Sujungtos bylos T‑458/09 ir T‑171/10

Slovak Telekom a.s.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo prašoma pateikti informaciją – Prašomos informacijos reikalingumas – Gero administravimo principas – Pareiga motyvuoti – Proporcingumas“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Komisijos įgaliojimai – Teisė prašyti informacijos, susijusios su laikotarpiu, buvusiu prieš atitinkamai valstybei įstojant į Sąjungą

(EB 82 straipsnis; SESV 102 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 ir 3 dalys)

2.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Komisijos įgaliojimai – Teisė prašyti informacijos, susijusios su laikotarpiu, buvusiu prieš atitinkamai valstybei įstojant į Sąjungą – Svarbi informacija

(EB 82 straipsnis; SESV 102 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalis)

3.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Komisijos įgaliojimai – Teisė prašyti informacijos, susijusios su laikotarpiu, buvusiu prieš atitinkamai valstybei įstojant į Sąjungą – Gero administravimo principo pažeidimas – Nebuvimas

(EB 82 straipsnis; SESV 102 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Prašymo teisinių pagrindų ir tikslo nurodymas – Apimtis

(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis)

5.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Sąlygos

(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnis)

1.      Per procedūrą dėl Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo, siekiant apsaugoti Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies veiksmingumą, Komisija turi teisę įpareigoti įmonę pateikti visą būtiną informaciją apie aplinkybes, kurios jai gali būti žinomos, ir prireikus perduoti jai turimus su tuo susijusius dokumentus, net jeigu jais pasinaudojus galima nustatyti konkurenciją pažeidžiančius šios ar kitos įmonės veiksmus.

Reikiamos informacijos sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiant Komisijai buvo suteikti nagrinėjami įgaliojimai atlikti tyrimą. Sąsajos tarp prašymo pateikti informaciją ir tariamo pažeidimo reikalavimas įvykdomas, jeigu šiame procedūros etape minėtas prašymas teisėtai gali būti laikomas turinčiu ryšį su tariamu pažeidimu ta prasme, kad Komisija gali logiškai manyti, jog konkretus dokumentas padės jai nustatyti tariamo pažeidimo buvimą. Be to, Komisija gali reikalauti pateikti tik tą informaciją, kuri leistų jai patikrinti pažeidimų prezumpcijas, kuriomis grindžiamas tyrimo atlikimas ir kurios nurodytos prašyme pateikti informaciją. Beje, atsižvelgiant į didelius Komisijos įgaliojimus atlikti tyrimus ir patikrinimus, būtent Komisija turi įvertinti informacijos, kurios ji prašo iš atitinkamų įmonių, reikalingumą. Be to, įmonei, kurios atžvilgiu taikoma tyrimo priemonė, tenka aktyvaus bendradarbiavimo pareiga, o tai reiškia, kad ji turi pateikti Komisijai visą su tyrimo dalyku susijusią informaciją.

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalies tekstą, jo tikslą ir minėtus principus manytina, kad šioje nuostatoje numatyti tyrimo įgaliojimai susiję tik su prašomos informacijos reikalingumo reikalavimu, kurį įvertina Komisija, siekdama patikrinti pažeidimų prezumpcijas, kuriomis grindžiamas tyrimo atlikimas, ir visų pirma nustatyti pagal EB 82 straipsnį ir SESV 102 straipsnį draudžiamą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Taigi bet koks minėto 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad Komisijai iš esmės uždraudžiama įmonės prašyti informacijos, susijusios su laikotarpiu, kuriuo Sąjungos konkurencijos taisyklės jai nebuvo taikomos, nors tokia informacija būtų reikalinga siekiant nustatyti galimą minėtų taisyklių pažeidimą nuo to momento, kai šios taisyklės minėtai įmonei būtų taikytinos, galėtų atimti iš šios nuostatos veiksmingumą ir prieštarautų Komisijos pareigai rūpestingai ir nešališkai išanalizuoti visą su konkrečiu atveju susijusią informaciją. Todėl negali būti teigiama, kad Komisija iš esmės negali remtis informacija, susijusia su įmonės veiksmais laikotarpiu iki valstybės narės, kurioje ji įsteigta, įstojimo į Sąjungą, kad įvertintų jos veiksmų po minėto įstojimo atitiktį Sąjungos konkurencijos taisyklėms.

