Byla T‑424/13,
Jinan Meide Casting Co. Ltd
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Dempingas – Kinijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais importas – Galutinis antidempingo muitas – Konfidencialus normaliosios vertės skaičiavimų naudojimas – Laiku pateikta informacija – Terminas sprendimui dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdančios įmonės statuso priimti – Teisė į gynybą – Vienodas požiūris – Netaikymo atgal principas – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7–11 dalys, 3 straipsnio 1–3 dalys, 6 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnio 1 ir 5 dalys ir 20 straipsnio 2 ir 4 dalys“
Santrauka – 2016 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Taikymas laiko atžvilgiu – Procesinės normos – Materialinės normos – Atskyrimas – Reglamento Nr. 1168/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Pagrindinis reglamentas Nr. 1225/2009, taikymas laiko atžvilgiu – Termino sprendimui dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdančios įmonės statuso priimti pakeitimas – Taikymas sprendimui, priimtam iki Reglamento Nr. 1168/2012 įsigaliojimo – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 punkto a papunktis ir 2 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punkto antra pastraipa)
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Importas iš ne rinkos ekonomikos valstybės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b punktą – Sąlygų, kuriomis gamintojas gali naudotis rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdančios įmonės statusu, vertinimo procedūra – Terminas – Privalomasis pobūdis
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punkto antra pastraipa)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – „Force majeure“ – Sąvoka
4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo procedūra – Teisė į gynybą – Procedūros pažeidimas – Galimybė panaikinti galutinius antidempingo muitus nustatantį reglamentą įrodžius vien tikimybę, kad nesant šio pažeidimo būtų priimtas kitoks sprendimas
(Tarybos reglamentas Nr. 1225/2009)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Teisės į gynybą paisymas – Institucijų pareiga užtikrinti atitinkamų įmonių informavimą ir paisyti informacijos konfidencialumo ir šių pareigų derinimas – Gero administravimo principo paisymas – Institucijų pareiga užtikrinti informacijos konfidencialumą
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 7 dalis, 19 ir 20 straipsniai)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Teisės į gynybą paisymas – Institucijų pareiga užtikrinti atitinkamų įmonių informavimą – Apimtis – Panašios šalies gamintojo Komisijai pateikta informacija, kuri negali būti panaudota per tyrimą – Išimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 7 dalis)
7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Teisės į gynybą paisymas – Institucijų pareiga užtikrinti atitinkamų įmonių informavimą – Apimtis – Komisijos pareiga raštu atsakyti į prašymą patikslinti galutinės informacijos dokumente esančią informaciją ir paisyti vieno mėnesio iki pasiūlymo dėl galutinio reglamento pateikimo termino – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 15 straipsnis ir 20 straipsnio 4 dalis)
8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo procedūra – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Apimtis – Institucijų pareiga sutikti su suinteresuotųjų šalių nuomone – Nebuvimas – Pareiga atsakyti į visus šalių argumentus – Nebuvimas
(Tarybos reglamentas Nr. 1225/2009)
9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo procedūra – Teisė į gynybą – Teisminė kontrolė – Atsižvelgimas į motyvus, kuriais negrindžiamas aktas, dėl kurio padarytas tariamas teisės į gynybą pažeidimas – Neleistinumas
10. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo procedūra – Komisijos informacijos pateikimas įmonėms – Gero administravimo ir vienodo požiūrio principų paisymas
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 19 ir 20 straipsniai)
11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo procedūra – Komisijos informacijos pateikimas įmonėms – Galimybė konfidencialią informaciją atskleisti konkrečiai suinteresuotajai šaliai gavus konkretų ją pateikusio asmens leidimą
(Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. antidempingo susitarimas) 6.5 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 19 straipsnio 1 ir 5 dalys ir 20 straipsnio 2 ir 4 dalys)
12. Tarptautiniai susitarimai – Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis – 1994 m. GATT – Pareiga antrinės teisės aktus aiškinti laikantis šių susitarimų – Taikymas antidempingo srityje
(Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. antidempingo susitarimas) 6.5 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 19 straipsnio 1 ir 5 dalys)
1. Reglamento Nr. 1168/2012 („iš dalies keičiantis reglamentas“), kuriuo iš dalies keičiamas Pagrindinis antidempingo reglamentas Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, 2 straipsnyje numatyta, kad iš dalies keičiantis reglamentas taikomas visiems naujai pradedamiems ir visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo jo įsigaliojimo dienos. Be to, termino sprendimui dėl RES priimti pakeitimas, įtvirtintas iš dalies keičiančio reglamento 1 straipsnio 1 punkto a papunktyje, būtų taikomas visiems nebaigtiems tyrimams nuo jo įsigaliojimo ir nesant šio 2 straipsnio, nes tai yra procesinės normos pakeitimas.
