Byla T‑578/22
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
prieš
Europos Parlamentą
ir
Europos Sąjungos Tarybą
2023 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) nutartis
„Ieškinys dėl panaikinimo – Institucinė teisė – Europolo atliekamas asmens duomenų tvarkymas – Reglamentas (ES) 2016/794 – Institucinės EDAPP prerogatyvos – Locus standi – Iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Sąjungos įstaigos pareikštas ieškinys – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) pareikštas ieškinys – Grindžiant šį ieškinį nurodoma teisė pareikšti ieškinį, siekiant apginti savo institucines prerogatyvas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 41 straipsnio 1 dalis)
(žr. 26–36 punktus)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – „Locus standi“ – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) pareikštas ieškinys – Teisė pareikšti ieškinį, siekiant apginti savo institucines prerogatyvas – Nebuvimas – Priimtinumas, priklausantis nuo to, ar įrodyta teisė pareikšti ieškinį ir suinteresuotumas kreiptis į teismą
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 41–48, 54–57 punktus)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – „Locus standi“ – Juridiniai asmenys – Sąvoka – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) – Sąjungos įstaiga – Įtraukimas – Sąlygos
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 60–65 punktus)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Nuostatos, susijusios su Europolo atliekamu asmens duomenų tvarkymu – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) sprendimas dėl Europolo – Šių nuostatų poveikio minėtam sprendimui ir EDAPP įgaliojimams nebuvimas – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 16 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/794, iš dalies pakeisto Reglamentu 2022/991, 74a ir 74b straipsniai)
(žr. 66, 68–76, 78–82, 84, 85 punktus)
Santrauka
2022 m. sausio 3 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), savo iniciatyva atlikęs tyrimą, priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo)(1). Tuo sprendimu EDAPP iš esmės įpareigojo Europolą kiekvieno įnašo, gauto nuo 2022 m. sausio 4 d., atveju duomenų subjektų skirstymą į kategorijas atlikti per šešis mėnesius nuo įnašo gavimo dienos, o minėto sprendimo priėmimo dieną turimų duomenų rinkinių atveju – per 12 mėnesių, t. y. per terminus, po kurių Europolas privalėjo ištrinti šiuos duomenis.
2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė iš dalies pakeistą Europolo reglamentą(2). Jame pagal dvi pereinamojo laikotarpio nuostatas(3) iš esmės numatytos sąlygos, kuriomis Europolas per nustatytą terminą suskirsto iš dalies pakeisto Europolo reglamento įsigaliojimo metu turėtus duomenų rinkinius į kategorijas, ir paaiškintos sąlygos bei procedūros, pagal kurias leidžiamas asmens duomenų, kurie nepriskirti iš dalies pakeisto Europolo reglamento II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms ir kurie Europolui buvo pateikti prieš 2022 m. birželio 28 d., tvarkymas padedant vykdyti nusikalstamos veikos tyrimą.
EDAPP vertinimu, ginčijamomis nuostatomis pažeidžiamas jo, kaip priežiūros institucijos, nepriklausomumas ir įgaliojimai, nes, jo nuomone, jomis atgaline data įteisinama aptariamų Europolo duomenų saugojimo praktika ir de facto panaikinamas jo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas. Todėl, remdamasis SESV 263 straipsniu, jis Bendrojo Teismo prašė jas panaikinti. Jis teigė, kad jo teisė pareikšti ieškinį grindžiama būtinumu turėti galimybę pasinaudoti teismine teisių gynimo priemone siekiant apginti savo institucines prerogatyvas, ypač savo, kaip priežiūros institucijos, nepriklausomumą.
Nagrinėjamu atveju EDAPP pirmą kartą kreipėsi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl Tarybos ir Parlamento teisėkūros procedūra priimto akto panaikinimo, o tai visų pirma kelia klausimą dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti minėtą ieškinį, klausimą dėl Sprendimo Parlamentas / Taryba (C‑70/88)(4) taikymo pagal analogiją šioje byloje ir klausimą dėl EDAPP, prilyginamo juridiniam asmeniui, tiesioginės sąsajos pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas išnagrinėjo savo jurisdikciją nagrinėti EDAPP pareikštą ieškinį ir visų pirma pažymėjo, kad jo nėra nei tarp SESV 263 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose(5) nurodytų ieškovų, nei ESS 13 straipsnio 1 dalyje(6) pateiktame institucijų sąraše. Toliau jis pažymėjo, kad nors SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje Sąjungos įstaigos ir organai aiškiai nurodyti aktų, kurių teisėtumas gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo, sąraše, to negalima pasakyti apie SESV 263 straipsnio antrą ir trečią pastraipas. Jis nurodė, kad nors EDAPP, kaip nepriklausomos priežiūros institucijos, statusas įtvirtintas tiek SESV, tiek Chartijoje(7), jis buvo įsteigtas ne pirminės, o antrinės teisės aktu(8). Taigi, nors EDAPP yra ypatingą statusą turinti Sąjungos įstaiga, ji nėra Sąjungos institucija ir bet kuriuo atveju negali būti laikoma vienu iš SESV 263 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nurodytų ieškovų. Galiausiai Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio, nes tik Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti SESV 263 straipsnyje nurodytus ieškinius, kuriuos pareiškia, be kita ko, Sąjungos institucija dėl teisėkūros procedūra priimto akto(9), o EDAPP nėra nei institucija, nei SESV 263 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nurodytas ieškovas.
