Byla T‑566/08
Total Raffinage Marketing
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Parafino vaško rinka – Parafino šlamo rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkų pasidalijimas – Kartelio buvimo įrodymai – Vieno tęstinio pažeidimo sąvoka – Pažeidimo trukmė – Laikinas pažeidimo nutraukimas – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Vienodas požiūris – Nekaltumo prezumpcija – Pažeidimo inkriminavimas – Patronuojančios bendrovės atsakomybė už jos dukterinių bendrovių padarytus konkurencijos taisyklių pažeidimus – Patronuojančios bendrovės lemiama įtaka – Prezumpcija, kai valdomas visas kapitalas – Proporcingumas – Suapvalinimo metodas – Neribota jurisdikcija“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Karteliai – Įmonių susitarimai – Sąvoka – Valios elgtis rinkoje tam tikru būdu suderinimas – Susitarimas dėl kainų nustatymo – Įtraukimas – Sąlygos – Vieno ar kelių dalyvių elgesys, nukrypstantis nuo susitarimų – Poveikio nebuvimas – Įrodymas, kad dalyvis nesilaikė susitarimų – Viešas atsiribojimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinami su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai nustatyti savo elgesį rinkoje – Konkurentų keitimasis informacija – Naudojimosi informacija prezumpcija nustatant elgesį rinkoje – Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodymai – Įrodymas, patvirtintas įvairiomis pažeidimo apraiškomis –Leistinumas – Rėmimasis įrodymų visuma – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams – Rašytiniai įrodymai – Kriterijai – Pateiktų įrodymų patikimumas – Įmonių, ginčijančių pažeidimą, įrodinėjimo pareiga
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas – Taikymo sritis – Pasekmės
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Pagrindinių kartelio dalyvių savanoriškai pateiktų parodymų prieš įmonę, siekiant kad būtų taikomas pranešimas dėl bendradarbiavimo, įrodomoji galia – Parodymai, prieštaraujantys minėtos įmonės interesams – Didelė įrodomoji galia
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
6. Karteliai – Įmonių susitarimai – Įrodymai – Įmonės atsakymas į Komisijos prašymą pateikti informaciją – Kitų įmonių ginčijami įmonės parodymai – Pareiga papildyti tokį įrodymą kitais patikimais įrodymais
(EB 81 straipsnis)
7. Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės dalyvavimas bendrame kartelyje – Vertinimo kriterijai – Tiesioginio dalyvavimo nebuvimas – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnis)
8. Karteliai – Įmonių susitarimai – Sąvoka – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose – Įtraukimas – Sąlyga – Neatsiribojimas nuo priimtų sprendimų – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
9. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes
(EB 253 straipsnis)
10. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus dokumentus – Nepriimtinumas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Ieškinio pagrindas, kuriuo pirmą kartą pasiremta per teismo posėdį – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis)
11. Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Kriterijai – Vienas tikslas ir bendras planas – Vienas kitą papildymo ryšiai tarp susitarimų – Vertikalus ryšys tarp atitinkamų rinkų ir didelė sutampančių dalyvių dalis (EB 81 straipsnio 1 dalis)
12. Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Tų pačių dalyvių skirtinguose pažeidimo epizoduose nebuvimas – Skirtinga atskirų pažeidimo epizodų trukmė – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
13. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodymai, kuriais galima remtis – Tyrimo koncentravimas ties tam tikrais antikonkurencinio elgesio aspektais – Aplinkybė, neatimanti galimybės Komisijai pasinaudoti visais jos turimais įrodymais priimant sprendimą
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Apyvarta, į kurią buvo atsižvelgta – Referenciniai metai – Paskutiniai nepertraukiami pažeidimo metai – Jų ypatingas pobūdis tam tikrų dalyvių atžvilgiu – Vienodas atsižvelgimas į ilgesnį laikotarpį visų dalyvių atžvilgiu – Leistinumas – Teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimas – Nebuvimas – Vertinimo klaida – Nebuvimas
(Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Kelių įmonių padarytas pažeidimas – Sunkumas, susijęs su kiekvienos jų dalyvavimu – Dauginimo koeficiento taikymas – Vertinimas – Įmonės negalėjimas remtis vienodo požiūrio principu siekiant, kad būtų neteisėtai sumažinta bauda
(Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 20 ir 21 punktai)
16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Automatinis papildomo dydžio pridėjimas pagal baudų apskaičiavimo gaires – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principo pažeidimas – Nebuvimas – Atsižvelgimas į bendrą prevenciją –Leistinumas – Įvairiuose baudos dydžio nustatymo etapuose atsižvelgimas į tikslą atgrasinti –Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 25 punktas)
17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo trukmė – Atgrasomasis baudos pobūdis – Proporcingumo principo paisymas – Pareiga nustatyti baudos dydį, proporcingą metinių pardavimų atitinkamose rinkose vertei – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
18. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atitinkamos įmonės bendra apyvarta – Prekių, dėl kurių buvo padarytas pažeidimas, apyvarta – Atitinkamas atsižvelgimas – Ribos – Proporcingumo principo paisymas – Komisijos pareiga laikytis savo ankstesnės praktikos – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 30 punktas)
19. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Paneigiama prezumpcija – Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas – Nebuvimas – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
20. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Įmonės, norinčios paneigti šią prezumpciją, įrodinėjimo pareigos – Nepakankami įrodymai paneigti prezumpciją
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Atsižvelgimas į baudų apskaičiavimo gaires – Ribos – Bendrųjų teisės principų laikymasis – Dalyvavimo darant pažeidimą trukmės apskaičiavimas – Dalyvavimo mėnesių skaičiaus apvalinimas – Dydis, neatspindintis realios dalyvavimo trukmės – Vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir 226 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 24 punktas)
22. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Poveikis
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
23. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Ieškinio apimtis, viršijanti maksimalų pareiškimams leistiną puslapių skaičių – Vertinimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalis; Praktinių nurodymų šalims 15 punktas)
1. Susitarimas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, laikomas sudarytu jau tuomet, kai atitinkamos įmonės išreiškė savo bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru apibrėžtu būdu. Galima manyti, kad susitarimas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, sudarytas, jeigu yra suderinta valia, net jeigu dėl konkrečių siekiamo apribojimo detalių dar vyksta derybos.
Iš tikrųjų susitarimas išlaikyti kainas taip pat yra susitarimas dėl kainų nustatymo, nes derinama dalyvių valia dėl kartu jų nustatytų kainų dydžio taikymo. Ši išvada nereiškia, kad visi dalyviai taiko vienodą kainą. Tai, kad siekiama bendro tikslo susitarti dėl kainų lygio, jau yra susitarimas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, nes derinama valia dėl paties konkurencijos ribojimo principo. Be to, to, kad įmonės iš tikrųjų paskelbė apie sutartus kainų padidinimus ir kad paskelbtos kainos tapo pagrindu nustatyti atskirų sandorių kainas, savaime pakanka padaryti išvadą, kad slapto susitarimo dėl kainų tikslas ir poveikis buvo didelis konkurencijos ribojimas. Tokiu atveju Komisija neprivalo išsamiai išnagrinėti šalių argumentų ir ypač jų pateiktos ekonominės analizės, kuriais siekiama įrodyti, kad dėl nagrinėjamų susitarimų kainos nepadidėjo taip, kad viršytų įprastomis konkurencijos sąlygomis susiformavusias kainas, ir neturi papunkčiui atsakyti į visus argumentus.
Be to, aplinkybė, kad tam tikri dalyviai nesilaikė kartelinio susitarimo ar apgaudinėjo kitus dalyvius, nepanaikina paties pažeidimo. Iš tikrųjų, pirma, įmonė, kuri, nepaisydama susitarimų su konkurentais, vykdo daugiau ar mažiau nepriklausomą politiką rinkoje, gali paprasčiausia mėginti pasinaudoti karteliu savo naudai. Antra, reti ir pavieniai konkretaus dalyvio sukčiavimo ar susitarimų nesilaikymo atvejai, ypač kai jie susiję su ilgos trukmės karteliu, savaime neįrodo, kad šis dalyvis nesilaiko sudarytų susitarimų arba kad jo elgesys atitinka konkurencijos principus. Šiuo atveju galima nuspręsti, kad įmonė galutinai nebepriklauso karteliui tik jei ji viešai atsiribojo nuo kartelio turinio.
