Language of document : ECLI:EU:T:2020:98

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. kovo 12 d.(*)

„Valstybės pagalba – Ispanijos suteikta pagalba kai kuriems profesionalų futbolo klubams – Garantija – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Pranašumas – Sunkumų patirianti įmonė – Privataus investuotojo kriterijus – Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti – Pagalbos dydis – Pagalbos gavėjas – Nediskriminavimo principas – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑732/16

Valencia Club de Fútbol, SAD, įsteigta Valensijoje (Ispanija), atstovaujama advokatų J. García-Gallardo Gil-Fournier, G. Cabrera López ir D. López Rus,

ieškovė,

palaikoma

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos J. García-Valdecasas Dorrego ir J. Ruiz Sánchez,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo, B. Stromsky ir P. Němečková,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ (OL L 55, 2017, p. 12),

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir C. Iliopoulos,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. kovo 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovė Valencia Club de Fútbol, SAD yra profesionalų futbolo klubas, kurio buveinė – Valensijoje, Ispanijoje.

2        Fundación Valencia yra ne pelno organizacija, kurios pagrindinis tikslas – išsaugoti, skleisti ir skatinti su sportu susijusius, kultūrinius ir socialinius ieškovės aspektus ir jos santykius su sirgaliais.

3        2009 m. lapkričio 5 d. Generalitat Valenciana (Valensijos regiono valdžia, Ispanija) finansų įstaiga Instituto Valenciano de Finanzas (toliau – IVF) suteikė Fundación Valencia 75 mln. EUR banko paskolos, gautos iš Bancaja (dabar – Bankia), garantiją; pasinaudojęs paskola fondas įsigijo 70,6 % ieškovės akcijų.

4        Garantija buvo taikoma visai pagrindinei paskolos sumai (100 %), palūkanoms ir garantija užtikrinamo sandorio išlaidoms. Kaip atlygį Fundación Valencia turėjo mokėti IVF metinę 0,5 % garantijos priemoką. Kaip priešpriešinė garantija IVF antriniu įkeitimu buvo įkeistos Fundación Valencia įsigytos ieškovės akcijos. Pagrindinės paskolos trukmė buvo šešeri metai. Pagrindinės paskolos palūkanų norma pirmaisiais metais buvo 6 %, paskui vienų metų euro Interbank Offered Rate (Euribor), padidinta 3,5 % marža, tačiau ne mažiau kaip 6 %. Taip pat taikytas 1 % administravimo mokestis. Pagal grąžinimo tvarkaraštį palūkanas buvo numatyta pradėti grąžinti nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., o pagrindinę sumą – dviem dalimis po 37,5 mln. EUR, atitinkamai 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. Buvo numatyta, kad garantuotos paskolos (pagrindinės sumos ir palūkanų) grąžinimas bus finansuojamas iš lėšų, gautų pardavus Fundación Valencia įsigytas ieškovės akcijas.

5        2010 m. lapkričio 10 d. IVF padidino Fundación Valencia suteiktą garantiją 6 mln. EUR, kad tai pačiai sumai būtų padidinta Bankia jau suteikta paskola, siekiant padengti laiku nesumokėtą įmoką, palūkanas ir išlaidas, susidariusias dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėtų garantija užtikrintos paskolos palūkanų įmokos. Dėl tokio padidinimo pirminis grąžinimo tvarkaraštis buvo iš dalies pakeistas ir buvo nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. turi būti grąžinta po 40,5 mln. EUR. Paskolos palūkanų norma liko nepakitusi.

6        2013 m. balandžio 8 d. Europos Komisija, gavusi informacijos apie tariamą valstybės pagalbą, kurią Valensijos regiono valdžia banko paskolų garantijų forma suteikė Elche Club de Fútbol, SAD, Hércules Club de Fútbol, SAD ir ieškovei, paprašė Ispanijos Karalystės pakomentuoti šią informaciją. Ši atsakė 2013 m. gegužės 27 d. ir birželio 3 d.

