BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 21 d.(*)
„Žuvininkystė – Žuvų išteklių apsaugos priemonės – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnis – Išskaitymai iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų – Taikymas laiko atžvilgiu – Teisinis saugumas – Aiškinimas, kuriuo užtikrinamas pirminės teisės laikymasis – Bausmių teisėtumo principas – Negaliojimas atgal“
Byloje T-76/11
Ispanijos Karalystė, atstovaujama abogado del Estado N. Díaz Abad,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą F. Jimeno Fernández ir D. Nardi,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1004/2010 dėl tam tikrų 2010 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į praėjusiais metais viršytas žvejybos kvotas (OL L 291, p. 31 ir klaidų ištaisymas OL L 86, 2011 4 1, p. 78)
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir D. Gratsias,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 23 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Šiuo ieškiniu Ispanijos Karalystė prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1004/2010 dėl tam tikrų 2010 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į praėjusiais metais viršytas žvejybos kvotas (OL L 291, p. 31 ir klaidų ištaisymas OL L 86, 2011 4 1, p. 78; toliau − ginčijamas reglamentas).
Teisinis pagrindas
2 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 261, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 2 t., p. 70), 23 straipsnyje nustatyta:
„1. Jei Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtą rūšies ar grupės rūšių kvotą, paskyrimą [paskirtą kiekį] ar jos turimą dalį, Komisija padaro atskaitymus iš viršijusios normas valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo [paskirto kiekio] ar dalies. Sprendimas dėl šių atskaitymų priimamas 36 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma, priima atskaitymo taisykles pagal Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 8 straipsnyje numatytas užduotis ir valdymo strategijas ir pirmiausia atsižvelgia į šiuos parametrus:
– pergaudymo laipsnį [viršytą kiekį],
– kitus tos pačios rūšies pergaudymus [kitą viršytą tos pačios rūšies kiekį] ankstesniais metais,
– atitinkamų išteklių biologinę būklę.“
3 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 2 t., p. 317), 5 straipsnyje numatyta:
„1. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus išteklius, visi atitinkamus leidžiamus iškrauti į krantą kiekius viršijantys iškrovimai turi būti išskaičiuojami iš kitų metų to paties ištekliaus kvotų.
2. Jeigu tai yra 2 straipsnio trečioje įtraukoje nurodyti ištekliai ir jeigu tų išteklių sužvejojama daugiau už leidžiamus iškrovimus į krantą, iš atitinkamos kitų metų kvotos pagal toliau pateiktą lentelę atliekami išskaitymai:
Sugauto per didelio išteklių kiekio ir leidžiamų iškrovimų į krantą santykis | Išskaitoma |
Pirmą kartą – 10 % | Per didelis sugautas kiekis × 1,00 |
Antrą kartą – 10 %, tačiau ne daugiau kaip 20 % (iš viso) | Per didelis sugautas kiekis × 1,10 |
Antrą kartą – 20 %, tačiau ne daugiau kaip 40 % (iš viso) | Per didelis sugautas kiekis × 1,20 |
Kiekvieną kitą kartą, kai sugaunamas 40 % per didelis kiekis | Per didelis sugautas kiekis × 1,40 |
Tačiau visais atvejais dėl per didelio sugautų žuvų kiekio, jeigu buvo nustatyti 100 tonų arba mažesni leidžiami iškrovimai į krantą, išskaičiuojamas kiekis – tai per didelio sugauto kiekio ir 1,00 sandauga.
Leidžiamus iškrovimus į krantą viršijančio kiekio 3 % papildomas dydis turi būti išskaičiuojamas kiekvienais metais, jeigu, palyginti su tų metų leidžiamais iškrovimais, buvo sugauta daugiau kaip 10 % žuvies.“
4 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 5 t., p. 460) 23 straipsnio 4 dalyje numatyta:
„Kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos galimybes, Komisija nustato tos valstybės narės būsimų žvejybos galimybių sumažinimą.“
5 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, p. 1), 105 straipsnyje numatyta:
„1. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas kvotas, ji atlieka išskaitymus iš tos valstybės narės būsimų kvotų.
2. Jei valstybė narė pereikvoja atitinkamais metais jos turimą kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskyrimą [paskirtą kiekį] ar dalį, Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atlieka išskaitymus iš pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo [paskirto kiekio] ar dalies taikydama daugiklį pagal šią lentelę:
Pereikvotų išteklių kiekio ir leidžiamo iškrovimo santykis | Daugiklis |
iki 5 % | Pereikvotas išteklių kiekis × 1,0 |
Daugiau kaip 5 % – ne daugiau kaip 10 % | Pereikvotas išteklių kiekis × 1,1 |
Daugiau kaip 10 % – ne daugiau kaip 20 % | Pereikvotas išteklių kiekis × 1,2 |
Daugiau kaip 20 % – ne daugiau kaip 40 % | Pereikvotas išteklių kiekis × 1,4 |
Daugiau kaip 40 % – ne daugiau kaip 50 % | Pereikvotas išteklių kiekis × 1,8 |
Bet koks kitas pereikvojimas, kai pereikvojama daugiau nei 50 % | Pereikvotas išteklių kiekis × 2,0 |
Vis dėlto visais atvejais, kai su leidžiamu iškrovimu susijęs pereikvotas išteklių kiekis yra 100 tonų ar mažesnis, atliekamas išskaitymas lygus „pereikvotam išteklių kiekiui × 1,00“.
3. Be 2 dalyje nurodyto daugiklio, taikomas daugiklis 1,5, jei:
a) per ankstesnius dvejus metus valstybė narė pakartotinai pereikvojo savo kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskyrimą [paskirtą kiekį] ar dalį, ir jeigu dėl šio pereikvojimo buvo atliktas 2 dalyje nurodytas išskaitymas; arba
b) remiantis turimomis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, visų pirma ŽMTEK parengtomis ataskaitomis nustatoma, kad pereikvojimas kelia didelę grėsmę atitinkamų išteklių išsaugojimui; arba
c) ištekliams taikomas daugiametis planas.
