BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. rugsėjo 16 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Terminuota sutartis – Sprendimas nepratęsti – KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį – Neribota jurisdikcija“
Byloje T‑231/14 P
dėl apeliacinio skundo dėl 2014 m. vasario 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Drakeford / EMA (F‑29/13, Rink. VT, EU:F:2014:10) panaikinimo
Europos vaistų agentūra (EMA), atstovaujama T. Jabłoński ir N. Rampal Olmedo, padedamų advokatų D. Waelbroeck ir A. Duron,
apeliantė,
palaikoma
Europos Komisijos, atstovaujamos J. Currall ir G. Gattinara,
Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), atstovaujamos M. Heikkilä ir E. Maurage,
Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex), atstovaujamos H. Caniard ir V. Peres de Almeida,
Europos maisto saugumo tarnybos (EFSA), atstovaujamos D. Detken, S. Gabbi ir C. Pintado,
ir
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), atstovaujamo J. Mannheim ir A. Daume,
įstojusių į bylą šalių,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
David Drakeford, gyvenančiam Dubline (Airija), atstovaujamam advokatų S. Orlandi ir T. Martin,
ieškovui pirmojoje instancijoje,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger (pranešėjas), teisėjai S. Papasavvas ir G. Berardis,
posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. balandžio 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
1 Savo apeliaciniu skundu Europos vaistų agentūra (EMA) prašo panaikinti 2014 m. vasario 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimą Drakeford / EMA (F‑29/13, Rink. VT, EU:F:2014:10, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Tarnautojų teismas panaikino sprendimą nepratęsti David Drakeford sutarties.
Faktinės bylos aplinkybės, procesas pirmoje instancijoje ir skundžiamas sprendimas
2 Faktinės bylos aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 4–19 punktuose:
„4 1996 m. spalio 30 d. ieškovas buvo įdarbintas EMA nuo 1996 m. lapkričio 16 d. kaip pagalbinis darbuotojas vienų metų laikotarpiui technologijų ir informatikos srities koordinatoriaus funkcijoms to paties pavadinimo sektoriuje (toliau – IT sektorius), priskirtame prie Techninio koordinavimo skyriaus, vykdyti.
5 Laimėjęs laikinųjų tarnautojų atrankos procedūrą, ieškovas su EMA sudarė sutartį, pagal kurią nuo 1997 m. vasario 1 d. jam, kaip A 5 lygio laikinajam tarnautojui pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą, pavesta eiti vyriausiojo administratoriaus pareigas penkerių metų laikotarpiui, kuris galėjo būti pratęstas. Jis toliau ėjo savo pareigas IT sektoriuje.
6 1998 m. lapkričio 15 d. ieškovas buvo paskirtas IT sektoriaus vadovo pavaduotoju. 2001–2003 m. laikotarpiu jam taip pat teko laikinai eiti IT sektoriaus vadovo pareigas.
7 2002 m. vasario 1 d. pasibaigusi ieškovo laikinojo tarnautojo sutartis buvo pratęsta naujam penkerių metų laikotarpiui.
8 Pagal 2002 m. rugpjūčio 6 d. priedą prie sutarties ieškovo pareigos buvo paaukštintos iki A 4 lygio.
9 Laimėjęs tarpinstitucinę atrankos procedūrą IT sektoriaus vadovo pareigoms, 2003 m. balandžio 15 d. ieškovas su EMA sudarė A 4 lygio laikinojo tarnautojo sutartį pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą. Ši penkeriems metams sudaryta ir 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi sutartis galėjo būti pratęsta.
10 2004 m. gegužės 1 d. po Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos ieškovo pareigos buvo perkvalifikuotos į A 12.
11 Pagal priedą prie sutarties, kurį sudaryti įdarbinimo sutartis įgaliota tarnyba ir ieškovas pasirašė atitinkamai 2007 m. rugpjūčio 14 ir 15 d., ieškovo sutartis buvo pratęsta penkeriems metams nuo 2008 m. gegužės 1 d.