7        2013 m. gruodžio 18 d. raštu Komisija pranešė Ispanijos Karalystei, kad nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą. 2014 m. vasario 10 d. raštu Ispanijos Karalystė pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

8        Per formalią tyrimo procedūrą Komisija gavo pastabų ir informacijos iš Ispanijos Karalystės, IVF, Liga Nacional de Fútbol Profesional (toliau – LFP), ieškovės ir Fundaciόn Valencia.

9        2016 m. liepos 4 d. Sprendime (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ (OL L 55, 2017, p. 12; toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija, be kita ko, konstatavo, kad valstybės garantija, kuria 2009 m. lapkričio 5 d. IVF užtikrino banko paskolą, suteiktą Fundación Valencia ieškovės akcijoms pasirašyti pastarajai nusprendus didinti kapitalą (toliau – priemonė 1), taip pat jos didinimas, dėl kurio sprendimas priimtas 2010 m. lapkričio 10 d. (toliau – priemonė 4) (toliau kartu – nagrinėjamos priemonės, atitinkamai 19 193 000 EUR ir 1 188 000 EUR), buvo neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba (1 straipsnis). Todėl Komisija įpareigojo Ispanijos Karalystę išieškoti minėtą pagalbą iš ieškovės (2 straipsnis) „nedelsiant ir veiksmingai“ (3 straipsnis).

10      Ginčijamame sprendime, pirma, Komisija manė, kad IVF suteikiant nagrinėjamas priemones buvo panaudoti valstybės ištekliai ir kad tai buvo Ispanijos Karalystės priemonės. Antra, ji teigė, kad pagalbos gavėja yra ieškovė, o ne Fundación Valencia, kuris veikė kaip finansavimo įstaiga, atsižvelgiant visų pirma į nagrinėjamų priemonių tikslą palengvinti ieškovės kapitalo didinimo finansavimą. Ieškovės finansinė padėtis suteikiant nagrinėjamas priemones buvo sunkumų patiriančios įmonės padėtis, kaip tai suprantama pagal Bendrijos Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2; toliau – Gairės dėl sanavimo ir restruktūrizavimo) 10 dalies a punktą arba 11 dalį. Atsižvelgdama į kriterijus, apibrėžtus Komisijos pranešime dėl [SESV 107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10; toliau – Pranešimas dėl garantijų), taip pat į ieškovės finansinę padėtį ir valstybės garantijos, dėl kurios ši gavo naudos, sąlygas, Komisija padarė išvadą, jog suteiktas nepagrįstas pranašumas, iškreipęs ar galėjęs iškreipti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Be to, ieškovei tariamai suteiktą pagalbą Komisija ginčijamame sprendime kiekybiškai įvertino remdamasi orientacine norma, taikoma atsižvelgiant į jos Komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008, p. 6; toliau – Komunikatas dėl orientacinių normų), neatlikusi reikšmingų palyginimų remiantis panašiais rinkoje įvykdytais sandoriais. Kiekybiškai vertindama ginčijamą pagalbą Komisija manė, kad ieškovės akcijų, įkeistų IVF taikant priešpriešinę garantiją, vertė buvo lygi beveik nuliui. Galiausiai ginčijamame sprendime Komisija manė, kad ginčijama pagalba buvo nesuderinama su vidaus rinka, visų pirma atsižvelgiant į Gairėse dėl sanavimo ir restruktūrizavimo nustatytus principus ir sąlygas. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad 2009 m. gegužės mėn. ieškovės gyvybingumo atkūrimo planas buvo nepakankamai išsamus, kad gyvybingumą būtų galima atkurti per protingą terminą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

11      2016 m. spalio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

12      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. spalio 28 d.) ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama visų pirma, kad ginčijamo sprendimo 3 ir 4 straipsnių vykdymas būtų sustabdytas tiek, kiek juose Komisija nurodo susigrąžinti iš jos tariamai suteiktą pagalbą.

