GENERALINIO ADVOKATO
MELCHIOR WATHELET IŠVADA,
pateikta 2017 m. gegužės 3 d.(1)
Byla C‑189/16
Boguslawa Zaniewicz-Dybeck
prieš
Pensionsmyndigheten
(Högsta förvaltningsdomstolen (Vyriausiasis administracinis teismas, Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Migruojančių samdomų darbuotojų ir jų šeimos narių socialinė apsauga – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – 46 straipsnio 2 dalis – 47 straipsnio 1 dalies d punktas – 50 straipsnis – Garantuota pensija – Teisės į pensiją apskaičiavimas – Apskaičiavimo pagrindas – Proporcingas apskaičiavimas – Teorinis dydis“
I. Įžanga
1. Šis 2016 m. kovo 23 d. Högsta förvaltningsdomstolen (Vyriausiasis administracinis teismas, Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. balandžio 4 d., susijęs su 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir išdėstyto nauja redakcija 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97(2), iš dalies pakeistu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006(3) (toliau – Reglamentas Nr. 1408/71)(4), 46 straipsnio 2 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies d punkto išaiškinimu.
2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant B. Zaniewicz-Dybeck ir Pensijų institucijos ginčą dėl senatvės pensijos, kuri yra garantuota pensija, apskaičiavimo.
3. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, be kita ko, kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalis ir 47 straipsnio 1 dalies d punktas reiškia, kad, apskaičiuojant garantuotą Švedijos pensiją, Europos Sąjungos valstybėje narėje įgytam draudimo stažui galima priskirti vertę, atitinkančią vidutinę Švedijoje įgyto draudimo stažo vertę.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
4. Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnis „Taikymo sritys“ suformuluotas taip:
„<…>
2. Šis reglamentas taikomas visoms bendrosioms ir specialioms socialinės apsaugos sistemoms, nepaisant to, ar jos susijusios, ar nesusijusios su įmokų mokėjimu <…>
<…>“
5. Reglamento Nr. 1408/71 III antraštinėje dalyje „Specialios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų rūšimis“ esančiame 3 skyriuje „Senatvė ir mirtis (pensijos)“ yra 44–51a straipsniai.
6. Šio reglamento 44 straipsnis „Bendrosios išmokų skyrimo nuostatos pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kai jiems buvo taikomi dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktai“ suformuluotas taip:
„1. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, kuriems buvo taikomi dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktai, arba jo išlaikytinių teisės gauti išmokas nustatomos pagal šio skyriaus nuostatas.
<…>“
7. Šio reglamento 46 straipsnyje „Išmokų skyrimas“ numatyta:
„<…>
2. Jeigu valstybės narės teisės aktais nustatytos sąlygos teisei gauti išmokas įvykdomos tik taikant 45 straipsnį [ir] (arba) 40 straipsnį [straipsnio] 3 dalį, tai galioja šios taisyklės:
a) kompetentinga įstaiga apskaičiuoja teorinį išmokos dydį, į kurį atitinkamas asmuo galėtų pretenduoti, jei visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, iki draudiminio įvykio įgyti pagal valstybių narių teisės aktus, kurie buvo taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, atitinkamoje valstybėje išmokos skyrimo metu būtų laikomi įgytais pagal jos administruojamus teisės aktus. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas šiame punkte nurodytu teoriniu dydžiu;
b) kompetentinga įstaiga vėliau, remdamasi pagal ankstesnį punktą apskaičiuotu teoriniu dydžiu, nustato faktinį išmokos dydį, pagal santykį tarp draudimo ar gyvenimo laikotarpių, iki draudiminio įvykio įgytų pagal jos administruojamus teisės aktus, trukmės ir bendros draudimo ar gyvenimo laikotarpių, iki draudiminio įvykio įgytų pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės;
<…>“
8. Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio „Papildomos išmokų skaičiavimo nuostatos“ 1 dalyje numatyta:
„1. Apskaičiuojant 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus teorinį ir proporcinį dydžius galioja šios taisyklės:
<…>
d) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis uždarbio, įmokų ar priedų dydžiu, pajamos, įmokos ar priedai, kuriuos tos valstybės narės kompetentinga įstaiga turi įskaityti draudimo arba gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, nustatomi remiantis uždarbio, įmokų ar priedų, įregistruotų per draudimo laikotarpį, įgytą pagal jos administruojamus teisės aktus, vidurkiu;
<…>“
9. Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnyje „Priedo skyrimas, kai bendras pagal įvairių valstybių narių teisės aktus mokamų išmokų dydis yra mažesnis nei minimalus, nustatytas pagal valstybės, kurios teritorijoje gavėjas gyvena, teisės aktus“ nustatyta:
„Pensijos [Išmokų] gavėjui, kuriam galioja [taikomas] šis skyrius, valstybėje, kurios teritorijoje jis gyvena ir pagal kurios teisės aktus jam mokama [priklauso] išmoka, negali būti paskirta mažesnė nei minimali išmoka, nustatyta pagal [tuos] teisės aktus už draudimo arba gyvenimo laikotarpius, lygius visiems draudimo ar gyvenimo laikotarpiams, kurie lygūs visiems draudimo laikotarpiams, įskaitomiems mokant pagal ankstesnį straipsnį [atitinkančius visus draudimo laikotarpius, įskaitomus mokant pagal ankstesnių straipsnių nuostatas]. Tos valstybės kompetentinga įstaiga, kai būtina, gavėjo gyvenimo jos teritorijoje laikotarpiu moka priedą, lygų pagal šį skyrių mokamų išmokų bendro dydžio ir minimalios išmokos dydžio skirtumui.“
B. Švedijos teisė
10. Švedijos pensijų sistemą sudaro kelios dalys. Šioje byloje nagrinėjama valstybinė senatvės pensija, kuri gali būti proporcinė pensija, papildoma pensija ir garantuota pensija.
