Laikina versija
BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 21 d.(*)
„Viešieji pirkimai – Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą – Dezinfekavimo robotų tiekimas Europos ligoninėms – Ypatinga skuba – COVID‑19 – Ieškovių nedalyvavimas viešojo pirkimo procedūroje – Ieškinys dėl panaikinimo – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Sutartinis ginčo pobūdis – Nepriimtinumas – Atsakomybė“
Byloje T‑38/21
Inivos Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė),
Inivos BV, įsteigta Roterdame (Nyderlandai),
atstovaujamos advokatų R. Martens, L. Hoet ir A. Van Laer,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. André ir M. Ilkova,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkas D. Spielmann, teisėjai V. Valančius, R. Mastroianni, M. Brkan (pranešėja) ir T. Tóth,
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
Atsižvelgęs į 2021 m. gegužės 21 d. Nutartį Inivos ir Inivos / Komisija (T‑38/21 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:287),
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. vasario 28 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį, kadangi 2023 m. rugsėjo 26 d. teisėjas V. Valančius nustojo eiti pareigas,
priima šį
Sprendimą
1 Pareiškusios ieškinį ieškovės Inivos Ltd ir Inivos BV, remdamosi SESV 263 straipsniu, prašo, pirma, panaikinti 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisijos sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą siekiant įsigyti dezinfekavimo robotų (toliau – sprendimas taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą), 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą dėl sutarties skyrimo (toliau – ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo) ir 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą sudaryti preliminariąsias sutartis su dviem ūkio subjektais ir pripažinti šias preliminariąsias sutartis niekinėmis ir, antra, remdamosi SESV 268 straipsniu, – atlyginti dėl to jų patirtą žalą.
Ginčo aplinkybės
2 Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose įsisteigusios ieškovės veikia medicinos technologijų srityje, jų specializacija – infekcijų prevencija ir kontrolė.
3 Dėl COVID-19 kilus krizei, Komisija nusprendė padėti valstybėms narėms: pagal skubios pagalbos priemonę remti patalpų dezinfekcijai skirtų robotų diegimą jų ligoninėse. Išanalizavusi esamas technologijas, ji pasirinko dezinfekavimą ultravioletiniais spinduliais (UV) pasitelkiant savaeigius robotus.
4 Remdamasi ypatinga skuba dėl COVID-19 krizės, Komisija 2020 m. rugsėjo 18 d. nusprendė taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą pagal 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas), I priedo 11.1 punkto antros pastraipos c papunktį.
5 Norėdama pasirengti viešojo pirkimo procedūrai ir surinkti informaciją apie atitinkamą pirkimą ir potencialius tiekėjus, Komisija pagal Finansinio reglamento 166 straipsnį surengė pirmines rinkos konsultacijas, be kita ko, asociacijoms ir kitiems robotų gamintojus vienijantiems subjektams išsiųsdama užklausos formas.
6 Atsižvelgdama į rinkos konsultacijos rezultatus, Komisija sudarė išsamią tiekėjų duomenų bazę, vėliau šie duomenys buvo įvertinti pagal iš anksto nustatytus kriterijus, t. y. CE ženklas (privalomoji sąlyga), gamybos pajėgumai (mažiausiai 20 vienetų per mėnesį) ir robotų diegimo ligoninėse patirtis (mažiausiai 10 robotų).
7 Šeši šiuos kriterijus atitinkantis tiekėjai buvo pakviesti pateikti pasiūlymą taikant derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą (CNECT/LUX/2020/NP0084), tačiau pasiūlymus pateikė tik trys.
8 2020 m. spalio 30 d. pagal Finansinio reglamento 168 straipsnio 4 dalį buvo parengta vertinimo ataskaita, siekiant skirti viešojo pirkimo sutartį. Du pasiūlymai buvo atrinkti, trečias – atmestas, nes neatitiko atrankos kriterijų.
9 2020 m. lapkričio 3 d. atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, vadovaudamasis vertinimo ataskaitoje išdėstyta rekomendacija, priėmė ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo.
10 2020 m. lapkričio 19 d. preliminariosios sutartys dėl dezinfekavimo robotų Europos ligoninėms (COVID-19) buvo sudarytos su dviem atrinktais konkurso dalyviais (toliau – preliminariosios sutartys, dėl kurių vyksta ginčas), o apie jų pasirašymą buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2020 m. gruodžio 9 d. skelbime apie sutarties skyrimą 2020/S 240-592299.
11 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovės sužinojo apie Komisijos pranešimą spaudai, jame ji paskelbė, kad iš specialaus biudžeto lėšų, skirtų pagal skubios pagalbos priemonę, ketina pirkti 200 dezinfekavimo robotų.
12 Pranešime spaudai Komisija nurodė, kad daugumos valstybių narių ligoninės išreiškė poreikį ir suinteresuotumą gauti šiuos robotus, galinčius vos per 15 minučių UV spindulių šviesa dezinfekuoti standartinio dydžio paciento palatą ir taip užkirsti kelią viruso plitimui ir jį apriboti. Šią procedūrą kontroliuos už dezinfekuojamos patalpos ribų esantis operatorius, kad būtų išvengta apšvitos UV spinduliais. Šių dezinfekavimo robotų pirkimui pagal skubios pagalbos priemonę bus skirtas specialus iki 12 mln. eurų biudžetas.
13 Kadangi skelbimas apie pirkimą dėl šios sutarties skyrimo nebuvo paskelbtas Europos viešiesiems pirkimams skirto Europos Sąjungos oficialiajame leidinio priedo internetinėje versijoje ir nebuvo paskelbta jokios informacijos apie Komisijos sprendimą dėl atitinkamos sutarties skyrimo, ieškovės 2020 m. gruodžio 3 d. nusiuntė Komisijai laišką, jame išreiškė nuogąstavimą, kad nebuvo taikytos Finansiniu reglamentu grindžiamos viešųjų pirkimų srityje galiojančios taisyklės. Be to, jos paprašė Komisijos sustabdyti arba nutraukti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas, ir atšaukti bet kokį galimą sprendimą dėl sutarties skyrimo, taip pat paragino Komisiją iš naujo surengti viešojo pirkimo procedūrą vykdant konkursą su išankstiniu skelbimu apie pirkimą.
