį, taigi šios tariamos faktinės aplinkybės ir iš jų, ieškovių teigimu, kylančios pasekmės nėra įrodytos.

192    Taigi argumentai dėl nemo auditur principo pažeidimo turi būti atmesti.

193    Vadinasi, ieškinio šeštąjį pagrindą reikia atmesti.

7.      Dėl ieškinio septintojo pagrindo, grindžiamo nekaltumo prezumpcijos pažeidimu

194    Ieškovės teigia, kad ECB pažeidė pirmosios ieškovės teisę į nekaltumo prezumpciją, nes rėmėsi aptariamu kaltinamuoju aktu, neišnagrinėjęs su šiuo aktu susijusių faktinių aplinkybių, be to, neteisingai jį aiškino.

195    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

196    Šiuo klausimu reikia priminti, kad nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindinė teisė, suteikianti asmenims teises, kurių laikymąsi užtikrina Sąjungos teismas (žr. 2009 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo El Morabit / Taryba, T‑37/07 ir T‑323/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:296, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

197    Pagal nekaltumo prezumpcijos principą reikalaujama, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo būtų laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Šis principas nedraudžia imtis priemonių, kuriomis nesiekiama iškelti baudžiamosios bylos atitinkamam asmeniui (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, T‑592/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:427, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

198    Taigi nekaltumo prezumpcijos principas nedraudžia imtis tokių priemonių, kurios nėra sankcijos ir kurios nėra susijusios su baudžiamojo pobūdžio kaltinimu (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Gossio / Taryba, T‑406/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:7, 97 punktą), taip pat priemonių, kuriomis nėra pripažįstamas nusikaltimo padarymas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑410/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:349, 125 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

199    Vadinasi, būtina patikrinti, ar, atsižvelgiant į šiuos principus, ieškovių išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad buvo pažeista pirmosios ieškovės nekaltumo prezumpcija.

200    Pirma, tai, kad aptariamame kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo pakartotinai įvertintos, dar nereiškia pirmosios ieškovės nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

201    ECB ginčijamame sprendime aiškiai nurodė, kad aptariamame kaltinamajame akte buvo išdėstyti įtarimai.

202    Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas reiškė baudžiamąjį kaltinimą arba kad jame buvo konstatuotas pažeidimo padarymas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 197 ir 198 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

203    Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad ECB pakartotinai nevertino aptariamame kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

204    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, kuria siekiama užtikrinti patikimą kredito įstaigų valdymą ir apsaugoti finansų sistemos patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, siekiama kitų nei baudžiamojo persekiojimo tikslų, t. y. nubausti už įstatymu draudžiamas veikas.

205    Taigi visų pirma reikia vertinti ne aptariamame kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo persekiojimo pagrįstumą (šiuo klausimu ECB nepareiškė savo pozicijos), bet šio persekiojimo pasekmes pirmosios ieškovės ir jos vienintelio akcininko reputacijai bei finansų sistemos patikimumui Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

206    Antra, dėl ieškovių argumento, kad ECB neįrodė, jog tariami rizikos ribojimo reikalavimai iš tiesų buvo pažeisti, reikia pažymėti, kad šis argumentas neatsiejamas nuo pagrindžiant ieškinio antrąjį ir ketvirtąjį pagrindą nurodytų vertinimo klaidų.

207    Taigi šį argumentą reikia atmesti remiantis tais pačiais šio sprendimo 62–134 punktuose nurodytais motyvais.

208    Vadinasi, ieškinio septintąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.

8.      Dėl ieškinio aštuntojo pagrindo, grindžiamo vienodo požiūrio principo pažeidimu

209    Ieškovių teigimu, jos yra diskriminuojamos, nes taip, kaip su jomis, nebuvo elgiamasi nė su vienu Maltos piliečiui priklausančiu banku (kurio akcininkams ar direktoriams buvo pareikšti oficialūs kaltinimai), be to, ginčijamame sprendime šiuo klausimu nėra jokios lyginamosios analizės.

210    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

211    Reikia priminti, kad vienodo požiūrio arba nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas objektyviai pateisinamas (2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Gualtieri / Komisija, C‑485/08 P, EU:C:2010:188, 70 punktas).

