BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. kovo 17 d.
Byla T‑78/09 P
Europos Parlamentas
prieš
Laurent Collée
„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Nuopelnų balų skyrimo procedūra — Įrodymų iškraipymas — Motyvavimas — Ataskaitų komiteto nuomonės reikšmė — Nediskriminavimo principas“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Collée prieš Parlamentą (F‑148/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑455 ir II‑A‑1‑2527) panaikinimo.
Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Europos Parlamentas padengia savo ir Laurent Collée nurodytas bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Tarnautojų teisme jau pateiktų ieškinio pagrindų bei argumentų pakartojimas — Nepriimtinumas — Tarnautojų teismo Bendrijos teisės išaiškinimo ar taikymo ginčijimas — Priimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalis)
2. Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — Nuopelnų palyginimas — Administracijos diskrecija
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)
1. Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teisės klausimais ir turi būti pagrįstas pagrindais, susijusiais su Tarnautojų teismo kompetencijos nebuvimu, procedūros pažeidimais, kurie daro poveikį apelianto interesams, jame arba minėto teismo padarytu teisės pažeidimu. Be to, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyti pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi.
Taigi apeliaciniame skunde reikia aiškiai nurodyti prašomo panaikinti sprendimo skundžiamas dalis ir teisinius argumentus, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas.
Šis reikalavimas neįvykdomas, jei apeliaciniame skunde tik pakartojami Tarnautojų teisme jau pateikti ieškinio pagrindai bei argumentai, įskaitant pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, kurias šis teismas aiškiai atmetė; iš tikrųjų toks apeliacinis skundas yra prašymas, kuriuo tiesiog siekiama, kad būtų peržiūrėtas Tarnautojų teisme pareikštas ieškinys, o tai nepriklauso Bendrojo Teismo kompetencijai. Tačiau jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Tarnautojų teismas išaiškino ar taikė teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą. Iš tikrųjų, jeigu apeliantas negalėtų grįsti savo skundo Tarnautojų teisme pateiktais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės.
(žr. 20–22 punktus)
Nuoroda: 1996 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo nutarties San Marco prieš Komisiją, C‑19/95 P, Rink. p. I‑4435, 37 ir 38 punktai; 2003 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Interporc prieš Komisiją, C‑41/00 P, Rink. p. I‑2125, 17 punktas; 2004 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mattila prieš Taryba ir Komisiją, C‑353/01 P, Rink. p. I‑1073, 27 punktas.
2. Bendrijos teismas neprivalo vertinti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnų. Kadangi Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją vertinti nuopelnus, į kuriuos reikia atsižvelgti, teismas turi apsiriboti patikrinimu, ar jos veikla neperžengė nustatytų ribų ir ar naudodamasi savo diskrecija ji nepadarė akivaizdžios klaidos.
(žr. 61 punktą)
Nuoroda: 2003 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Samper, C‑277/01 P, Rink. p. I‑3019, 35 punktas; 1996 m. birželio 6 d. Pirmosios instancijos sprendimo Baiwir prieš Komisiją, T‑262/94, Rink. VT p. I‑A‑257 ir II‑739, 66 punktas; 2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos sprendimo Nielsen prieš Tarybą, T‑353/03, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑443, 58 punktas.