Byla T‑350/13

Jordi Nogues, SL

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo BADTORO paraiška – Ankstesni žodiniai Europos Sąjungos prekių ženklai ir nacionalinis vaizdinis prekių ženklas TORO – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Žymenų panašumas – Prekių ir paslaugų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vaizdinis prekių ženklas BADTORO ir žodiniai ir vaizdinis prekių ženklai TORO

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Nagrinėjamų prekių ženklų panašumas – Vertinimo kriterijai – Sudėtinis prekių ženklas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Nagrinėjamų prekių ženklų panašumas – Vizualus vaizdinio ir žodinio prekių ženklų panašumas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

4.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Nagrinėjamų prekių ženklų panašumas – Vertinimo kriterijai – Sudėtinis prekių ženklas – Dviejų prekių ženklų bendras elementas, ankstesniame prekių ženkle užimantis skirtingą savarankišką poziciją

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 19–21, 68–70 punktus)

2.      Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Vidutinio nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojo prekių ženklų suvokimas turi lemiamą reikšmę atliekant visapusį minėtos galimybės supainioti vertinimą. Vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių.

Be to, vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina atlikti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad vienas ar keli elementai negali dominuoti kuriant bendrą sudėtinį prekių ženklo įspūdį atitinkamos visuomenės atmintyje. Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios. Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis viena dominuotų atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos bendro šio prekių ženklo sukurto įspūdžio sudedamosios dalys būtų nežymios.

(žr. 23, 24 punktus)

3.      Nors tuo atveju, kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, žodiniai elementai paprastai labiau išsiskiria nei vaizdiniai elementai, nes vidutiniam vartotojui lengviau nurodyti nagrinėjamas prekes įvardijant prekių ženklo pavadinimą nei apibūdinant vaizdinį jo elementą, negalima daryti išvados, kad žodinius prekių ženklo elementus visuomet reikia laikyti kaip išsiskiriančius labiau nei vaizdiniai elementai. Iš tiesų sudėtinio prekių ženklo atveju vaizdinis elementas gali būti toks pat reikšmingas kaip ir žodinis. Taigi, siekiant nustatyti dominuojantį elementą, reikia išanalizuoti pagrindines prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, vaizdinio ir žodinio elementų savybes ir tai, kokią vietą jie užima.

(žr. 29 punktą)

4.      Nors žymenų, dėl kurių kilo ginčas, bendro elemento negalima laikyti dominuojančiu kuriant bendrą įspūdį, į jį reikia atsižvelgti vertinant šių žymenų panašumą, jeigu pats šis elementas yra ankstesnis prekių ženklas ir išlaiko išskirtinę savarankišką poziciją sudėtiniame prekių ženkle, kurį sudaro, be kita ko, šis elementas ir kurį prašoma įregistruoti. Jeigu bendras elementas sudėtiniame prekių ženkle išlaiko išskirtinę savarankišką poziciją, bendras sudaromas šio žymens įspūdis gali leisti visuomenei manyti, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios bent jau iš ekonomiškai susijusių įmonių; tokiu atveju būtina pripažinti galimybės supainioti buvimą.

Nagrinėjant, ar vienas iš sudėtinio žymens elementų užima savarankišką išskirtinę poziciją, taip siekiama nustatyti, kuriuos iš minėtų elementų suvoks atitinkama visuomenė.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad sudėtinio žymens elementas neišsaugos tokios savarankiškos išskirtinės pozicijos, jeigu šis elementas kartu su kitu ar kitais žymens elementais, vertinamais kaip visuma, sudarys vienetą, kurio reikšmė skirsis nuo atskirai vertinamų minėtų elementų reikšmės.

(žr. 32–34 punktus)