Language of document : ECLI:EU:T:2021:92

BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. vasario 17 d.(*)

„Valstybės pagalba – Prancūzijos oro transporto rinka – Kas mėnesį mokamų civilinio aviacijos mokesčio ir solidarumo mokesčio už oro transporto bilietus mokėjimo moratoriumas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. COVID‑19 pandemijos kontekste – Sprendimas neteikti prieštaravimų – Pagalba, skirta atitaisyti ypatingo įvykio padarytai žalai – Laisvė teikti paslaugas – Vienodas vertinimas – Prancūzijos valdžios institucijų išduotos licencijos turėjimo kriterijus – Proporcingumas – SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑259/20

Ryanair DAC, įsteigta Swords (Airija), atstovaujama advokatų E. Vahida, F.‑C. Laprévote, S. Rating ir I.‑G. Metaxas-Maranghidis,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, S. Noë ir C. Georgieva-Kecsmar,

atsakovę,

palaikomą

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos E. de Moustier, C. Mosser, A. Daniel ir P. Dodeller,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimą C(2020) 2097 final dėl valstybės pagalbos SA.56765 (2020/N) – Prancūzija – COVID‑19 – Aviacijos mokesčių mokėjimo moratoriumas viešojo oro transporto bendrovėms

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai A. Kornezov, E. Buttigieg (pranešėjas), K. Kowalik-Bańczyk ir G. Hesse,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. rugsėjo 23 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2020 m. kovo 24 d. Prancūzijos Respublika, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – kas mėnesį mokamų civilinio aviacijos mokesčio ir solidarumo mokesčio už oro transporto bilietus mokėjimo moratoriumą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. (toliau – nagrinėjama pagalbos sistema).

2        Nagrinėjama pagalbos sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad oro transporto bendrovės, kurios turi Prancūzijoje pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3) 3 straipsnį išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti (toliau – Prancūzijos licencija), galėtų išlaikyti pakankamą likvidumą iki apribojimų ar kelionių draudimų panaikinimo ir grįžimo prie įprastos komercinės veiklos, atideda šių mokesčių mokėjimą iki 2021 m. sausio 1 d., o mokėjimai paskirstomi 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tiksli mokesčių suma nustatoma atsižvelgiant į pervežamų keleivių ir skrydžių iš Prancūzijos oro uosto skaičių. Be to, nagrinėjama pagalbos sistema gali pasinaudoti viešojo oro transporto įmonės, kurios turi Prancūzijos licenciją, o tai reiškia, kad jų „pagrindinė verslo vieta“ yra Prancūzijoje (žr. šio sprendimo 29 punktą).

3        2020 m. kovo 31 d. Komisija priėmė sprendimą C(2020) 2097 final dėl valstybės pagalbos SA.56765 (2020/N) – Prancūzija – COVID‑19 – Aviacijos mokesčių mokėjimo moratoriumas viešojo oro transporto bendrovėms (toliau – ginčijamas sprendimas); padariusi išvadą, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija jame įvertino jos suderinamumą su vidaus rinka, konkrečiai atsižvelgdama į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

4        Šiuo klausimu, pirma, Komisija, be kita ko, nusprendė, kad COVID‑19 epidemija yra ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šio įvykio padarytos žalos ir nagrinėjama pagalbos sistema kompensuojamos žalos, nes pastarąja siekiama sumažinti oro transporto bendrovių likvidumo krizę, kilusią dėl COVID‑19 pandemijos, atliepiant į viešojo oro transporto bendrovių, kurios turi Prancūzijos licenciją, apyvartinių lėšų poreikius.

5        Antra, priminusi, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog kompensuoti galima tik ekonominius nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė ypatingas įvykis, ir kad kompensacija negali viršyti šių nuostolių sumos, Komisija visų pirma nusprendė, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga, atsižvelgiant į numatomos žalos dydį, nes preliminarios pagalbos dydis buvo mažesnis už tikėtiną COVID‑19 pandemijos krizės padarytą komercinę žalą.

6        Antra, Komisija nusprendė, kad nagrinėjama pagalbos sistema buvo aiškiai nustatyta nediskriminuojant, nes pagalbos gavėjai apima visas oro transporto bendroves, kurios turi Prancūzijos licencijas. Šiuo klausimu ji pabrėžė, jog tai, kad šiuo atveju pagalba buvo suteikta moratoriumu tam tikriems mokesčiams, dėl kurių oro transporto bendrovių, turinčių kitų valstybių narių išduotas veiklos licencijas, biudžetui taip pat tenka našta, neturi įtakos jos nediskriminaciniam pobūdžiui, nes nagrinėjama pagalbos sistema aiškiai siekiama kompensuoti žalą, kurią patyrė Prancūzijos licencijas turinčios oro transporto bendrovės. Taigi nagrinėjamos pagalbos sistemos aprėptis yra proporcinga, atsižvelgiant į jos tikslą kompensuoti žalą, kurią sukėlė COVID‑19 pandemija. Nagrinėjama pagalbos sistema visų pirma padėtų išlaikyti oro transporto sektoriaus struktūrą Prancūzijos licencijas turinčioms oro transporto bendrovėms. Todėl Komisija nusprendė, kad Prancūzijos valdžios institucijos šiame etape įrodė, jog nagrinėjama pagalbos sistema neviršija žalos, kuri tiesiogiai kilo dėl COVID‑19 pandemijos krizės.

7        Taigi, atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus, ypač įsipareigojimą Komisijai perduoti ir nurodyti patvirtinti detalią metodiką, kaip ši valstybė narė ketino a posteriori ir kiekvienam pagalbos gavėjui įvertinti žalos dėl COVID‑19 pandemijos sukeltos krizės dydį, Komisija nusprendė nepateikti prieštaravimų dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos.

 Procesas ir šalių reikalavimai

8        2020 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

9        Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas taikant pagreitintą procedūrą, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 151 ir 152 straipsniais. 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Bendrasis Teismas (dešimtoji kolegija) patenkino prašymą taikyti pagreitintą bylos nagrinėjimo procedūrą.

10      2020 m. birželio 18 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį.

11      2020 m. birželio 30 d. ieškovė, vadovaudamasi Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi, pateikė motyvuotą prašymą surengti teismo posėdį.

12      2020 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Prancūzijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2020 m. liepos 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 144 straipsnio 7 dalimi, paprašė, kad Prancūzijos Respublikai nebūtų pateikti tam tikri ieškinyje, sutrumpintoje ieškinio versijoje ir jų prieduose pateikti duomenys apie rezervacijų ir numatomą keleivių skaičių. Todėl ji pateikė nekonfidencialias ieškinio, sutrumpinto ieškinio ir jų priedų versijas.

13      Dešimtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

14      2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Bendrojo Teismo dešimtosios išplėstinės kolegijos pirmininkas leido Prancūzijos Respublikai įstoti į bylą ir nusprendė laikinai perduoti jai tik ieškovės pateiktas nekonfidencialias ieškinio, sutrumpinto ieškinio ir jų priedų versijas, laukdamas galimų Prancūzijos Respublikos pastabų dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą.

15      2020 m. rugpjūčio 6 d. taikant proceso organizavimo priemonę, Prancūzijos Respublikai buvo leista pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą pagal Procedūros reglamento 154 straipsnio 3 dalį.

