Byla C‑301/15
Marc SoulierirSara Doke
prieš
Premier ministreirMinistre de la Culture et de la Communication
(Conseil d’État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė ir pramoninė nuosavybė – Direktyva 2001/29/EB – Autorių teisės ir gretutinės teisės – 2 ir 3 straipsniai – Atgaminimo teisė ir teisė viešai paskelbti – Apimtis – „Neplatinamos“ knygos, kurios nėra arba nebėra skelbiamos – Nacionalinės teisės aktai, kuriais kolektyvinio teisių administravimo asociacijai pavedama įgyvendinti teisę skaitmenine forma naudoti neplatinamas knygas siekiant komercinių tikslų – Teisinė autorių sutikimo prezumpcija – Mechanizmo, užtikrinančio veiksmingą ir individualų autorių informavimą, nebuvimas“
Santrauka – 2016 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė ir teisė viešai paskelbti – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 3 straipsnio 1 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė ir teisė viešai paskelbti – Autoriaus išankstinio sutikimo būtinumas – Numanomas sutikimas – Leistinumas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 9 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio a punktas, 3 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnis)
3. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė ir teisė viešai paskelbti – Nacionalinės teisės aktai, kuriais kolektyvinio teisių administravimo asociacijai pavedama įgyvendinti teisę skaitmenine forma naudoti neplatinamas knygas siekiant komercinių tikslų – Mechanizmo, užtikrinančio veiksmingą ir individualų autorių informavimą, nebuvimas – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 3 straipsnio 1 dalis)
4. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė ir teisė viešai paskelbti – Nacionalinės teisės aktai, kuriais kolektyvinio teisių administravimo asociacijai pavedama įgyvendinti teisę skaitmenine forma naudoti neplatinamas knygas siekiant komercinių tikslų, o autorių teisė atšaukti susiejama su formalumais – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 3 straipsnio 1 dalis)
1. Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje autoriams suteikiama apsauga turi būti aiškinama plačiai ir ji nėra apribota šiose nuostatose garantuojamų teisių turėjimo, bet apima ir naudojimąsi šiomis teisėmis.
(žr. 30 ir 31 punktus)
2. Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje garantuojamos autorių teisės yra prevencinio pobūdžio, t. y. autorių teisių turėtojas turi duoti išankstinį sutikimą trečiajam asmeniui atgaminti arba paskelbti viešai kiekvieną kūrinį. Vadinasi, nepažeidžiant Direktyvos 2001/29 5 straipsnyje išsamiai numatytų išimčių ir apribojimų, bet koks kūrinio naudojimas, kurį atlieka trečiasis asmuo neturėdamas tokio išankstinio sutikimo, turi būti laikomas šio kūrinio autoriaus teisių pažeidimu.
Tačiau Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje nepatikslinta, kaip turi būti išreikštas išankstinis autoriaus sutikimas, todėl šių nuostatų negalima aiškinti kaip nustatančių, kad toks sutikimas turi būti būtinai aiškiai išreikštas. Priešingai, reikia manyti, kad pagal minėtas nuostatas taip pat leidžiama jį išreikšti implicitiškai. Vis dėlto aukšto lygio autorių apsaugos tikslas, į kurį teikiama nuoroda Direktyvos 2001/29 9 konstatuojamojoje dalyje, reiškia, kad sąlygos, kuriomis galima leisti implicitinį sutikimą, turi būti griežtai apibrėžtos, kad pats išankstinio autoriaus sutikimo principas neprarastų prasmės. Visų pirma bet kuris autorius turi būti veiksmingai informuojamas apie tai, kad trečiasis asmuo ketina naudoti jo kūrinį, ir apie priemones, kuriomis jis gali remtis norėdamas tai uždrausti.
(žr. 33–35, 37 ir 38 punktus)
3. Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio a punktas ir 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostatomis patikėti patvirtintoms autorinių atlyginimų rinkimo ir paskirstymo asociacijoms įgyvendinti teisę leisti skaitmenine forma atgaminti ir viešai paskelbti vadinamąsias neplatinamas knygas, t. y. atitinkamoje valstybėje narėje išleistas knygas, kurios nebeplatinamos siekiant parduoti ir nebeleidžiamos nei spausdinta, nei skaitmenine forma, kartu leidžiant šių knygų autoriams arba jų teisių perėmėjams prieštarauti dėl šio įgyvendinimo arba jį nutraukti minėtose nuostatose apibrėžtomis sąlygomis.