4. Jei valstybė narė pereikvojo ankstesniais metais turėtą kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskyrimą [paskirtą kiekį] ar dalį, Komisija, pasikonsultavusi su ta valstybe nare, gali 119 straipsnyje nurodyta tvarka išskaityti kvotas iš būsimų tos valstybės narės kvotų atsižvelgdama į pereikvojimo lygį.
5. Jeigu išskaičiavimas pagal 1 ir 2 dalis iš pereikvotos kvotos, išteklių arba išteklių grupės paskyrimo [paskirto kiekio] ar dalies negali būti atliktas, nes atitinkama valstybė narė neturi ar neturi pakankamai kvotos, išteklių ar išteklių grupės paskyrimo [paskirto kiekio] ar dalies, Komisija, pasikonsultavusi su ta valstybe nare, pagal 1 dalį kitais metais ar per kelerius ateinančius metus gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei tame pačiame geografiniame rajone paskirtų ar tokios pačios komercinės vertės kitų išteklių ar išteklių grupės kvotų.
6. Išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų kiekių nustatymo, taisyklės gali būti patvirtintos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.“
6 Remiantis Reglamento Nr. 1224/2009 124 straipsniu, šis reglamentas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.
Ginčo aplinkybės
7 Ginčijamas reglamentas priskirtinas prie Europos Komisijos priimtų įgyvendinimo reglamentų, kuriais ji atliko išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų žvejybos kvotų dėl anksčiau viršytų kvotų. Šie reglamentai gali būti suskirstyti į keturias grupes.
8 2002−2003 metais Komisija priėmė 2002 m. lapkričio 8 d. Reglamentą (EB) Nr. 2000/2002, pakeičiantį tam tikras žuvų kvotas 2002 m. pagal Reglamentą Nr. 847/96 (OL L 308, p. 13), ir 2003 m. balandžio 25 d. Reglamentą (EB) Nr. 728/2003, pakeičiantį tam tikras žuvų kvotas 2003 m. pagal Reglamentą Nr. 847/96 (OL L 105, p. 3). Šiuose reglamentuose, kurie grindžiami reglamentais Nr. 2847/93 ir Nr. 847/96, ji atliko išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl ankstesniais metais viršytų kvotų.
9 2004−2008 metais Komisija priėmė 2004 m. balandžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 762/2004, suderinantį tam tikras žuvų kvotas 2004 m. pagal Reglamentą Nr. 847/96 (OL L 120, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 7 t., p. 65), 2005 m. gegužės 19 d. Reglamentą (EB) Nr. 776/2005, pakeičiantį tam tikras žuvų kvotas 2005 m. pagal Reglamentą Nr. 847/96 (OL L 130, p. 7), 2006 m. gegužės 17 d. Reglamentą (EB) Nr. 742/2006, pakeičiantį tam tikras žuvų kvotas 2006 m. pagal Reglamentą Nr. 847/96 (OL L 130, p. 7 ir klaidų ištaisymas OL L 300, 2006 10 31, p. 54), 2007 m. birželio 1 d. Reglamentą Nr. 609/2007, pritaikantį tam tikrų žuvų 2007 m. kvotas pagal Reglamentą Nr. 847/96 (OL L 141, p. 33), ir 2008 m. birželio 16 d. Reglamentą (EB) Nr. 541/2008, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 847/96 tikslinamos tam tikros 2008 m. žuvų kvotos (OL L 157, p. 23). Šiuose reglamentuose, kurie grindžiami reglamentais Nr. 2371/2002 ir Nr. 847/96, Komisija atliko išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl ankstesniais metais viršytų kvotų. Iš šių reglamentų priedų matyti, kad tam tikrais atvejais Komisija negalėjo atlikti išskaitymų, pateisinamų viršijimu, nes išskaitomi kiekiai būtų viršiję atitinkamiems metams skirtų kvotų kiekį. Tokiais atvejais Komisija tam tikras atitinkamiems metams skirtas kvotas tik sumažino iki nulio, o likučio ateinantiems metams neperkėlė.
10 Kadangi padaugėjo atvejų, kai Komisija negalėjo atlikti išskaitymų, pateisinamų dėl viršytų praėjusiems metams skirtų kvotų, ji pakeitė savo poziciją 2009 m. liepos 23 d. Reglamente (EB) Nr. 649/2009, kuriuo pritaikomos 2009 m. tam tikrų žuvų kvotos atsižvelgiant į kasmetį žvejybos kvotų valdymą (OL L 192, p. 14 ir klaidų ištaisymas OL L 204, 2009 8 6, p. 44). Šis reglamentas priimtas remiantis reglamentais Nr. 2371/2002 ir Nr. 847/96, kaip ir 2004−2008 metais priimti reglamentai. Reglamento Nr. 649/2009 9 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, jog reikėtų užtikrinti, kad iš kvotų būtų išskaičiuojami visi išskaičiuotini kiekiai, pateisinami dėl 2008 m. skirtų kvotų viršijimo, ir kad išskaičiuotini kiekiai, į kuriuos nebuvo galima atsižvelgti 2009 m., turėtų būti išskaičiuojami iš 2010 m. skirtų kvotų ir prireikus iš paskesnių metų kvotų. Be to, šio reglamento II priede pateikiamos lentelės grafoje „Likutis“ ji nurodė skirtumą tarp, pirma, išskaičiuotinų kiekių, pateisinamų dėl 2008 m. viršytų kvotų, ir, antra, 2009 m. skirtų kvotų kiekio.
11 Galiausiai 2010 m. eigoje Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, kuris 2010 m. lapkričio 9 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas grindžiamas Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalimi.
12 Jo 5 ir 8 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(5) Atsižvelgiant į viršytas 2008 m. žvejybos kvotas, <...> Reglamentu <...> Nr. 649/2009 sumažintos 2009 m. žvejybos kvotos. Tačiau iš kai kurių valstybių narių kvotų išskaičiuotinas kiekis buvo didesnis už atitinkamas jų 2009 m. kvotas, todėl tais metais nebuvo galima išskaičiuoti viso reikiamo kiekio. Siekiant užtikrinti, kad ir tokiais atvejais būtų galima išskaičiuoti visą reikiamą kiekį, į likusį neišskaičiuotą kiekį reikėtų atsižvelgti nustatant iš 2010 m. kvotų išskaičiuotiną kiekį.