16      2020 m. rugpjūčio 21 d. Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą, nepateikdama prieštaravimų dėl ieškovės prašymo užtikrinti konfidencialumą.

17      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

18      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

19      Prancūzijos Respublika prašo pripažinti ieškinį nepriimtinu tiek, kiek juo siekiama užginčyti pačios pagalbos vertinimo pagrįstumą, o likusią ieškinio dalį atmesti iš esmės. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, ji prašo atmesti visą ieškinį iš esmės.

 Dėl teisės

20      Reikia priminti, kad Europos Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, turi teisę įvertinti, ar gero teisingumo vykdymo sumetimai gali pateisinti ieškinio atmetimą dėl su esme susijusių priežasčių, prieš tai neišnagrinėjęs jo priimtinumo klausimo (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 51 ir 52 punktus ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trajektna luka Split / Komisija, T‑57/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:470, 84 punktą). Todėl, visų pirma atsižvelgiant į argumentus, kuriais remiantis buvo nuspręsta šią bylą nagrinėti taikant pagreitintą procedūrą, ir į tai, koks svarbus tiek ieškovei, tiek Komisijai ir Prancūzijos Respublikai yra greitas atsakymas dėl esmės, pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio pagrįstumą, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl jo priimtinumo.

21      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas iš esmės grindžiamas nediskriminavimo dėl pilietybės ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimu, antrasis – akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta tikrinant nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumą COVID‑19 pandemijos padarytai žalai, trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas procesinių teisių, kylančių iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, pažeidimu, o ketvirtasis – pareigos motyvuoti pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo nediskriminavimo dėl pilietybės ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimu

22      Pirmąjį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro keturios dalys, t. y. SESV 18 straipsnio pažeidimas, proporcingumo principo pažeidimas, akivaizdi vertinimo klaida ir laisvės teikti paslaugas, kuri buvo nepateisinamai apribota, principo pažeidimas. Prieš pradedant jų vertinimą būtina patikrinti, ar laikomasi SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.

23      Pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą „[v]idaus rinkai neprieštarauja <…> b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti“. Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad ši nuostata susijusi su pagalbos rūšimis, kurios yra suderinamos su vidaus rinka, jei tenkina tam tikrus objektyvius kriterijus. Vadinasi, jei tenkinami šie kriterijai, tokią pagalbą Komisija privalo pripažinti suderinama su vidaus rinka ir šiuo klausimu neturi diskrecijos (2008 m. birželio 25 d. Sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies / Komisija, T‑268/06, EU:T:2008:222, 51 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Philip Morris / Komisija, 730/79, EU:C:1980:209, 17 punktą).

24      Taigi pagal šią nuostatą leidžiama kompensuoti tik tuos ekonominius nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė gaivalinės nelaimės ar kiti ypatingi įvykiai. Tam tarp ypatingo įvykio padarytos žalos ir valstybės pagalbos turi būti tiesioginis ryšys, o patirta žala turi būti įvertinta kuo tiksliau (žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Atzeni ir kt., C‑346/03 ir C‑529/03, EU:C:2006:130, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Toliau Komisija turi patikrinti, ar nagrinėjamos pagalbos priemonės buvo tinkamos naudoti, siekiant atlyginti ypatingų įvykių padarytą žalą, ir uždrausti bendro pobūdžio priemones, nepriklausančias nuo žalos, kurią, kaip teigiama, sukėlė tokie įvykiai (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija, T‑423/14, EU:T:2018:57, 38 punktą). Atitinkama valstybė narė taip pat privalo apriboti kompensacijos dydį iki tokio, koks yra būtinas nagrinėjamos priemonės gavėjų patirtai žalai atlyginti.

26      Šioje byloje neginčytina, kad COVID‑19 pandemija yra ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Ginčijamo sprendimo 29 punkte šiuo klausimu išdėstyti Komisijos sprendimų priėmimo praktikos kriterijai ir nurodoma, kaip COVID‑19 pandemija juos atitinka. Tačiau ieškovė, tam neprieštaraudama, per posėdį tvirtino, kad Komisija ir Prancūzijos Respublika savo rašytiniuose dokumentuose minėtu įvykiu laikė šios valstybės narės priimtas transporto apribojimo ir izoliavimo priemones, o ne pačią pandemiją. Iš tikrųjų, kaip atsiliepimo į ieškinį 35 punkte, kuris paaiškintas 18 išnašoje, nurodė Komisija, minėta pandemija ir priemonės, kurių Prancūzijos valdžios institucijos ėmėsi jai suvaldyti, bendrai vertinamos kaip nagrinėjamas ypatingas įvykis, kaip tai matyti iš aiškios ginčijamo sprendimo 15 ir 50 punktų formuluotės. Iš tiesų minėtos išimtinės ribojamosios priemonės, ypač atsižvelgiant į judėjimo laisvės apribojimus Prancūzijoje ir Europos Sąjungoje, yra pagrįstos tik siekiu apriboti pandemijos plitimą. Pandemija padiktavo nagrinėjamas priemones, kurios pačios darė poveikį Prancūzijos rinkoje veikiančioms oro transporto bendrovėms. Taigi priežastinis ryšys tarp ypatingo įvykio ir žalos yra nepertraukiamas. Be to, panašus požiūris matyti iš jurisprudencijos. 2008 m. birželio 25 d. Sprendime Olympiaki Aeroporia Ypiresies / Komisija (T‑268/06, EU:T:2008:222, 49 punktas) Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija teisingai priminė ypatingą 2001 m. rugsėjo 11–14 d. įvykusio Jungtinių Amerikos Valstijų oro erdvės uždarymo pobūdį ir nusprendė, kad ypatingais įvykiais laikytini ne tik patys išpuoliai, bet ir oro erdvės uždarymas.

27      Taigi SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte reikalaujamas priežastinis ryšys yra nustatytas tarp COVID‑19 pandemijos, Prancūzijos valdžios institucijų priimtų transporto apribojimo bei izoliavimo priemonių ir ekonominės žalos, kurią patyrė Prancūzijoje veikiančios oro transporto bendrovės, nes oro transportas, visų pirma keleivių (žr. ginčijamo sprendimo 35–37 punktus), Prancūzijos teritorijoje tapo beveik nebevykdomas.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmų trijų dalių, grindžiamų SESV 18 straipsnio pažeidimu, proporcingumo principo pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida

28      Šioje byloje, pirma, nagrinėjama pagalbos sistema yra aviacijos mokesčių moratoriumo suteikimas oro transporto bendrovėms, kurios turi Prancūzijos licenciją, o tai reiškia, kad jų „pagrindinė verslo vieta“ yra Prancūzijoje (žr. šio sprendimo 29 punktą). Ši sistema yra ribota trukmės atžvilgiu, nes ji susijusi su mokesčių, įprastai mokamų kas mėnesį, dydžiu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Kaip matyti iš šio sprendimo 2 punkto, sąvoka „Prancūzijos licencija“ reiškia Prancūzijos valdžios institucijų pagal Reglamento Nr. 1008/2008 3 straipsnį išduotą licenciją.