212    Šiuo atžvilgiu ieškovės tik nurodo, kad valdžios institucijos oficialiai apkaltino daug akcininkų ir net įvairių bankų vadovus (nors šie kaltinimai neturėjo įtakos jų padėčiai), bet nepateikia jokių šių įtarimų įrodymų. Taigi pakanka konstatuoti, kad ieškovės neįrodė, jog bet koks kitas Maltos piliečiui priklausantis bankas, kurio akcininkai ar vadovai buvo oficialiai apkaltinti finansinių nusikaltimų padarymu, buvo vertinamas kitaip.

213    Be to, vienodo požiūrio principas nereiškia, kad siekdamas pagrįsti šio principo laikymąsi ECB privalo visų savo rizikos ribojimu pagrįstų sprendimų motyvus papildyti lyginamąją analize ir joje aptarti panašioje situacijoje esančias įstaigas bei priemones, kurių jis nusprendė imtis jų atžvilgiu.

214    Taigi argumentą, kad ginčijamame sprendime nėra lyginamosios analizės, taip pat reikia atmesti.

215    Vadinasi, ieškinio aštuntąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.

9.      Dėl ieškinio devintojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio ir 75 konstatuojamosios dalies pažeidimu bei piktnaudžiavimu įgaliojimais

216    Ieškovės teigia, kad atsižvelgiant į MFSA ir ECB sprendimų priėmimo chronologiją, opozicinės partijos ir tam tikrų žiniasklaidos priemonių, taip pat MFSA ir EBI tariamai išreikštą kritiką ir melagingus įtarimus, įtartinas kompetentingo asmens paskyrimo aplinkybes, taip pat visos bylos aplinkybes bei įtikinamo pagrindimo ginčijamame sprendime nebuvimą iš esmės galima teigti, kad MFSA tinkamai neišnagrinėjo A. Sadr pareikštų kaltinimų.

217    Iš to ieškovės daro išvadą, kad MFSA priemones (vadinasi, ir ginčijamą sprendimą) iš tiesų lėmė šios institucijos noras, kad ją laikytų veiksminga reguliavimo institucija, ir siekis užtikrinti pelningą užduotį konsultacinei bendrovei, su kuria kompetentingą asmenį sieja glaudūs ryšiai, o tai rodo, kad ECB pažeidė savo nepriklausomumo pareigą ir piktnaudžiavo įgaliojimais.

218    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

219    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsniu pagal bendrą priežiūros mechanizmą veikiančios ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos, vykdydamos savo uždavinius pagal tą reglamentą, veikia nepriklausomai. Šio reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: tam, kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius, ECB turėtų juos vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų įsikišimo, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą.

220    Taip pat reikia priminti, kad aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tuomet, jei, remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas išimtinai ar bent jau iš esmės siekiant kitų nei nurodytų tikslų arba norint išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑342/03, EU:C:2005:151, 64 punktas).

221    Taigi reikia patikrinti, ar iš ieškovių išdėstytų argumentų galima daryti išvadą, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnį ir 75 konstatuojamąją dalį ir ar juose yra reikšmingų, objektyvių ir neprieštaringų įrodymų, kad jis buvo priimtas visų pirma siekiant kitų, nei numatyta, tikslų arba norint išvengti Sutartyje specialiai numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros.

222    Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovių argumentai išimtinai susiję su tuo, kad MFSA siekė nagrinėjamuose teisės aktuose nenumatytų tikslų ir ši nacionalinė valdžios institucija galimai nebuvo nepriklausoma, ir kad, ieškovių teigimu, dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

223    Vis dėlto net ir darant prielaidą, kad MFSA pažeidė savo nepriklausomumo pareigą ir siekė teisės aktuose nenurodytų tikslų, negalima daryti išvados, kad ginčijamas sprendimas turi tų pačių trūkumų.

224    Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad ECB turi išimtinę kompetenciją išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir juos panaikinti.