12 2009 m. birželio 5 d. memorandumu ieškovui buvo pranešta apie jo paskyrimą informacinių technologijų ir komunikacijų sektoriaus, priklausančio to paties pavadinimo skyriui (toliau – ICT skyrius), vadovu vykdant vidinį agentūros pertvarkymą.
13 2011 m. rugsėjo 15 d. Administravimo skyriaus žmogiškųjų išteklių sektoriaus vadovas pranešė ieškovui apie jo įtraukimą į atrankos procedūrą ICT skyriaus vadovo pareigoms laimėjusių asmenų sąrašą, galiojantį iki 2012 m. gruodžio 31 d.
14 2012 m. liepos 30 d., t. y. likus devyniems mėnesiams iki ieškovo sutarties termino pabaigos, EMA žmogiškųjų išteklių sektoriaus tarnybos nusiuntė ieškovo skyriaus vadovui pažymą dėl galimo ieškovo sutarties pratęsimo. 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieškovo skyriaus vadovas pateikė nuomonę, kad „nebūtina imtis jokių veiksmų ieškovo sutarčiai pratęsti“.
15 Vykdomasis direktorius, kaip sudaryti įdarbinimo sutartis įgaliota tarnyba, remdamasis šia nuomone, 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu patvirtino ieškovui, kad jo sutarties terminas baigsis 2013 m. balandžio 30 d. (toliau – 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas) ir kad „agentūros interesais nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki sutarties termino pabaigos jis [bus] išleistas priverstinių atostogų“.
16 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu ieškovas užginčijo jo ex officio išleidimą atostogų nedelsiant ir, remdamasis taikomais teisės aktais, teigė, kad po beveik šešiolika metų trukusių darbo santykių su EMA jis turėjo būti pripažintas „nuolatiniu darbuotoju“. Tą pačią dieną sudaryti įdarbinimo sutartis įgaliota tarnyba atsakė ieškovui, kad 2003 m. balandžio 15 d. su juo sudaryta sutartis, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d., buvo pratęsta 2008 m. gegužės 1 d. penkeriems metams. Tų pačių metų rugsėjo 3 d. ieškovui buvo pranešta apie su jo išėjimu iš EMA susijusius administracinius formalumus.
17 2012 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė EMA skundą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 90 straipsnio 2 dalį dėl 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo; skunde jis rėmėsi penkiomis laikinojo tarnautojo sutartimis ar jų pratęsimais, kurie be pertraukos tęsėsi nuo 1997 m. ir dėl kurių, anot jo, jo darbo santykiai tapo neterminuoti. Grįsdamas šį perkvalifikavimą ieškovas nurodė nepriekaištingą ir svarbų darbą, kurį atliko agentūroje. 2012 m. spalio 15 d. jis pateikė papildomą skundą, apimantį, pirma, prašymą pagal KTĮS 8 straipsnį teisiškai perkvalifikuoti jo paskutinę sutartį į neterminuotą sutartį nuo datos, kai jo antroji penkerių metų laikinojo tarnautojo sutartis buvo pakeista nauja sutartimi, sudaryta 2003 m. balandžio 15 d., antra, prašymą perkvalifikuoti pirmąją pagalbinio darbuotojo sutartį, įsigaliojusią 1996 m. lapkričio 16 d., į laikinojo tarnautojo sutartį tam, kad antrasis sutarties pratęsimas faktiškai įvyktų 2001 m. gegužės 9 d., ir, trečia, prašymą atlyginti 10 000 EUR žalą, patirtą dėl neteisėto ex officio išleidimo priverstinių atostogų.
18 2012 m. gruodžio 19 d. sudaryti įdarbinimo sutartis įgaliota tarnyba atmetė 2012 m. rugsėjo 12 d. skundą, papildytą spalio 15 d., motyvuodama tuo, kad terminuota sutartis, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d., buvo pratęsta tik vieną kartą, todėl pagal KTĮS 8 straipsnį nesant antrojo pratęsimo jos negalima pripažinti neterminuota sutartimi.