29      Antra, Reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 26 punkte pagrindinė verslo vieta apibrėžiama kaip Sąjungos oro vežėjo pagrindinė buveinė arba registruota buveinė valstybėje narėje, kurioje vykdomos Sąjungos oro vežėjo pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, įskaitant tęstinį tinkamumo skraidyti valdymą. Praktiškai pagrindinės oro vežėjo verslo vietos sąvoka atitinka šio vežėjo buveinę (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 66 punktą). Taigi tiesa, kad, kaip tvirtina ieškovė, konkrečiam juridiniam asmeniui pagal šį reglamentą leidžiama įsteigti tik vieną pagrindinę verslo vietą, todėl valstybės narės, kurios teritorijoje yra ši pagrindinė verslo vieta, valdžios institucijos gali išduoti tik vieną leidimą. Vis dėlto oro transporto bendrovė, įsteigdama kelis atskirus juridinius asmenis, pavyzdžiui, patronuojamąsias bendroves, gali gauti kelias licencijas.

30      Pateikus šiuos patikslinimus, primintina, kad pagal jurisprudenciją iš bendros Sutarties sistemos matyti, jog SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros rezultatas niekada neturi prieštarauti specialioms Sutarties nuostatoms. Todėl Komisija negali paskelbti, kad valstybės pagalba, kurios tam tikros sąlygos prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, yra suderinama su vidaus rinka. Be to, valstybės pagalbos, kurios tam tikros sąlygos pažeidžia bendruosius Sąjungos teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio principą, Komisija negali pripažinti suderinama su vidaus rinka (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 50 ir 51 punktai).

31      Šioje byloje reikia konstatuoti, kad Prancūzijos licencijos turėjimo tinkamumo kriterijus lemia skirtingą oro transporto bendrovių, kurių pagrindinė verslo vieta yra Prancūzijoje ir kurios gali pasinaudoti valstybės suteikiamu moratoriumu, ir bendrovių, turinčių tokią verslo vietą kitoje valstybėje narėje ir vykdančių skrydžius Prancūzijoje, į Prancūziją ir iš jos, remiantis laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve, kurios tokio moratoriumo gauti negali, vertinimą.

32      Darant prielaidą, kad, kaip tvirtina ieškovė, šis skirtingas vertinimas gali būti prilyginamas diskriminacijai, kaip ji suprantama pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą, reikia pažymėti, kad pagal šią nuostatą Sutarčių taikymo srityje, „nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų“, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Todėl reikia patikrinti, ar toks skirtingas vertinimas leidžiamas atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas. Toks patikrinimas reiškia, pirma, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas atitinka minėtos nuostatos reikalavimus, ir, antra, kad pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

33      Pirma, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, reikia konstatuoti, kad pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotę juo bendrai siekiama atitaisyti žalą oro transporto sektoriuje, atsiradusią dėl nagrinėjamo ypatingo įvykio. Taigi konkretus nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas yra ne išlaikyti Prancūzijos oro rinkos struktūrą, kaip teigia ieškovė (ieškinio 66 punktas), o kaip teisingai nurodo Komisija, suteikiant moratoriumą sumažinti oro transporto bendrovių, kurias labai paveikė transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės, Prancūzijos Respublikos priimtos siekiant suvaldyti COVID‑19 pandemiją, išlaidų naštą (šiuo klausimu žr. ginčijamo sprendimo 2 ir 3 punktus „Priemonės tikslas“), konkrečiai – fiskalinio sverto pagrindu atidėti dviejų nagrinėjamų aviacijos mokesčių, mokėtinų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., mokėjimą oro transporto bendrovėms, kurios turi Prancūzijos licenciją, t. y. ne nacionalinę licenciją, kaip norėtų manyti ieškovė, bet Sąjungos veiklos licenciją, išduotą Prancūzijos valdžios institucijų pagal Reglamentą Nr. 1008/2008. Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu šios transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės jau lėmė daugelio orlaivių nebenaudojimą ir kadangi ši situacija vėliau tik pablogėjo, dėl ko oro uostai Prancūzijos teritorijoje buvo uždaryti, todėl atšaukti beveik visi skrydžiai, numatyti izoliacijos piko metu, atrodo, kad tokia priemone, kaip nagrinėjama pagalbos sistema, iš tikrųjų siekiama sumažinti oro bendrovių, veikiančių nagrinėjamoje teritorijoje, dėl Prancūzijos Respublikos nustatytų transporto apribojimo ir izoliavimo priemonių patirtą žalą.

34      Reikia manyti: kadangi ypatingas įvykis, susijęs su žala, kurią siekiama atitaisyti pagal nagrinėjamą pagalbos sistemą, yra įrodytas, ir, kalbant konkrečiau, minėta sistema siekiama sumažinti išlaidų naštą oro transporto bendrovėms, kurias labai paveikė Prancūzijos Respublikos priimtos transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės, skirtos suvaldyti COVID‑19 pandemijai, nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

35      Antra, kalbant apie patikrinimą, ar pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslui pasiekti ir tenkinti SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytoms sąlygoms, reikia atkreipti dėmesį į toliau išdėstytus argumentus.

36      Pirmiausia, dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos tinkamumo reikia pažymėti, kad šios sistemos sąlygos – laikinas apmokestinimo panaikinimas suteikiant reikalavimus atitinkančioms įmonėms, t. y. toms, kurios turi Prancūzijos licenciją, moratoriumą.

37      Taigi, pirma, žala atlyginama ne paskirstant kompensaciją nuo šios žalos nukentėjusių asmenų pilietybės pagrindu, tačiau iš tiesų reikalaujama institucinio ryšio su žalos, kurią sukėlė transporto apribojimai ir izoliavimo priemonės, atsiradimo vieta, t. y. pagrindine verslo vieta, nes nagrinėjamos pagalbos sistemos reikalavimų atitikties kriterijus yra Prancūzijos licencijos išdavimas, o tai leidžia daryti prielaidą, kad pagrindinė oro transporto bendrovės verslo vieta yra Prancūzijoje. Antra, šis ryšys iš tikrųjų yra laikinas, nes, kaip ieškinio 59 punkte nurodo ieškovė, nėra lengva gauti kitos valstybės narės licenciją, kadangi oro transporto bendrovė turi ne tik perkelti pagrindinę verslo vietą, bet ir pateikti naują prašymą išduoti veiklos licenciją, o paslaugų teikimas gali būti bet kada nutrauktas. Taigi normalu, kad atitinkama valstybė narė siekia užsitikrinti nuolatinę nagrinėjamos pagalbos sistemos kriterijus atitinkančių oro transporto bendrovių veiklą, kad jos galėtų būti Prancūzijos teritorijoje ir įvykdyti atidėtų mokesčių mokėjimų įsipareigojimus, kad mokestinių pajamų praradimas vidutiniu laikotarpiu būtų kuo mažesnis. Prancūzijos licencijos turėjimo kriterijus, kiek jis reiškia, kad pagrindinė oro transporto bendrovių verslo vieta yra Prancūzijos teritorijoje, leidžia užtikrinti tam tikrą šių bendrovių buvimo toje teritorijoje pastovumą, bent jau administraciniu ir finansiniu aspektais, kad pagalbą teikiančios valstybės narės valdžios institucijos galėtų tikrinti, kaip pagalbos gavėjai ją naudoja, o to nebūtų buvę, jei Prancūzijos Respublika būtų patvirtinusi kitą kriterijų, leidžiantį Prancūzijos teritorijoje pagal kitos valstybės narės išduotą licenciją veikiančias oro transporto bendroves, pavyzdžiui, ieškovę, pripažinti atitinkančiomis reikalavimus, nes tokių bendrovių paslaugų teikimas dėl jų pobūdžio yra dar labiau neaiškus dėl savo trukmės, kadangi gali greitai, jeigu ne staiga, nutrūkti.