225    Vadinasi, ECB sprendimus priima remdamasis savarankišku MFSA atlikto vertinimo vertinimu, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant MFSA sprendime dėl pasiūlymo esančias aplinkybes.

226    Kadangi tai reiškia, jog MFSA sprendimas dėl pasiūlymo ECB nėra privalomas, tariamai MFSA padarytų pažeidimų negalima vertinti kaip ECB nepriklausomumo stokos, vadinasi, ir Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio ir 75 konstatuojamosios dalies pažeidimo.

227    Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovės nepateikia jokių duomenų, kurie, remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais duomenimis, leistų teigti, kad ginčijamas ECB sprendimas buvo priimtas išimtinai ar bent jau iš esmės siekiant kitų nei nurodytų tikslų arba norint išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros.

228    Be to, kaip matyti iš ieškinio antrojo pagrindo analizės, ECB ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti finansų sistemos apsaugą ir patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

229    Taigi ieškovės neįrodė, kad ginčijamu sprendimu buvo siekiama ne atitinkamuose teisės aktuose numatytų tikslų.

230    Vadinasi, ieškinio devintąjį pagrindą reikia atmesti.

10.    Dėl ieškinio dešimtojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam, pažeidimu

231    Pirmiausia ieškovės tvirtina, kad buvo pažeistos pirmosios ieškovės teisė į gynybą ir teisė būti išklausytai, nes paskyrus kompetentingą asmenį, per administracinę procedūrą laikomą vieninteliu šios ieškovės atstovu, iš šios ieškovės buvo atimta teisinio ir veiksmingo atstovavimo galimybė.

232    Tuo pagrindu ieškovės daro išvadą, kad pirmosios ieškovės teisė būti išklausytai buvo pažeista, nes ją turėjo kompetentingas asmuo, tačiau ji turėjo būti suteikta minėtos ieškovės valdybos nariams.

233    Be to, pirmosios ieškovės valdybos nariai negalėjo susipažinti su ieškovės turimomis dokumentų ir informacinėmis sistemomis, taip pat naudotis jos finansiniais ištekliais, o tai trukdė šiai ieškovei pagrįsti savo teiginius dėl įmonės vertės ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi. Ši ieškovė taip pat  negalėjo ir toliau negali finansuoti savo teisinio atstovavimo.

234    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

235    Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad teisė į gynybą, įskaitant teisę būti išklausytam, yra viena iš pagrindinių teisių, o šios yra neatsiejama Sąjungos teisinės tvarkos dalis ir įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Cerafogli / ECB, T‑114/13 P, EU:T:2015:678, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2016 m. spalio 5 d. Sprendimo ECDC / CJ, T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598, 53 punktą).

236    Teisę būti išklausytam saugo ne tik Pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniai, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą per bet kokį teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnis, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą.

237    Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 5 d. Sprendimo ECDC / CJ, T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

238    Paisant teisės į gynybą reikalaujama, kad bet kuris asmuo, dėl kurio gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai, turėtų galimybę tinkamai pareikšti savo nuomonę dėl turimos informacijos, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 66 punktą; 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Irano liaudies modžahedų organizacija / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 91 punktą ir 2016 m. sausio 19 d. Sprendimo Mitsubishi Electric / Komisija, T‑409/12, EU:T:2016:17, 38 punktą).

239    Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad (beje, ieškovės to neginčija) pirmoji ieškovė gavo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ECB raštą, jame jai buvo pasiūlyta pateikti pastabas dėl sprendimo panaikinti leidimą projekto, ir 2018 m. rugsėjo 13 d. ECB raštą su numatyta galimybe susipažinti su administracinės bylos medžiaga, tačiau pirmoji ieškovė atsakyme tik patvirtino nesutinkanti su numatomu priimti sprendimu.

240    Taip pat reikėtų turėti omenyje tai, kad pirmajai ieškovei iš viso buvo suteiktas trijų savaičių terminas pateikti pastabas dėl sprendimo panaikinti leidimą projekto.

241    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pirmajai ieškovei buvo sudaryta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę tais klausimais, už kuriuos pagal ginčijamą sprendimą ji laikoma atsakinga.