Jeigu minėtose teisės nuostatose neįtvirtintas mechanizmas, užtikrinantis veiksmingą ir individualų autorių informavimą, negalima atmesti galimybės, kad kai kurie suinteresuoti autoriai realiai neturi informacijos apie numatomą jų kūrinių naudojimą, todėl negali dėl jo išsakyti vienokios ar kitokios savo pozicijos. Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad jie nepateikė prieštaravimų, negali būti prilyginta jų implicitiniam sutikimui dėl šio naudojimo. Juo labiau, kad šios teisės nuostatos skirtos knygoms, kurios, nors ir buvo anksčiau skelbtos ir parduodamos, šiuo metu nėra nei skelbiamos, nei parduodamos. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis negalima pagrįstai preziumuoti, kad tai, kad šių „pamirštų“ knygų autoriai nepateikė prieštaravimų, reiškia, jog jie pritaria savo kūrinių „atgimimui“ juos naudojant prekyboje skaitmenine forma. Pagal Direktyvą 2001/29, žinoma, nedraudžiama, kad tokiomis nacionalinės teisės nuostatomis būtų siekiama, pavyzdžiui, neplatinamas knygas naudoti skaitmenine forma dėl vartotojų ir apskritai visuomenės kultūrinių interesų. Tačiau šio tikslo siekimas ir šių interesų įgyvendinimas negali pateisinti leidžiančios nukrypti nuo šia direktyva užtikrinamos autorių apsaugos nuostatos, kurios Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė.
(žr. 43–45, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)
4. Dėl Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje numatytų atgaminimo ir viešo paskelbimo teisių išimtinio pobūdžio autoriai yra vieninteliai asmenys, kuriems pagal šią direktyvą iš pradžių suteikiama teisė naudoti savo kūrinius. Todėl, nors pagal Direktyvą 2001/29 valstybėms narėms nedraudžiama suteikti, be kita ko, tam tikrų teisių ar lengvatų tretiesiems asmenims, kaip antai leidėjams, tačiau taikoma sąlyga, kad šiomis teisėmis ir lengvatomis nebūtų pažeidžiamos teisės, kurias minėta direktyva suteikia išimtinai autoriams. Todėl reikia manyti, kad kai kūrinio autorius, remdamasis teisės nuostatomis, pagal kurias kolektyvinio teisių administravimo asociacijai pavedama įgyvendinti teisę skaitmenine forma naudoti neplatinamas knygas siekiant komercinių tikslų, nusprendžia užkirsti kelią ketinimui naudoti šį kūrinį skaitmenine forma, turi būti galimybių šią teisę įgyvendinti tam tikrais atvejais nepriklausomai nuo suderintos kitų asmenų nei tie, kuriems šis autorius davė išankstinį sutikimą dėl tokio naudojimo skaitmenine forma, valios, taigi nuo leidėjo, kuris, be kita ko, turi tik teises naudoti šį kūrinį spausdinta forma, pritarimo.
Be to, iš Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 5 straipsnio 2 dalies matyti, kad atgaminimo teisės ir viešo paskelbimo teisės, kurios pagal šią konvenciją suteikiamos autoriams ir kurios atitinka numatytas Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje, turėjimui ir įgyvendinimui negali būti taikomi jokie formalumai. Darytina išvada, kad kūrinio autorius turi galėti nutraukti trečiojo asmens naudojimąsi jo turimomis šio kūrinio naudojimo skaitmenine forma teisėmis ir šitaip jam uždrausti bet kokį naudojimą tokia forma ateityje, o tam tikrais atvejais jis neturi iš anksto laikytis formalumo, pagal kurį reikalaujama įrodyti, kad kiti asmenys neturi kitų teisių į šį kūrinį, kaip antai teisių, susijusių su kūrinio naudojimu spausdinta forma.
(žr. 47–51 punktus)