Byla T-76/11
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Komisiją
„Žuvininkystė – Žuvų išteklių apsaugos priemonės – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnis – Išskaitymai iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų – Taikymas laiko atžvilgiu – Teisinis saugumas – Aiškinimas, kuriuo užtikrinamas pirminės teisės laikymasis – Bausmių teisėtumo principas – Negaliojimas atgal“
Santrauka – 2012 m. lapkričio 21 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Taikymas laiko atžvilgiu – Materialinės teisės normos taikymas atgaline data – Sąlygos
2. Žuvininkystė – Jūros išteklių apsauga – Žvejybos kvotų sistema – Išskaitymai iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų – Reglamentas Nr. 1004/2010 – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis – Taikymas laiko atžvilgiu
(Tarybos reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 1004/2010)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Taikymo sritis
4. Žuvininkystė – Jūros išteklių apsauga – Žvejybos kvotų sistema – Išskaitymai iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų — Reglamentas Nr. 1004/2010 – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 1004/2010)
5. Žuvininkystė – Jūros išteklių apsauga – Žvejybos kvotų sistema – Išskaitymai iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų – Reglamentas Nr. 1004/2010 – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis – Išskaitymai, pagrįsti iki Reglamento Nr. 1224/2009 įsigaliojimo galiojusiais teisės aktais – Bausmių teisėtumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 847/96 5 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 1004/2010)
6. Žuvininkystė – Jūros išteklių apsauga – Žvejybos kvotų sistema – Išskaitymai iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl praėjusiais metais viršytų kvotų – Išskaitymai, kurie nėra sankcijos – Bausmių teisėtumo principo taikymas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio 1 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 26 punktą)
2. Vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo Komisija galėjo grįsti Reglamentą Nr. 1004/2010 dėl tam tikrų 2010 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į praėjusiais metais viršytas žvejybos kvotas, yra Reglamento Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, 105 straipsnis. Šį straipsnį aiškinant taip, kad jis negalėjo būti taikomas iki 2010 m. sausio 1 d. viršytoms kvotoms, reikštų, kad dėl šio viršijimo negali būti atliekami išskaitymai ir nekyla jokių pasekmių. Tačiau toks rezultatas akivaizdžiai prieštarautų Reglamentu Nr. 1224/2009 siekiamiems tikslams, visų pirma tikslui užtikrinti, kad būtų laikomasi visų žvejybos galimybių apribojimų.
Be to, Komisija privalo vykdyti aiškius Sąjungos teisės aktų leidėjo nurodymus ir taikyti Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei dėl šio straipsnio taikymo iki jo įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms ar jo taikymo laiko atžvilgiu kiltų sunkumų laikytis teisinio saugumo principo, Komisija turėtų jį aiškinti siaurai, kad užtikrintų šio pirminės teisės principo laikymąsi.
(žr. 32, 34 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 39 punktą)
4. Grįsdama Reglamentą Nr. 1004/2010 dėl tam tikrų 2010 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į praėjusiais metais viršytas žvejybos kvotas Reglamento Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, 105 straipsniu, taikomu nuo 2010 m. sausio 1 d., Komisija taikė naują teisės aktą faktinei situacijai, kuri susiklostė kai dar galiojo ankstesni teisės aktai. Tačiau pagal teisės aktus, galiojusius iki Reglamento Nr. 1224/2009 105 straipsnio įsigaliojimo, Komisija jau turėjo teisę atlikti išskaitymus iš atitinkamiems metams skirtų kvotų dėl viršytų ne tik praėjusių metų, bet ir dar ankstesnių metų kvotų. Todėl, kadangi Komisija nagrinėjamais viršijimo atvejais netaikė mažiau palankios tvarkos nei ta, kuri buvo numatyta teisės aktuose, galiojusiuose tuo momentu, kai kvotos buvo viršytos, ji teisinio saugumo principo nepažeidė.
(žr. 40,41, 64, 65 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 67, 68, 78, 80–83 punktus)
6. Reglamento Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, 5 straipsnio 1 dalyje numatyti išskaitymai nėra sankcijos, todėl jiems netaikomas bausmių teisėtumo principas.
Iš tiesų Sąjungos žvejybos kvotų sistema siekiama užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir jų tausojantį naudojimą. Išskaitymais iš kvotų siekiama priversti laikytis kvotų, vadinasi, jų tikslas yra toks pats.
Vien tai, kad išskaitymais siekiama tokio tikslo, neleidžiama atmesti galimybės, kad tai yra sankcijos, kaip jos suprantamos pagal minėtą principą, nes baudžiamojo pobūdžio priemonėmis irgi gali būti siekiama šių tikslų. Tačiau priemonė, kuria tik numatoma kompensacija už padarytą žalą ir kuria tik atkuriama ankstesnė status quo, nėra baudžiamojo pobūdžio priemonė, kaip ji suprantama pagal bausmių teisėtumo principą.
Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 847/96 5 straipsnio 1 dalyje numatyti tik išskaitymai, kuriais tik kompensuojamas kvotų viršijimas, o ne sankcija, t. y. šią kompensaciją viršijanti priemonė.
Be abejo, tiesa, kad šiuose straipsniuose numatyti daugikliai, naudotini apskaičiuojant išskaitomus kiekius. Tačiau šie daugikliai negali būti laikomi sankcijomis, viršijančiomis kompensavimo tikslą, nes jais siekiama užtikrinti, kad bus visiškai ištaisyta žala, padaryta dėl viršytų kvotų. Iš tikrųjų dėl viršytų žvejybos kvotų atitinkamų išteklių reprodukciniam pajėgumui daromas neigiamas poveikis, kuris gali sulėtinti tokio pajėgumo atkūrimą ir jį sumažinti.
(žr. 70–72, 76, 78 punktus)