38      Antra, pagalbos suteikimo tvarka, kuri yra mokestinio pobūdžio, atspindi Prancūzijos valdžios institucijų galimybę ir pareigą atlikti finansinę pagalbos gavėjų kontrolę. Tokia galimybė ir pareiga egzistuoja tik tų oro transporto bendrovių atžvilgiu, kurios turi Prancūzijos licenciją, nes, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 46 punkte, tik Prancūzijos valdžios institucijos yra kompetentingos stebėti šių bendrovių finansinę padėtį, laikydamosi įpareigojimų, kylančių, be kita ko, iš Reglamento Nr. 1008/2008 5 straipsnio ir 8 straipsnio 2 dalies. Minėtame sprendimo punkte nustatyta, kad nagrinėjama pagalbos sistema „taip pat numato, kad įmonės-pagalbos gavėjos komercinius nuostolius a posteriori įvertina ir apskaičiuoja Civilinės aviacijos generalinis direktoratas, remdamasis patvirtintomis ir audituotomis 2020 m. veiklos ataskaitomis, kurias pateikia kiekviena pagalbą gaunanti oro transporto bendrovė“, ir kad „[p]agalbos suteikimas priklauso nuo to, ar viešojo oro transporto įmonės pateikia patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus apskaičiuoti žalą“. Kita vertus, pagal minėtą reglamentą Prancūzijos valdžios institucijos neturi jokių įgaliojimų stebėti oro transporto bendrovių, neturinčių Prancūzijos licencijos, finansinės padėties.

39      Trečia, nors tiesa, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog praktiškai pagrindinės verslo vietos sąvoka atitinka pagrindinės buveinės sąvoką (žr. šio sprendimo 29 punktą) ir kad pagrindinės buveinės vieta gali būti pakeista gana greitai, negalima pamiršti, kad Reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 26 punkte pateikiami kiti patikslinimai, visų pirma susiję su tuo, kad tęstinio tinkamumo skraidyti valdymas turi būti vykdomas pagrindinėje verslo vietoje, t. y. šiuo atveju – Prancūzijoje. Šį argumentą patvirtina Reglamento Nr. 1008/2008 5 straipsnis (susijęs su finansinėmis sąlygomis išduoti licenciją oro susisiekimui vykdyti), 7 straipsnis (susijęs su geros reputacijos įrodymu) arba 8 straipsnis (susijęs su licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimu). Šiose nuostatose nustatyti abipusiai teisiniai įpareigojimai tarp Prancūzijos licenciją turinčių oro transporto bendrovių ir Prancūzijos valdžios institucijų, taigi specifinis ir stabilus jų tarpusavio ryšys, kuris deramai atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas, pagal kurias reikalaujama, kad suteikta pagalba atitaisytų ypatingų įvykių padarytą žalą. Be to, šio ryšio su atitinkama valstybe nare praradimas dėl pagrindinės verslo vietos perkėlimo į kitą valstybę narę negali įvykti vien dėl paprasto pagrindinės buveinės pakeitimo, nes, kaip pati ieškovė pažymi ieškinio 59 punkte, oro transporto bendrovė, be kita ko, turi imtis visų administracinių veiksmų toje kitoje valstybėje narėje, kad gautų naują veiklos licenciją ir įvykdytų visas tam tikslui būtinas sąlygas, nes tai, kad pripažinta jos nauja pagrindinė verslo vieta, yra tik vienas aspektas.

40      Taigi nėra jokios abejonės, kad priimdama šį kriterijų Prancūzijos Respublika iš esmės siekė užsitikrinti, kad egzistuotų ilgalaikis oro transporto bendrovių, kurios naudojasi moratoriumu, ryšys su ja, kurį atspindi svarbaus teisės subjekto, t. y. pagrindinės šių bendrovių verslo vietos, įsteigimas jos teritorijoje; tokio ryšio nebūtų su bendrovėmis, veikiančiomis pagal kitos valstybės narės išduotą licenciją, nes tokioms bendrovėms netaikoma Prancūzijos valdžios institucijų finansinė ir geros reputacijos kontrolė, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1008/2008, ir nėra tokio stabilaus ir specifinio abipusio ryšio tarp tos valstybės narės ir bendrovių, turinčių jos išduotą veiklos licenciją.

41      Taigi, apribodama pagalbos suteikimą tik toms oro transporto bendrovėms, kurios turi Prancūzijos licenciją, dėl pastovių ir abipusių ryšių, kurie jas sieja su Prancūzijos ekonomika, nagrinėjama pagalbos sistema yra tinkama tikslui – atitaisyti ypatingo įvykio padarytą žalą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą – pasiekti.

42      Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė klaidingai teigia, jog, turint omenyje tai, kad jos pagrindinė verslo vieta yra Airijoje, ji užima reikšmingą keleivių pervežimo iš Prancūzijos ir į ją rinkos dalį – apie 7 %, šioje valstybėje yra trečioji pagal dydį oro transporto bendrovė ir nuo 1997 m. priklauso Prancūzijos aviacijos rinkos struktūrai (ieškinio 66 punktas), Komisija padarė vertinimo klaidą, neįtraukdama tokių oro transporto bendrovių, kaip ieškovė, nes atitinkama valstybė narė neturi priemonių, leidžiančių atlikti patikrinimus, aprašytus ginčijamo sprendimo 46 punkte, bendrovių, veikiančių pagal kitos valstybės narės išduotą licenciją, atžvilgiu. Be to, ši rinkos dalis susijusi tik su keleivių vežimu oro transportu, neįtraukiant krovinių vežimo, ir pagal savo pobūdį yra siejama su laikotarpiu iki ypatingo įvykio, o pagal šio sprendimo 24 punkte nurodytą jurisprudenciją patirtą žalą reikia įvertinti kuo tiksliau.

43      Ketvirta, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumą, reikia manyti, kad taikydama Prancūzijos licencijos kriterijų atitinkama valstybė narė, atsižvelgusi, kaip teisingai pabrėžia Komisija, į tai, kad ištekliai, kuriuos atitinkama valstybė narė gali skirti, yra riboti, leido pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema toms oro transporto bendrovėms, kurias labiausiai paveikė šios valstybės priimtos transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės, kurios dėl savo pobūdžio turėjo poveikį jos teritorijoje. Kaip atsiliepime į ieškinį teigia Komisija, 2019 m. Air France vykdė 98,83 % savo skrydžių Prancūzijoje, iš Prancūzijos ir į ją, Transavia.com – 97,05 %, o Hop!, Aigle Azur, Air Corsica, Corsair, XL Airways France ir kt. – 100 %. Ir atvirkščiai, skrydžiai Prancūzijoje, į Prancūziją ir iš jos sudarė tik gerokai mažesnę kitų bendrovių veiklos dalį, t. y. easyJet atveju – 22,99 %, ieškovės atveju – 8,3 %, Vueling airlines atveju – 18,93 % ir t. t.