14 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovės iš skelbimo apie sutarties skyrimą (OL 2020/S 240-592299) sužinojo, kad preliminariosios sutartys, dėl kurių vyksta ginčas, buvo sudarytos dar 2020 m. lapkričio 19 d.
15 Šiame skelbime apie sutarties skyrimą, derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymas buvo pateisintas taip:
„Ypatinga skuba dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, griežtai laikantis direktyvoje nustatytų sąlygų.
Paaiškinimas:
Dėl COVID-19 pandemijos sveikatos priežiūros sistemos visame pasaulyje ir Europoje atsidūrė itin sunkioje padėtyje. Šiomis aplinkybėmis, siekdama prisidėti prie pastangų skubiai užtikrinti didesnę darbuotojų ir pacientų saugą atrinktose Europos ligoninėse ir panašiose sveikatos priežiūros įstaigose, Komisija nusprendė remti autonominių robotų, skirtų patalpų dezinfekcijai, diegimą naudojant Skubios pagalbos priemonę [COM(2020) 5162 final]. Dezinfekavimo robotai iš tikrųjų jau naudojami ligoninių dezinfekcijai ir Komisija per [šią] COVID-19 krizę surinko daug ataskaitų iš ligoninių, naudojančių šią technologiją. Tačiau naudojamų robotų skaičius yra nepakankamas ir iki šiol ligoninėse, kuriose tiesiogiai kovojama su liga, jų trūksta. Komisija imasi veiksmų šiai problemai iš dalies sušvelninti.
Todėl būtina taikyti išskirtinę derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą publikavimo, [nes] veiksmai yra ypatingos skubos, [kadangi] šiuo metu, kai kuriamos sąlygos, antroji COVID-19 banga sparčiai plinta, kaip paaiškinta pirm[a]. Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse skaičiai yra didesni nei per pirmąją bangą, o sveikatos priežiūros ištekliams visoje ES kyla vis didesnė grėsmė. Todėl būtina skubiai pradėti naudoti dezinfekavimo robotus siekiant padėti sveikatos priežiūros darbuotojams kovoti su pandemija.“
16 Po 2020 m. gruodžio 9 d. skelbimo apie sutarties skyrimą Komisija 2020 m. gruodžio 24 d. paskelbė naują skelbimą (OJ 2020/S 251-626998), jame pakeitė maksimaliai 200 dezinfekavimo robotų įsigijimo teisinį pagrindą, vietoj 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 94, 2014, p. 65), nurodydama Finansinį reglamentą.
Šalių reikalavimai
17 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo,
– panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą sudaryti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas, su kitais dviem ūkio subjektais,
– pripažinti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas, niekinėmis,
– įpareigoti Komisiją nurodyti pirkimo specifikacijas, kuriomis remiantis buvo skirtos preliminariosios sutartys, dėl kurių vyksta ginčas,
– priimti tarpinį sprendimą dėl Komisijos atsakomybės tiek, kiek ji neteisėtai taikė derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą,
– nepatenkinus šių reikalavimų, įpareigoti Komisiją dėl prarastų galimybių joms sumokėti 3 000 000 eurų kompensaciją,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas ieškovių.
18 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną,
– nepatenkinus šio prašymo, atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą,
– priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl prašymų panaikinti
Dėl pirmojo reikalavimo panaikinti sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą priimtinumo
19 Atsiliepime į ieškinį Komisija tvirtina, kad pirmasis reikalavimas yra nepriimtinas, nes ieškovės niekaip nėra suinteresuotos, kad būtų panaikintas sprendimas taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Anot Komisijos, jos neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes nedalyvavo viešojo pirkimo procedūroje. Šiuo klausimu ji teigia, kad, panaikinus sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, tai visiškai nereiškia, kad ji pradėtų naują konkursą, ir nėra jokių garantijų kad ieškovės būtų atrinktos.
20 Ieškovės mano, kad pirmasis reikalavimas priimtinas. Jų nuomone, siekiant užginčyti jų reikalavimų priimtinumą prieš jas negalima remtis aplinkybe, kad jos nedalyvavo konkurse, nes jų nedalyvavimą lėmė tai, kad Komisija nepaskelbė apie pirkimą. Ieškovės mano, kad jeigu Bendrasis Teismas dėl šios priežasties atmestų pirmąjį reikalavimą kaip nepriimtiną, konkurentams taptų neįmanoma ginčyti tiesioginio viešojo pirkimo sutarčių skyrimo. Ieškovių teigimu, jų nedalyvavimas procedūroje, viena vertus, yra nulemtas aplinkybės, kad Komisija nepaskelbė apie pirkimą, ir, kita vertus, neeliminuoja jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį.
21 Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti trečiojo asmens interesus iš esmės pakeisdamos jo teisinę padėtį, yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, EU:C:1971:32, 42 punktą; 1994 m. kovo 2 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑316/91, EU:C:1994:76, 8 punktą ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 36 punktą).
22 Siekiant nustatyti, ar aktas, kurį prašoma panaikinti, sukuria tokias pasekmes, reikia atsižvelgti į jo esmę (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas), jo parengimo kontekstą (2000 m. vasario 17 d. Sprendimo Stork Amsterdam / Komisija, T‑241/97, EU:T:2000:41, 62 punktas) ir jo autoriaus tikslą (2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 52 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 42, 46 ir 52 punktus). Akto priėmimo forma savo ruožtu iš esmės yra nesvarbi vertinant ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas ir 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Le Pen / Parlamentas, C‑208/03 P, EU:C:2005:429, 46 punktas).