19 2012 m. gruodžio 24 d. ieškovas pateikė naują skundą pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, šį kartą dėl 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo atmesti jo prašymai perkvalifikuoti jo pradinę pagalbinio darbuotojo sutartį į laikinojo tarnautojo sutartį, o jo galiojančią terminuotą laikinojo tarnautojo sutartį – į neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį, ir paragino agentūrą konkrečiai išnagrinėti jo paskutinės sutarties pratęsimo galimybes. 2013 m. vasario 26 d. (toliau –2013 m. vasario 26 d. sprendimas) sprendimu sudaryti įdarbinimo sutartis įgaliota tarnyba atmetė šį naują skundą, apimantį prašymą pratęsti sutartį.“
3 Ieškiniu, Tarnautojų teismo kanceliarijai pateiktu 2013 m. kovo 28 d., D. Drakeford siekia, kad būtų panaikinti 2012 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. vasario 26 d. sprendimai ir iš EMA priteista sumokėti jam 25 000 EUR patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Savo ruožtu EMA pirmiausia prašo atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju nepagrįstą; papildomai ji prašo atmesti prašymus priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas ir 25 000 EUR sumą D. Drakeford, taip pat bet kokius prašymus atlyginti tariamą turtinę žalą, kuri dar neįrodyta, ir priteisti ir D. Drakeford bylinėjimosi išlaidas.
4 Tarnautojų teismas pirmiausia pripažino nepriimtinu reikalavimą panaikinti 2013 m. vasario 26 d. sprendimą dėl to, kad juo atmesti prašymai pratęsti D. Drakeford sutartį, perkvalifikuoti jo, kaip pagalbinio darbuotojo, sutartį į laikinojo tarnautojo sutartį, o jo terminuotą laikinojo tarnautojo sutartį – į neterminuotą sutartį.
5 Paskui Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 47 punkte patenkino D. Drakeford prašymą panaikinti 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir išaiškino, kad Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 8 straipsnio pirmos pastraipos trečiame sakinyje esantys žodžiai „visi kiti pratęsimai“ reiškia bet kokią procedūrą, pagal kurią laikinojo tarnautojo, kaip jis suprantamas pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą, darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi pasibaigus jo terminuotos sutarties laikotarpiui, net jeigu pratęsiant sutartį jis priskiriamas prie aukštesnio lygio ar paskiriamas į aukštesnes pareigas. Tarnautojų teismas pridūrė, kad kitaip galėtų būti tik tuomet, jeigu nauja sutartis būtų sudaryta taikant kitą teisinę tvarką arba būtų įforminta karjeros pertrauka, pavyzdžiui, iš esmės pasikeitus susijusio tarnautojo vykdomų pareigų pobūdžiui.
6 Savo motyvus Tarnautojų teismas grindė pagal KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą siekiamu tikslu užtikrinti tam tikrą darbo stabilumą ir vienodo vertinimo principą ir remdamasis tuo padarė išvadą, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo pažeista KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa, nes jis priimtas siekiant tęsti terminuotus darbo santykius.
7 Galiausiai, kiek tai susiję su turtine žala, už laikotarpį nuo D. Drakeford terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties pabaigos iki skundžiamo sprendimo paskelbimo Tarnautojų teismas nurodė EMA sumokėti D. Drakeford darbo užmokesčio, kurį šis galėtų gauti, jei ir toliau eitų pareigas, ir darbo užmokesčio, honorarų, bedarbio pašalpos ar bet kurios kitos ją pakeičiančios išmokos ar tapataus pobūdžio atlyginimo, faktiškai gautų nuo 2013 m. gegužės 1 d., skirtumą. Kiek tai susiję su laikotarpiu po skundžiamo sprendimo paskelbimo, naudodamasis savo neribota jurisdikcija Tarnautojų teismas paragino EMA vėl įdarbinti D. Drakeford arba susitarti su juo dėl teisingos piniginės kompensacijos ir įpareigojo šalis pranešti jam apie pasiektą susitarimą arba, nepavykus susitarti, pateikti savo reikalavimus šiuo klausimu su apskaičiuotomis sumomis.