44      Šie duomenys rodo, kad reikalavimus atitinkančios oro transporto bendrovės buvo paveiktos proporcingai daug stipriau nei ieškovė, kurios, atsižvelgiant į paskutinius pateiktus duomenis, skrydžių Prancūzijoje, į Prancūziją ir iš jos veikla sudarė tik 8,3 % visos jos veiklos, o kai kurių reikalavimus atitinkančių bendrovių – 100 %.

45      Penkta, ieškovė pateikia alternatyvios pagalbos sistemos pasiūlymą, pagrįstą atitinkamomis oro transporto bendrovių rinkos dalimis. Per teismo posėdį ji taip pat nurodė kitus galimus kriterijus, pavyzdžiui, pervežamų keleivių skaičių ar maršrutus.

46      Vis dėlto, remiantis jurisprudencija, Komisija neprivalo abstrakčiai spręsti dėl visų alternatyvių priemonių, kurios gali būti numatytos, nes, nors atitinkama valstybė narė turi išsamiai nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimta nagrinėjama pagalbos sistema, visų pirma nustatytų tinkamumo kriterijų motyvus, ji neturi įrodyti, kad jokia kita įsivaizduojama, iš esmės hipotetinė, priemonė iš tikrųjų nebūtų tinkama geriau užtikrinti siekiamą tikslą. Jei šiai valstybei narei tokios pareigos nenustatyta, ieškovė negali pagrįstai prašyti Bendrojo Teismo įpareigoti Komisiją vietoje nacionalinių valdžios institucijų atlikti šią teisės aktų analizės užduotį, kad išnagrinėtų visas galimas alternatyvias priemones (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47      Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad dėl šio sprendimo 37–41 punktuose nurodytų priežasčių nagrinėjamos pagalbos sistemos išplėtimas bei taikymas ir bendrovėms, kurios nėra įsteigtos Prancūzijoje, neleistų taip tiksliai ir išvengiant per didelės kompensacijos rizikos pasiekti šios sistemos tikslo, nes, kaip pabrėžta šio sprendimo 42 punkte, reikalavimas atsižvelgti į visos Prancūzijos oro transportą, jo įvairovę ir trukmę nebūtų taip gerai užtikrintas, jei būtų priimti ieškovės pasiūlyti kriterijai, todėl Komisija teisingai nusprendė jų nepatvirtinti.

48      Taigi, koncentruojant nagrinėjamą pagalbos sistemą į vieną iš labiausiai transporto apribojimo ir izoliavimo priemonėmis paveiktų ekonomikos sektorių, t. y. oro transporto sektorių, ir šiame sektoriuje akcentuojant Prancūzijos licenciją turinčias oro transporto bendroves, atitinkama valstybė narė įvykdė šio sprendimo 32 punkte primintą jurisprudencijoje nustatytą reikalavimą, o Komisija neprivalėjo skirti sankcijos už tokį ribų nustatymą, su sąlyga, kad šio tinkamumo kriterijaus pasirinkimas leido užtikrinti atitinkamos pagalbos sistemos proporcingumą.

49      Vadinasi, ginčijamame sprendime Komisija patvirtino pagalbos sistemą, kuria veiksmingai siekiama atlyginti ypatingo įvykio, kurį lėmė COVID‑19 pandemija, sukeltą žalą, o transporto ribojimo ir izoliavimo priemonės, kurias Prancūzijos Respublika priėmė siekdama suvaldyti šią pandemiją, kiek tai susiję su pagalbos suteikimo tvarka, neviršija to, kas būtina minėtos sistemos tikslui pasiekti. Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 32 punkte primintus principus, reikia konstatuoti, kad padariniai, kuriuos ši sistema sukelia dėl to, kad Prancūzijos valdžios institucijos apribojo jos taikymo sritį tik oro transporto bendrovėmis, kurios turi Prancūzijos licenciją, nepažeidžia SESV 18 straipsnio pirmos pastraipos vien dėl to, kad ji sudaro palankesnes sąlygas oro transporto bendrovėms, kurių pagrindinė verslo vieta yra Prancūzijos teritorijoje.

50      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimus ir kad pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

51      Vadinasi, reikia atmesti pirmojo ieškinio pagrindo pirmas tris dalis, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Komisijos ginčijamo ieškinio A.3.1 ir A.3.2 priedų, kuriuose pateikiamos ieškovės ekspertų parengtos ataskaitos, priimtinumo.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos laisvės teikti paslaugas, kuri buvo nepateisinamai apribota, principo pažeidimu

52      Ieškovė primena, pirma, kad laisvės teikti paslaugas apribojimas yra teisėtas, jeigu jis pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, nediskriminacinis, būtinas ir proporcingas siekiamam bendrojo intereso tikslui, ir, antra, šios sąlygos yra kumuliacinės, o apribojimas tampa nepateisinamas, jei bent viena jų neįvykdoma. Taip yra šios bylos atveju. Nagrinėjama pagalbos sistema visų pirma yra diskriminacinė, nes pagal ją oro transporto bendrovės vertinamos skirtingai, atsižvelgiant į valstybę narę, kuri išdavė Sąjungos veiklos licenciją, nors visos Prancūzijoje veikiančios Sąjungos oro transporto bendrovės patyrė žalą dėl COVID‑19 pandemijos, kurią nagrinėjama pagalbos sistema siekiama atitaisyti, ir jos visos yra oro transporto sektoriaus struktūros, kurią minėta sistema siekiama išsaugoti, dalis. Be to, nagrinėjama pagalbos sistema nėra proporcinga, nes viršija tai, kas būtina jos tikslui pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad šis tikslas – atitaisyti COVID‑19 pandemijos padarytą žalą ir išsaugoti oro transporto sektoriaus struktūrą – galėtų būti pasiektas nepažeidžiant laisvės teikti paslaugas, jeigu šia pagalba galėtų pasinaudoti visos Prancūzijoje veikiančios oro transporto bendrovės, nepaisant to, kuri valstybė narė išdavė Sąjungos veiklos licenciją, paprasčiausiai atsižvelgiant į jų bendrą indėlį į su nagrinėjama pagalbos sistema susijusius mokesčius.

53      Galiausiai bendrojo intereso tikslas kompensuoti dėl COVID‑19 pandemijos patirtus oro transporto sektoriaus nuostolius, siekiant išsaugoti jo struktūrą, nelėmė būtinybės suteikti pagalbą tik toms oro transporto bendrovėms, kurios turi Prancūzijos licenciją, nes oro transporto bendrovės, Prancūzijoje vykdančios skrydžius pagal kitos valstybės narės išduotą licenciją, šiuo požiūriu yra ne mažiau svarbios oro transporto sektoriaus struktūrai Prancūzijoje ir visoje Sąjungoje. Kita vertus, pagalba nacionalinėms oro transporto bendrovėms lemtų vidaus rinkos suskaidymą ir konkurentų iš kitų valstybių narių pašalinimą, susilpnintų konkurenciją, padidintų COVID‑19 pandemijos sukeltą žalą, galiausiai pakenktų oro transporto sektoriaus struktūrai, kurią nagrinėjama pagalbos sistema turi išsaugoti, ir apribotų Sąjungos vežėjų teises laisvai teikti oro transporto paslaugas vidaus rinkoje, nepaisant to, kuri valstybė narė išdavė jų licenciją.

