2022 m. vasario 11 d. HC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-804/19 HC / Komisija

(Byla C-102/22 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: HC, atstovaujamas avvocati D. Rovetta, V. Villante

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

panaikinti 2021 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-804/19, HC / Europos Komisija, ECLI:EU:T:2021:849, apie kurį HC pranešta 2021 m. gruodžio 1 d.;

pripažinti ginčijamo pranešimo apie konkursą, susijusio su jo kalbos režimu, neteisėtumo pagrindą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 277 straipsnį priimtinu ir pagrįstu;

panaikinti pirmojoje instancijoje „ginčijamą antrąjį sprendimą“, t. y. 2019 m. kovo 21 d. raštą (sprendimą), kuriuo EPSO atmetė prašymą dėl peržiūros ir informavo apeliantą, kad atrankos komisija patvirtino savo sprendimą nekviesti jo į vertinimo centrą;

priteisti apeliantui 50 000 eurų patirtai žalai atlyginti;

nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

priteisti iš Europos Komisijos padengti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir šiame apeliaciniame procese.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo du apeliacinio skundo pagrindus.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo klaidingu faktinių aplinkybių kvalifikavimu ir įrodymų iškraipymu, kai sprendime jis vertino apelianto pirmojoje instancijoje nurodyto pirmojo ieškinio pagrindo antrosios dalies, pranešimo apie konkursą pažeidimu. Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą neteisingai kvalifikavus faktines aplinkybes, iškraipius įrodymus ir nepaisius jam taikytino pranešimo apie konkursą, kiek tai susiję su apelianto profesinės patirties ir akademinės kvalifikacijos vertinimu.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas SESV 277 straipsnio pažeidimu ir neteisingu aiškinimu, 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1¹ , nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, šiuo metu galiojančios redakcijos 1–4 straipsnių pažeidimu, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d ir 28 straipsnių bei III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu. Apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą pernelyg griežtai išaiškinus reikalavimą dėl „glaudaus ryšio“ tarp nagrinėjamo pranešimo apie konkursą ir Bendrajame Teisme ginčijamo sprendimo, siekiant pateikti SESV 277 straipsnyje numatytą neteisėtumo pagrindą dėl tokio pranešimo apie konkursą. Apeliantas mano, kad toks „glaudus ryšys“ egzistuoja, todėl jo pagrindas dėl neteisėtumo, susijęs su apribojimu ginčijamame konkurse kaip antrąją kalbą vartoti prancūzų ir anglų kalbas, yra priimtinas ir pagrįstas.

____________

¹ OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 5.