11. Proporcinė ir papildoma pensija nustatomos pagal pajamas. Tai iš esmės yra įmokinio pobūdžio išmokos, pagrįstos darbu.
12. Garantuota pensija – tai pagal gyvenamąją vietą skiriama išmoka, finansuojama iš mokesčių. Jos tikslas – suteikti naują pagrindinę apsaugą mažas pajamas gaunantiems arba išvis jokių pajamų negaunantiems asmenims. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ši pensija, nustatoma pagal kitas pensines pajamas, yra tarsi socialinė išmoka. Todėl ji laipsniškai mažinama atsižvelgiant į proporcinę pensiją, papildomą pensiją ir kai kurias kitas gaunamas išmokas. Asmuo, kurio iš tokių pensijų ir išmokų gaunamos pajamos viršija tam tikrą dydį, negauna jokios garantuotos pensijos.
13. Šiai bylai reikšmingos nacionalinės nuostatos, susijusios su garantuota pensija, įtvirtintos Lagen (1998:702) om garantipension (Garantuotos pensijos įstatymas (1998:702)), kuris pakeistas Socialförsakringsbalken (Įstatymas (2010:110) dėl socialinės apsaugos kodekso; toliau – SFB).
14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad SFB 15 straipsnyje, esančiame šio įstatymo 67 skyriuje, „numatyta, kad garantuota pensija <…> turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į pagal pajamas nustatomą senatvės pensiją, į kurią apdraustasis asmuo turi teisę už tuos pačius metus, atsižvelgiant į kai kuriose [SFB 67 skyriaus 16–20 straipsnių] dalyse nurodytus pakeitimus ir papildymus (toliau – apskaičiavimo pagrindas)“(5).
15. Garantuotos pensijos bazinis dydis nustatytas SFB 7 straipsnio 2 dalyje. Šis dydis yra indeksuojamas atsižvelgiant į bendrąjį kainų lygį. Šiai bylai reikšmingais metais jis buvo 39 400 SEK.
16. Siekiant apskaičiuoti galutinį garantuotos pensijos dydį prie bazinio dydžio pridedamos arba iš jo atimamos SFB 67 skyriaus 23 ir 24 straipsniuose nurodytos sumos.
17. Garantuota pensija mokama vyresniam nei 65 metų asmeniui, kurio draudimo stažas yra ne trumpesnis nei treji metai. Be to, draudimo stažas nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek laiko asmuo yra Švedijos rezidentas. SFB 67 skyriaus 25 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, negalinčiam įrodyti, jog turi 40 metų draudimo stažą, apskaičiuojant garantuotą pensiją visos su baziniu dydžiu susijusios sumos, nurodytos 21–24 straipsniuose, mažinamos proporcingai draudimo stažo ir 40 metų santykiui (proporcingas apskaičiavimas).