242    Antra, dėl ieškovių argumentų, kad buvo pažeista pirmosios ieškovės teisė į gynybą, nes jos valdybos nariai negalėjo mokėti atlyginimo jos advokatui, naudotis jos turimais ištekliais, taip pat susipažinti su jos turima informacija, reikia pažymėti, kad šios aplinkybės susiklostė tik dėl kompetentingo asmens (šis per administracinę procedūrą buvo laikomas vieninteliu minėtos ieškovės atstovu) paskyrimo, o tas paskyrimas pagal Maltos teisę priklauso išimtinei MFSA kompetencijai.

243    Kaip matyti iš šio sprendimo 45 ir 46 punktų, toks nacionalinis sprendimas skirti kompetentingą asmenį nėra kompetentingos nacionalinės institucijos priimtas aktas pradėti procedūrą, imtis tyrimo priemonių ar pateikti neprivalomus pasiūlymus dėl ginčijamo sprendimo, todėl bet kuriuo atveju negali lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 44 punktą).

244    Bet kuriuo atveju, kadangi šiam sprendimui taikoma Maltos teisė ir jis priklauso MFSA kompetencijai, nėra pagrindo ECB laikyti atsakingu už tokio sprendimo sukeltas pasekmes.

245    Institucijos pareiga gerbti savo sprendimų adresatų teisę būti išklausytiems nereiškia, kad ji, taikydama nacionalinės teisės nuostatas, privalo užtikrinti šiems adresatams galimybę leisti jiems sumokėti advokatui ir naudotis ištekliais tam, kad galėtų pasinaudoti teise būti išklausytiems.

246    Priešingu atveju tai reikštų, kad ES institucijų sprendimai gali būti negaliojantys dėl priežasčių, susijusių su nacionalinės teisės normų taikymu, o šios nepriklauso jų kompetencijai ir jos negali tų teisės normų kontroliuoti.

247    Taip pat nėra pagrindo priekaištauti ECB dėl to, kad jis, įgyvendindamas savo bendruosius įgaliojimus duoti nurodymus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pagal bendrą priežiūros mechanizmą, nesutrukdė MFSA priimti sprendimą, skirtą užtikrinti rizikos ribojimu pagrįstų taisyklių laikymąsi, ir paskirti kompetentingą asmenį tik tam, kad pirmosios ieškovės valdybos nariai galėtų naudotis jos lėšomis, kad sumokėtų advokatui, taip pat susipažinti su dokumentais ir informacija, kad galėtų pasinaudoti teise būti išklausytiems.

248    Pirma, šiuo klausimu ECB neturi jokių pareigų (išskyrus pareigą priimti savo sprendimų adresatų pastabas); antra, jei taip būtų, kiltų pavojus, kad nacionalinėse ir ES rizikos ribojimu pagrįstose taisyklėse įtvirtinti tikslai liktų neįgyvendinti.

249    Taigi ieškovių nurodytos aplinkybės, net jei būtų įrodytos, ginčijamo sprendimo nedaro neteisėto.

250    Tokiomis aplinkybėmis ieškovės turi ginčyti kompetentingo asmens paskyrimo teisėtumą nacionaliniu lygmeniu ir atitinkamais atvejais to asmens priimtus sprendimus atsisakyti tenkinti jų prašymus leisti naudotis lėšomis advokato paslaugoms apmokėti arba prašymus leisti naudotis ištekliais ar susipažinti su informacija, taip pat prireikus pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad Teisingumo Teismas įvertintų, ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal teisę į veiksmingą teisminę gynybą, draudžiama priimti tokius sprendimus arba paskirti kompetentingą asmenį.

251    Pirmoji ieškovė, įvykdžiusi nustatytas sąlygas, taip pat galėjo ne tik paprašyti ECB galimybės susipažinti su dokumentais ar informacija, bet ir kreiptis į Bendrąjį Teismą dėl teisinės pagalbos arba prašyti taikyti proceso organizavimo priemonę, kad galėtų gauti reikalingus dokumentus.

