2021 m. gruodžio 16 d. WEPA Hygieneprodukte GmbH ir WEPA Deutschland GmbH & Co KG (anksčiau – Wepa Leuna GmbH) bei Wepa Papierfabrik Sachsen GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-238/19 Wepa Hygieneprodukte GmbH ir kt. / Europos Komisija
(Byla C-795/21 P)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: WEPA Hygieneprodukte GmbH, WEPA Deutschland GmbH & Co. KG (anksčiau – Wepa Leuna GmbH) ir Wepa Papierfabrik Sachsen GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte H. Janssen, A. Vallone, Rechtsanwältin D. Salm
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
panaikinti visą 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-238/19;
panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį;
nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui;
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą apeliantės grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktus ir klaidingai aiškino nacionalinės teisės turinį ir taikymo apimtį, nes savo sprendimą grindė tuo, kad, pirma, Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra), remdamasi Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalimi, nustatė privalomų priemokų dydį, antra, kad Federalinė tinklų agentūra parengė labai išsamius reikalavimus ir, trečia, kad tinklo operatoriaus pajamų praradimą visiškai dengė minėta priemoka. Bendrasis Teismas nenustatė reikšmingų faktų, kurie būtų įrodę iš priemokos suriktų lėšų valstybės kontrolę.
Apeliacinio skundo antrąjį pagrindą apeliantės grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino reikalavimus, kuriais vadovaujantis nustatoma iš valstybinių išteklių suteikta pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Visų pirma Bendrasis Teismas nepripažino, kad priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį nėra mokestis, „privalomas mokestis“ ar „parafiskalinis mokestis“ (apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalis). Antra, Bendrasis Teismas neteisingai aiškino, kad bazinės apkrovos vartotojų atleidimas nuo mokesčio pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalies antrą sakinį ir priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį nėra iš valstybės lėšų mokama pagalba (apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalis). Vis dėlto, jei, kaip šiuo atveju, priemoka nėra mokestis, Bendrojo Teismo teigimu SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos. Net jei tai būtų mokestis, SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos nebūtų tenkinamos, nes priemoka nėra valstybės ar iš valstybės lėšų skiriama pagalba.
____________