23 Tik aktas, kuriuo jo autorius aiškiai ir galutinai pareiškia savo poziciją tokia forma, kuri leidžia nustatyti jo pobūdį, yra sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo (2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo IPSO / ECB, T‑713/14, EU:T:2016:727, 20 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1982 m. gegužės 26 d. Sprendimo Vokietija ir Bundesanstalt für Arbeit / Komisija, 44/81, EU:C:1982:197, 12 punktą).
24 Konkrečiau kalbant, aktų ar sprendimų, kurie rengiami keliais etapais, be kita ko, užbaigus vidaus procedūrą, atveju tik priemonės, kuriose galutinai įtvirtinta Komisijos pozicija pasibaigus šiai procedūrai, o ne tarpinės priemonės, kurių tikslas – parengti galutinį sprendimą, yra aktai, kuriuos galima ginčyti (2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Satellimages TV5 / Komisija, T‑95/99, EU:T:2002:62, 32 punktas ir 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Balti Gaas / Komisija ir INEA, T‑236/17 ir T‑596/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:612, 88 punktas).
25 Vadovaujantis pirma išdėstytais aspektais reikia patikrinti, ar sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą galima laikyti aktu, kuriame galutinai įtvirtinta pozicija, ir jis nepalankus ieškovėms, tad dėl jo galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo.
26 Atsižvelgiant į tai, reikėtų išanalizuoti šio sprendimo turinį. Kalba eina apie pirmąjį derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą etapą, ir šis sprendimas buvo priimtas bylos prierašo forma, kurį 2020 m. rugsėjo 18 d. pasirašė „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės pramonės“ direktorato direktorė. Šio dokumento tikslas – pateisinti tokios procedūros taikymą sudarant pirkimo sutartį „Dezinfekavimo robotai siekiant padėti kovoti su COVID-19 krize“.
27 Atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą Komisija teigė, kad sprendimas taikyti derybas be išankstinio paskelbimo apie pirkimą yra vidaus aktas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių už institucijos, kuri priėmė šį sprendimą, ribų. Tik nuo to momento, kai Komisija išsiunčia individualius kvietimus teikti pasiūlymus, galima manyti, kad šis sprendimas sukelia teisinių pasekmių. Iš tiesų sprendime taikyti derybas be išankstinio paskelbimo apie pirkimą nenustatoma, kokie ūkio subjektai gali teikti pasiūlymus. Komisija pridūrė, kad teisinių pasekmių gali sukelti tik viešojo pirkimo procedūros aktų seka. Pats sprendimas taikyti viešojo pirkimo procedūrą negali sukelti teisinių pasekmių, jos sukeliamos tik aktais, kuriais kaip tik ši procedūra faktiškai įgyvendinama, pavyzdžiui, sprendimu skirti sutartį.
28 Atsakydamos į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą ieškovės pabrėžė, kad neteisėtas Komisijos elgesys yra įvairių sprendimų, įskaitant sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, rezultatas, tačiau tie sprendimai neišvengiamai tarpusavyje susiję, nes sprendimas taikyti šią procedūrą lėmė ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo ir galiausiai leido sudaryti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas. Ieškovių teigimu, sprendimas taikyti derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą neturi būti laikomas ginčijamo sprendimo dėl sutarties skyrimo parengiamuoju aktu, nes sukelia apčiuopiamas teisines pasekmes, turint omenyje tai, kad šalys, kurios nebuvo pakviestos pateikti pasiūlymo, ipso facto buvo eliminuotos iš konkurso ir neturėjo jokios galimybės sudaryti sutarties. Be to, ūkio subjektai, kurie nebuvo pakviesti dalyvauti šioje procedūroje, apie preliminariosios sutarties skyrimą buvo oficialiai informuoti tik 2020 m. gruodžio 9 d., kai buvo pirmą kartą paskelbta apie sutarties skyrimą. Todėl ieškovės teigia, kad Bendrojo Teismo teisminė kontrolė turėtų apimti ir sprendimą taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą.
29 Konstatuotina, kad sprendime taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą buvo nurodytos priežastys, dėl kurių būtina taikyti šią procedūrą. Taigi šiame dokumente nustatyta, kokią procedūrą pasirinkta taikyti nagrinėjamam viešajam pirkimui. Vis dėlto, kaip Komisija pabrėžė atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, šis dokumentas neturi adresatų ir nenustato, kokie ūkio subjektai kviečiami pateikti pasiūlymus šiame konkurse. Todėl nė vienas ūkio subjektas šiame procedūros etape nebuvo pakviestas teikti pasiūlymus, taigi ir nė vienas ūkio subjektas negalėjo būti iš jos eliminuotas.
30 Tai reiškia, kad būtent sprendimas nepakviesti ieškovių – šiuo konkrečiu atveju tai yra ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo – yra joms nepalankus. Taigi, sužinojusios apie šį sprendimą jos gali pareikšti ieškinį dėl paskutinio akto, egzistuojančio jų ieškinio pareiškimo momentu ir jas eliminuojančio iš procedūros. Tačiau sprendimas taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą nėra sprendimas, darantis poveikį ieškovių interesams, nes šiuo sprendimu jos nebuvo eliminuotos iš nagrinėjamos viešojo pirkimo procedūros. Ieškinio pareiškimo momentu Komisija 2020 m. lapkričio 3 d. jau buvo priėmusi sprendimą skirti sutartį, kuriuo buvo galutinai nuspręsta dėl sutarties skyrimo ir kuris lėmė galutinį ieškovių eliminavimą iš nagrinėjamos viešojo pirkimo procedūros.