<…>
(8) Tačiau kadangi išskaičiuotini kiekiai taikomi 2009 m. kvotoms, kurios buvo viršytos kol dar nebuvo taikomas Reglamentas <...> Nr. 1224/2009, dėl teisinio nuspėjamumo būtų tinkama išskaičiuoti kiekius, ne didesnius nei kiekiai, kuriuos būtų reikėję išskaičiuoti taikant tuo metu galiojusias taisykles, visų pirma Reglamento <...> Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.“
13 Ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Reglamentuose (EB) Nr. 1226/2009, (EB) Nr. 1287/2009, (EB) Nr. 1359/2008 ir (ES) Nr. 53/2010 nustatytos žvejybos kvotos sumažinamos taip, kaip nurodyta priede.“
14 Ginčijamo reglamento priede yra grafa „Likęs išskaičiuotinas 2009 m. kiekis (R.649/09)“, kurioje pakartojami kai kurie kiekiai, nurodyti Reglamento Nr. 649/2009 II priedo grafoje „Likutis“.
15 Be to, kaip ir Reglamente Nr. 649/2009, ginčijamo reglamento priede yra grafa „Likutis“, kurioje nurodyti išskaičiuotini kiekiai, kurių Komisija negalėjo išskaičiuoti dėl to, kad išskaičiuotinas kiekis buvo didesnis už 2010 m. skirtų kvotų kiekį.
Procesas ir šalių reikalavimai
16 2010 m. vasario 2 d. Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
17 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikant proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, nurodyti Komisijai atsakyti į klausimus. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
18 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
19 Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
20 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
21 Ginčijamu reglamentu Komisija atliko išskaitymus iš tam tikrų valstybių narių 2010 m. žvejybos kvotų. Ji šį reglamentą grindė Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsniu, kuris taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Šioje nuostatoje numatyta, kad kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai atitinkamiems metams skirtas kvotas, ji atlieka išskaitymus iš tos valstybės narės būsimų kvotų. Taigi pagal šią nuostatą Komisija gali atlikti išskaitymus ne tik iš kvotų, skirtų po viršijimo einantiems metams, bet ir iš būsimiems metams skirtų kvotų. Todėl reglamente, kuriame išskaitoma iš atitinkamiems metams skirtų kvotų, Komisija gali atlikti išskaitymus ne tik dėl praėjusiais metais viršytų kvotų, bet ir dėl viršytų ankstesnių metų kvotų, jeigu pastarųjų atžvilgiu dar nebuvo atlikti atitinkami išskaitymai.
22 Ispanijos Karalystės ieškinys dėl panaikinimo grindžiamas keturiais pagrindais. Nurodydama pirmąjį ieškinio pagrindą ji teigia, kad Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis, kuriuo Komisija grindė ginčijamą reglamentą, nebuvo taikomas ratione temporis. Antruoju ir trečiuoju ieškinio pagrindais Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją pažeidus bausmių teisėtumo principą, teisinio saugumo principą ir mažiau palankių baudžiamojo pobūdžio nuostatų negaliojimo atgal principą, kai ši atliko išskaitymus iš 2010 m. kvotų dėl viršytų ne tik 2009 m., bet ir 2008 m. kvotų, nors iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo galiojusiais teisės aktais buvo leidžiama atlikti išskaitymus tik dėl viršytų 2009 m. kvotų. Nurodydama ketvirtąjį ieškinio pagrindą Ispanijos Karalystė teigia, kad negalima leisti Komisijai pasirinkti taikytiną teisės aktą atsižvelgiant į momentą, kai ji nusprendžia pradėti nagrinėti tam tikrą elgesį.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio netaikymu ratione temporis
23 Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją dėl to, kad ši ginčijamą reglamentą grindė Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsniu. Ginčijamu reglamentu atliekami išskaitymai iš kai kurių kvotų dėl iki 2010 m. viršytų kvotų. Todėl jis negali būti grindžiamas Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsniu, kuris taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.
24 Šiomis aplinkybėmis reikia visų pirma pažymėti, kad Reglamente Nr. 1224/2009 nėra konkrečių nuostatų dėl jo 105 straipsnio taikymo laiko atžvilgiu.
25 Taigi reikia taikyti bendrąsias teisės normų taikymo laiko atžvilgiu taisykles, pagal kurias atskiriamos procesinės teisės normos ir materialinės teisės normos (1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Meridionale Industria Salumi ir kt., 212/80–217/80, Rink. p. 2735, 9 punktas; 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo CT Control (Rotterdam) ir JCT Benelux prieš Komisiją, C-121/91 ir C-122/91, Rink. p. I-3873, 22 punktas ir 2006 m. kovo 9 d. Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services, C-293/04, Rink. p. I-2263, 19–21 punktai). Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnyje nustatoma išskaitymų iš kvotų tvarka, todėl jis yra materialinės teisės norma.
26 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, iš principo materialinės teisės normos turi būti aiškinamos kaip apimančios tik situacijas, susiklosčiusias po jų įsigaliojimo, siekiant, kad būtų laikomasi teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Tačiau jeigu iš materialinės teisės normų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad jos apima ir situacijas, susiklosčiusias iki jų įsigaliojimo, jos gali būti taikomos ir tokioms situacijoms (šiuo klausimu žr. 1993 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo GruSa Fleisch, C-34/92, Rink. p. I-4147, 22 punktą ir 25 punkte minėto Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services 21 punktą).
27 Taigi reikia išnagrinėti, ar iš Reglamento Nr. 1224/2009 struktūros ir juo siekiamų tikslų matyti, kad jo 105 straipsniu turi būti remiamasi kaip ginčijamo reglamento teisiniu pagrindu, nors pastaruoju reglamentu numatomi išskaitymai iš tam tikrų 2010 m. skirtų kvotų dėl iki šio straipsnio taikymo pradžios momento, t. y. 2010 m. sausio 1 d., viršytų kvotų.