54      Pirmiausia, kiek ieškovė savo argumentus grindžia diskriminacija, kylančia iš nagrinėjamos pagalbos sistemos, ir šiai sistemai būdingu neproporcingumu, reikia pateikti nuorodą į trijų pirmų pirmojo ieškinio pagrindo dalių nagrinėjimą.

55      Kiek tai susiję su SESV 56 straipsniu, reikia konstatuoti, kad pagal SESV 58 straipsnio 1 dalį laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antraštinės dalies, t. y. SESV VI antraštinės dalies, nuostatos. Taigi pirminėje teisėje laisvei teikti paslaugas transporto srityje nustatyta speciali teisinė tvarka (2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 36 punktas). Todėl SESV 56 straipsnis netaikomas oro transporto srityje (2011 m. sausio 25 d. Sprendimo Neukirchinger, C‑382/08, EU:C:2011:27, 22 punktas).

56      Taigi oro susisiekimo paslaugų liberalizavimo priemonių galima imtis tik SESV 100 straipsnio 2 dalies pagrindu (2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 38 punktas). Remdamasis minėta nuostata Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė Reglamentą Nr. 1008/2008, kuriuo būtent siekiama nustatyti laisvės teikti paslaugas principo taikymo oro transporto sektoriuje sąlygas (pagal analogiją žr. 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Stylianakis, C‑92/01, EU:C:2003:72, 23 ir 24 punktus). Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, jog šis reglamentas buvo pažeistas.

57      Bet kuriuo atveju, nors tiesa, kad dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos taikymo srities apibrėžimo ieškovė neturi galimybės naudotis nagrinėjamu Prancūzijos suteikiamu mokesčių surinkimo moratoriumu, ji neįrodo, kaip tai gali atgrasyti ją nuo paslaugų teikimo vykdant skrydžius iš Prancūzijos ir į ją. Ieškovė nenurodė faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjama pagalbos sistema turėtų ribojamąjį poveikį, viršijantį tas priemones, dėl kurių atsirado SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, tačiau kurios, kaip buvo nuspręsta nagrinėjant tris pirmąsias pirmojo ieškinio pagrindo dalis, vis dėlto yra būtinos ir proporcingos ypatingo įvykio – pandemijos – sukeltai žalai atitaisyti, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimais.

58      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad negalima pritarti nė vienai pirmojo ieškinio pagrindo daliai, todėl šis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida, kurią Komisija padarė, kai nagrinėjo pagalbos proporcingumą, atsižvelgdama į COVID19 krizės padarytą žalą

59      Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad Komisija tinkamai neįvertino pagalbos gavėjams suteikto pranašumo vertės, taigi padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

60      Šiuo klausimu ieškovė visų pirma primena, kad ginčijamame sprendime Komisija įvertino pagalbos dydžio proporcingumą, atsižvelgdama į COVID‑19 krizės padarytą žalą, ir padarė išvadą, kad pagalbos sumos dydis yra 29,9 mln. EUR. Ši suma buvo apskaičiuota taip, kad atspindėtų palūkanas, kurias pagalbos gavėjai būtų turėję sumokėti tam, kad gautų grynųjų pinigų sumą, lygią mokesčių, kurių mokėjimas dėl pagalbos buvo atidėtas, sumai. Toks samprotavimas akivaizdžiai klaidingas dėl dviejų aspektų.

61      Pirma, iš ginčijamo sprendimo 47 punkto matyti, kad Komisijos atliekamas pagalbos dydžio apskaičiavimas grindžiamas Euribor (Euro interbank offered rate) orientacinės palūkanų normos, padidintos 1 000 bazinių punktų, taikymu, kuris, remiantis jos Komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008, p. 6), atitinka prielaidą, kad paskolos gavėjui, kurio kreditingumas priklauso reitingo kategorijai „Blogas ir (arba) finansiniai sunkumai (CCC ir žemiau)“, suteikiama paskola rinkos kursu, taikant žemą turto įkeitimo lygį. Ieškovė pažymi, kad, pirma, šis apskaičiavimas grindžiamas neįrodyta prielaida, jog rinkoje vis dar yra kreditorių, kurie dabartinėmis aplinkybėmis būtų pasiruošę tokiomis palūkanų normomis skolinti grynuosius pinigus pagalbos reikalavimus atitinkančioms oro transporto bendrovėms, ir, antra, kad Komisija nepaaiškina, kodėl ši prielaida yra pagrįsta. Be to, anot ieškovės, kita įtikinama prielaida yra ta, kad joks rinkoje veikiantis kreditorius nebūtų pagalbos gavėjams suteikęs grynųjų pinigų pagal nagrinėjamą pagalbos sistemą, o tai pagal suformuotą Komisijos sprendimų priėmimo praktiką reikštų, kad pagalbos suma, atsižvelgiant į kompensacijos tikslus, yra tokio paties dydžio kaip ir suteiktų grynųjų pinigų nominali suma. Šiuo pagrindu realus kompensacijos dydis, į kurį reikia atsižvelgti, būtų daug didesnis ir siektų 200,1 mln. EUR.

62      Antra, atlikdama kompensacijos dydžio apskaičiavimą Komisija atsižvelgė į su apyvartinėmis lėšomis susijusį pranašumą, tačiau nepaisė kito pranašumo, suteikto nagrinėjamos pagalbos sistemos gavėjams, t. y. konkurencinio pranašumo, atsirandančio dėl diskriminacinio pagalbos pobūdžio, nes naudotis nagrinėjama pagalbos sistema leidžiama tik oro transporto bendrovėms, turinčioms Prancūzijos Respublikos išduotą Sąjungos veiklos licenciją. Iš tiesų dėl šio pranašumo jos galėtų gauti daugiau apyvartinių lėšų būtent tada, kai oro eismas bus atnaujintas, t. y. tuomet, kai, kaip tikimasi, baigsis krizė, kilusi dėl COVID‑19 pandemijos, o tai būtų nenaudinga jų konkurentams, kurie ir toliau turės mokėti tokius pačius mokesčius. Taigi šis konkurencinis pranašumas taip pat yra vertingas ir pagalbos gavėjų atžvilgiu pasireiškia didesnių rinkos dalių nei tos, kurias jie galėtų užimti kitu atveju, įgijimu.

63      Taigi, ieškovės teigimu, Komisija netinkamai išnagrinėjo žalos kompensacijos tinkamumą, nes vienas iš žalos ir jos kompensavimo palyginimo elementų yra nepakankamai įvertintas. Be to, ginčijamo sprendimo išvadoje nustatytos lėšų susigrąžinimo sąlygos negali ištaisyti šios spragos, nes jose nenurodoma pagalbos gavėjams suteikto konkurencinio pranašumo vertė.

64      Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, nesutinka su šiais argumentais.