Taigi dar vykstant antidempingo tyrimui minėtas termino sprendimui dėl RES priimti pakeitimas iš principo turi būti taikomas bet kuriam Komisijos sprendimui dėl klausimo, ar įmonė įvykdė RES suteikimo kriterijus, kaip tai suprantama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrą pastraipą, ir priimtam jo įsigaliojimo dieną arba vėliau.
Tačiau dėl iš dalies keičiančio reglamento 2 straipsnio poveikio iš dalies keičiančio reglamento 1 straipsnio 1 punkto a papunktis negali būti taikomas sprendimui dėl RES, priimtam iki šio reglamento įsigaliojimo. Iš tikrųjų taip ši nuostata būtų taikoma atgaline data, o tai nenumatyta iš dalies keičiančio reglamento 2 straipsnyje. Be to, nors naujos teisės normos, konkrečiai procesinės teisės normos, gali apimti galiojant ankstesnėms teisės normoms atsiradusias ir galutinai susidariusias teisines situacijas, vis dėlto taikant šias naujas teisės normas turi būti laikomasi netaikymo atgal principo. Kai laikomasi netaikymo atgal principo, Sąjungos teisės akto teisėtumas iš esmės turi būti vertinamas atsižvelgiant į nuostatą, kuri yra šio akto teisinis pagrindas ir galiojo tuo metu, kai buvo priimtas minėtas aktas.
(žr. 66–68 punktus)
2. Vien aplinkybė, kad Komisija gali ar net privalo persvarstyti pradinį sprendimą dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdančios bendrovės statuso (RES), kuriame padaryta vertinimo klaida, neturi įtakos jos pareigai paisyti Pagrindiniame antidempingo reglamente Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nustatyto termino tokiam pradiniam sprendimui priimti. Be to, pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje pastraipoje nėra jokios nuorodos, leidžiančios teigti, kad joje numatytas terminas yra tik orientacinio pobūdžio. Todėl pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje pastraipoje Komisijai numatyta ne galimybė, o pareiga paisyti trijų mėnesių termino sprendimui dėl RES priimti.
(žr. 70–72 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 76 punktą)
4. Dempingo srityje, su teise į gynybą susijęs pažeidimas gali lemti galutinius antidempingo muitus nustatančio reglamento panaikinimą tik jeigu galimybė, kad šis pažeidimas galėjo lemti kitokią administracinės procedūros baigtį, negali būti visiškai atmesta, ir taip konkrečiai paveikti prašymą pateikusio asmens teisę į gynybą.
Ieškovė privalo įrodyti ne tai, kad institucijos būtų priėmusios kitokį sprendimą, o tik tai, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes jei nustatyto procedūros pažeidimo nebūtų, ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą.
(žr. 81, 152, 194, 214 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 92–97, 103, 105 punktus)
6. Vykdydama antidempingo tyrimą Komisija nepažeidžia nei Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 6 straipsnio 7 dalies, nei ieškovės teisės į gynybą, kai neleidžia jai susipažinti su elektroniniuose laiškuose esančia informacija apie sunkumus, su kuriais į eksporto šalį panašios šalies gamintojas susiduria tiekdamas duomenis, kurių Komisija paprašė siekdama apskaičiuoti produkto, kurio importui taikomas antidempingo muitas, normaliąją vertę, ir apie Komisijos pastabas dėl šių sunkumų. Pačiuose šiuose laiškuose nėra informacijos, kurią šis gamintojas būtų pateikęs Komisijai ir kuri būtų panaudota per tyrimą, kaip reikalaujama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 7 dalį siekiant užtikrinti galimybę susipažinti su jais.
(žr. 111, 114 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 120–122, 124, 125 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126 punktą)
9. Kai viena iš Sąjungos institucijų Bendrojo Teismo prašo pakeisti motyvus, kuriuos viena iš jų pateikė per tyrimo procedūrą dėl antidempingo muito nustatymo, siekdama atmesti ieškovės prašymą atskleisti normaliosios vertės skaičiavimus, darytina išvada, kad Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo momentu susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes.
Be to, dėl teisės į gynybą pažeidimo per administracinę procedūrą, susijusią su dempingo taikymu, gali būti panaikintas antidempingo reglamentas. Todėl šis pažeidimas negali būti ištaisytas Sąjungos teismui išnagrinėjus vien motyvus, galėjusius pagrįsti tariamą pažeidimą lėmusį sprendimą. Toks nagrinėjimas apsiriboja teisinių pagrindų teismine kontrole ir negali pakeisti per administracinę procedūrą atlikto išsamaus bylos tyrimo. Be to, dėl to, kad ieškovė pirmą kartą susipažino su institucijų Bendrajame Teisme nurodytais motyvais nagrinėjant ieškinį, ji neatsiduria padėtyje, kurioje būtų buvusi, jei per tyrimo procedūrą būtų galėjusi pateikti pastabas dėl šių motyvų. Todėl Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju negali nustatyti suinteresuotosios šalies teisės į gynybą pažeidimo, atsižvelgdamas į atsisakymą jai atskleisti per administracinę procedūrą normaliosios vertės skaičiavimus remiantis motyvais, kuriais šis atsisakymas nėra grindžiamas.