31 Taigi sprendimas taikyti derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą yra parengiamojo pobūdžio.
32 Dėl ieškovių argumento, kad prieš jas negalima remtis tuo, jog nedalyvavo konkurse, siekiant ginčyti jų ieškinio dėl sprendimo taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą priimtinumą, primintina, kad galimais išimtinai parengiamojo pobūdžio priemonių pažeidimais galima remtis grindžiant ieškinį dėl galutinio akto, kuriam parengti jos skirtos (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Balti Gaas / Komisija ir INEA, T‑236/17 ir T‑596/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:612,101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Nagrinėjamu atveju antruoju reikalavimu ieškovės siekia, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo, o tai iš principo joms suteikia galimybę remtis bet kokiu pažeidimu, padarytu renkantis derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą, jeigu reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo yra priimtinas.
33 Vadinasi, pirmasis reikalavimas, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas sprendimas taikyti derybas be išankstinio paskelbimo apie pirkimą, turi būti pripažintas nepriimtinu.
Dėl antrojo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo priimtinumo
34 Atsiliepime į ieškinį Komisija teigia, kad antrasis reikalavimas nepriimtinas, nes ieškovės neturi jokio suinteresuotumo prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo. Anot Komisijos, ieškovės neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes nedalyvavo viešojo pirkimo procedūroje. Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo nereiškia, kad ieškovės būtų atrinktos, nes jų nebuvo tarp konkurso dalyvių.
35 Ieškovės mano, kad antrasis reikalavimas priimtinas. Pirma, anot jų, siekiant užginčyti jų ieškinių priimtinumą, prieš jas negalima remtis aplinkybe, kad jos nedalyvavo konkurse, nes jų nedalyvavimą lėmė tai, kad Komisija nepaskelbė apie pirkimą. Jų nuomone, jeigu Bendrasis Teismas dėl šios priežasties atmestų antrąjį reikalavimą kaip nepriimtiną, konkurentams taptų neįmanoma ginčyti tiesioginio viešojo pirkimo sutarčių skyrimo. Ieškovių teigimu, tai, kad jos nedalyvavo procese, nereiškia, kad neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Panaikinus, be kita ko, ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo, jų nuomone, būtų atkurtos vienodos konkurencijos sąlygos jų konkurentų atžvilgiu.
36 Antra, ieškovės teigia, kad ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo yra tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijęs. Jos tvirtina, kad veikia toje pačioje rinkoje kaip ir konkurso dalyviai, kuriems buvo skirta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kad galėjo tiekti robotus, atitinkančius skelbime apie sutarties skyrimą aprašytus kokybės kriterijus. Todėl jos mano, kad buvo tinkamos kandidatės dalyvauti Komisijos surengtoje viešojo pirkimo procedūroje siekiant skirti preliminariąją sutartį.
37 Kaip priminta šio sprendimo 21 punkte, tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti trečiųjų asmenų interesus iš esmės pakeisdamos jų teisinę padėtį, yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, taigi ir aktai, kuriuos galima ginčyti.
38 Be to, primintina, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir teisė pareikšti ieškinį yra atskiros priimtinumo sąlygos, kurias fizinis ar juridinis asmuo turi įvykdyti kumuliatyviai, kad galėtų pateikti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 62 puntą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
– Dėl akto ginčijamumo
39 Kaip matyti iš šio sprendimo 23 punkto, tik aktas, kuriuo jo autorius vienareikšmiškai ir galutinai apibrėžia savo poziciją tokia forma, kuri leidžia nustatyti jo pobūdį, yra sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo.
40 Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, ieškovės nebuvo eliminuotos iš derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo taikyti šią procedūrą, kuriame dar nebuvo nustatyta, kurie ūkio subjektai bus kviečiami į šią procedūrą, taigi ir kurie bus iš jos eliminuoti. Būtent kvietimuose teikti pasiūlymus, kuriuos Komisija išsiuntė šešiems ūkio subjektams, buvo nustatyta, kurie ūkio subjektai kviečiami dalyvauti šioje procedūroje ir kurie nekviečiami. Vis dėlto vykstant šiai procedūrai skelbimas apie sutarties skyrimą dviem konkurso dalyviams buvo aktas, kurį paskelbus ieškovės galėjo sužinoti, kad buvo taikyta ši viešojo pirkimo procedūra. Taigi ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo automatiškai lėmė tai, kad iš ieškovių buvo atimta galimybė dalyvauti šioje procedūroje ir jos buvo iš jos eliminuotos. Tad ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo paveikė ieškovių teisinę padėtį, kai juo buvo galutinai nustatyta jų, kaip ūkio subjektų, eliminuotų iš nagrinėjamų derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą, teisinė padėtis.
41 Vadinasi, ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.
– Dėl ieškovių suinteresuotumo pareikšti ieškinį
42 Pagal suformuotą jurisprudenciją fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti naudos jį pareiškusiai šaliai. Tokio suinteresuotumo įrodymą, kuris vertinimas ieškinio pareiškimo momentu ir yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio pareiškimo teisme sąlyga, turi pateikti ieškovas (2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Gul Ahmed Textile Mills / Taryba, C‑100/17 P, EU:C:2018:842, 37 punktas ir 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba, C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 91 punktas).
43 Taigi reikia patikrinti, ar šiuo atveju galimas ginčijamo sprendimo dėl sutarties skyrimo panaikinimas gali suteikti ieškovėms naudos.
44 Komisija teigia, kad taip nėra, nes toks panaikinimas nereikštų, kad ieškovės būtų atrinktos, nes nedalyvavo viešojo pirkimo procedūroje.
45 Šiuo klausimu primintina, kad iš principo leidžiama nustatyti dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje sąlygą, kurią reikalaujama įvykdyti tam, kad būtų galima įrodyti atitinkamo asmens suinteresuotumą sudaryti nagrinėjamą sutartį arba žalos dėl tariamai neteisėto sprendimo skirti minėtą sutartį riziką. Vis dėlto tuo atveju, kai įmonė per derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą nepateikė pasiūlymo, nes nebuvo pakviesta jo pateikti, būtų per daug ir net prieštaringa reikalauti, kad ji būtų dalyvavusi minėtoje procedūroje, nors norint joje dalyvauti reikia, kad perkančioji organizacija pakviestų pateikti pasiūlymą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2022 m. sausio 26 d. Sprendimo Leonardo / Frontex, T‑849/19, EU:T:2022:28 25–28 punktus).