Dėl apeliacinio skundo
Procedūra Bendrajame Teisme ir šalių reikalavimai
8 EMA padavė šį apeliacinį skundą, jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. balandžio 15 d., remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsniu. 2014 m. liepos 25 d. D. Drakeford pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą.
9 Dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. liepos 14, 25 ir 28 d.) Europos Komisija, Europos maisto saugumo tarnyba (EFSA), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) prašė leisti įstoti į bylą palaikyti EMA reikalavimų. 2014 m. rugsėjo 2 ir 24 d. nutartimis Bendrojo Teismo apeliacinių bylų kolegijos pirmininkas patenkino šiuos penkis prašymus įstoti į bylą palaikyti EMA reikalavimų.
10 Komisija, ECHA, Frontex, EFSA ir ECDC per nustatytą terminą pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.
11 EMA ir D. Drakeford buvo pasiūlyta pateikti pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų; jie tai padarė per nustatytą terminą.
12 EMA, palaikoma Komisijos, ECHA, Frontex, EFSA ir ECDC, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– patenkinus minėtą reikalavimą atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį,
– priteisti iš D. Drakeford bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
13 D. Drakeford Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš EMA bylinėjimosi išlaidas.
14 2015 m. vasario 9 d. raštu pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 146 straipsnį EMA pateikė motyvuotą prašymą ją išklausyti per žodinę proceso dalį.
15 Bendrasis Teismas patenkino apeliantės prašymą ir pradėjo žodinę proceso dalį.
16 2015 m. balandžio 14 d. posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
Dėl teisės
(Praleista)
Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su Tarnautojų teismo padaryta klaida aiškinant KTĮS 8 straipsnio pirmoje pastraipoje esančius žodžius „visi kiti pratęsimai“.
(Praleista)
22 Pirmiausia primintina, kad laikantis bendrojo aiškinimo principo, esant įvairių kalbinių versijų neatitikimų, Sąjungos teisės nuostata turi būti įvertinta atsižvelgiant į atitinkamą kontekstą ir aiškinama paisant šios teisės nuostatų visumos, jos tikslų bei raidos būklės tuo metu, kai ji turi būti taikoma (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Kirin Amgen, C‑66/09, Rink. EU:C:2010:484, 41 punktą).
23 Taip pat primintina, kad KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa siekiama ne užtikrinti pagal terminuotas sutartis dirbančių laikinųjų tarnautojų tam tikrą darbo stabilumą ar jų darbo santykių tęstinumą, o neleisti piktnaudžiauti sudarant terminuotas sutartis (2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Komisija / Macchia, T‑368/12 P, Rink. VT, EU:T:2014:266, 60 punktas). Beje, darbo santykių nestabilumą patvirtina aplinkybė, kad terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties pratęsimas yra tik galimybė, išskyrus atvejį, numatytą KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos paskutiniame sakinyje, kuriuo kaip tik siekiama neleisti piktnaudžiauti sudarant terminuotas sutartis ir numatytas terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį. Bet kuriuo atveju laikinojo tarnautojo, kurio sutartis dėl KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos paskutiniame sakinyje įtvirtinto teisinio perkvalifikavimo tampa neterminuota, darbo santykiai nėra stabilūs. Iš tiesų tokiu atveju administracija gali bet kada teisėtu pagrindu nutraukti šią sutartį, laikydamasi KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktyje numatytų sąlygų.