(žr. 150, 151 punktus)
10. Taikydamos kartu Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 19 ir 20 straipsnius institucijos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi gero administravimo ir vienodo požiūrio principų.
Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalį šis bendrasis principas yra ypatingo taikymo objektas. Be to, nevienodas požiūris grindžiamas objektyviu ir protingu kriterijumi, jeigu jis susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu ir jei šis skirtumas yra proporcingas tokiu požiūriu siekiamam tikslui.
Aplinkybė, kad panašios šalies gamintojas leido, kaip tai suprantama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 5 dalį, eksportuojančiam gamintojui susipažinti su jo duomenimis, objektyviai keičia jo padėtį, palyginti su kitais atrinktais eksportuojančiais gamintojais, ir pateisina nevienodą požiūrį, kiek tai susiję su normaliosios vertės skaičiavimų, pagrįstų šiais duomenimis, konfidencialumu. Pagal 19 straipsnio 5 dalį nesant tokio leidimo, institucijos privalo neatskleisti informacijos, kurią buvo paprašyta naudoti konfidencialiai. Tačiau esant tokiam leidimui, atitinkamas eksportuojantis gamintojas bent jau turi teisę, kad jo prašymo pagrįstumas būtų išnagrinėtas palyginant jo teisę į gynybą ir prašomos informacijos konfidencialumo saugomus interesus.
Tokio leidimo apimčiai neturi reikšmės tai, kad jis susijęs tik su panašios šalies gamintojo pateiktais duomenimis, o ne su remiantis šiais duomenimis atliktais normaliosios vertės skaičiavimais, jei Komisija nepateikė šių normaliosios vertės skaičiavimų dėl būtinybės apsaugoti tų duomenų konfidencialumą.
Požiūriui, kad toks leidimas netaikomas dėl savo pobūdžio konfidencialiai informacijai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 1 dalį, negalima pritarti. Iš šio reglamento 19 straipsnio 5 dalies matyti, kad šioje nuostatoje numatytas leidimas apima visą informaciją, kurią buvo paprašyta naudoti konfidencialiai. Be to, pagal minėto reglamento 19 straipsnio 1 dalį neatmetama galimybė, kad dėl savo pobūdžio konfidenciali informacija gali apimti informaciją, kurią ją pateikęs asmuo prašė naudoti konfidencialiai. Galiausiai, kadangi tam tikrais atvejais neatmestina dėl savo pobūdžio konfidencialios informacijos atskleidimo galimybė, aplinkybė, kad leidimą ją atskleisti suteikė šią informaciją pateikęs asmuo, be abejo turi reikšmės.
Tokį aiškinimą patvirtina 1994 m. Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (antidempingo susitarimas) 6.5 straipsnio formuluotė, kurioje iš esmės pakartotas pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnis, pagal kurį tyrimo institucijoms konfidencialios informacijos pateikusio asmens leidimas taikomas tiek dėl savo pobūdžio konfidencialios informacijos kategorijai, tiek informacijos, kurią konfidencialiai pateikė tiriamosios šalys, kategorijai.
(žr. 156–158, 177, 178, 180, 182–188 punktus)
11. Kiek tai susiję su antidempingo tyrimu, požiūris, kad informacijos konfidencialumo negalima atsisakyti konkrečios suinteresuotosios šalies atžvilgiu, nėra pagrįstas atitinkamomis Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nuostatomis.
Taigi pirmiausia pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 5 dalyje nenumatyta, kad informaciją pateikusio asmens leidimas, būtinas tam, kad būtų galima atskleisti visą informaciją, kurią šis asmuo prašė naudoti konfidencialiai, negali būti išduotas tik vienai ar kelioms konkrečioms suinteresuotosioms šalims.
Toliau iš pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 1 dalyje kaip pavyzdys išvardytų konfidencialumo motyvų matyti, kad vertinant per antidempingo tyrimą pateiktos informacijos konfidencialumą gali prireikti atsižvelgti į atitinkamą šią informaciją pateikusių asmenų ir galinčių su ja susipažinti suinteresuotųjų šalių padėtį.
Tačiau iš pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 1 dalies nematyti, kad verslo paslaptį sudarančios informacijos, kurį dėl savo pobūdžio yra konfidenciali ir paprastai neatskleidžiama, apsauga reikalautų iš principo atmesti bet kokią galimybę ją atskleisti, taigi ir bet kokį leisti susipažinti su šia informacija prašančios suinteresuotosios šalies konkrečios padėties vertinimą.