28 Šiomis aplinkybėmis reikia visų pirma pastebėti, kad pagal taikytinus teisės aktus Komisija negalėjo iki 2010 m. sausio 15 d. atlikti išskaitymų iš 2010 m. skirtų kvotų.
29 Viena vertus, 2010 m. skirtos kvotos buvo suteiktos 2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus, ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 754/2009, (EB) Nr. 1226/2009 bei (EB) Nr. 1287/2009 (OL L 21, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 24, p. 14).
30 Kita vertus, visus duomenis apie 2009 m. vykdytą žvejybą Komisija turėjo tik nuo 2010 m. sausio 15 d. Iš Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies a punkto matyti, kad valstybės narės duomenis apie 2009 m. gruodžio mėn. žvejybą turėjo pranešti iki 2010 m. sausio 15 d.
31 Toliau reikia konstatuoti, kad 2010 m. Komisija nebegalėjo ginčijamo reglamento grįsti iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose numatytais teisiniais pagrindais, t. y. Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsniu. Iš tikrųjų, remiantis Reglamento Nr. 1224/2009 121 straipsnio 2 dalies b punktu ir 121 straipsnio 1 dalimi, minėtos nuostatos nebegaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.
32 Tad vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo Komisija galėjo grįsti ginčijamą reglamentą, buvo Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis. Šį straipsnį aiškinant taip, kad jis negalėjo būti taikomas iki 2010 m. sausio 1 d. viršytoms kvotoms, reikštų, kad dėl šio viršijimo negali būti atliekami išskaitymai ir nekyla jokių pasekmių. Tačiau toks rezultatas akivaizdžiai prieštarautų Reglamentu Nr. 1224/2009 siekiamiems tikslams, visų pirma jo 43 konstatuojamojoje dalyje minimam tikslui užtikrinti, kad būtų laikomasi visų žvejybos galimybių apribojimų.
33 Taigi Komisija nepadarė teisės klaidos, kai ginčijamą reglamentą grindė Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsniu.
34 Šios išvados nepaneigia Ispanijos Karalystės argumentas, kad taikant Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnį iki jo įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms galėtų atsirasti teisinio saugumo principui prieštaraujančios pasekmės. Kaip matyti iš pirmesnių pastebėjimų, Komisija privalo vykdyti aiškius Sąjungos teisės aktų leidėjo nurodymus ir taikyti Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei dėl šio straipsnio taikymo iki jo įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms ar jo taikymo laiko atžvilgiu kiltų sunkumų laikytis teisinio saugumo principo, Komisija turėtų jį aiškinti siaurai, kad užtikrintų šio pirminės teisės principo laikymąsi.
35 Taigi pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio netaikymu ratione temporis, turi būti atmestas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisinio saugumo principo ir bausmių teisėtumo principo pažeidimu
36 Pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, kad pažeidė teisinio saugumo principą ir bausmių teisėtumo principą.
Dėl teisinio saugumo principo
37 Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, jog pažeidė teisinio saugumo principą dėl to, kad ši ginčijamą reglamentą grindė Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsniu ir taip taikė naują teisės aktą, kuris mažiau palankus situacijai, susiklosčiusiai pagal anksčiau galiojusius teisės aktus.
38 Taigi ji nekritikuoja atgalinio taikymo per se, t. y. to, kad teisės norma numatomos teisinės pasekmės, ankstesnės už jos įsigaliojimą.
39 Tačiau, kaip teisingai teigia Ispanijos Karalystė, taikant naują teisės aktą iki jo įsigaliojimo susiklosčiusiai faktinei situacijai atsižvelgiant į anksčiau galiojusius teisės aktus taip pat gali kilti problemų, kiek tai susiję su teisinio saugumo principu. Tokiu atveju teisinės pasekmės dabarčiai ir ateičiai priklauso nuo praeityje buvusios situacijos, kuri kaip tokia, nebegali būti pakeista. Dėl šios priežasties teisinio saugumo principas draudžia, kad naujas griežtesnis teisės aktas būtų taikomas situacijai, susiklosčiusiai, kai dar galiojo ankstesni palankesni teisės aktai, nes atitinkamas asmuo gali remtis teisėtu lūkesčiu, grindžiamu anksčiau galiojusiais teisės aktais (šiuo klausimu žr. 25 punkte minėto Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services 24 punktą).
40 Dėl ginčijamo reglamento, kuriuo atliekami išskaitymai iš tam tikrų 2010 m. skirtų kvotų dėl ankstesniais metais viršytų kvotų, reikia pažymėti, kad grįsdama jį Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsniu, taikomu nuo 2010 m. sausio 1 d., Komisija taikė naują teisės aktą faktinei situacijai, kuri susiklostė kai dar galiojo ankstesni teisės aktai.
41 Todėl reikia išnagrinėti, ar Komisija šiais viršijimo atvejais taikė mažiau palankią tvarką nei ta, kuri buvo numatyta teisės aktuose, galiojusiuose tuo momentu, kai kvotos buvo viršytos.
42 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, pirma, Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje numatyti koeficientai, taikomi apskaičiuojant išskaitomus kiekius, yra mažiau palankūs nei numatytieji Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje. Tačiau iš ginčijamo reglamento 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad šių nepalankesnių koeficientų Komisija netaikė. Šiuo atžvilgiu ji aiškino Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnį taip, kad būtų užtikrintas teisinio saugumo principo laikymasis (žr. šio sprendimo 34 punktą).
43 Antra, reikia išnagrinėti Ispanijos Karalystės kaltinimą, kad ginčijamame reglamente Komisija atliko išskaitymus iš nagrinėjamų kvotų ne tik dėl praėjusiais metais viršytų kvotų, bet ir dėl ankstesniais metais viršytų kvotų, nors taip daryti būtų neįmanoma pagal teisės aktus, galiojusius iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo, kuriais nebuvo leidžiama atlikti išskaitymų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų.
44 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad paskutinė nuostata, įsigaliojusi iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo, buvo Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis.