24 Nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas visų pirma nusprendė, kad KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos skirtingos kalbinės versijos neleidžia šios nuostatos aiškinti vienareikšmiai. Grįsdamas šią išvadą Tarnautojų teismas rėmėsi, pirma, versijomis nyderlandų ir italų kalbomis, palankiomis EMA ginamai pozicijai, ir, antra, versijomis prancūzų, vokiečių, anglų ir ispanų kalbomis. Dėl pastarųjų versijų skundžiamo sprendimo 42 punkte Tarnautojų teismas nusprendė, kad, skirtingai nei versijose italų ir nyderlandų kalbomis, versijose prancūzų ir vokiečių kalbomis vartojama formuluotė, numatanti bendrai įdarbinimo ir darbo santykių pratęsimą, ir versijos anglų ir ispanų kalbomis, kuriose numatytas bet koks vėlesnis pratęsimas be jokio patikslinimo, neleido daryti išvados, kad žodžiai „visi kiti pratęsimai“ susiję su ta pačia sutartimi. Taigi Tarnautojų teismas konstatavo, kad yra dvi KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos kalbinių versijų kategorijos: iš vienos aiškiai matyti, kad žodžiai „visi kiti pratęsimai“ susiję su sutartimi, o kita kategorija neleidžia daryti tokios išvados. Atsižvelgdamas į šį tekstų skirtumą, kuriuose nebuvo aiškios nuorodos į tai, koks turi būti pratęsimo dalykas, kad terminuota sutartis būtų perkvalifikuota į neterminuotą, Tarnautojų teismas nusprendė, kad reikia įtvirtinti vienodą šios nuostatos aiškinimą.
25 Ši Tarnautojų teismo išvada nėra teisiškai klaidinga. Žinoma, tiesa, kad, kaip teigia EMA, Tarnautojų teismas neatsižvelgė į tai, kad, skirtingai nei versijose prancūzų ir vokiečių kalbomis, versijose anglų ir ispanų kalbomis žodžiai „visi kiti pratęsimai“ gali būti susiję tik su žodžiu „sutartis“. Tačiau ši klaida neturėjo įtakos Tarnautojų teismo vertinimui, nes jis teisingai konstatavo, kad versijos prancūzų ir vokiečių kalbomis, atvirkščiai, neleido daryti aiškios išvados dėl KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos aiškinimo. Iš tiesų dėl to, kad šiose versijose pakaitomis vartojami žodžiai „įdarbinimas“, „sutartis“ ir „visi kiti šio įdarbinimo pratęsimai“, nuostata tampa dviprasmė. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors žodis „įdarbinimas“ bendresne prasme susijęs su tarnautojo ir institucijos ar agentūros darbo santykiais, žodis „sutartis“ žymi teisinę priemonę, kuri sukonkretina šiuos santykius. Kadangi versijas prancūzų ir vokiečių kalbomis galima aiškinti taip, kad įdarbinti tarnautoją galima sudarant įvairias sutartis dėl tų pačių darbo santykių, Tarnautojų teismas pagrįstai nusprendė, kad iš šių versijų neaišku, ar žodžiai „visi kiti pratęsimai“ vienareikšmiškai susiję su įdarbinimu, ar su sutartimi. Vadinasi, taip pat negalima pritarti vėlesniam EMA argumentui, kad žodžius „įdarbinimas“ ir „sutartis“ galima sukeisti tarpusavyje.
26 Beje, net EMA pasiūlytas pažodinis aiškinimas, pagal kurį pratęsimas turi būti susijęs su ta pačia terminuota sutartimi tam, kad būtų galima taikyti KTĮS 8 straipsnio paskutinį sakinį, yra dviprasmis, nes kalbinių versijų, kuriose vartojamas tik žodis „sutartis“, pažodinis aiškinimas gali skirtis nuo pasiūlytojo. Iš tiesų gali būti, kad pagal terminuotą sutartį dirbantis laikinasis tarnautojas vėliau sudaro naują terminuotą sutartį, kuri, nors formaliai yra atskira, iš esmės tęsia pradinę sutartį. Taigi niekas netrukdo teigti, kad, kiek tai susiję su pratęsimo, dėl kurio terminuota sutartis tampa neterminuota, dalyku, KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos paskutinį sakinį galima aiškinti kaip susijusį su tos pačios rūšies sutartimi, t. y. terminuota sutartimi, o ne su pradinei sutarčiai identiška sutartimi. Ši prielaida rodo, kad į tarnautojo ir administracijos paeiliui sudaromas terminuotas sutartis iš esmės galima atsižvelgti taikant KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos paskutinį sakinį, jeigu jomis tęsiama pirmoji terminuota sutartis.
