Language of document : ECLI:EU:T:2010:506

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 9 d.

Byla T‑526/08 P

Europos Komisija

prieš

Guido Strack

„Apeliacinis skundas — Priešpriešinis apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Įdarbinimas — Pranešimas apie laisvą darbo vietą — Kandidatūros atmetimas — Paskyrimas į skyriaus vadovo pareigas — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumas — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Neturtinė žala“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Strack prieš Komisiją (F‑44/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑303 ir II‑A‑1‑1609) panaikinimo iš dalies. G. Starck pareikštas priešpriešinis apeliacinis skundas

Sprendimas: Panaikinti 2008 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Strack prieš Komisiją (F‑44/05) rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktus. Atmesti likusią priešpriešinio apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad būtų priimtas sprendimas dėl reikalavimų panaikinti sprendimą paskirti A į Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro „Viešojo pirkimo konkursų ir sutarčių“ skyriaus vadovo pareigas ir sprendimą atmesti Guido Strack kandidatūrą į šią darbo vietą, taip pat atlyginti tariamai G. Strack patirtą 2 000 eurų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Bendrojo Teismo nagrinėjimas „ex officio“

(Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo 10 straipsnis)

2.      Pareigūnai — Ieškinys — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinys dėl kandidatūros į laisvą darbo vietą atmetimo ir dėl kito pareigūno paskyrimo — Bendras ir vienas suinteresuotumo pareikšti ieškinį vertinimas esant neatskiriamiems sprendimams

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai — Ieškinys — Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Ginčijamo neteisėto akto panaikinimas — Iš esmės tinkamas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas

(EB 233 straipsnio pirma pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Pareigūnai — Ieškinys — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinys, pareikštas dėl kandidatūros į laisvą darbo vietą atmetimo

(EB 233 straipsnio pirma pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 53 ir 78 straipsniai)

6.      Pareigūnai — Ieškinys — Bendrijos teismo kompetencija — Pranešimas apie šalies elgesį kompetetingoms teisėsaugos institucijoms — Kompetencijos nebuvimas

7.      Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Uždelstas pranešimas apie asmens nenaudai priimtą sprendimą — Tarnybinis nusižengimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

8.      Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Ginčijamo akto panaikinimas neužtikrinant tinkamo neturtinės žalos atlyginimo — Neturtinė žala, kilusi dėl kėsinimosi į pareigūno garbę, orumą, savigarbą ar reputaciją

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Bendrasis Teismas gali savo iniciatyva nurodyti, jog bylos šalis nėra suinteresuota paduoti apeliacinį skundą dėl Tarnautojų teismui priėmus sprendimą atsiradusio įvykio, galinčio pašalinti neigiamą poveikį apeliantui, ir šiuo pagrindu pripažinti, kad nėra reikalo priimti sprendimą dėl šio apeliacinio skundo. Kad apeliantas būtų suinteresuotas pareikšti apeliacinį skundą, reikia, kad apeliacinės bylos baigtis galėtų būti naudinga jį pradėjusiai šaliai.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda: 1995 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rendo ir kt. prieš Komisiją, C‑19/93 P, Rink. p. I‑3319, 13 punktas; 2001 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo nutarties Lech‑Stahlwerke prieš Komisiją, C‑111/99 P, Rink. p. I‑727, 18 punktas; 2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Ross prieš Komisiją, T‑147/04, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑771, 25 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.      Tuo atveju, kai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius tarnautojas pareiškia ieškinį dėl sprendimų atmesti jo kandidatūrą ir paskirti į norimą darbo vietą kitą tarnautoją panaikinimo, ieškovo suinteresuotumas siekti šių sprendimų panaikinimo turi būti vertinamas kartu, kai abu sprendimai yra neatskiriami. Tarnautojo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo atmesti jo kandidatūrą panaikinimo vertinimas atskirtai nuo jo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo paskirti į pareigas panaikinimo yra teisės klaida.

(žr. 45 ir 46 punktus)

Nuoroda: 1983 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Angelini prieš Komisiją, 131/82, Rink. p. 2801, generalinio advokato Federico Mancini išvada, p. 2820, ir nurodyta teismų praktika; 2007 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, Rink. p. I‑4333, 46 punktas.

3.      Jeigu prašymų panaikinti sprendimus ir atlyginti žalą dalykai sutampa, tam, kad būtų įvertintas veiksmų, kuriais kaltinama institucija, teisėtumas, nagrinėjant prašymą atlyginti žalą, reikia remtis pagrindais ir argumentais, kuriais remiamasi prašyme panaikinti skundžiamus sprendimus.

Jei prašymo panaikinti ir prašymo atlyginti žalą dalykai sutampa, atmetęs ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną dėl ieškovo suinteresuotumo nebuvimo, Sąjungos teismas gali, esant reikalui, remtis jo pagrindais ir argumentais, kai nagrinėja prašymą atlyginti žalą ir vertina institucijos veiksmų teisėtumą.

(žr. 50 punktą)

Nuoroda: 2007 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo C prieš Komisiją, T‑166/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑9 ir II‑A‑2‑49, 29 punktas.

4.      Atsižvelgiant į iš EB 233 straipsnio pirmos pastraipos kylančią Paskyrimų tarnybos pareigą imtis sprendimo įvykdymo priemonių, pareigūno ginčijamo administracijos akto panaikinimas yra tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią šis pareigūnas galėjo patirti, atlyginimas, nebent jis įrodo, jog patyrė su neteisėtumu, dėl kurio panaikinamas aktas, nesusijusią neturtinę žalą, kurios negalima visiškai atlyginti panaikinant šį aktą.