18. Försäkringskassan (toliau – Nacionalinis draudimo fondas, Švedija), kuris anksčiau nagrinėjo tam tikrus klausimus, susijusius su senatvės pensija, savo vidaus taisyklėse (2007 m. Taisyklės Nr. 2, toliau – taisyklės) nurodė, kad „proporcingai apskaičiuodamas, be kita ko, senatvės pensijų forma garantuotą pensiją asmenims, mokama gimusiems 1938 m. ar vėliau, Nacionalinis draudimo fondas, nustatydamas teorinį dydį, kiekvienam kitose atitinkamose valstybėse narėse įgytam draudimo stažui turi priskirti pensinę vertę, kuri atitinka vidutinę Švedijoje įgyto stažo pensinę vertę. Nuo 2010 m. sausio 1 d. [Pensijų institucija] nagrinėja visus su senatvės pensijomis pagal bendrąją sistemą susijusius klausimus. Minėtos taisyklės <…> išlieka šaltinis, kuriuo ši institucija vadovaujasi priimdama savo sprendimus.“(6)
19. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Nacionalinis draudimo fondas, priėmęs taisykles, apskaičiuoja pensiją taip, kad kiekvienam kitoje valstybėje narėje įgytam draudimo stažui suteikiama pensinė vertė, atitinkanti vidutinę Švedijoje įgyto stažo pensinę vertę.
III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
20. Lenkijos pilietė B. Zaniewicz-Dybeck gimė 1940 m., o 1980 m. išvyko iš Lenkijos ir persikėlė gyventi į Švediją. Lenkijoje ji dirbo 19 metų, Švedijoje gyveno 24 metus, o dirbo 23 metus.
21. 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinis draudimo fondas priėmė sprendimą dėl B. Zaniewicz-Dybeck prašymo dėl senatvės pensijos pagal bendrąją sistemą ir nustatė, kad jos garantuota pensija yra 0 SEK.
22. 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus skundą, Nacionalinis draudimo fondas patvirtino savo pirmąjį sprendimą ir motyvavo jį tuo, kad B. Zaniewicz-Dybeck įgijo draudimo stažą ir Švedijoje, ir Lenkijoje. Taigi garantuota pensija apskaičiuota iš dalies remiantis Švedijos nacionalinėmis nuostatomis ir iš dalies – proporcingo apskaičiavimo principu, numatytu Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalyje.
23. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į B. Zaniewicz-Dybeck 75 216 SEK pajamas, už 24 draudimo stažo metus Švedijoje iš pradžių buvo nustatyta metinė 3 134 SEK (75 216 SEK/24) Švedijos pensinė vertė. Tada ši suma buvo padauginta iš ilgiausio galimo 40 metų stažo garantuotai pensijai gauti (3 134 x 40 = 125 360 SEK). Taip Švedijos institucijos nustatė, kad B. Zaniewicz-Dybeck atlyginimas buvo per didelis, kad ji galėtų gauti garantuotą pensiją.
24. B. Zaniewicz-Dybeck užginčijo Nacionalinio draudimo fondo sprendimą Förvaltningsrätten i Stockholm (Stokholmo administracinis teismas, Švedija), o šis nusprendė, kad Nacionalinio draudimo fondo atliktas pensijos skaičiavimas atitinka Reglamentą Nr. 1408/71, ir atmetė ieškinį. B. Zaniewicz-Dybeck Förvaltningsrätten sprendimą apskundė Kammarrätten i Stockholm (Stokholmo apeliacinis administracinis teismas); šis atmetė apeliacinį skundą.
25. Tada B. Zaniewicz-Dybeck pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji teigė, kad teorinis garantuojamos pensijos dydis turi būti apskaičiuotas pagal Reglamentą Nr. 1408/71 netaikant Nacionalinio draudimo fondo priimtų taisyklių. Kaip teigia B. Zaniewicz-Dybeck, kadangi Švedijos mokama garantuota pensija priklauso tik nuo visos draudimo stažo trukmės, išskaičiuojant iš jau apskaičiuotos Švedijos pagal pajamas nustatomos pensijos, 47 straipsnio 1 dalies d punktas netaikomas apskaičiuojant garantuotą pensiją. B. Zaniewicz-Dybeck pažymėjo, kad taisyklėse išdėstytas apskaičiavimo metodas yra nenaudingas nemažai daliai iš kitų Sąjungos valstybių narių atvykusių imigrantų, kurių pagal pajamas nustatomos pensijos yra mažos.
26. Pensijų institucija nurodė, kad kitoje valstybėje narėje įgytas draudimo stažas suteikia teisę į šios valstybės narės mokamą pensiją, o kadangi garantuojama pensija yra papildomo pobūdžio, pensijos apskaičiavimas netaikant Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies d punkto reikštų, kad draudimo stažą kitoje valstybėje narėje įgijusiam pensijos gavėjui būtų permokėta, nes jo garantuota pensija būtų didesnė nei asmens, neturinčio tokio stažo.