27 Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus, konstatavęs tekstų įvairiomis kalbomis skirtumus, galinčius lemti prasmės neatitikimą, Tarnautojų teismas, nepadarydamas teisės klaidos, galėjo, pirma, nuspręsti negalintis apsiriboti vien paprastu pažodiniu aiškinimu ir, antra, siekdamas vienodai aiškinti KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą, skundžiamo sprendimo 45 punkte taikyti bendrą principą, pagal kurį nuostata turi būti aiškinama paisant Sąjungos teisės nuostatų visumos, jos tikslų bei raidos būklės.
28 Todėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
29 Toliau Tarnautojų teismas grindė KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos aiškinimą, pirma, jos tikslu ir, antra, kontekstu. Dėl šios nuostatos tikslo skundžiamo sprendimo 43, 44 ir 46 punktuose Tarnautojų teismas iš esmės nusprendė, kad ja siekiama darbo santykių srityje užtikrinti tam tikrą darbo stabilumą. Dėl jos konteksto skundžiamo sprendimo 47 punkte Tarnautojų teismas nusprendė, kad jei KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa būtų aiškinama nepripažįstant galimybės perkvalifikuoti terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties į neterminuotą sutartį vien dėl to, kad tarnautojas kilo karjeros laiptais sudarydamas skirtingas sutartis su administracija, tai neatitiktų vienodo vertinimo principo ir KTĮS 12 straipsnio 1 dalyje aiškiai išreikšto teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti, kad įdarbindamos laikinuosius tarnautojus institucijos priimtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo asmenis.
30 Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies pažymėtina, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos tikslas yra užtikrinti tam tikrą darbo stabilumą. Iš tiesų, priešingai, nei jis nusprendė, KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa siekiama neleisti administracijai piktnaudžiauti paeiliui sudarant kelias terminuotas sutartis, kaip pažymėta šio sprendimo 23 punkte. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 19 punkte, ribotą šio straipsnio tikslą patvirtina administracijai suteikta diskrecija bet kada nutraukti darbo santykius su pagal neterminuotą sutartį įdarbintu tarnautoju, laikantis KTĮS 47 straipsnyje numatytos tvarkos.
31 Vis dėlto reikia pažymėti, kad Sąjungos teismas gali atmesti pagrindą arba kaltinimą kaip nereikšmingą, jeigu konstatuoja, kad net būdamas pagrįstas jis negali lemti siekiamo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Michail / Komisija, T‑50/08 P, Rink. VT, EU:T:2009:457, 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
32 Viena vertus, nors tiesa, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos tikslas yra užtikrinti tam tikrą darbo stabilumą, kita vertus, jis teisingai nusprendė, kad iš šio straipsnio negalima daryti išvados, jog perkvalifikuoti terminuotą laikinojo tarnautojo sutartį į neterminuotą teisiškai įmanoma tik jeigu ta pati sutartis buvo pratęsta paeiliui kelis kartus. Skundžiamo sprendimo 47 punkte Tarnautojų teismas pagrįstai pažymėjo, kad jeigu iš pagal terminuotą sutartį dirbančio laikinojo tarnautojo, kuris dėl gerų darbo rezultatų kilo karjeros laiptais sudarydamas skirtingas tarnybos sutartis, būtų atimta KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos paskutiniame sakinyje numatyta apsauga, nors ji būtų suteikta pagal terminuotą sutartį dirbančiam laikinajam tarnautojui, su kuriuo buvo pratęsta ta pati sutartis ir kuris nebuvo paaukštintas dėl ypatingų nuopelnų, pirmasis tarnautojas atsidurtų nepalankesnėje padėtyje. Todėl šį EMA argumentą reikia atmesti kaip netinkamą.