45 Remiantis šios nuostatos formuluote, „Komisija nustato tos valstybės narės būsimų žvejybos galimybių sumažinimą“. Taigi ši nuostata leidžia Komisijai, kai ji konstatuoja, kad viršytos atitinkamų metų kvotos, atlikti išskaitymus ne tik iš būsimiems metams skirtų kvotų, bet ir iš paskesnių metų kvotų, jeigu į visus išskaitytinus kiekius, pateisinamus dėl atitinkamais metais viršytų kvotų, nebuvo galima atsižvelgti atliekant išskaitymus iš būsimiems metams skirtų kvotų.
46 Tokį Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies aiškinimą patvirtina teleologinio pobūdžio argumentai. Kaip matyti iš šio reglamento 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių, juo siekiama apsaugoti ir valdyti gyvuosius vandens išteklius bei tausojančiai juos naudoti. Tad šiuos tikslus atitinka tik požiūris, leidžiantis atlikti visus išskaitymus, pateisinamus dėl ankstesniais metais viršytų kvotų.
47 Be to, tik toks Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies aiškinimas leidžia paisyti nediskriminavimo principo. Jeigu išskaitymai būtų galimi tik iš kvotų, suteiktų po viršijimo einantiems metams, valstybės narės, kurios laikosi savo kvotų, galėtų būti diskriminuojamos, palyginti su valstybėmis narėmis, kurios jas gerokai viršija. Iš tikrųjų tuo atveju, kai atitinkamiems metams skirtų kvotų viršijimas pateisina išskaitymus, kurių kiekis viršija būsimiems metams skirtų kvotų kiekį, kuo daugiau žvejybos kvotos viršijamos, tuo dėl viršijimo gauta nauda yra didesnė. Tačiau yra nepriimtina, kad valstybė narė gauna naudos iš elgesio, kuris ne tik prieštarauja gyvųjų vandens išteklių apsaugos ir valdymo bei tausojančio jų naudojimo tikslams, bet ir yra nesąžiningas kvotų besilaikančių valstybių narių atžvilgiu.
48 Šiomis aplinkybėmis Ispanijos Karalystė nesutinka, kad nuostata, kuria reglamentuoti išskaitymai iki Reglamento Nr. 1224/2009 taikymo pradžios nuo 2010 m. sausio 1 d., buvo ne Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis, bet Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnis, ir kad pagal pastarąjį galima atlikti išskaitymus tik iš „kitų metų“ kvotų. Remiantis šia nuostata, Komisija nebūtų galėjusi atlikti išskaitymų iš kvotų, skirtų metams, vėlesniems, nei einantys iš karto po aptariamo viršijimo.
49 Net darant prielaidą, kad būtent šitaip turėtų būti aiškinamas Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnis, o tai nelabai atitiktų vienodo požiūrio principą (žr. šio sprendimo 47 punktą), ir kad dėl to egzistuoja šio straipsnio ir Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies kolizija, viršenybę turėtų turėti Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje numatytas sprendimas, o ne numatytasis Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje.
50 Iš tiesų reikėtų priminti chronologiją, kuria šios nuostatos buvo priimtos. Visų pirma Taryba priėmė Reglamentą Nr. 2847/93, kurio 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai valstybė narė viršija jai skirtą kvotą, Komisija padaro atskaitymus iš šios valstybės narės turimų kvotų. Vėliau ji detalizavo išskaitymų iš kvotų tvarką Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje. Galiausiai ji priėmė Reglamentą Nr. 2371/2002. Taigi Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis yra nuostata, vėlesnė už Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnį.
51 Kadangi nėra specialios taisyklės, reglamentuojančios ryšį tarp Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio, reikia taikyti bendrą taisyklę, pagal kurią vėlesnis įstatymas turi viršenybę ankstesnio įstatymo atžvilgiu. Todėl jeigu egzistuoja Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio kolizija, turi būti taikoma būtent Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis. Tokia pozicija, beje, atitinka Reglamento Nr. 2371/2002 19 konstatuojamąją dalį, pagal kurią šiuo reglamentu siekiama atnaujinti ir sustiprinti Reglamente Nr. 2847/93 numatytas pagrindines nuostatas dėl bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo.
52 Priešingai nei teigia Ispanijos Karalystė, šios išvados nepaneigia Reglamento Nr. 2371/2002 19 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad Reglamentas Nr. 2847/93 turi galioti tol, kol bus priimtos visos būtinos įgyvendinimo taisyklės. Ispanijos Karalystė remdamasi tuo daro išvadą, kad nepriėmus įgyvendinimo taisyklių, Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis nebuvo taikytina.
53 Net darant prielaidą, kad ta konstatuojamoji dalis susijusi ne tik Reglamento Nr. 2847/93, bet ir Reglamento Nr. 847/96 nuostatomis, iš to negalima daryti išvados, kad Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis nebuvo taikoma nuo jos įsigaliojimo momento. Iš tikrųjų minėta konstatuojamoji dalis apima tik situacijas, kada, kai Reglamento Nr. 2371/2002 nuostatos nėra pakankamai konkrečios, reikia ir toliau taikyti teisės aktų, galiojusių iki būtinų įgyvendinimo taisyklių priėmimo, nuostatas. Vadinasi, šia konstatuojamąja dalimi siekiama išvengti teisės spragos.
54 Tačiau Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies atveju nėra rizikos, kad tokia teisės spraga atsiras.
55 Kadangi iš šios nuostatos matyti, kad konkrečių metų kvotų viršijimas gali pateisinti išskaitymus ne tik iš būsimų metų, bet ir iš paskesnių metų kvotų, ši nuostata yra pakankamai konkreti. Vadinasi, šiuo atveju nereikėjo priimti įgyvendinimo taisyklių.
56 Kalbant apie koeficientus, taikomus apskaičiuojant išskaitomus kiekius, reikia pažymėti, jog iš tikrųjų Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje jie nenumatyti. Tačiau ir dėl jų nereikėjo priimti įgyvendinimo taisyklių. Kadangi Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje nenumatytos naujos išskaitomų kiekių apskaičiavimo taisyklės, šia nuostata nepaneigiamos Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje numatytos specialios taisyklės dėl koeficientų. Vadinasi, šiuo atveju 23 straipsnio 4 dalimi nenukrypta nuo Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio. Taigi Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis, skaitoma kartu su Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje numatytomis specialiomis taisyklėmis dėl koeficientų, buvo pakankamai konkreti, kad ją būtų galima taikyti prieš tai nepriėmus įgyvendinimo taisyklių.