27. Be to, kaip nurodė minėta institucija, jeigu nebūtų įmanoma nustatyti užsienyje įgyto draudimo stažo pensinės vertės, jo vertė būtų mažesnė nei atitinkamo Švedijoje įgyto stažo (de facto jokios pensinės vertės apskritai). Jos nuomone, nepagrįsta garantuotą pensiją, kaip bazinę nuo pajamų priklausančią apsaugą, mokėti neatsižvelgiant nei į užsienyje įgyto draudimo stažo pensinę vertę, nei į kitų Sąjungos valstybių narių mokamas pagal pajamas nustatomas pensijas. Pensijų institucija pažymėjo, jog tokio metodo taikymas reikštų, kad pensijos gavėjui, gaunančiam iš kitos Sąjungos valstybės narės pagal pajamas nustatytą pensiją, būtų skiriama didesnė Švedijos garantuota pensija nei pensija, mokama pensijos gavėjui, kuris būtų draustas tik Švedijoje ir tik ten būtų įgijęs teisę į pagal pajamas nustatomą pensiją.
28. Grįsdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą šį prašymą pateikęs teismas nurodė, kad „1998 m. spalio 22 d. Sprendime Conti (C‑143/97, EU:C:1998:501) Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinėse nuostatose dėl išmokų mažinimo negali būti neatsižvelgta į Reglamente Nr. 1408/71 nustatytas taikymo sąlygas ir apribojimus, tas nuostatas priskiriant prie mokėtinos sumos apskaičiavimo taisyklių. Nacionalinę taisyklę reikia laikyti nuostata dėl išmokos mažinimo, jeigu pritaikius joje numatytą apskaičiavimo metodą pensijos, kurios suinteresuotasis asmuo gali reikalauti, dydis mažėja dėl to, jog jis gauna išmoką kitoje valstybėje narėje (24 ir 25 punktai).“(7) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pridūrė, jog, „remiantis tuo sprendimu, Švedijoje padaryta išvada, kad <…> garantuotos pensijos mažinimo atsižvelgiant į pagal pajamas nustatomą pensiją [reikėtų] laikyti ne apskaičiavimo taisykle, o išmokų mažinimo taisykle, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1408/71 <…> Dėl šios priežasties Švedijos valdžios institucijos pradėjo taisykles taikyti taip, kad garantuota pensija nebūtų mažinama kitų [Sąjungos] valstybių narių mokamos pensijos dydžiu. Tačiau asmenims, kurie dirbo ir Švedijoje, ir kitose [Sąjungos] valstybėse narėse, priklausanti garantuota pensija apskaičiuojama proporcingai“(8).
29. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad patvirtinus taisykles(9) garantuotos pensijos apskaičiavimas atliekamas taip, kad kiekvienam kitoje valstybėje narėje įgytam draudimo stažui suteikiama pensinė vertė, atitinkanti vidutinę Švedijoje įgyto stažo pensinę vertę.
30. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šioje byloje reikia nustatyti, ar nagrinėjamam atvejui reikia taikyti Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies d punktą ir, jei taip, ar kitoje Sąjungos valstybėje narėje įgytam draudimo stažui galima priskirti fiktyvią pensinę vertę, kuri atitinka vidutinę Švedijoje įgytam stažui nustatytą vertę, atliekant proporcingą apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal to paties reglamento 46 straipsnio 2 dalį.
31. Šiomis aplinkybėmis Högsta förvaltningsdomstolen (Vyriausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos reiškia, kad kitoje valstybėje narėje įgytam draudimo stažui, apskaičiuojant Švedijos garantuotą pensiją, galima priskirti pensinę vertę, kuri atitinka vidutinę Švedijoje įgytam stažui nustatytą vertę, kai kompetentinga valdžios institucija atlieka proporcingą apskaičiavimą pagal to reglamento 46 straipsnio 2 dalį?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar apskaičiuodama teisę į garantuotą pensiją kompetentinga institucija gali atsižvelgti į pensines pajamas, kurias apdraustasis asmuo gauna kitoje valstybėje narėje, nepažeisdama Reglamento Nr. 1408/71 nuostatų?
IV. Procesas Teisingumo Teisme
32. Pensijų institucija, Švedijos Karalystė, Čekijos Respublika ir Europos Komisija pateikė pastabas raštu. Tos pačios šalys, išskyrus Čekijos Respubliką, per 2017 m. kovo 9 d. teismo posėdį pateikė pastabas žodžiu.
V. Analizė
A. Pirminės pastabos
33. Abu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję su Švedijos garantuotos pensijos apskaičiavimu ir galimu Reglamento Nr. 1408/71 nuostatų taikymu.
34. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia priminti, kad Reglamentu Nr. 1408/71 neįtvirtinta bendra socialinės apsaugos sistema, bet leidžiama veikti atskiroms nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms ir vienintelis šio reglamento tikslas yra užtikrinti tokių sistemų koordinavimą. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, būtent kiekvienos valstybės narės teisės aktuose turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis įgyjama teisė į išmokas. Vis dėlto įgyvendindamos šią savo kompetenciją valstybės narės turi laikytis Sąjungos teisės ir ypač ESV sutarties nuostatų, susijusių su kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažinta laisve judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje(10).
35. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 1408/71 valstybės narės neįpareigojamos numatyti minimalios senatvės išmokos, kaip antai Švedijos garantuojamos pensijos. Tačiau pagal suformuotą jurisprudenciją, nors Reglamente Nr. 1408/71 daroma prielaida, kad „nebūtinai visuose teisės aktuose numatytos tokios minimalios išmokos kaip [Švedijos teisės aktuose]“(11), šis reglamentas taikomas šioms išmokoms(12), jei jos numatytos nacionalinės teisės aktuose.
36. Be to, reikia priminti, kad garantuota pensija apskaičiuojama prie SFB 2 skyriaus 7 straipsnyje numatytos bazinio dydžio pridedant SFB 67 skyriaus 23 ir 24 straipsniuose numatytas sumas arba išskaičiuojant jas. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad šiais priskaičiavimais ir išskaičiavimais siekiama atsižvelgti, be kita ko, į suinteresuotojo asmens asmeninę padėtį(13) ir kitas jo pensines pajamas. Iš to darytina išvada, kad garantuota pensija – tai ne fiksuota suma, ir jos apskaičiavimas kinta atsižvelgiant į konkrečias suinteresuotojo asmens aplinkybes. Nepaisant kintamos sumos, kuri gali būti 0 SEK, jei suinteresuotojo asmens pajamos yra per didelės, garantuojamos pensijos tikslas(14) yra užtikrinti bazines pajamas asmenims, gaunantiems mažą profesinę ir papildomą pensijas(15). Kadangi būtina apibrėžti nagrinėjamą minimalią išmoką, manau, kad tai yra Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 2 dalyje numatyta neįmokinė senatvės išmoka ir kad pagal šio reglamento 44 straipsnį jos gavėjo teisė šiuo atveju turi būti nustatyta pagal šio reglamento III antraštinėje dalyje esančio 3 skyriaus nuostatas, visų pirma pagal jo 46 ir 51a straipsnius(16).
37. Pažymėtina, kad per 2017 m. kovo 9 d. posėdį Švedijos Karalystė pabrėžė, jog garantuota pensija yra bendrosios pensijų sistemos dalis. Vis dėlto, mano supratimu ir, atrodo, priešingai, nei teigia Švedijos Karalystė, garantuota pensija nėra senatvės išmoka, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Kadangi garantuota pensija finansuojama iš mokesčių(17), ji nėra apskaičiuojama remiantis pačių gavėjų įmokomis ir jų dalyvavimo draudimo sistemoje trukme(18). Be to, iš nuostatų, susijusių su garantuotos pensijos suteikimu, matyti, kad ji nėra mokama tik profesinės ir (arba) papildomos senatvės pensijos gavėjams(19). Iš tiesų garantuota pensija mokama 65 metus sukakusiam asmeniui, kuris yra įgijęs bent trejų metų draudimo stažą, nustatytą atsižvelgiant į gyvenimo Švedijoje trukmę ir galimas kitas suinteresuotojo asmens pensines pajamas.
38. Be to, Švedijos Karalystė nurodė, kad yra ir kita senatvės išmoka, skirta minimalioms pragyvenimo pajamoms užtikrinti. Nors tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, manau, kad minėta išmoka šioje byloje neginčijama. Be to, ji numatyta Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 2a dalyje, susijusioje su „specialiosiomis neįmokinėmis [piniginėmis] išmokomis, numatytomis pagal teisės aktus, kurie <…> turi ypatumų, būdingų ir socialinės apsaugos teisės aktams <…>, ir socialinei paramai [teisės aktams dėl socialinės paramos]“, ir kurie yra išvardyti jo IIa priede „Finansinė parama pagyvenusiems asmenims“ (Įstatymas 2001: 853)(20).
39. Bet kuriuo atveju iš 1993 m. balandžio 22 d. Sprendimo Levatino (C‑65/92, EU:C:1993:149, 21 punktas) ir 1998 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Stinco ir Panfilo (C‑132/96, EU:C:1998:427, 19–21 punktai) matyti, kad Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalis ir 50 straipsnis taikomi šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2a dalyje numatytoms išmokoms.