252    Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad, nepaisant kelių prašymų atidėti terminus ar per šį procesą pateiktų prašymų atidėti posėdžius ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, ieškovės nepateikė Bendrajam Teismui jokių įrodymų, kad pirmoji ieškovė vykstant šiam procesui kreipėsi į MFSA ar Maltos teismus tam, kad jos advokatas galėtų naudotis ištekliais ar susipažinti su dokumentais.

253    Vadinasi, ieškinio dešimtąjį pagrindą reikia atmesti.

11.    Dėl ieškinio vienuoliktojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

254    Ieškovės teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pareigą motyvuoti (nes jame išdėstyti paviršutiniški ir neaiškūs argumentai), todėl nebuvo galima nustatyti jo pagrįstumo, įvertinti tariamai netinkamo elgesio, dėl kurio A. Sadr buvo pareikšti kaltinimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, sunkumo ir patikrinti, ar už šį elgesį Sąjungos teisėje buvo numatyta atsakomybė.

255    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

256    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 462 punktas; 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 148 punktas ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Iran Insurance / Taryba, T‑12/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:401, 70 punktas).

257    SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 138 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

258    Nors pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujami Sąjungos akto motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė nagrinėjamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę, vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas teisines ar faktines aplinkybes (2013 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑63/12, EU:C:2013:752, 98 punktas ir 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 70 punktas).

259    Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti ECB argumentai, todėl jo motyvai leidžia pirmajai ieškovei sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingam teismui – vykdyti jos kontrolę.

260    Iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad jį lėmė A. Sadr Jungtinėse Amerikos Valstijose pareikšti kaltinimai dėl padarytų finansinių nusikaltimų, taip pat neigiamos šių kaltinimų pasekmės jo reputacijai bei pirmosios ieškovės finansinei padėčiai, nes dėl jų kilo pavojus, kad nepavyks pasiekti tikslo – užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šios kredito įstaigos valdymą.

261    Taip pat akivaizdu, kad pirmosios ieškovės leidimo panaikinimas buvo pripažintas proporcingu, nes ši priemonė, atsižvelgiant į kilusius finansavimo sunkumus, sunkius padarytus pažeidimus ir tai, kad jos veikla buvo nuostolinga, kadangi jo akcininkui buvo pareikšti kaltinimai ir padaryta žala banko reputacijai, buvo būtina tikslui pasiekti, t. y. atkurti teisėtumą, garantuoti patikimą valdymą, apriboti jo indėlininkams ir kreditoriams bei Maltos ir ES bankų rinkai kylančią riziką.

262    Be to, buvo pripažinta, kad šiuo panaikinimu siekiamo tikslo negalima įgyvendinti kitomis rizikos ribojimo priemonėmis arba pirmosios ieškovės pardavimu trečiosioms šalims, nes jos reputacijai buvo padaryta žala, ji nebeturėjo vertės, o gauti finansavimą ir užtikrinti likvidumą buvo sudėtinga.

263    Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovių argumentą, kad ginčijamo sprendimo pagrįstumo nustatyti neįmanoma, nes jame išdėstyti paviršutiniški ir neaiškūs argumentai.

264    Antra, ieškovės teigia, kad dėl ginčijamo sprendimo motyvų neįmanoma įvertinti netinkamo elgesio, dėl kurio A. Sadr buvo pareikšti kaltinimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, sunkumo ir patikrinti, ar šis elgesys buvo laikomas netinkamu.

265    Vis dėlto ginčijamame sprendime teigiama, kad aptariamas kaltinamasis aktas pareikštas dėl nustatytų finansinių nusikaltimų, galinčių kelti didelių abejonių dėl jo, kaip pirmosios ieškovės akcininko, sąžiningumo.

266    Be to, ginčijamame sprendime pateikiama nuoroda į oficialias interneto svetaines, kuriose galima susipažinti su Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Sadr pareikštu kaltinamuoju aktu ir dėl to išplatintu pranešimu spaudai.