(žr. 30–32, 89, 99, 147, 184, 236, 238, 243, 254, 372 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33, 34, 154, 187, 188, 255, 256 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33–35, 39–48, 79–83, 177, 201, 214, 224–226, 323 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 36–38 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 63–71, 322 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 73, 74 punktus)
7. Įmonė gali būti laikoma atsakinga už visą kartelį, net jei yra nustatyta, kad ji tiesiogiai dalyvavo tik viename ar keliuose jo epizoduose, jeigu, pirma, ji žinojo ar neišvengiamai turėjo žinoti, jog susitarimas, kurio šalimi ji buvo, ypač dalyvaudama reguliariuose kelerius metus organizuotuose susitikimuose, buvo bendro plano, skirto iškreipti konkurenciją, dalis, ir, antra, šis planas apėmė visus kartelio epizodus.
(žr. 108, 187 punktus)
8. EB 81 straipsnis pažeidžiamas tada, kai konkuruojančių įmonių susitikimų tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, todėl jie skirti dirbtinai rinkai organizuoti. Tokiu atveju, siekiant įrodyti atitinkamos įmonės dalyvavimą kartelyje, pakanka, kad Komisija įrodytų, jog ši įmonė dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo sudaryti antikonkurencinio pobūdžio susitarimai. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, ši įmonė turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad ji tuose susitikimuose nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi dėl to, kad turėjo kitokių ketinimų nei jie. Šią taisyklę pagrindžianti priežastis yra ta, kad įmonė, dalyvaudama minėtame susitikime ir viešai neatsiribodama nuo jo turinio, kitiems susitikimo dalyviams leidžia manyti, jog sutinka su tuo, kas jame nuspręsta, ir to laikysis.
(žr. 156, 157, 184, 242–244, 254, 372–374, 384, 387, 388 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 239, 447 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 247, 536 punktus)
11. Vieno EB 81 straipsnio nuostatų pažeidimo sąvoka apima visumą skirtingų šalių veiksmų, kuriais siekiama to paties antikonkurencinio ekonominio tikslo. Tai, kad skirtingais bendrovių veiksmais vykdomas bendras planas, nes siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje, turi lemiamą reikšmę nustatant, kad padarytas vienas pažeidimas. Šiuo aspektu, kai vertinama, ar padarytas vienas pažeidimas ir ar yra bendras planas, galima atsižvelgti į tai, kad bent dalis atitinkamų įmonių yra tos pačios, ir į tai, kad jos žino, jog siekia bendro tikslo neteisėtais veiksmais.
Be to, siekiant skirtingus veiksmus pripažinti vienu tęstiniu pažeidimu, reikia patikrinti, ar tarp jų yra vienas kito papildymo ryšys, t. y. ar kiekvienu iš jų buvo siekiama vienos ar kelių pasekmių įprastai konkurencijai ir prisidedama, darant pažeidimą, prie bendro antikonkurencinio poveikio, kurio norėjo jo autoriai, vykdantys bendrą planą, turint vieną tikslą.
Tokioje situacijoje tai, kad antikonkurenciniai veiksmai susiję su dviem skirtingomis produktų rinkomis, Komisijai netrukdo nuspręsti, jog padarytas vienas pažeidimas, jeigu su skirtingomis rinkomis susijusius veiksmus apima bendras planas, apie kurį dalyviai žino. Taip yra vertikaliai susijusių rinkų atveju, nes dėl žaliavų sudarytu susitarimu siekta sustiprinti pagrindinį susitarimą dėl išvestinių produktų. Taigi žaliavos kainų dirbtinis kėlimas gali užtikrinti išvestinių produktų kainų kėlimo įgyvendinimą, o tai leidžia konstatuoti vienas kitą papildantį ryšį tarp dviejų vieno pažeidimo epizodų. Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad su žaliava susijęs antikonkurencinis elgesys apsiribojo vienos valstybės narės teritorija, nes akivaizdu, jog su išvestiniais produktais susijęs pažeidimo epizodas apėmė visą Europos ekonominę erdvę.