B. Dėl prejudicinių klausimų
1. Dėl pirmojo klausimo
40. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tuo atveju, jeigu kompetentinga institucija proporcingai apskaičiuoja Švedijos garantuotą pensiją pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalį, kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju – Lenkijoje, įgytam stažui galima priskirti pensinę vertę, atitinkančią vidutinę Švedijoje įgytam stažui nustatytą vertę pagal to paties reglamento 47 straipsnio 1 dalies d punktą.
41. Kadangi Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies d punktas yra papildoma šio reglamento 46 straipsnio 2 dalyje numatyto teorinio ir proporcingo dydžio apskaičiavimo taisyklė ir todėl ją reikia aiškinti atsižvelgiant į šią nuostatą(21), pirmiausia reikia patikrinti, ar Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalis taikoma apskaičiuojant Švedijos garantuotą pensiją, o prireikus – ir kaip taikoma(22).
42. Jeigu reikia įgyti draudimo stažą, kad pagal valstybės narės teisės aktus atsirastų teisė į išmoka, Reglamento Nr. 1408/71 45 straipsnyje reikalaujama, kad šios valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išlaikymas ar susigrąžinimas priklauso nuo draudimo stažo įgijimo, kompetentinga institucija atsižvelgtų į draudimo stažą, įgytą pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus, lyg tai būtų stažas, įgytas pagal jos taikomus teisės aktus. Kitaip tariant, įvairiose valstybėse narėse įgytas draudimo stažas turi būti sumuojamas(23).
43. Tokiu atveju taikytina Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalis. Joje numatyta, kad kompetentinga institucija teorinį išmokos, į kurią turi teisę suinteresuotasis asmuo, dydį apskaičiuoja taip, lyg visas šis darbo stažas, kurį jis įgijo įvairiose valstybėse narėse, būtų įgytas kompetentingos institucijos valstybėje narėje.
44. Be to, pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies b punktą kompetentinga institucija nustato faktinį išmokos dydį remdamasi teoriniu dydžiu proporcingai draudimo stažo ir (arba) gyvenimo kompetentingos institucijos valstybėje narėje trukmei, palyginti su visa draudimo stažo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpio, įgytų skirtingose valstybėse narėse, trukme(24).
45. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad siekdamas nustatyti, ar B. Zaniewicz-Dybeck, kuri įgijo draudimo stažą ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpį Lenkijoje ir Švedijoje, turi teisę į Švedijos garantuotą pensiją, Nacionalinis draudimo fondas taikė proporcingo apskaičiavimo (vadinamojo apskaičiavimo pro rata) metodiką (25) atsižvelgdamas į pajamomis grindžiamų Švedijos pensijų(26) (proporcinės ir papildomos) sumą (t. y. 75 216 SEK)(27) pagal SFB 67 skyriaus 25 straipsnį ir taisykles. Atlikus šį apskaičiavimą buvo gauta suma, akivaizdžiai didesnė už minėtą sumą (t. y. 125 360 SEK) (28), taigi pernelyg didelė suma, kad atsirastų teisė į garantuotą pensiją.
46. Ši metodika nėra teisinga(29), nes, mano nuomone, teisė gauti Švedijos garantuotą pensiją turi būti vertinama pagal Švedijos teisės aktus ir Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnį(30), netaikant SFB 67 skyriaus 25 straipsnyje ir taisyklėse numatytos proporcingo apskaičiavimo metodikos.
47. Kadangi Reglamente Nr. 1408/71 nereikalaujama, kad valstybės narės numatytų tokias minimalias senatvės išmokas kaip Švedijos garantuota pensija, šios minimalios išmokos nebūtinai numatytos visuose teisės aktuose. Todėl sunku patikėti, kad Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalyje nustatomos specialios ir išsamios šios minimalios išmokos apskaičiavimo taisyklės(31).
48. Atvirkščiai, į Švedijos garantuotos pensijos sumą, apskaičiuotą pagal nacionalinės teisės aktus(32), reikia atsižvelgti pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalį(33) siekiant apskaičiuoti pajamomis grindžiamą Švedijos pensiją, netaikant SFB 67 skyriaus 25 straipsnyje ir taisyklėse numatytos proporcingo apskaičiavimo metodikos.
49. Reikia pažymėti, kad 1998 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Stinco ir Panfilo (C‑132/96, EU:C:1998:427)(34) 21 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, „kad į valstybės narės teisės aktais užtikrinamą minimalią išmoką turi būti atsižvelgta apskaičiuojant Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą teorinį dydį“(35).