46 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovės negalėjo žinoti apie nagrinėjamas derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą ir nebuvo pakviestos teikti pasiūlymus per šią procedūrą. Todėl jų negalima kaltinti tuo, kad nedalyvavo šioje procedūroje.
47 Be to, reikia patikrinti, ar ieškovės yra ūkio subjektai, veikiantys rinkoje, kurioje taikytos nagrinėjamos derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą.
48 Šiuo klausimu iš 2020 m. gruodžio 24 d. skelbimo apie sutarties skyrimą matyti, kad rengdama nagrinėjamus viešuosius pirkimus Komisija ketino įsigyti 200 savaeigių dezinfekavimo UV spinduliais robotų, siekdama juos įdiegti Europos ligoninėse. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad gamina „nešiojamuosius dezinfekavimo robotus „Ultra-V“, išmaniuosius dezinfekavimo robotus, naudojančius UVC šviesos spindulių technologiją veiksmingo taršos šalinimo tikslais“. Ieškinio priede ieškovės pateikė įrodymų dėl roboto „Ultra-V“, taip pat šio roboto mokslinius vertinimus, atliktus Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos užsakymu. Iš šių aspektų matyti, kad ieškovės gamina dezinfekavimo UV spinduliais robotus.
49 Vis dėlto per posėdį Komisija tvirtino, kad ieškovės negalėjo būti pakviestos dalyvauti nagrinėjamoje viešojo pirkimo procedūroje, nes jos tikslas buvo įsigyti autonominių robotų, kurie galėtų judėti savarankiškai, o taip nėra jų gaminamų robotų „Ultra-V“ atveju.
50 Šiuo klausimu pažymėtina, kad toks reikalavimas nėra nurodytas nei tarp kriterijų, Komisijos taikytų atrenkant įmones, kurioms išsiuntė kvietimą teikti pasiūlymus, nei tarp sutarties skyrimo kriterijų, paskelbtų 2020 m. gruodžio 24 d. skelbime apie sutarties skyrimą. Vis dėlto šis reikalavimas, anot Komisijos, sudarė patį nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūros dalyką, nes skelbimo dėl sutarties skyrimo II.1.4 punkte „Trumpas aprašymas“ nurodyta, kad Komisija pirks iki 200 savaeigių dezinfekavimo UV spinduliais robotų, kuriuos lengva naudoti.
51 Iš ieškovių pateiktų įrodymų matyti, kad jų gaminamų robotų „Ultra-V“ atveju operatoriaus turi įsikišti tik paruošiamajame etape, kuris vyksta prieš dezinfekavimo procesą. Šie robotai veikia naudodamiesi šešiais jutikliais, vadinamais „Spectromes“, kuriuos ūkio subjektas įrengia patalpoje prieš dezinfekavimą. Paklaustos per teismo posėdį ieškovės patikslino, kad operatorius turi tik įrengti jutiklius patalpoje prieš dezinfekavimą, paskui robotai juda savarankiškai šių jutiklių link, taigi gali prisitaikyti prie kiekvienos patalpos, todėl toks dezinfekavimo UV spinduliais būdas tampa veiksmingesnis. Be to, jutikliai įrengiami tik vieną kartą ir jų nereikia išmontuoti prieš kiekvieną kitą tos pačios patalpos dezinfekavimą. Iš to matyti, kad robotai „Ultra-V“ nereikalauja jokio žmogaus įsikišimo per patį dezinfekavimo procesą.
52 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad 2020 m. gruodžio 24 d. skelbime apie sutarties skyrimą nenurodytas reikalaujamas robotų autonomijos lygis, laikytina, kad ieškovių gaminami robotai „Ultra-V“ yra autonominiai ir juos lengva naudoti, kaip nurodyta skelbime apie sutarties skyrimą.
53 Darytina išvada, kad ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad veikė autonominių dezinfekavimo UV spinduliais robotų, kuriems buvo taikoma derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūra, rinkoje.
54 Be to, primintina, kad ieškovas yra suinteresuotas prašyti panaikinti tam tikrą aktą, siekdamas, kad Sąjungos teismas konstatuotų, jog veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti, nes toks konstatavimas gali būti pagrindas galimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, skirto tinkamai atlyginti ginčijamu aktu padarytą žalą (žr. 2014 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Odile Jacob / Komisija, T‑471/11, EU:T:2014:739, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovės kaip tik ginčija sprendimą pasirinkti šią išimtinę procedūrą ir teigia, kad nebuvo įvykdytos Finansinio reglamento I priedo 11.1 punkto antros pastraipos c papunktyje numatytos šios procedūros taikymo sąlygos.
56 Tai reiškia, kad ieškovių pateiktais reikalavimais dėl panaikinimo siekiama, kad būtų konstatuota, jog Komisija jų atžvilgiu padarė pažeidimą per nagrinėjamą viešojo pirkimo procedūrą, todėl toks konstatavimas gali būti jų reikalavimų atlyginti žalą pagrindas. Ieškovės tai patvirtino per posėdį, patikslindamos, kad, gavus iš Komisijos žalos atlyginimą, būtų galima atkurti pusiausvyrą rinkoje.
57 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės pagrindė suinteresuotumą prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo.
– Dėl ieškovių teisės pareikšti ieškinį
58 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.
59 Kadangi konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo dėl sutarties skyrimo adresatai yra nagrinėjamo konkurso laimėtojai, o ne ieškovės, ir kad toks sprendimas dėl sutarties skyrimo nėra visuotinai taikomas reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, reikia patikrinti, ar šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškovėmis.