57 Šią poziciją dėl ryšio tarp šių dviejų nuostatų aiškinimo, be kita ko, patvirtina Reglamento Nr. 1224/2009 121 straipsnis, iš kurio matyti, kad Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnis buvo panaikintas tik tuo momentu, nuo kurio taikytas Nr. 1224/2009 105 straipsnis, kuriame numatyta nauja koeficientų sistema.
58 Todėl reikia atmesti prieštaravimą, grindžiamą Reglamento Nr. 2371/2002 19 konstatuojamąja dalimi. Be to, iš pateiktų pastebėjimų matyti, kad, kiek tai susiję su išskaitymų apribojimais laiko atžvilgiu, priešingai nei teigia Ispanijos Karalystė, Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnis negali būti laikomas specialiąja nuostata Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies atžvilgiu.
59 Galiausiai reikia išnagrinėti Ispanijos Karalystės argumentą, kad iš to, jog egzistuoja 2008 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/2008, kuriuo pritaikomos Lenkijai 2008–2011 m. skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos (OL L 107, p. 1), ir 2008 m. liepos 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 635/2008, kuriuo tikslinamos Lenkijai 2008–2011 m. skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/2008 (OL L 176, p. 8), galima daryti išvadą, jog pagal teisės aktus, taikytus iki Reglamento Nr. 1224/2009 įsigaliojimo, Komisija neturėjo teisės atlikti išskaitymų iš kvotų, skirtų metams, vėlesniems, nei einantys po tų metų, kuriais viršytos kvotos.
60 Kaip matyti iš Reglamento Nr. 338/2008 3 konstatuojamosios dalies, joje aptariama situacija, kai Komisija 2007 m. liepos mėn. konstatavo, kad su Lenkijos vėliava plaukiojantys laivai sužvejojo tris kartus didesnį menkių kiekį nei iš pradžių deklaruotas ir kad buvo smarkiai viršyta šiai valstybei narei skirta kvota. Be to, iš šio reglamento 9 ir 10 konstatuojamųjų dalių matyti, kad esant tokiai situacijai Taryba nusprendė nukrypti nuo Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje įtvirtintos taisyklės ir leisti atlikti išskaitymus iš kvotų per ketverių metų laikotarpį.
61 Tačiau, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, iš minėtų konstatuojamųjų dalių negalima padaryti išvados, kad teisės aktais, galiojusiais iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo, nebuvo leidžiama atlikti išskaitymų iš kvotų, skirtų metams, vėlesniems, nei einantys po tų metų, kuriais viršytos kvotos. Svarbu, be kita ko, pažymėti, kad tokiam aiškinimui prieštarauja Reglamento Nr. 338/2008 10 konstatuojamoji dalis, pagal kurią nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas buvo būtinas tam, kad būtų sumažintos socialinės ir ekonominės pasekmės „ypač pirmaisiais metais“. Kaip aiškiai matyti iš šios konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad, remiantis iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo galiojusiais teisės aktais, dėl atitinkamais metais viršytų kvotų galėjo būti atliekami išskaitymai iš kvotų, skirtų ne tik būsimiems, bet ir paskesniems metams. Vadinasi, Reglamentu Nr. 338/2008 nustatyta nukrypti leidžianti nuostata su šiuo aspektu nesusijusi.
62 Taigi, minėtose 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse minima nukrypti leidžianti nuostata susijusi su kitu aspektu. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 338/2008 10 konstatuojamosios dalies, Taryba norėjo išvengti išskaitymų sukeliamų, jos nuomone, pernelyg didelių socialinių ir ekonominių pasekmių. Todėl nukrypti leidžianti nuostata susijusi su maksimaliais išskaitytinais per metus kiekiais. Šiuo tikslu tame reglamente numatytas išskaitymų išskaidymas keleriems metams.
63 Todėl reikia atmesti prieštaravimą, grindžiamą Reglamento Nr. 338/2008 egzistavimu.
64 Galiausiai reikia konstatuoti, kad pagal teisės aktus, galiojusius iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo, Komisija jau turėjo teisę atlikti išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl viršytų ne tik praėjusių metų, bet ir dar ankstesnių metų kvotų.
65 Todėl kaltinimas, susijęs su teisinio saugumo principo pažeidimu, turi būti atmestas ir nėra būtinybės nagrinėti, ar ginčijamame reglamente Komisija atliko išskaitymus ne tik dėl viršytų ankstesniems metams skirtų kvotų, bet ir dėl viršytų prieš tuos metus einantiems metams skirtų kvotų.
Dėl bausmių teisėtumo principo
66 Dėl bausmių teisėtumo principo reikia priminti, kad juo reikalaujama, jog bet kokia sankcija, net jei ji nėra baudžiamojo pobūdžio, būtų grindžiama aiškiu ir nedviprasmišku teisiniu pagrindu (1984 m. rugsėjo 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Könecke, 117/83, Rink. p. 3291, 11 punktas ir 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Käserei Champignon Hofmeister, C-210/00, Rink. p. I-6453, 52 punktas).
67 Šiomis aplinkybėmis reikia visų pirma konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis yra aiškus ir nedviprasmiškas teisinis pagrindas, kuris leidžia Komisijai atlikti išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl kvotų, viršytų ne tik praėjusiais, bet ir dar ankstesniais metais.
68 Tačiau kadangi pagal teisinio saugumo principą iš esmės draudžiama, kad naujus mažiau palankius teisės aktus Komisija taikytų situacijai, susiklosčiusiai, kai galiojo ankstesni palankesni teisės aktai, reikia taip pat išnagrinėti klausimą, ar pagal bausmių teisėtumo principą Komisija gali atlikti tokius išskaitymus remdamasi teisės aktais, galiojusiais iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo.