50. Iš tiesų iš 1998 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Stinco ir Panfilo (C‑132/96, EU:C:1998:427, 22 punktas) ir 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Koschitzki (C‑30/04, EU:C:2005:492, 23 punktas) aiškiai matyti, kad pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą kompetentinga institucija, nustatydama teorinį pensijos dydį, kuris laikomas pagrindu apskaičiuojant proporcingą pensiją, turi atsižvelgti į priedą, kuris skirtas tam, kad pensija atitiktų pagal nacionalinės teisės aktus nustatytą garantuotą ar minimalią pensiją.
51. Pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą atliktinu apskaičiavimu „siekiama darbuotojui užtikrinti maksimalų teorinį pensijos dydį, kurio būtų galima reikalauti, jeigu visi draudimo laikotarpiai [visas draudimo stažas] būtų įgyti [įgytas] nagrinėjamoje valstybėje narėje“(36).
52. Todėl, jei teorinis pensijos dydis, kuriuo remiantis apskaičiuojama proporcinga pensija, į kurią B. Zaniewicz-Dybeck turėtų teisę, jeigu ji būtų dirbusi Švedijoje visą savo profesinę karjerą, yra mažesnis už garantuotos pensijos sumą, apskaičiuotą pagal Švedijos teisės aktus, prie teorinio dydžio reikia pridėti priedą ar priemoką, kad būtų pasiekta garantuotos pensijos suma.
53. Kadangi pagal pajamas nustatoma Švedijos pensija grindžiama „uždarbio, įmokų ar priedų dydžiu“, manau, jog iš Reglamento Nr. 1408/71, kuris yra privalomas, 47 straipsnio 1 dalies d punkto formuluotės aišku, kad, apskaičiuodama teorinį pensijos dydį, kuriuo remiantis pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą apskaičiuojama proporcinga pensija, kompetentinga institucija(37) turi nustatyti uždarbio, įmokų ar priedų dydį, į kurį reikia atsižvelgti pagal draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal kitų valstybių narių teisės aktus(38), remdamasi uždarbio, įmokų ar priedų dydžiu, nustatytu už draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal šios institucijos taikomus teisės aktus(39). Iš tiesų taikant Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies d punktą užtikrinama, kad nagrinėjamas apskaičiavimo pagrindas darbuotojui migrantui taikomas tas pats, lyg jis nebūtų pasinaudojęs teise į judėjimo laisvę; Teisingumo Teismas jau pripažino, kad tai atitinka SESV 48 straipsnyje nustatytą tikslą(40).
54. Be to, reikia pažymėti, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta proporcingo apskaičiavimo metodika, nauda, susijusi su galimu priedo ar priemokos įtraukimu į teorinį pensijos dydį, kuriuo remiantis apskaičiuojama proporcinga pensija, kad būtų pasiekta Švedijos garantuojamos pensijos suma, griežtai apribojama B. Zaniewicz-Dybeck draudimo stažu Švedijoje, taip išvengiant nurodyto perteklinio mokėjimo(41).
55. Galiausiai laikausi nuomonės, kad teisė gauti minimalią senatvės išmoką, kaip antai Švedijos garantuotą pensiją, turi būti vertinama pagal Švedijos teisės aktus, netaikant SFB 67 skyriaus 25 straipsnyje, taisyklėse ir Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnyje numatytos proporcingo apskaičiavimo metodikos. Apskaičiuodama teorinį pensijos dydį, kuriuo remiantis pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą apskaičiuojama proporcinga pensija, kompetentinga institucija turi atsižvelgti į savo valstybės narės teisės aktais garantuojamą minimalią senatvės pensiją, kad užtikrintų darbuotojui maksimalų teorinį pensijos dydį, kuriuo remiantis apskaičiuojama proporcinga pensija, į kurią jis galėtų pretenduoti, jei visas jo draudimo stažas būtų įgytas aptariamoje valstybėje. Be to, pagal Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies d punktą, apskaičiuodama šį teorinį dydį, kompetentinga institucija turi nustatyti uždarbio, įmokų ar priedų dydį, į kurį reikia atsižvelgti pagal draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal kitų valstybių narių teisės aktus, remdamasi uždarbio, įmokų ar priedų dydžiu, nustatytu už draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal šios institucijos taikomus teisės aktus.
2. Dėl antrojo klausimo
56. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Reglamente Nr. 1408/71 numatyta, kad kompetentinga institucija, nustatydama teisę į garantuotą pensiją, gali atsižvelgti į pensines pajamas, kurias apdraustasis asmuo gauna kitoje valstybėje narėje.
