Byla C-148/15

Deutsche Parkinson Vereinigung eV

prieš

Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV

(Oberlandesgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 34 ir 36 straipsniai – Laisvas prekių judėjimas – Nacionalinės teisės aktai – Žmonėms skirti receptiniai vaistai – Pardavimas vaistinėse – Vienodų kainų nustatymas – Kiekybinis importo ribojimas – Lygiaverčio poveikio priemonė – Pateisinimas – Žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga“

Santrauka – 2016 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.        Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Sąvoka – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos vienodos kainos vaistinėms prekiaujant žmonėms skirtais receptiniais vaistais – Įtraukimas

(SESV 34 straipsnis)

2.        Laisvas prekių judėjimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos vienodos kainos vaistinėms prekiaujant žmonėms skirtais receptiniais vaistais – Priemonė, kuria siekiama užtikrinti patikimą ir kokybišką aprūpinimą vaistais – Pateisinimas – Nebuvimas

(SESV 36 straipsnis)

1.      SESV 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos vienodos kainos vaistinėms prekiaujant žmonėms skirtais receptiniais vaistais, yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį, nes šiais teisės aktais daromas didesnis poveikis, kai receptinius vaistus parduoda kitose valstybėse narėse įsteigtos vaistinės, nei tuo atveju, kai juos parduoda nacionalinėje teritorijoje įsteigtos vaistinės.

Tradicinės vaistinės, o ne užsakomąją prekybą paštu vykdančios vaistinės iš principo turi geresnes sąlygas teikti pacientams individualius patarimus (juos duoda vaistinės darbuotojai) ir užtikrinti aprūpinimą vaistais skubos atveju. Kadangi užsakomąją prekybą paštu vykdančios vaistinės dėl ribotos savo paslaugų pasiūlos negali tinkamai pakeisti tokių paslaugų, darytina išvada, kad kainų konkurencija joms gali būti svarbesnis konkurencinis parametras nei tradicinėms vaistinėms, nes nuo šio parametro priklauso jų galimybė turėti tiesioginę prieigą prie nacionalinės rinkos ir likti joje konkurencingoms.

Todėl, kadangi, atsižvelgiant į konkrečias nacionalinės rinkos ypatybes, užsakomoji prekyba paštu yra svarbesnė ar net vienintelė priemonė kitose valstybėse narėse įsteigtoms vaistinėms, palyginti su nacionalinėje teritorijoje įsteigtomis vaistinėmis, tiesiogiai patekti į šią rinką, minėti nacionalinės teisės aktai daro nevienodą poveikį nacionalinių vaistų prekybai ir vaistų iš kitų valstybių narių prekybai.

(žr. 24, 25, 27 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.      SESV 36 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos vienodos kainos vaistinėms prekiaujant žmonėms skirtais receptiniais vaistais, negali būti pateisinami žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos sumetimais, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį, nes šie teisės aktai nėra tinkami užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Nors tikslas užtikrinti patikimą ir kokybišką aprūpinimą vaistais visoje nacionalinėje teritorijoje iš principo patenka į SESV 36 straipsnio taikymo sritį, vis dėlto teisės aktus, kuriais gali būti apribota Sutartimi garantuojama pagrindinė laisvė, kaip antai laisvas prekių judėjimas, galima pateisinti tik tiek, kiek jais užtikrinamas užsibrėžto teisėto tikslo pasiekimas ir kiek jie neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Padidėjusi vaistinių konkurencija dėl kainų būtų naudinga siekiant vienodo aprūpinimo vaistais ir skatinant įsteigti vaistines regionuose, kuriuose nedidelis vaistinių skaičius leistų taikyti didesnes kainas.

Be to, konkurencija dėl receptinių vaistų kainų nedaro neigiamos įtakos tradicinių vaistinių vykdomai tam tikrai bendrojo intereso veiklai, kaip antai vaistų gamybai pagal receptus ar tam tikrų vaistų atsargų ir asortimento turėjimui. Atvirkščiai, gali būti, kad, susidūrusios su užsakomąją prekybą paštu vykdančių vaistinių konkurencija dėl kainų, tradicinės vaistinės būtų paskatintos plėtoti tokią veiklą.

Galiausiai konkurencija dėl kainų galėtų būti naudinga pacientui, nes ji leistų receptinius vaistus tam tikrais atvejais siūlyti mažesnėmis kainomis už tas, kurios šiuo metu nustatytos minėtuose nacionalinės teisės aktuose.

(žr. 34, 38, 40, 43, 46 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)