69 Tokiomis aplinkybėmis reikia visų pirma išnagrinėti, ar bausmių teisėtumo principas taikomas tokiems išskaitymams, kaip antai tie, kurie buvo numatyti Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje. Todėl reikia išanalizuoti, ar šie išskaitymai yra baudžiamojo pobūdžio priemonės, kaip jos suprantamos pagal šį principą.
70 Visų pirma reikia priminti, kad žvejybos kvotų sistema siekiama užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir jų tausojantį naudojimą. Išskaitymais iš kvotų siekiama priversti laikytis kvotų, vadinasi, jų tikslas yra toks pats. Vis dėlto, kaip teisingai teigia Ispanijos Karalystė, vien tai, kad išskaitymais siekiama tokio tikslo, neleidžiama atmesti galimybės, kad tai yra sankcijos, kaip jos suprantamos pagal minėtą principą, nes baudžiamojo pobūdžio priemonėmis irgi gali būti siekiama šių tikslų.
71 Tačiau reikia priminti, kad priemonė, kuria tik numatoma kompensacija už padarytą žalą ir kuria tik atkuriama ankstesnė status quo, nėra baudžiamojo pobūdžio priemonė, kaip ji suprantama pagal bausmių teisėtumo principą (pagal analogiją žiūrėti 2000 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Emsland-Stärke, C-110/99, Rink. p. I-11569, 56 punktą ir 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Halifax ir kt., C-255/02, Rink. p. I-1609, 93 punktą). Todėl reikia išnagrinėti, ar Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje numatytais išskaitymais tik kompensuojama žala, padaryta viršijus kvotas, ar juose yra elementų, kuriais viršijamas šis tikslas.
72 Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio 1 dalyje numatyti tik išskaitymai, kuriais tik kompensuojamas kvotų viršijimas, o ne sankcija, t. y. šią kompensaciją viršijanti priemonė.
73 Šiomis aplinkybėmis Ispanijos Karalystė pateikia argumentą, kad išskaitymai nėra priemonės, turinčios tiesioginį ryšį su žuvų išteklių apsauga ir tausojančių naudojimu, nes Komisija atlieka išskaitymus, net jei pasirodo, kad Sąjungos lygiu bendri leistini sugavimai šių išteklių atveju nebuvo viršyti. Taigi, kalbama apie priemonę, kuria baudžiamas valstybės narės elgesys, todėl tai yra baudžiamojo pobūdžio priemonė.
74 Šis argumentas neįtikina. Visų pirma reikia priminti, kad žvejybos kvotų sistema įtvirtinama decentralizuotos kontrolės sistema, pagal kurią valstybės narės turi užtikrinti, kad joms skirtos kvotos nebus viršytos. Pozicija, kad išskaitymai iš valstybių narių kvotų atliekami tik dviem atvejais, t. y. pirma, kai valstybė narė viršijo savo kvotas, ir, antra, kai Sąjungos lygiu buvo viršyti bendri leistini sugavimai, galėtų paneigti patį kvotų sistemos veiksmingumą. Iš tikrųjų tokia pozicija leistų valstybėms narėms pateisinti jų kvotų viršijimą nurodant a posteriori faktą, kad bendri leistini sugavimai Sąjungos lygiu nebuvo viršyti. Tokia pozicija galėtų paskatinti valstybes nares griežtai nekontroliuoti jiems skirtų kvotų, nes viršijimas tam tikrais atvejais neturėtų jokių pasekmių. Tai padidintų riziką, kad dėl to gali būti viršijami ir bendri leistini sugavimai Sąjungos lygiu. Be to, reikia priminti, kad viršijusi jai skirtas kvotas valstybė narė įgyja nepagrįstą naudą. Taigi išskaitymai turi ir kompensacinį poveikį, atsižvelgiant į valstybes nares, kurios laikėsi joms skirtų kvotų. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad valstybės narės turi galimybę viršyti kvotą, jei derasi dėl kvotų pasikeitimo su kita valstybe nare, kol atitinkama išteklių kvota neišnaudota (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-62/89, Rink. p. I-925, 20 punktą). Taigi Ispanijos Karalystė galėjo derėtis dėl tokios operacijos, o tai jai būtų leidę viršyti pirminę kvotą nepadidinant rizikos, kad bus viršyti bendri leistini sugavimai Sąjungos lygiu, ir neįgyjant nepagrįstos naudos, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, kurios laikėsi joms skirtų kvotų.
75 Taigi neatsižvelgimas į bendrą sugavimų kiekį Sąjungos lygiu yra elementas, kuris išplaukia iš sistemos, pagal kurią, pirma, kiekvienai valstybei narei skiriamos individualios kvotos, ir, antra, numatoma decentralizuotos kontrolės sistema, pobūdžio ir struktūros. Priešingai nei teigia Ispanijos Karalystė, remiantis tuo negalima daryti išvados, kad išskaitymai neturi tiesioginio ryšio su žuvų išteklių apsauga ir tausojančiu jų naudojimu. Iš to matyti, kad, nepaisant tos aplinkybės, jog Komisija atlieka išskaitymus iš kvotų neatsižvelgdama į tai, ar buvo viršyti bendri leistini sugavimai Sąjungos lygiu, šie išskaitymai yra kompensacinio pobūdžio priemonė, o ne sankcija.
76 Kalbant apie Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalį reikia pažymėti, kad juose iš tikrųjų numatyti daugikliai, naudotini apskaičiuojant išskaitomus kiekius. Tačiau šie daugikliai negali būti laikomi sankcijomis, viršijančiomis kompensavimo tikslą. Kaip teisingai teigė Komisija, šiais koeficientais siekiama užtikrinti, kad bus visiškai ištaisyta žala, padaryta dėl viršytų kvotų. Iš tikrųjų dėl viršytų žvejybos kvotų atitinkamų išteklių reprodukciniam pajėgumui daromas neigiamas poveikis, kuris gali sulėtinti tokio pajėgumo atkūrimą ir jį sumažinti.