(žr. 41–45, 52 punktus)

2.      Per procedūrą, kuria siekiama konstatuoti EB 82 straipsnio arba SESV 102 straipsnio pažeidimą, informacija ir dokumentai, susiję su laikotarpiu prieš valstybės įstojimą į Sąjungą, negali būti laikomi iš esmės nesvarbiais tam, kad Komisija galėtų įvertinti šioje valstybėje įsteigtos įmonės galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes tokių pažeidimų konstatavimas gali būti pagrįstas tik objektyviais duomenimis, susijusiais su po pažeidimo padarymo buvusiu laikotarpiu.

Konkrečiai kalbant, informacija ir dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti įmonės vykdomą išstūmimo strategiją, net ir susiję su laikotarpiu, buvusiu prieš pažeidimų padarymo laikotarpį, gali padėti Komisijai nustatyti galimo pažeidimo sunkumą ir dėl to gali būti laikomi reikalingais tam, kad Komisija galėtų vykdyti jai Reglamentu Nr. 1/2003 priskirtas užduotis, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Todėl aplinkybė, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi ir nesiejama su ketinimu padaryti žalą, neleidžia daryti išvados, kad ketinimas imtis veiksmų, neturinčių nieko bendra su konkuravimu pranašumais, visais atvejais neturi reikšmės, nes į šį ketinimą vis dar galima atsižvelgti, siekiant pagrįsti išvadą, kad atitinkama įmonė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, net jei ši išvada pirmiausia turėtų būti pagrįsta objektyviu konstatavimu, kad iš tikrųjų buvo piktnaudžiauta. Todėl Komisija turi teisę išanalizuoti atitinkamų įmonių vidaus dokumentus, nes jie gali rodyti, kad ketinama pašalinti konkurenciją, arba, priešingai, pasiūlyti kitokį nagrinėjamų veiksmų aiškinimą.

(žr. 60–62 punktus)

3.      Komisija nepažeidžia gero administravimo principo, kai, siekdama įrodyti EB 82 straipsnio pažeidimą po valstybės įstojimo į Sąjungą, bando gauti informacijos apie toje valstybėje įsteigtos įmonės veiksmus rinkoje tuo metu, kai ji neprivalėjo laikytis šios nuostatos. Iš tiesų visų pirma dėl Komisijos pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes ji turi parengti sprendimą su reikalaujamu atidumu ir priimti jį remdamasi visais duomenimis, kurie gali turėti jam įtakos. Tam Komisija turi teisę prašyti įmonių pateikti visą reikiamą informaciją, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalyje. Gali paaiškėti, kad informacija ir dokumentai, net ir susiję su laikotarpiu, buvusiu prieš valstybės įstojimą į Sąjungą ir pažeidimų padarymo laikotarpį, yra reikalingi tam, kad Komisija galėtų nešališkai ir teisingai vykdyti jai minėtu reglamentu priskirtas užduotis.

(žr. 70–72 punktus)

4.      Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalyje apibrėžiami sprendimo prašyti informacijos esminiai motyvų elementai. Taigi šioje nuostatoje numatyta, kad Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, taip pat, kokios informacijos reikia, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Be to, šioje nuostatoje nustatyta, kad nurodomos 23 straipsnyje numatytos nuobaudos, nurodomos ar skiriamos 24 straipsnyje numatytos nuobaudos ir nurodoma teisė į sprendimo peržiūrą Teisingumo Teisme. Šiuo atžvilgiu Komisija neprivalo nei pranešti tokio sprendimo adresatui visos turimos informacijos apie įtariamus pažeidimus, nei tiksliai teisiškai įvertinti tų pažeidimų, tačiau ji turi aiškiai nurodyti prezumpcijas, kurias ketina patikrinti.

(žr. 76, 77 punktus)

5.      Prašymais pateikti informaciją, kuriuos Komisija pateikia įmonėms vykstant procedūrai konkurencijos srityje, turi būti laikomasi proporcingumo principo, ir nustatytas įpareigojimas pateikti informaciją šiai įmonei neturi būti neproporcinga našta, palyginti su tyrimo poreikiais. Be to, reikalavimas saugoti bet kurio – fizinio ar juridinio – asmens privačios veiklos sferą nuo valstybės institucijų savavališko ar neproporcingo kišimosi yra pripažintas bendruoju Sąjungos teisės principu.

Šiuo atžvilgiu Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsniu, gali prašyti įmonės pateikti informaciją paprastu prašymu ar sprendimu; pagal šią nuostatą prieš priimant sprendimą nebūtinai turi būti pateiktas paprastas prašymas. Todėl Komisija negali būti laikoma pažeidusia proporcingumo principą vien dėl to, kad priėmė sprendimą, prieš tai nepateikusi tokio prašymo įmonei.

(žr. 81, 90 punktus)