60 Pirma, dėl klausimo, ar ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo yra tiesiogiai susijęs su ieškovėmis, reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytas reikalavimas, pagal kurį priemonė, dėl kurios pareiškiamas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijusi su fiziniu arba juridiniu asmeniu, reiškia, kad turi būti tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. pirma, ginčijama priemonė turi daryti tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai, ir, antra, ji neturi palikti jokios diskrecijos ją įgyvendinti turintiems subjektams, nes šis įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (žr. 2022 m. liepos 14 d. Sprendimo Italija ir Comune di Milano / Taryba ir Parlamentas (Europos vaistų agentūros būstinė), C‑106/19 ir C‑232/19, EU:C:2022:568, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
61 Reikia paeiliui išnagrinėti, ar ieškovės atitinka kiekvieną iš šių reikalavimų.
62 Visų pirma reikia išnagrinėti, ar ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo daro tiesioginį poveikį ieškovių teisinei padėčiai.
63 Šiuo klausimu iš šio sprendimo 40 punkto matyti, kad dėl ginčijamo sprendimo dėl sutarties skyrimo iš ieškovių buvo galutinai atimta galimybė dalyvauti derybose be išankstinio skelbimo apie pirkimą, taigi jos buvo eliminuotos iš šios procedūros. Tad ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo turėjo tiesioginį poveikį ieškovių teisinei padėčiai, kai juo buvo galutinai nustatyta jų, kaip ūkio subjektų, eliminuotų iš nagrinėjamų derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą, teisinė padėtis.
64 Vis dėlto ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo gali turėti tiesioginį poveikį ieškovių teisinei padėčiai tik tiek, kiek jos gali įrodyti, kad yra atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
65 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 47–53 punktų, ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, kad veikė autonominių dezinfekavimo UV spinduliais robotų rinkoje.
66 Antra, ginčijamame sprendime dėl sutarties skyrimo du ūkio subjektai nedelsiant ir privaloma tvarka buvo galutinai pripažinti nagrinėjamo konkurso laimėtojais. Kadangi šis sprendimas dėl sutarties skyrimo šiuo atžvilgiu sukelia teisinių pasekmių nereikalaujant jokios papildomos priemonės, antrasis šio sprendimo 60 punkte nurodytas reikalavimas yra įvykdytas.
67 Iš to matyti, kad ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo buvo tiesiogiai susijęs su ieškovėmis.
68 Antra, dėl klausimo, ar ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo yra konkrečiai susijęs su ieškovėmis, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog subjektai, kurie nėra sprendimo adresatai, gali tik tada teigti, kad šis sprendimas su jais susijęs konkrečiai, kai tas sprendimas jiems daro poveikį dėl tam tikrų būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančios faktinės padėties, todėl juos individualizuoja taip, kaip ir adresatus (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223; šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑594/19 P, EU:C:2022:40, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
69 Taigi reikia patikrinti, ar ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo daro poveikį ieškovėmis dėl tam tikrų joms būdingų savybių arba dėl faktinės situacijos, kuri jas išskiria iš kitų asmenų.
70 Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos išplaukia, kad jei sprendimas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl šios grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su tais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę (2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija / Infront WM, C‑125/06 P, EU:C:2008:159, 71 ir 72 punktai; šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 158 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
71 Ypatingomis aplinkybėmis, kai perkančioji organizacija taiko derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, ūkio subjektas, kuris nebuvo pakviestas dalyvauti šioje procedūroje, nors galėjo atitikti perkančiosios organizacijos taikomus kriterijus atrenkant įmones, kurioms siunčiamas kvietimas teikti pasiūlymus, turi būti laikomas priklausančiu ribotam konkurentų, galinčių pateikti pasiūlymą, jeigu jie būtų pakviesti dalyvauti procedūroje, ratui.
72 Nagrinėjamu atveju atsiliepime į ieškinį Komisija paaiškino, kad kriterijai, kuriais remtasi nustatant ūkio subjektus, kviečiamus dalyvauti nagrinėjamoje procedūroje, buvo CE ženklas, mažiausiai 20 vienetų gamybos pajėgumas per mėnesį ir bent 10 robotų įrengimo ligoninėse patirtis. Paklausta per teismo posėdį Komisija patvirtino, kad šie kriterijai taip pat yra atrankos kriterijai, taikyti per nagrinėjamą procedūrą.
73 Taigi kriterijai, kuriais Komisija vadovavosi vertindama, kuriuos ūkio subjektus pakviesti dalyvauti derybose be išankstinio skelbimo apie pirkimą, buvo nurodyti ieškovėms vykstant teismo procesui. Be to, per teismo posėdį paklaustos, ar atitinka šiuos kriterijus ir ar pateikė įrodymų šiuo klausimu, ieškovės nurodė savo ieškinio A.8 priedą.
74 Pirma, dėl kriterijaus, susijusio su CE ženklu, ieškovės teismo posėdyje tvirtino, kad jų robotai „Ultra-V“ turėjo CE ženklą, nes viena iš jų yra Nyderlandų bendrovė, diegianti robotus Sąjungoje. Be to, kaip ieškovės teigė ieškinyje, robotų „Ultra-V“ eksploatacijos instrukcijoje nurodytas CE ženklo logotipas. Todėl laikytina, kad šie robotai atitiko minėtą kriterijų.
75 Antra, dėl kriterijaus, susijusio su gamybos pajėgumais, ieškovės per posėdį patvirtino, kad jį atitinka ir netgi gali padidinti savo gamybos pajėgumus. Vis dėlto pažymėtina, kad ieškovės nei ieškinyje, įskaitant jo A.8 priedą, nei dublike nepateikė jokių įrodymų, kad jų gamybos pajėgumas galėjo siekti 20 robotų per mėnesį.