(žr. 58 ir 99 punktus)

Nuoroda: 1990 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Culin prieš Komisiją, C‑343/87, Rink. p. I‑225, 26–29 punktai; 2006 m. birželio 6 d. Pirmosios instancijos sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑2‑129 ir II‑A‑2‑609, 131 punktas; minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo C prieš Komisiją 69–73 punktai.

5.      Nuolat visiškai nedarbingas pareigūnas, išleistas į pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 53 ir 78 straipsnius, yra padėtyje, kuri gali pasikeisti, nes jis kada nors gali grįžti į tarnybą Bendrijos institucijoje. Jo padėties kaita institucijose priklauso nuo to, ar jis atitinka šią negalią, kuri gali būti periodiškai tikrinama, pagrindžiančias aplinkybes.

Toks pareigūnas per atrankos procedūrą į laisvą darbo vietą, kurioje jam buvo leista dalyvauti, išsaugo suinteresuotumą prašyti panaikinti sprendimus atmesti jo kandidatūrą ir paskirti kitą kandidatą, kad vėl tapęs darbingas jis galėtų pretenduoti į šią vietą arba tiesiog kad ateityje būtų išvengta nurodytų pažeidimų, susijusių su atrankos procedūros tvarka, pasikartojimo analogiškoje procedūroje, kurioje jis dalyvautų. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme išplaukia iš EB 233 straipsnio pirmos pastraipos, pagal kurią panaikintą aktą priėmusios institucijos privalo imtis būtinų priemonių sprendimui įvykdyti.

Kitaip yra tik tam tikrais ypatingais atvejais, kai išnagrinėjus konkrečią neįgaliu pripažinto pareigūno situaciją išaiškėja, kad jis niekada negrįš į tarnybą institucijoje, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į invalidumo komisijos, kuriai buvo pavesta išnagrinėti jo negalią, išvadą, kurioje nurodyta, kad patologija, sukėlusi negalią, yra nuolatinio pobūdžio, todėl nereikės jokio kontrolinio medicinos patikrinimo, arba į suinteresuotojo pareigūno pareiškimą, kad bet kuriuo atveju jis nebegrįš į tarnybą institucijoje.

(žr. 69–71 punktus)

Nuoroda: minėto Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją 50 ir 51 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gordon prieš Komisiją, C‑198/07 P, Rink. p. I‑10701, 46 ir 47 punktai; minėtos Nutarties Ross prieš Komisiją 9 ir 32 punktai; 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑250/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑191 ir II‑A‑2‑1251, 27 ir 29 punktai.

6.      Normose, reglamentuojančiose procesą Tarnautojų teisme, nenumatyta teisės priemonių, leidžiančių teisme nagrinėjamos bylos šaliai pateikti atskirą prašymą, kuriuo siekiama, kad kitos bylos šalies elgesys vykstant procesui būtų pripažintas baudžiamąja veika ir būtų nuspręsta, kad apie tokį elgesį reikia pranešti kompetetingoms teisėsaugos institucijoms ir pateikti joms skundą, ir įpareigoti Teismą priimti sprendimą dėl šio prašymo, nes jo atsisakymas galėtų būti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti teisingumą. Tai nepažeidžia šalies, kuri laikoma nukentėjusia nuo tokio elgesio, teisės prašyti Tarnautojų teismo pagal jo Procedūros reglamento 30 straipsnio 4 dalį panaikinti šalių atstovų imunitetą dėl su byla ar jos šalimis susijusių kalbų ir surašytų dokumentų, kad šį elgesį ištirtų kompetetingos teisėsaugos institucijos.

Normose, reglamentuojančiose procesą Bendrajame Teisme dėl apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo, taip pat nenumatyta teisės priemonių, leidžiančių proceso šaliai pirmojoje instancijoje pateikti prašymą, kuriuo siekiama, kad kitos proceso šalies elgesys pirmojoje instancijoje būtų pripažintas baudžiamąja veika ir būtų nuspręsta, kad apie tokį elgesį reikia pranešti kompetetingoms teisėsaugos institucijoms. Be to, normose nėra įpareigojimo, kad jis turi priimti sprendimą dėl šio prašymo, ir jo atsisakymas negalėtų būti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti teisingumą

(žr. 82 ir 124 punktus)


7.      Labai uždelstas administracijos sprendimo asmens nenaudai priėmimas ar pranešimas apie jį savaime nėra suinteresuotojo pareigūno nenaudai priimtas aktas, kurį galima panaikinti, bet yra tarnybinis nusižengimas, kuriuo minėtam pareigūnui gali būti padaryta neturtinė žala, kai ši aplinkybė sukėlė netikrumo būseną ar nerimą dėl jo teisių pripažinimo ir profesinės ateities.

(žr. 103 punktą)

Nuoroda: 2000 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautem prieš EIB, T‑11/00, Rink. p. II‑4019, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rounis prieš Komisiją, T‑274/04, Rink. VT p. I‑A‑407 ir II‑1849, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2007 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ianniello prieš Komisiją, T‑308/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑215 ir II‑A‑2‑1405, 100 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

8.      Aiškiai neigiamas profesinių gebėjimų įvertinimas arba viešai paskelbti rimti kaltinimai akte, priimtame pareigūno nenaudai, arba procedūroje, kurioje priimamas toks aktas, gali sukelti minėtam pareigūnui neturtinę žalą, nesusijusią su šiuo aktu, jei kėsinamasi į jo garbę, orumą, savigarbą ar reputaciją.

(žr. 108 punktą)

Nuoroda: minėto Teisingumo Teismo sprendimo Culin prieš Komisiją 27–29 punktai; 2004 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo François prieš Komisiją, T‑307/01, Rink. p. II‑1669, 110 punktas.