Antra, Bendrasis Teismas įvertino, ar EDAPP turi teisę pareikšti ieškinį pagal jurisprudenciją, suformuotą Sprendime Parlamentas / Taryba (C‑70/88). Jis pažymėjo, kad tame sprendime, kuriuo EDAPP rėmėsi grįsdamas savo specialią teisę pareikšti ieškinį, kuriuo siekiama apginti savo institucines prerogatyvas, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Parlamentas neturi jokios galimybės Sąjungos teismuose ginčyti kitų institucijų priimtų aktų, galinčių pakenkti jo paties prerogatyvoms, ir nusprendė panaikinti šią spragą remdamasis bendruoju institucinės pusiausvyros principu. Tačiau EDAPP gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nes yra Sąjungos antrinės teisės aktu įsteigta įstaiga, kuri gali būti prilyginta juridiniam asmeniui. Be to, Bendrasis Teismas nurodė, kad nors EDAPP turi ypatingą statusą, kurį pripažįsta tiek SESV, tiek Chartija, ir nepriklausomų priežiūros institucijų įsteigimas yra esminis asmenų apsaugos, susijusios su asmens duomenų apsauga, elementas, nepriklausomumas, kurio EDAPP turi laikytis praktiškai vykdydamas savo funkcijas, neskirtas Sąjungos teisės aktų leidėjo įgaliojimams apriboti(10). Todėl EDAPP savo užduotis ir įgaliojimus turi vykdyti visiškai nepriklausomai, įgyvendindamas pagal teisėkūros procedūrą Parlamento ir Tarybos bendrai priimtus aktus ir jų laikydamasis; jis prižiūri, kaip laikomasi fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams tvarkant asmens duomenis taisyklių. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas Parlamentas / Taryba (C‑70/88) negali būti pagal analogiją taikomas EDAPP situacijai; pagal šį sprendimą jam negali būti pripažinta teisė pareikšti ieškinį ir jis turi būti laikomas ieškovu, kuris privalo atitikti SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytas priimtinumo sąlygas.
Trečia, nagrinėdamas EDAPP teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinėjo, ar EDAPP, kaip Sąjungos įstaiga, gali būti prilygintas juridiniam asmeniui, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį. Jis pažymėjo, kad, aiškindama šią nuostatą pagal veiksmingos teisminės kontrolės ir teisinės valstybės principus, Sąjungos įstaiga, pavyzdžiui, EDAPP, kaip „juridinis asmuo“, turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų nuostatų panaikinimo, jeigu jos yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijusios, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Sąjungos teisės aktas gali turėti tokį pat neigiamą poveikį tokio juridinio asmens teisėms arba interesams, kaip ir kito asmens ar subjekto teisėms ir interesams, todėl toks asmuo, laikydamasis šių sąlygų, turi galėti siekti, kad toks aktas būtų panaikintas.
Dėl sąlygos, kad turi būti tiesioginė sąsaja su juridiniu asmeniu, Bendrasis Teismas priminė, kad turi būti įvykdyti du šios sąlygos kumuliaciniai kriterijai. Pirma, dėl kriterijaus, susijusio su ginčijamų nuostatų poveikiu teisinei EDAPP padėčiai, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad EDAPP yra atsakingas už stebėseną, kaip Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai taiko atitinkamas asmens duomenų apsaugos taisykles(11). Nagrinėjamu atveju ginčijamomis nuostatomis iš dalies keičiamas pirminis Europolo reglamentas ir jos neturi įtakos Sąjungos teisės aktais EDAPP pavestų užduočių pobūdžiui ar apimčiai. Vadinasi, nors teisinė tvarka, kurią EDAPP įpareigotas kontroliuoti, buvo iš dalies pakeista, jo paties įgaliojimai nebuvo pakeisti, nes nebuvo pakeistas pats būdas, kuriuo jis teisėtai gali jais naudotis. Taigi ginčijamos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su EDAPP, nes jos nepaveikė jo teisių, pareigų ar įgaliojimų. Be to, dėl ginčijamų nuostatų poveikio 2022 m. sausio 3 d. sprendimui Bendrasis Teismas nurodė, kad kalbama apie administracinį sprendimą, kuris negali nei daryti poveikio pagal teisėkūros procedūrą priimtiems aktams (pavyzdžiui, iš dalies pakeistam Europolo reglamentui), nei turėti įtakos jų turiniui.
Antra, dėl kriterijaus, susijusio su atsakingų už ginčijamų nuostatų įgyvendinimą adresatų diskrecija, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal šias nuostatas Europolui paliekama tam tikra diskrecija. Todėl jos nėra visiškai automatinės ir išplaukiančios tik iš su EDAPP susijusio Sąjungos teisinio reglamentavimo, netaikant kitų tarpinių taisyklių.
Todėl, kadangi ginčijamos nuostatos nedaro tiesioginio poveikio teisinei EDAPP padėčiai, o tiesioginės ir konkrečios sąsajos su aktu, kurį prašoma panaikinti, sąlygos yra kumuliacinės, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškinys yra nepriimtinas.