65      Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į pastabas, pateiktas atsakant į pirmąjį ieškinio pagrindą dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumo (žr. šio sprendimo 35–49 punktus).

66      Toliau, kalbant apie antrojo ieškinio pagrindo pirmą dalį, susijusią su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu tiek, kiek nustatydama nagrinėjamos pagalbos sistemos dydį Komisija atsižvelgė tik į nominalią sumą, susidariusią dėl mokesčių atidėjimo dėl moratoriumo, o tai reiškia, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos dydis viršija dėl ypatingo įvykio patirtą žalą, reikia pažymėti toliau nurodytus argumentus.

67      Visų pirma ieškovė nenurodo, kad mokesčių atidėjimas dėl moratoriumo susijęs tik su aviacijos mokesčiais, o ne su visais mokesčiais, kuriuos turi mokėti reikalavimus atitinkančios oro transporto bendrovės. Kadangi tokie mokesčiai, kaip antai pelno mokestis, 2020 m. mokami už 2019 m. veiklos rezultatus, bendrovės, kurios atitinka nagrinėjamos pagalbos sistemos reikalavimus ir kurios apmokestinamos Prancūzijoje dėl to, kad ten yra jų pagrindinė verslo vieta, turi ir toliau mokėti tam tikrus mokesčius, kurie netaikomi ieškovei, nes ji veikia kaip paslaugų teikėja, įsisteigusi kitoje valstybėje narėje, arba pasinaudodama įsisteigimo laisve.

68      Antra, kaip Komisija teigia ginčijamame sprendime, nagrinėjamos pagalbos sistemos gavėjų dėl ypatingo įvykio patirtos žalos dydis nominalia verte greičiausiai yra didesnis nei bendra nagrinėjamos pagalbos sistemos nominali vertė (maždaug 680 mln. EUR, palyginti su 200,1 mln. EUR), todėl galima kompensacijos permoka turi būti aiškiai atmesta.

69      Trečia, net jei ieškovė teisingai nurodo galimą bankų nenorą arba bet kuriuo atveju didelį atsargumą pandemijos kontekste, ji negali pagrįstai teigti, kad bankai visiškai neteikia paskolų. Be to, kad, kaip teisingai primena Komisija, įrodinėjimo našta tenka ieškovei, kuri turi įrodyti, jog Komisijos atliktas vertinimas neįtikinamas, reikia konstatuoti, kad teiginys, jog reikalavimus atitinkančioms oro transporto bendrovėms nebus suteikiama jokių paskolų, yra visiškai hipotetinis. Galbūt šis teiginys yra teisingas vienos ar kitos oro transporto bendrovės, kuriai skirta nagrinėjama pagalbos sistema, atžvilgiu, tačiau jis negali būti taikomas bendrai ir bet kuriuo atveju be jokių jį patvirtinančių įrodymų. Labiau tikėtina, kad bankai bus linkę tokias bendroves remti, suteikdami joms paskolas mažesnėmis palūkanomis. Šiomis aplinkybėmis Komisijos taikyta prielaida dėl paskolų, padidintų atsižvelgiant į didžiausią maržą, nustatytą Komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (1 000 bazinių punktų), esant situacijai, kai paskolos gavėjo kreditingumo reitingas yra blogas ir jis turi mažą užstatą, atrodo apdairi ir tinkama. Taigi Komisija šiuo klausimu nepadarė vertinimo klaidos.

70      Bet kuriuo atveju argumentui, kad oro transporto bendrovių, kurių pagrindinė verslo vieta yra Prancūzijoje, patirtos žalos dėl ypatingo įvykio, kurį sukėlė COVID‑19 pandemija, dydis gali būti pervertintas suteikiant aviacijos mokesčių moratoriumą, negalima pritarti vien dėl šio sprendimo 68 punkte nurodytų priežasčių, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjamos pagalbos sistemos dydis vertinamas skaičiuojant padidėjusias su šiais mokesčiais susijusios sumos palūkanas pagal mokėjimo atidėjimo trukmę, t. y. 29,9 mln. EUR, ar taikoma visa jos nominali vertė, t. y. 200,1 mln. EUR. Be to, priimtomis ir ginčijamo sprendimo 46 punkte primintomis kontrolės priemonėmis siekiama būtent užkirsti kelią bet kokiai pernelyg didelės kompensacijos rizikai ir jų nebuvo galima taikyti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų teikėjams – tokiems, kaip ieškovė.

71      Taip pat reikia pridurti, kad Komisija, pripažindama nagrinėjamą pagalbos sistemą suderinama su vidaus rinka, atsižvelgė į Prancūzijos Respublikos įsipareigojimus pateikti jai metodiką, o tai leidžia papildomai užtikrinti, kad bus išvengta bet kokios per didelės kompensacijos rizikos.

72      Taigi antrojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

73      Kalbant apie antrojo ieškinio pagrindo antrą dalį, pakanka nurodyti, kaip tai daro Komisija, kad jai negalima pritarti, nes ji prieštarauja Europos Sąjungos teismų jurisprudencijai, susijusiai su pagalbos dydžio nustatymu, ir pranašumo vertinimo požiūriu, ir neteisėtos bei vidaus rinkai prieštaraujančios pagalbos sumos susigrąžinimo požiūriu. Iš tikrųjų į „antrinius“ pranašumus, kurie yra pernelyg hipotetiniai ir per sudėtingi, kad būtų galima juos tiksliai nustatyti, nereikia atsižvelgti, o to ieškovė negalėjo nežinoti, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Komisija / Aer Lingus ir Ryanair Designated Activity (C‑164/15 P ir C‑165/15 P, EU:C:2016:990, 90–92 punktai).

74      Dėl visų šių priežasčių antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

75      Grįsdama ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovė primena, kad Komisija turi pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą ir kad šios pareigos pažeidimas pagrindžia ginčijamo sprendimo panaikinimą. Be to, pagal minėtą nuostatą Komisija turi „aiškiai ir nedviprasmiškai“ atskleisti motyvus, kuriais remiantis buvo priimta nagrinėjama priemonė, kad ir suinteresuotosios šalys, ir kompetentingas Sąjungos teismas suprastų priežastis, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas aktas. Ši pareiga motyvuoti nagrinėjamu atveju yra dar svarbesnė, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, suteikiančios suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti savo argumentus.

76      Pirmiausia, pareigos motyvuoti Komisija neįvykdė, pirma, neįvertinusi, ar pagalba buvo nediskriminacinė ir ar ji nepažeidė laisvės teikti paslaugas principo, antra, net glaustai neįvertinusi oro transporto bendrovių, kurioms gali būti suteikta pagalba, konkurencinio pranašumo ir, trečia, nepateikusi motyvų dėl pagalbos dydžio apskaičiavimo.