33 Galiausiai dėl trečios apeliacinio skundo pagrindo dalies pakanka pažymėti, kad, priešingai, nei teigia EMA, Tarnautojų teismas neprilygino laikinųjų tarnautojų pareigūnams. Žinoma, kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte, Tarnautojų teismas netinkamai išaiškino KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos tikslą. Tačiau reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 50 punkte Tarnautojų teismas nusprendė, jog administracija bet kada galėjo nutraukti neterminuotą tarnautojo sutartį, laikydamasi KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktyje numatyto termino. Tai rodo, kad Tarnautojų teismas niekaip neabejojo pareigūnų ir tarnautojų skirtumu ir didele diskrecija, kurią administracija turi esant darbo santykiams su pastaraisiais (2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo ETF / Schuerings, T‑107/11 P, Rink. VT, EU:T:2013:624, 76 punktas).
34 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis EMA apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su teisės klaida dėl tariamos KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos aiškinimo išimties
(Praleista)
37 Dėl argumento, kad nuoroda į kitą teisės sistemą yra neaiški ar net netinkama, pažymėtina, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą. Iš tiesų, kaip pagrįstai teigia EMA, palaikoma Komisijos, ECHA, Frontex, EFSA ir ECDC, KTĮS yra vienintelė teisės sistema, taikoma visiems laikiniesiems tarnautojams. Taigi Tarnautojų teismo nuoroda į kitą teisės sistemą yra klaidinga.
38 Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 31 punkte, Sąjungos teismas gali atmesti pagrindą arba kaltinimą kaip nereikšmingą, jeigu konstatuoja, kad net būdamas pagrįstas jis negali lemti siekiamo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 31 punkte nurodyto Sprendimo Michail / Komisija, EU:T:2009:457, 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad nors nuoroda į bet kurią kitą teisės sistemą yra klaidinga, skundžiamame sprendime Tarnautojų teismas savo samprotavimus grindė prielaida dėl karjeros pertraukos. Vadinasi, argumentas, kad nuoroda į kitą teisės sistemą yra neaiški ar net netinkama, turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
39 Dėl argumento, kad nauja sutartis išreiškia laikinojo tarnautojo karjeros pertrauką, pirmiausia pažymėtina, kad Tarnautojų teismo nustatyta KTĮS 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyto perkvalifikavimo taikymo išimtis karjeros pertraukos atveju logiškai išplaukia iš šio straipsnio aiškinimo. Iš tiesų KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos tikslas yra neleisti, kad tuo atveju, kai pagal terminuotą sutartį dirbantis laikinasis tarnautojas kyla karjeros laiptais arba paaukštinamos jo pareigos, administracija galėtų piktnaudžiauti sudarydama formaliai skirtingas sutartis ir taip vengtų šiame straipsnyje numatyto perkvalifikavimo.
40 Tačiau šio perkvalifikavimo prielaida yra ta, kad laikinasis tarnautojas, kuris kyla karjeros laiptais arba kurio pareigos paaukštinamos, išlaiko tęstinius darbo santykius su savo darbdaviu. Paaiškėjus, kad tarnautojas sudarė sutartį, numatančią ne vien formalų, bet esminį jo pareigų pobūdžio pakeitimą, KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos taikymo prielaida nebegalioja. Iš tiesų pripažinimas, kad taikant KTĮS 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytą taisyklę galima atsižvelgti į bet kokį pratęsimą, prieštarautų pačiai šios nuostatos esmei. Taigi, priešingai, nei teigia EMA, skundžiamo sprendimo 48 ir 49 punktuose Tarnautojų teismas pakankamai paaiškino sąvoką „karjeros pertrauka“, kai nusprendė, kad jai būdingas esminis tarnautojo pareigų pakeitimas, verčiantis abejoti jo darbo santykių su administracija funkciniu tęstinumu. Todėl šis EMA argumentas turi būti atmestas.