76 Trečia, dėl kriterijaus, susijusio su jų patirtimi diegiant robotus ligoninėse, pažymėtina, kad ieškovės pateikė Jungtinės Karalystės universitetinių ligoninių atliktus tyrimus ir dviejų North West Anglia NHS Foundation Trust higienos specialistų ataskaitą, iš kurių, be kita ko, matyti, kad jos nuo 2015 m. balandžio mėn. diegė robotus Jungtinės Karalystės sveikatos tarnybos ligoninėse. Tačiau šie įrodymai neleidžia nustatyti tikslaus įdiegtų robotų skaičiaus.
77 Taigi, net darant prielaidą, kad ieškovės ligoninėse įdiegė mažiausiai 10 robotų, jos vis dėlto neįrodė, kad jų robotų „Ultra-V“ gamybos pajėgumų apimtis per mėnesį siekia vertę, kurią Komisija apibrėžė ketindama atrinkti ūkio subjektus, pakviestus teikti pasiūlymus.
78 Iš to išplaukia, kad ieškovės nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog galėjo atitikti kriterijus, kuriuos Komisija taikė atrinkdama ūkio subjektus, kuriems buvo išsiųsti kvietimai teikti pasiūlymus pagal derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą. Taigi, jos nepateikė įrodymų, kad priklausė uždaram ūkio subjektų, kurie galėjo būti pakviesti teikti pasiūlymus ir galiausiai juos pateikti, grupei. Iš to išplaukia, kad ginčijamas sprendimas dėl sutarties skyrimo nėra konkrečiai susijęs su ieškovėmis.
79 Taigi antrasis reikalavimas, kuriuo siekiama panaikinti ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo, yra nepriimtinas.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas Komisijos sprendimas sudaryti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas, ir pripažinti jas niekinėmis, priimtinumo
80 Komisija teigia, kad trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai nepriimtini tiek, kiek jais siekiama, kad būtų panaikintas Komisijos sprendimas sudaryti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas, ir kad Bendrasis Teismas jas pripažintų niekinėmis. Komisija tvirtina, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl sutarties skyrimo jau pasirašytos sutartys netaps niekinės, nes jų kontrolė priklauso tik jurisdikciją dėl sutarties turinčiam teismui ir jų negali panaikinti Sąjungos teismas, nagrinėdamas pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo.
81 Dėl klausimo, ar sprendimas sudaryti preliminariąsias sutartis yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, primintina, kad pagal SESV 263 straipsnį Sąjungos teismas tikrina tik Sąjungos institucijų ir įstaigų ar organų priimtų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, teisėtumą.
82 Pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimai pagal SESV 263 straipsnį panaikinti institucijų priimtus aktus, susijusius su sutartiniais santykiais, nuo kurių jie neatskiriami, yra nepriimtini (žr. 2018 m. spalio 3 d. Nutarties Pracsis ir Conceptexpo Project / Komisija ir EACEA, T‑33/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:656, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo CEVA / Komisija, T‑428/07 ir T‑455/07, EU:T:2010:240, 52 punktą ir 2013 m. sausio 29 d. Sprendimo Cosepuri / EFSA, T‑339/10 ir T‑532/10, EU:T:2013:38, 26 punktą).
83 Nagrinėjamu atveju ieškovės prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą sudaryti preliminariąsias sutartis, dėl kurių vyksta ginčas, ir pripažinti minėtas Komisijos ir konkurso laimėtojų sudarytas preliminariąsias sutartis niekinėmis. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad, pirma, preliminariųjų sutarčių pasirašymas iš esmės yra neatsiejamas nuo sutarčių sudarymo procedūros ir nagrinėjamu atveju negalima nustatyti nuo šio proceso atsiejamo sprendimo, ir, antra, kad šios preliminariosios sutartys sukelia ir sureguliuoja visas pasekmes sutartinių santykių, siejančių atitinkamas sutarčių šalis, kurių atžvilgiu ieškovės yra tretieji asmenys, kontekste.
84 Remiantis šiais aspektais darytina išvada, kad trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai tiek, kiek jais siekiama panaikinti sprendimą sudaryti preliminariąsias sutartis ir minėtas Komisijos ir konkurso laimėtojų sudarytas preliminariąsias sutartis, yra nepriimtini.
85 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimai dėl panaikinimo turi būti atmesti kaip nepriimtini.
Dėl prašymo atlyginti žalą
86 Ieškovės prašo atlyginti žalą dėl prarastos galimybės dalyvauti viešajame pirkime dėl to, kad Komisija neteisėtai taikė derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Ieškovių teigimu, ši žala turi būti laikoma realia ir tikra, nes jos galutinai prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Jos tvirtina, kad, Komisijai atsisakius atskleisti techninius ir sutarties skyrimo kriterijus, kuriais remiantis buvo skirta sutartis, jos negali pagrįsti fakto, kad iš tikrųjų galėjo laimėti konkursą. Todėl ieškovės visų pirma prašo įpareigoti Komisiją nurodyti pirkimo specifikacijas, kuriomis remiantis buvo sudarytos preliminariosios sutartys, dėl kurių vyksta ginčas, ir priimti tarpinį sprendimą dėl Komisijos atsakomybės tiek, kiek ji neteisėtai taikė derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, kad vėlesniame etape nustatytų žalos dydį. Jeigu pirmasis reikalavimas nebūtų patenkintas, jos prašo priteisti 3 000 000 EUR žalos atlyginimą.
87 Komisija ginčija šiuos argumentus.
88 Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos institucijos ar tarnautojai.
89 Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtą jos institucijų elgesį, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. skundžiamas institucijų elgesys turi būti neteisėtas, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp skundžiamo elgesio ir nurodomos žalos. Jeigu viena iš šių sąlygų neįvykdyta, visas ieškinys turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų (žr. 2013 m. spalio 15 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑474/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:528, 215 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt./ Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 106 ir 164–166 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
90 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia patikrinti šio sprendimo 89 punkte nurodytą antrąją Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygą, t. y. sąlygą, kuria siekiama nustatyti, ar ieškovės įrodė jų nurodytos žalos realumą.