77      Antra, Komisija taip pat neįvykdė pareigos pateikti tinkamus motyvus. Ginčijamame sprendime pripažįstama, kad mokesčius, kuriems pagalbos priemone suteikiamas moratoriumas, taip pat turi mokėti oro transporto bendrovės, kurių Sąjungos veiklos licenciją išdavė kita valstybė narė, tačiau nurodyta, kad ši aplinkybė neturi įtakos jos nediskriminaciniam pobūdžiui, nes priemone aiškiai siekiama kompensuoti žalą, kurią patyrė oro transporto bendrovės, turinčios Prancūzijos Respublikos išduotas veiklos licencijas. Tai būtų prieštaringa, nes prilygtų tvirtinimui, kad pagalba nėra diskriminacinė, nes jos pagrindinis tikslas yra diskriminuoti. Be to, ginčijamo sprendimo 23 išnašoje pateikta nuoroda į precedentą, suformuotą 2002 m. kovo 12 d. Komisijos sprendime byloje N 854/2001 – Jungtinė Karalystė – Pagalba oro transporto bendrovėms dėl oro erdvės uždarymo, yra tik nesėkmingas bandymas rasti teisinį pagrindą, kuris nuo pat pradžių būtų iš esmės klaidingas. Taigi Komisijos argumentų arba nėra, arba jie tautologiniai ar prieštaringi. Iš tiesų deklaruotų tikslų tarpusavio prieštaravimas, t. y. siekio atitaisyti žalą, kurią sukėlė COVID‑19 pandemija, ir siekio išsaugoti oro transporto sektoriaus struktūrą oro transporto bendrovėms, kurių veiklos licencija buvo išduota Prancūzijoje, ir neproporcingos bei neproduktyvios priemonės šiems tikslams pasiekti, t. y. diskriminacinės pagalbos suteikimas, neleidžia suinteresuotiesiems asmenims ir Bendrajam Teismui suprasti, koks buvo nagrinėjamos valstybės pagalbos priemonės tikslas, išskyrus tai, kad pagalbos sistema netaikoma oro transporto bendrovėms, turinčioms kitų valstybių narių nei Prancūzijos Respublika išduotą Sąjungos veiklos licenciją.

78      Komisija ginčija šiuos argumentus. Prancūzijos Respublika šiuo klausimu nurodo atsiliepimą į ieškinį.

79      Pirma, nors pagal SESV 296 straipsnio 2 dalį reikalaujami Sąjungos akto motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė nagrinėjamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti priežiūrą, vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Be to, pareigos motyvuoti laikymąsi reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą, ir į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą (žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo American Express, C‑304/16, EU:C:2018:66, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šioje byloje aplinkybės yra susijusios su pandemija ir ypatinga skuba; tokiomis aplinkybėmis Komisija išnagrinėjo priemones, apie kurias jai pranešė valstybės narės, ir priėmė su šiomis priemonėmis susijusius sprendimus, įskaitant ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu iš šio sprendimo 1 ir 3 punktų matyti, kad nuo pranešimo apie nagrinėjamą pagalbos sistemą iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo tik septynios dienos.

80      Nepaisant tokių išimtinių aplinkybių, reikia pažymėti, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas apima 53 punktus ir leidžia aiškiai suprasti faktines ir teisines priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė nepateikti prieštaravimų dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos.

81      Antra, skaičiais išreikšti duomenys, kuriais remiantis nustatomas nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas ir būdas jį pasiekti (aviacijos mokesčių moratoriumas oro transporto bendrovėms, kurios turi Prancūzijos licenciją), yra tiksliai išdėstyti. Visų pirma atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 3 punkto formuluotę reikia pažymėti, kad ieškovė negalėjo suklysti dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslo. Kalbant apie teiginį, kad neįmanoma nustatyti minėtos pagalbos sistemos dydžio, pabrėžtina, kad šis teiginys neturi faktinio pagrindo dėl Komisijos paaiškintų priežasčių, būtent, kad ginčijamo sprendimo 47 punkte ir 22 išnašoje, siejamuose su jo 7 ir 8 punktais, pateikiamos aiškios priežastys, leidžiančios nustatyti 29,9 mln. EUR sumą.

82      Trečia, kalbant apie motyvus, susijusius su „antriniais“ pranašumais, pažymėtina, kad Komisija šiuo klausimu neturėjo jokios pareigos, nes šių pranašumų nereikėjo išnagrinėti siekiant nustatyti pagalbos dydį.

83      Ketvirta, kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu, minėto sprendimo motyvus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šioje nuostatoje įtvirtintų sąlygų laikymąsi. Ginčijamo sprendimo motyvai rodo kruopštų jurisprudencijoje nustatytų sąlygų laikymąsi, kalbant ir apie įvykio pripažinimą „ypatingu“, ir apie priežastinio ryšio tarp šio įvykio ir nagrinėjamos pagalbos sistemos gavėjų patirtos žalos nagrinėjimą.

84      Taigi, kadangi ginčijamame sprendime Komisija nurodė priežastis, dėl kurių nagrinėjama pagalbos sistema atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas, visų pirma tai, kodėl su Prancūzijos licencijos turėjimu susijęs tinkamumo kriterijus buvo būtinas, tinkamas ir proporcingas, ji įvykdė pareigą motyvuoti.

85      Vadinasi, reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo procesinių teisių, kylančių iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, pažeidimu

86      Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovės procesinių teisių apsauga dėl to, kad Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, nepaisant tariamai egzistuojančių didelių abejonių, iš tikrųjų yra papildomas, skirtas tam atvejui, jei Bendrasis Teismas nenagrinėtų paties pagalbos vertinimo pagrįstumo. Iš tiesų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tokiu pagrindu siekiama leisti suinteresuotajai šaliai pateikti ieškinį, remiantis šiuo statusu, ir jis būtų priimtinas pagal SESV 263 straipsnį, nors kitu atveju būtų atmestas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 48 punktą ir 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / Scheucher-Fleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 44 punktą). Bendrasis Teismas išnagrinėjo du pirmuosius ieškinio pagrindus, susijusius su pačios pagalbos vertinimo pagrįstumu, todėl šis pagrindas netenka juo siekiamo tikslo.

87      Be to, reikia konstatuoti, kad šio pagrindo turinys nėra savarankiškas. Iš tiesų, kiek tai susiję su tokiu ieškinio pagrindu, ieškovas, siekdamas, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias jis turi per oficialią tyrimo procedūrą, gali remtis tik tokiais pagrindais, kuriais galima įrodyti, kad, vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo arba galėjo turėti preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 35 punktą ir 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą), pavyzdžiui, dėl per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamo ar neišsamaus pobūdžio arba trečiųjų šalių skundų. Reikia pažymėti, kad trečiajame ieškinio pagrinde glaustai pakartojami pirmajame ir antrajame ieškinio pagrinduose pateikti argumentai, nenurodant konkrečių įrodymų, susijusių su galimais dideliais sunkumais.

88      Dėl šių priežasčių reikia konstatuoti: kadangi Bendrasis Teismas išnagrinėjo minėtus ieškinio pagrindus iš esmės, šio pagrindo pagrįstumo nagrinėti nereikia.

89      Taigi reikia atmesti visą ieškinį iš esmės, kartu nusprendžiant užtikrinti konfidencialumą, kaip to prašė ieškovė, nes Prancūzijos Respublika nepateikė jokių prieštaravimų šiuo klausimu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

90      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.

91      Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Ryanair DAC padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.

3.      Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

Kornezov

Buttigieg

Kowalik-Bańczyk

 

      Hesse

Paskelbta 2021 m. vasario 17 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.