267    Kadangi ginčijamame sprendime nurodyti kaltinimai, kurie A. Sadr buvo pareikšti Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir remiamasi aptariamu kaltinamuoju aktu, priešingai, nei teigia ieškovės, nėra pagrindo teigti, kad dėl šio sprendimo motyvų neįmanoma įvertinti tariamai netinkamo elgesio, dėl kurio buvo pareikštas minėtas kaltinamasis aktas, sunkumo.

268    Taigi ieškovių argumentus, kad nebuvo galima įvertinti tariamai netinkamo elgesio, dėl kurio A. Sadr pareikšti kaltinimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, sunkumo ir patikrinti, ar šis elgesys buvo laikomas netinkamu, reikia atmesti.

269    Vadinasi, ieškinio vienuoliktąjį pagrindą reikia atmesti.

IV.    Dėl ieškovių prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones

270    Pirma, 2021 m. vasario 25 d. raštu ieškovės paprašė taikyti proceso organizavimo, pasirengimo nagrinėti bylą priemones ir skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, kad per procesą Bendrajame Teisme A. Sadr pareikšti įtarimai Jungtinėse Amerikos Valstijose nepasitvirtino.

271    ECB ir Komisija pateikė savo pastabas dėl šio prašymo.

272    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į to akto priėmimo momentu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), tad po sprendimo priėmimo priimti teisės aktai neturi įtakos to sprendimo galiojimui (2019 m. spalio 17 d. Sprendimo Alcogroup ir Alcodis / Komisija, C‑403/18 P, EU:C:2019:870, 45 ir 46 punktai).

273    Kadangi A. Sadr pareikšti kaltinimai buvo panaikinti priėmus ginčijamą sprendimą, pagal šio sprendimo 272 punkte nurodytą jurisprudenciją tai negalėjo turėti įtakos jo teisėtumui, todėl ieškovių prašymą reikia atmesti.

274    Antra, 2021 m. gegužės 21 d. raštu ieškovės pateikė prašymą taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones, kad galėtų pateikti savo nuomonę dėl generalinio advokato G. Hogan išvados byloje Bank Melli Iran (C‑124/20, EU:C:2021:386), kuri susijusi su Reglamento Nr. 2271/96 (su paskutiniais Deleguotuoju reglamentu 2018/1100 padarytais pakeitimais) aiškinimu.

275    ECB ir Komisija pateikė pastabas dėl šio prašymo.

276    Šiuo klausimu reikia priminti, kad dėl šio sprendimo 120 punkte nurodytų priežasčių Reglamentas Nr. 2271/96 šiam ieškiniui netaikomas.

277    ECB nepripažino ir nepaskelbė vykdytinu sprendimo dėl sankcijos, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2271/96, nes vertino atitinkamo akcininko reputaciją rinkos dalyvių akyse, o atitinkami dalyviai kaltinimų pareiškimą vertino neatsižvelgdami į tai, ar jie pagrįsti pagal atitinkamos trečiosios valstybės arba pagal Sąjungos teisę.

278    Taigi ieškovių prašymą reikia atmesti.

279    Trečia, 2021 m. vasario 21 d. raštu ieškovės paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kad „ECB ir MFSA galėtų laikytis naujos Maltos teismų jurisprudencijos, numatančios galimybę naudotis banko paslaugomis kaip išankstinę veiksmingo atstovavimo sąlygą“.

280    ECB ir Komisija buvo išklausyti dėl šio prašymo.

281    Vis dėlto, kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 245 ir 246 punktuose, ECB neprivalo laikytis Maltos teismų praktikos, o pirmoji ieškovė nenurodė, kad MFSA ar Maltos teismuose buvo imtasi kokių nors veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad šios bylos nagrinėjimą būtina sustabdyti pagal gero teisingumo vykdymo reikalavimą, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio d punktą.

282    Taigi šį ieškovių prašymą reikia atmesti.

283    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

284    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, reikia joms nurodyti padengti ECB bylinėjimosi išlaidas pagal jo pateiktus reikalavimus.

285    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Pilatus Bank plc ir Pilatus Holding Ltd. padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos Centrinio Banko (ECB) bylinėjimosi išlaidos.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

Costeira

Kancheva

Paskelbta 2022 m. vasario 2 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.