91 Kalbant apie žalos realumo sąlygą, pažymėtina, kad Sąjungos atsakomybė kyla tik tuomet, jeigu ieškovas iš tikrųjų patyrė „realią ir tikrą“ žalą. Būtent ieškovas turi pateikti Sąjungos teismui tokios žalos buvimo ir jos dydžio įrodymų (žr. 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija, T‑88/09, EU:T:2011:641, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
92 Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovių nurodyta žala yra galimybės dalyvauti viešojo pirkimo konkurse praradimas. Kaip nurodo Komisija, pasiūlymo pateikimas vis dėlto nesuteikia konkurso dalyviui pranašumo, nes jis negarantuoja, kad su juo bus sudaryta sutartis. Todėl galimybės teikti pasiūlymus praradimas yra ne reali ir tikra žala, kuri gali būti atlyginta, o hipotetinė žala.
93 Tiek, kiek ieškovės iš esmės nurodo žalą, grindžiamą prarasta galimybe sudaryti sutartį, reikia priminti, kad iš jurisprudencijos matyti, jog toks galimybės sudaryti sutartį praradimas yra reali ir tikra žala tik tuo atveju, kai, nesant netinkamų institucijos veiksmų, nekyla abejonių, kad su ieškovėmis būtų sudaryta minėta sutartis (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 22 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑409/09, EU:T:2011:299, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
94 Ieškovės pačios pripažįsta, kad apskaičiuojant jų patirtą žalą reikia atsižvelgti į tai, kiek tikėtina, kad jos būtų laimėjusios konkursą. Šiuo atžvilgiu žalos atlyginimo suma, kurios ieškovės prašo subsidiariai, atitinka grynąjį pelną, kurį jos būtų gavusios, jei su jomis būtų sudaryta sutartis.
95 Reikia išnagrinėti, ar ieškovės pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų laimėjusios sutartį, jeigu jas būtų pakvietę į nagrinėjamas derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą.
96 Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad neturėjo techninių ir sutarties skyrimo kriterijų, kuriais remiantis buvo skirta sutartis, ir pateikdamos penktąjį reikalavimą taip pat prašė Bendrojo Teismo įpareigoti Komisiją nurodyti pirkimo specifikacijas, kuriomis remiantis buvo skirtos preliminariosios sutartys, dėl kurių vyksta ginčas. Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovės žinojo per nagrinėjamą viešojo pirkimo procedūrą taikytus ir 2020 m. gruodžio 24 d. skelbime apie sutarties skyrimą paskelbtus sutarties skyrimo kriterijus.
97 Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 24 d. skelbimo apie sutarties skyrimą II.1.4 punkte „Trumpas aprašymas“ buvo nurodyta, kad sutarties dalykas yra Komisijos siekis įsigyti iki 200 savaeigių dezinfekavimo UV spinduliais robotų, kuriuos lengva naudoti. To paties skelbimo apie sutarties skyrimą II.2.5 punkte „Sutarties skyrimo kriterijai“ buvo glaustai aprašyti nagrinėjamos viešojo pirkimo sutarties skyrimo kriterijai. Konkrečiai kalbant, tai buvo trys kokybiniai kriterijai, t. y. pirma, dezinfekavimo roboto pranašumas ir užbaigtumas (visų pirma dezinfekavimo proceso kokybė, dezinfekcijos proceso efektyvumas ir greitis, roboto savarankiškumas, veikimo diapazonas, patogumas naudoti), antra, metodo kokybė siekiant užtikrinti tiekimą atrinktai ligoninei per 4 savaites nuo užsakymo, taip pat tolesnių ligoninių darbuotojų mokymų, paramos ir priežiūros teikimas, ir, trečia, atsako trukmė teikiant techninę paramą ir techninę priežiūrą.
98 Ieškovės teigia, kad jos yra tarptautinio masto bendrovės, veikiančios medicinos technologijų, infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje ir gaminančios nešiojamuosius dezinfekavimo robotus „Ultra-V“, naudojančius UVC šviesos spindulių technologiją. Be to, jos tvirtina, kad būtų galėjusios deramai atitikti kiekvieną iš šio sprendimo 97 punkte aprašytų sutarties skyrimo kriterijų.
99 Kalbant apie sutarties skyrimo kriterijus, susijusius, pirma, su tiekimo atrinktai ligoninei kokybe ir sparta, taip pat ligoninių darbuotojų mokymu, ir, antra, su atsako trukme teikiant techninę paramą ir priežiūrą, pažymėtina, kad ieškovės vis dėlto nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jų ieškinio 20 punkte nurodytą teiginį, kad galėjo atitikti šiuos kriterijus.
100 Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad ieškovės neįrodė, kad neabejotinai būtų laimėjusios minėtą konkursą, jeigu būtų pakviestos pateikti pasiūlymą pagal nagrinėjamą derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą.
101 Taigi nėra reikalo įpareigoti Komisijos nurodyti pirkimo specifikacijas, kuriomis remiantis buvo skirtos preliminariosios sutartys, dėl kurių vyksta ginčas.
102 Tai reiškia, kad sąlyga, susijusi su žalos realumu, nėra įvykdyta, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą.
103 Atsižvelgiant į kumuliacinį sąlygų, taikomų Sąjungos deliktinei atsakomybei kilti, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, pobūdį, nereikia nagrinėti kitų jurisprudencijoje šiuo klausimu reikalaujamų sąlygų.
104 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti prašymą atlyginti žalą ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
105 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip to reikalavo Komisija.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Inivos Ltd ir Inivos BV padengia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Paskelbtas 2024 m. vasario 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge
Parašai.