Toks aiškinimas taip pat nėra paremtas samprotavimais dėl verslo paslapties apsaugos. Kai to reikia dėl procedūros pobūdžio, interesai, kurie saugomi apsaugant verslo paslaptį, turi būti lyginami su šia procedūra suinteresuotųjų šalių teise į gynybą. Taip yra antidempingo tyrimo procedūros atveju, o tai reiškia, kad net jei yra verslo paslaptį sudarančios informacijos, Komisija negali būti absoliučiai įpareigota atsisakyti ją atskleisti, kol neįvertina konkrečių bylos aplinkybių ir, be kita ko, atitinkamos suinteresuotosios šalies konkrečios padėties.
Diskrecija, suteikta Komisijai siekiant suderinti suinteresuotųjų šalių teisę gauti informacijos ir konfidencialios informacijos apsaugą, nėra apribota tuo atveju, kai aptariama suinteresuotoji šalis yra rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdančios bendrovės statuso (RES) negavęs eksportuojantis gamintojas.
Konkrečiai kalbant, kaip ir bet kurios suinteresuotosios šalies, eksportuojančio gamintojo prašymai atskleisti šiuos skaičiavimus iš principo negali būti atmesti neišnagrinėjus konkrečių bylos aplinkybių, vien dėl to, kad galimybė jam atskleisti informaciją sukurtų „sisteminį“, pirma, Komisijos ir, antra, tyrime dalyvaujančių įmonių, t. y. RES gavusių gamintojų ir panašios šalies gamintojo, santykių „disbalansą“.
Galiausiai pagrindinio antidempingo reglamento 20 straipsnio 2–4 dalyse nenumatyta, kad institucijos negali prašymą pateikusiai konkrečiai suinteresuotajai šaliai atskleisti galutinėje informacijoje nepateiktų duomenų, motyvuodamos tuo, jog su šiais duomenimis turi turėti galimybę susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Konkrečiai kalbant, negalima atsisakyti pateikti suinteresuotajai šaliai tokios informacijos, kaip numatytoji pagrindinio antidempingo reglamento 20 straipsnio 2–4 dalyse, vien dėl to, kad kitos suinteresuotosios šalys taip pat turi teisę su ja susipažinti, nors jos nėra pateikusios atitinkamo prašymo.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija turi įvertinti prašymą leisti susipažinti su konfidencialia informacija, atsižvelgdama į konkrečią ją pateikusios suinteresuotosios šalies padėtį ir neatsižvelgdama į kitų suinteresuotųjų šalių, kurioms ši informacija galėtų būti naudinga, padėtį.
Jei būtų aiškinama kitaip, suinteresuotosioms šalims prieinama informacija iš principo būtų ribojama, o toks ribojimas būtų nesuderinamas su reikalavimais, kylančiais iš teisės į gynybą, ir tokiais, kaip šioje byloje, atvejais atitinkamas eksportuojantis gamintojas negautų informacijos, kuri gali būti labai svarbi jo teisei į gynybą, turint omenyje normaliosios vertės apskaičiavimo įtaką nustatant jo dempingo skirtumą.
(žr. 159–162, 164, 165, 167, 168, 170, 171, 175 punktus)
12. Įgyvendinant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė prieš Sąjungos antrinės teisės aktus reikalauja aiškinti tuos aktus kuo labiau laikantis šių susitarimų. Tokie samprotavimai taikomi visų pirma antidempingo bylose, nes įrodyta, kad aptariama Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nuostata buvo priima siekiant įgyvendinti konkretų 1994 m. Sutartimi dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (antidempingo susitarimas) prisiimtą įsipareigojimą.
Iš pačių pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 1 ir 5 dalių formuluočių, kuriuos pakartoja antidempingo susitarimo 6.5 straipsnio formuluotę, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas išreiškė jose savo ketinimą įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, numatytus šioje antidempingo susitarimo nuostatoje. Vien tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė patvirtinti kitokią struktūrą nei antidempingo susitarimo 6.5 straipsnio, be kita ko, pakartodamas dvi šio straipsnio dalis dviejose skirtingose pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio dalyse, neparodo jo ketinimo laikytis Sąjungos tesės sistemai būdingo požiūrio, kitokio nei antidempingo susitarime. Toks pasirinkimas patenka į diskreciją, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įgyvendindamas antidempingo susitarimo 6.5 straipsnyje numatytus įsipareigojimus, todėl jis negali kliudyti aiškinti pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 1 ir 5 dalis atsižvelgiant į šią antidempingo susitarimo nuostatą.
(žr. 188, 190 punktus)