77 Priešingai nei teigia Ispanijos Karalystė, šių argumentų negali paneigti aplinkybė, kad koeficientai taikomi, kai viršijamos kvotos, susijusios su ištekliais, kuriems netaikomos jiems atkurti skirtos priemonės. Reikia priminti, kad išteklių atkūrimo planai apima išteklius, kurių saugios biologinės ribos peržengtos, o jų tikslas yra užtikrinti, kad jie būtų atkurti iki šių ribų. Tačiau išskaitymais iš kvotų siekiama žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio jų naudojimo tikslo. Taigi jais siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeistos saugios išteklių biologinės ribos. Iš to matyti, kad kvotos viršijimas savaime gali pateisinti išskaitymus, kuriais siekiama visiškai ištaisyti žalą, padarytą dėl viršytų kvotų.
78 Todėl Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje numatyti išskaitymai nėra sankcijos ir jiems netaikomas bausmių teisėtumo principas.
79 Priešingai nei teigia Ispanijos Karalystė, šios išvados nepaneigia Reglamento Nr. 847/96 aštunta konstatuojamoji dalis. Tiesa, šioje konstatuojamojoje dalyje minimas išskaitymų tikslas, t. y. „taikyti nuobaudas“ dėl viršytų kvotų. Tačiau remiantis tuo negalima daryti išvados, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, jog tai buvo baudžiamojo pobūdžio sankcijos. Šitaip aiškinti šią konstatuojamąją dalį neleidžia Reglamento Nr. 2009/1224 43 konstatuojamoji dalis. Iš tikrųjų, nors šiame vėlesniame reglamente įtvirtinta didesnius koeficientus numatanti sistema nei ta, kuri nustatyta Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje, iš jo 43 konstatuojamosios dalies matyti, kad išskaitymais siekiama ištaisyti žalą, padarytą atitinkamiems žuvų ištekliams ir kitoms valstybėms narėms, ir atkurti anksčiau buvusią padėtį. Bet kuriuo atveju išskaitymų iš kvotų pobūdis neturėtų priklausyti nuo Reglamento Nr. 847/96 aštuntos konstatuojamosios dalies turinio, bet turi būti vertinamas taikant šio sprendimo 71−78 punktuose nurodytus objektyvius kriterijus.
80 Be to, net darant prielaidą, kad bausmių teisėtumo principas taikomas Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnyje numatytiems išskaitymams, reikia konstatuoti, kad pagal šį principą nedraudžiama, kad Komisija remtųsi šiomis nuostatomis ir atliktų išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl viršytų ne tik praėjusiais, bet ir dar ankstesniais metais kvotų.
81 Iš tikrųjų Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnis ne tik yra tokių išskaitymų teisinis pagrindas, bet jie taip pat yra aiškūs ir tikslūs. Kaip nurodyta šio sprendimo 43−64 punktuose, kartu skaitant šias nuostatas galima suprasti, kad vėliausiai nuo Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo Komisija turėjo teisę, jeigu atitinkamais metais viršytos kvotos, atlikti išskaitymus ne tik iš būsimiems metams, bet ir paskesniems metams skirtų kvotų. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies formuluotę ir į tai, kad tik toks aiškinimas galėjo būti laikomas atitinkančiu nediskriminavimo principą ir šiuo reglamento siekiamus tikslus, Ispanijos Karalystė negalėjo remtis pagrįsta abejone dėl šio klausimo.
82 Šios išvados nepaneigia tai, kad 2004−2008 m. laikotarpiu Komisija tik atliko išskaitymus iš kvotų, skirtų metams, einantiems po tų, kuriais kvotos viršytos (žr. šio sprendimo 9 punktą). Iš tikrųjų teisinio pagrindo aiškumas ir nedviprasmiškumas turi būti vertinamas taikant objektyvius kriterijus, tad nepriklauso nuo Komisijos aiškinimo.
83 Todėl kaltinimą, grindžiamą bausmių teisėtumo principo pažeidimu, reikia taip pat atmesti kaip nepagrįstą.
84 Taigi visas antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su mažiau palankių baudžiamojo pobūdžio nuostatų negaliojimo atgal principo pažeidimu
85 Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, kad pažeidė mažiau palankių baudžiamojo pobūdžio nuostatų negaliojimo atgal principą dėl to, kad taikė griežtesnę Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnyje įtvirtintą sistemą situacijai, kuri susiklostė galiojant ankstesniems teisės aktams.
86 Šis ieškinio pagrindas taip pat turi būti atmestas. Pirma, iš šio sprendimo 70−79 punktų matyti, kad išskaitymai iš kvotų nėra baudžiamojo pobūdžio. Antra, reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 37−65 punktuose, Komisija netaikė griežtesnės sistemos nei ta, kuri buvo numatyta teisės aktuose, galiojusiuose iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo tuo, kad Komisijai neturėjo būti leista rinktis taikytino teisinio pagrindo
87 Ketvirtajame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad negalima leisti Komisijai pasirinkti nuostatos, kuria ji grįs tokį teisinį aktą, kaip antai ginčijamas reglamentas. Tam, kad tokio pasirinkimo nebūtų, Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis neturėtų būti taikomas kvotoms, viršytoms iki 2010 m. sausio 1 d.
88 Šis ieškinio pagrindas nepagrįstas.
89 Kaip nurodyta šio sprendimo 27−33 punktuose, Komisija neturėjo galimybės rinktis teisinio pagrindo, kuriuo remiantis leidžiama priimti ginčijamą reglamentą. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis buvo vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo ji galėjo grįsti reglamentą, kuriuo atlikti išskaitymai iš 2010 m. kvotų.
90 Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia priminti, kad, priešingai nei teigia Komisija, ji neturi pasirinkimo galimybės taikyti Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnį ar jo netaikyti. Iš principo ji privalo taikyti šiame straipsnyje numatytas taisykles. Tik tuo atveju, jeigu to reikalaujama pagal pirminės teisės principus, kaip antai teisinio saugumo principas, Komisija turi siaurai aiškinti šią nuostatą tam, kad užtikrintų šios teisės laikymąsi.
91 Taigi reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą, todėl ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
93 Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Ispanijos Karalystė pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2012 m. lapkričio 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.