41 Šios išvados nepaneigia nei EMA argumentas, kad Tarnautojų teismas, taikydamas neaiškią sąvoką „karjeros pertrauka“, padarė klaidingą išvadą, kad D. Drakeford karjeroje nebuvo pertraukos, nepaisant jo padidėjusio atsakomybės lygio ir formaliai pakeistų pareigų, nei argumentas, kad D. Drakeford paskirtas į pareigas po tarpinstitucinės atrankos procedūros. Kadangi, kaip pažymėta šio sprendimo 39 punkte, sąvoka „darbo santykių nutraukimas“ nėra neaiški, argumentui, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą nagrinėjamu atveju pritaikęs šią sąvoką, negalima pritarti. Be to, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 49 punkte Tarnautojų teismas teisingai išnagrinėjo labai ypatingas šio atvejo aplinkybes, atsižvelgdamas į skundžiamo sprendimo 48 punkte įtvirtintą sąvoką „karjeros pertrauka“. Tiesa, lyginant vykdomas užduotis, sektoriaus vadovo pareigos, į kurias D. Drakeford buvo paskirtas po tarpinstitucinės atrankos procedūros, yra esminis pakeitimas, palyginti su vadovo pavaduotojo pareigomis, lemiantis karjeros pertrauką, kaip ji suprantama pagal Tarnautojų teismo įtvirtintą sąvoką. Iš tiesų, jeigu pasilikimas toje pačioje veiklos srityje automatiškai nelemia vykdomų pareigų tęstinumo, šis tęstinumas iš esmės negali būti pripažintas tuo atveju, kai į siekiant užimti sektoriaus vadovo pareigas organizuojama tarpinstitucinė atranka. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad iki paskyrimo sektoriaus vadovu 2003 m. D. Drakeford ėjo laikinojo sektoriaus vadovo pareigas 2001–2003 m. laikotarpiu. Taigi iš tiesų negalima daryti išvados, kad jo paskyrimas sektoriaus vadovu, net jei tai įvyko po tarpinstitucinės atrankos procedūros, faktiškai reiškė jo ankstesnių pareigų nutraukimą. Be to, iš pirmosios instancijos teismo bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2003 m. balandžio mėn. D. Drakeford buvo priskirtas prie A 4 lygio 3 pakopos, įskaičius dešimt darbo stažo mėnesių, o nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo jo sutartis dėl IT skyriaus sektoriaus vadovo pareigų, jis buvo priskirtas prie A 4 lygio 3 pakopos, įskaičius vienuolika darbo stažo mėnesių. Šie duomenys vėl patvirtina D. Drakeford ir EMA darbo santykių tęstinumą. Iš to matyti, kad pripažinęs, jog D. Drakeford be pertraukos vykdė pareigas informacinių technologijų srityje, be kita ko, kaip sektoriaus vadovo pavaduotojas, laikinasis sektoriaus vadovas ir sektoriaus vadovas, Tarnautojų teismas pagrįstai nepripažino, kad esminis EMA ir D. Drakeford darbo santykių tęstinumas nutrūko.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. vasario 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimą Drakeford / EMA (F‑29/13, EU:F:2014:10) tiek, kiek Tarnautojų teismas jame pasinaudojo neribota jurisdikcija dėl finansinių klausimų laikotarpiu po šio sprendimo paskelbimo.
2. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.
3. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui nagrinėti iš naujo.
4. Atidėti David Drakeford ir Europos vaistų agentūros (EMA) bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
5. Europos Komisija, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex), Europos maisto saugumo tarnyba (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) padengia savo šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. rugsėjo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.