57. Manau, siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia priminti Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnio pavadinimą ir tekstą, kurie pateikti šios išvados 9 punkte(42).
58. 1977 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Torri (64/77, EU:C:1977:197) 5 ir 6 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnyje „numatyti atvejai, kai darbuotojo stažas pagal jam taikomus valstybių teisės aktus buvo gana trumpas, todėl visa šių valstybių mokėtinų išmokų suma nesiekia tinkamo gyvenimo lygio“. „Siekiant ištaisyti šią padėtį, šiame straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai gyvenamosios vietos valstybės teisės aktuose numatyta minimali išmoka, šios valstybės mokėtina išmoka didinama priedu, kuris yra lygus įvairių valstybių, kurių teisės aktai buvo taikomi darbuotojui, mokėtinų išmokų bendro dydžio ir šios minimalios išmokos skirtumui.“(43)
59. Iš to darytina išvada, kad, apskaičiuodamas teises į Švedijos garantuotą pensiją, Nacionalinis draudimo fondas, išskyrus tuos atvejus, kai turi sumokėti didesnę sumą(44), gali atsižvelgti į pensines pajamas, kurias B. Zaniewicz-Dybeck gauna iš kitos valstybės narės pagal Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnį(45). Be to, šioje nuostatoje numatyta, kad Nacionalinis draudimo fondas turi atsižvelgti į visus B. Zaniewicz-Dybeck draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, į kuriuos atsižvelgiama skiriant, be kita ko, senatvės išmokas. Vadinasi, į B. Zaniewicz‑Dybeck draudimo ir (arba) gyvenimo Lenkijoje laikotarpius turi būti atsižvelgta(46).
60. Kompetentingos institucijos teisė atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje gaunamas senatvės išmokas ir į draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius leidžia išvengti bet kokio nurodomo perteklinio mokėjimo(47).
61. Todėl laikausi nuomonės, jog Reglamento Nr. 1408/71 50 straipsnį reikia aiškinti taip, kad, nustatydama teisę į minimalią senatvės išmoką, kompetentinga institucija gali atsižvelgti į pensines pajamas, kurias apdraustasis gauna kitoje valstybėje narėje.
VI. Išvada
62. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Högsta förvaltningsdomstolen (Vyriausiasis administracinis teismas, Švedija) pateiktus prejudicinius klausimus:
1. Teisė gauti minimalią senatvės išmoką turi būti vertinama pagal taikomus nacionalinės teisės aktus ir 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir išdėstyto nauja redakcija 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97, iš dalies pakeistu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006, 50 punktą netaikant Lagen (1998:702) om garantipension (Įstatymas (1998:702) dėl garantuotos pensijos), kuris buvo pakeistas Socialförsakringsbalken (Įstatymas (2010:110) dėl Socialinės apsaugos kodekso), 67 skyriaus 25 straipsnyje ir 2007 m. Försäkringskassan (Nacionalinis draudimo fondas, Švedija) taisyklėse Nr. 2 numatytos proporcingo apskaičiavimo metodikos.
Apskaičiuodama teorinį pensijos dydį, kuriuo remiantis pagal Reglamento Nr. 1408/71 – redakcija, iš dalies pakeista ir atnaujinta Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1992/2006 – 46 straipsnio 2 dalies a punktą apskaičiuojama proporcinga pensija, kompetentinga institucija turi atsižvelgti į savo valstybės narės teisės aktais garantuojamą minimalią senatvės išmoką, kad užtikrintų darbuotojui maksimalų teorinį pensijos dydį, kuriuo remiantis apskaičiuojama proporcinga pensija, į kurią jis galėtų pretenduoti, jei visas jo draudimo stažas būtų įgytas aptariamoje valstybėje.
Reglamento Nr. 1408/71 – redakcija, iš dalies pakeista ir atnaujinta Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1992/2006 –47 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad, apskaičiuodama šį teorinį dydį, kompetentinga institucija turi nustatyti uždarbio, įmokų ar priedų dydį, į kurį reikia atsižvelgti pagal draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal kitų valstybių narių teisės aktus, remdamasi uždarbio, įmokų ar priedų dydžiu, nustatytu už draudimo ir (arba) gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal šios institucijos taikomus teisės aktus.
2. Reglamento Nr. 1408/71 – redakcija, iš dalies pakeista ir atnaujinta Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1992/2006 – 50 straipsnį reikia aiškinti taip, kad, nustatydama teisę į minimalią senatvės išmoką, kompetentinga institucija gali atsižvelgti į pensines pajamas, kurias apdraustasis gauna kitoje valstybėje narėje.