(žr. 265-267, 271, 272, 281, 283, 303, 312 punktus)
12. Negalima atmesti, kad buvo padarytas vienas ir tęstinis EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir dėl aplinkybės, kad antikonkurencinių veiksmų autoriai nebuvo tie patys, o minėti veiksmai buvo atliekami skirtingose rinkose. Atliekant tokį vertinimą reikia atsižvelgti į tokius veiksmus atliekančių įmonių sutapimo apimtį. Tačiau kai visi veiksmų tam tikroje rinkoje autoriai taip pat imasi veiksmų dėl su šia rinka vertikaliai susijusių produktų, visiško dviejų pažeidimo epizodų dalyvių sutapimo nebuvimas nėra kliūtis pažeidimą pripažinti vienu pažeidimu.
Kai su dviem skirtingais produktais susijęs elgesys yra to paties bendro plano dalis, šios išvados negali paneigti ir skirtinga minėto elgesio trukmė.
(žr. 296-300, 306-309 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 339 punktą)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 409-419 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 431-435 punktus)
16. Iš Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių turinio ir struktūros aiškiai matyti, kad baudai apskaičiuoti Komisija naudoja tiek veiksnius, kurių procentinis dydis bendras visiems dalyviams, – taip siekiama atspindėti aplinkybę, kad šios įmonės dalyvavo darant tuos pačius pažeidimus, ir laikomasi vienodo požiūrio principo, – tiek ir veiksnius, kurių procentiniai dydžiai ar koeficientai koreguojami atsižvelgiant į kiekvieno dalyvio ypatingą padėtį, kad būtų laikomasi bausmių ir sankcijų individualizavimo principo. Todėl bausmių ir sankcijų individualizavimo principo laikymuisi pakanka to, kad galutinis baudos dydis atspindėtų skirtingų dalyvių padėties skirtumus ir tam Komisijai nereikia kiekviename baudos dydžio apskaičiavimo etape diferencijuotai vertinti dalyvių.
Be to, iš tų pačių gairių turinio ir struktūros matyti, kad šių gairių 25 punkte įtvirtintoje nuostatoje, susijusioje su prie bazinio baudos dydžio pridedama papildoma suma, siekiant atgrasyti, kalbama apie dalyvavimą atliekant sunkiausius antikonkurencinius veiksmus. Šiuo pagrindu pridedama papildoma suma rodo visų dalyvių veiksmų požymius, o ne individualią kiekvieno iš jų padėtį. Todėl šios nuostatos teisėtumo ir jos taikymo negalima ginčyti remiantis minėtu principu.
Be to, baudos atgrasomuoju poveikiu siekiama ne tik atitinkamą įmonę paveikti taip, kad ji nebedarytų pakartotinio pažeidimo. Komisija turi įgaliojimus spręsti dėl baudų dydžio, kad bendrai sustiprintų jų atgrasomąjį poveikį. Todėl ieškovas negali pagrįstai remtis aplinkybe, kad jis nebeveikia atitinkamoje rinkoje ir kad jo elgesio kodekse numatytas konkurencijos taisyklių laikymasis. Galiausiai reikalavimas atgrasyti nėra vienkartinio vertinimo, kuris turi būti atliktas konkrečiu baudų apskaičiavimo etapu, objektas – juo grindžiamas visas baudos dydžio nustatymo procesas.
(žr. 453-456, 460, 461, 463, 464 punktus)
17. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 466-473 punktus)
18. Siekiant nustatyti baudą, yra leidžiama atsižvelgti į įmonės bendrą apyvartą, kuri, nors ir apytiksliai bei netobulai, rodo įmonės dydį ir jos ekonominę galią, ir į prekių, kurios yra pažeidimo objektas, apyvartos dalį, kuri gali parodyti pažeidimo mastą. Nei vienam, nei kitam iš šių dydžių nereikia suteikti pernelyg daug reikšmės kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu, todėl tinkamas baudos nustatymas negali būti paprasto skaičiavimo, grindžiamo bendra apyvarta, rezultatas. Tai visų pirma galioja tuomet, kai atitinkamos prekės sudaro tik nedidelę dalį šios apyvartos. Tačiau Sąjungos teisėje nėra bendrojo taikymo principo, kad sankcija turi būti proporcinga įmonės dydžiui produkto, kuris yra pažeidimo objektas, rinkoje.
(žr. 475, 477, 478, 481, 482 punktus)
19. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 487-508 punktus)
20. Dėl prezumpcijos, pagal kurią patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką jai visiškai priklausančios dukterinės bendrovės komerciniam elgesiui, aplinkybė, kad dukterinė bendrovė turi savo vietos administraciją ir savus išteklius, savaime neįrodo, jog elgesį rinkoje ji apibrėžia nepriklausomai nuo patronuojančiosios bendrovės. Tuo atveju, kai valdomas visas ar beveik visas dukterinės bendrovės, tiesiogiai dalyvavusios darant Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą, kapitalas, dukterinių bendrovių ir jų patronuojančiųjų bendrovių užduočių pasidalijimo, ypač einamosios veiklos valdymo perdavimo visiškai valdomos dukterinės bendrovės vietos administracijai, kuris yra didelių įmonių, kurias sudaro daugybė dukterinių bendrovių, galiausiai valdomų tos pačios pagrindinės bendrovės, įprasta praktika, įrodymais negalima nuginčyti prezumpcijos, pagal kurią patronuojančioji bendrovė ir vadovaujanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui.
Be to, tai kad patronuojančioji bendrovė už visą grupę sprendžia tam tikrus klausimus, kaip antai žmogiškiesiems ištekliams taikytina politika, konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimas, grupės fiskalinės politikos nustatymas ir tam tikros kitos horizontalios veiklos užduotys, pavyzdžiui, pramoninis saugumas, aplinka, lėšų valdymas laikantis etikos, finansavimo veikla, priklausančius dukterinei bendrovei, rodo visiško dukterinės bendrovės veiklos savarankiškumo grupės viduje nebuvimą.
Galiausiai aplinkybė, kad pažeidimo paveikta sritis ar veikla sudaro tik mažą procentinę dalį grupės ar patronuojančiosios bendrovės visos veiklos, neįrodo tos dukterinės bendrovės savarankiškumo jos patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu ir todėl neturi reikšmės prezumpcijos, pagal kurią patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės komerciniam elgesiui rinkoje, taikymui.
(žr. 518-520, 522 punktus)
21. Tai, kad baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio nustatymo srityje Komisija apribojo savo vertinimo laisvę priimdama Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires, nėra nesuderinama su esminiais Komisijos diskreciniais įgaliojimais. Vis dėlto naudodamasi šia diskrecija Komisija turi paisyti bendrųjų teisės principų, ypač vienodo požiūrio ir proporcingumo principų. Be to, Komisijos turima diskrecija ir jai šiose gairėse nustatytos ribos Sąjungos teismams iš principo neužkerta kelio neribojamai naudotis jiems priklausančia jurisdikcija.
Šiuo klausimu įmonei priskirdama daug dienų, per kurias dalyvavimas darant pažeidimą neįrodytas, Komisija pažeidžia proporcingumo principą, nes taip apskaičiuota bauda tinkamai neatspindi pažeidimo trukmės.
Be to, Komisija be objektyvios priežasties pažeidžia vienodo požiūrio principą, kai tokiai įmonei už jos dalyvavimą pažeidime priskiria dalyvavimo jame laikotarpį, per kurį nebuvo įrodyti jokie šios įmonės neteisėti veiksmai, o kitoms tą patį pažeidimą dariusioms įmonėms apskaičiuojant baudos dydį prie realaus dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpio buvo pridėtas žymiai trumpesnis laikotarpis.
(žr. 543-545, 548, 551, 553, 554, 559, 560 punktus)
22. Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis EB 229 straipsniu. Ši jurisdikcija, be baudos teisėtumo paprastos kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą. Tačiau neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, o Sąjungos teismuose vyksta rungimosi procesas.
(žr. 562 ir 564 punktus)
23. Kalbant apie Bendrojo Teismo atliekamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, reikia atsižvelgti į patenkintų reikalavimų skaičių ir ieškinio apimtį. Taigi, kai patenkinamas vienintelis iš ieškinyje nurodytų vienuolikos ieškinio pagrindų buvo priimtas, o ieškinio apimtis daugiau nei 40 % viršija maksimalų pareiškimų puslapių skaičių, sprendimas, kad ieškovė padengia devynias dešimtąsias savo ir devynias dešimtąsias Komisijos bylinėjimosi išlaidų yra teisingas vertinimas.
(žr. 569 ir 570 punktus)