13      2017 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

14      2017 m. kovo 23 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Ispanijos Karalystei įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.

15      2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dubliką.

16      2017 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimą.

17      2017 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.

18      Dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 1 d, vasario 15 d., balandžio 5 d. ir birželio 27 d.) ieškovė paprašė užtikrinti tam tikrų ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko ir tripliko dalių konfidencialumą Ispanijos Karalystės atžvilgiu. Ispanijos Karalystė neprieštaravo prašymams užtikrinti konfidencialumą.

19      Atitinkamai 2017 m. liepos 14 d. ir 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos ir ieškovės pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

20      2018 m. kovo 22 d. Nutartimi Valencia Club de Fútbol / Komisija (T‑732/16 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:171), patvirtinta apeliacine tvarka (2018 m. lapkričio 22 d. Nutartis Valencia Club de Fútbol / Komisija, C‑315/18 P(R), EU:C:2018:951), Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

21      2018 m. balandžio 26 d. Nutartimi Valencia Club de Fútbol / Komisija (T‑732/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:237), 2018 m. balandžio 26 d. Nutartimi Valencia Club de Fútbol / Komisija (T‑732/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:238) ir 2018 m. balandžio 26 d. Nutartimi Valencia Club de Fútbol / Komisija (T‑732/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:239) ketvirtosios kolegijos pirmininkas atmetė Fundación Valencia, LFP ir Bankia prašymus leisti įstoti į bylą.

22      2018 m. gegužės 25 d. rašte ieškovė nurodė, kad pageidauja būti išklausyta per posėdį.

23      2019 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos raštais Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, visoms šalims pateikė klausimus raštu; šalys į juos atsakė 2019 m. vasario 20 d.

24      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis su ja susijęs,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

25      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

26      Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        patenkinti ieškinį ir panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio priimtinumo tiek, kiek jame daroma nuoroda į A.2 priedą

27      Komisija teigia, kad ieškinyje padaryta bendroji nuoroda į ieškovės įgaliotų konsultantų ataskaitą, kuri prie ieškinio pridėta kaip A.2 priedas.

28      Remiantis suformuota jurisprudencija, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą turi būti nurodyti ieškinyje, nebuvimo. Į priedus gali būti atsižvelgta tik tiek, kiek jie pagrindžia arba papildo pagrindus arba argumentus, aiškiai šalių nurodytus jų pateiktuose rašytiniuose pareiškimuose, ir tik tais atvejais, kai galima tiksliai nustatyti, kurios konkrečiai iš juose nurodytų aplinkybių pagrindžia arba papildo šiuos pagrindus arba argumentus (žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Ryanair ir Airport Marketing Services / Komisija, T‑53/16, šiuo metu nagrinėjamo apeliacine tvarka, EU:T:2018:943, 379 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

29      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ieškinyje daroma ne bendra nuoroda į A.2 priedą, bet, darant nuorodą į šį priedą, nuolat nurodomas konkretus priedo punktas ar punktai, kurie papildo arba pagrindžia ieškinyje pateiktą argumentą. Be to, ieškinyje kelis kartus pateikiamos ištisos priedo ištraukos. Todėl reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, ieškovė nepadarė bendros nuorodos į A.2 priedą, todėl šiuo klausimu ieškinys yra priimtinas.

 Dėl A.2 priede pateiktų argumentų priimtinumo

30      Komisija teigia, kad A.2 priedas nepriimtinas, nes jame pateikti argumentai, kurių ieškinyje nėra.

31      Išnagrinėjus A.2 priedą matyti, kad jame išdėstyti argumentai jau buvo aiškiai nurodyti ieškinyje. Beje, Komisija nenurodė konkrečių argumentų, kurie, kaip ji mano, pateikti minėtame priede, bet nenurodyti ieškinyje.

32      Taigi reikia atmesti A.2 priede išdėstytų argumentų nepriimtinumu grindžiamą Komisijos prieštaravimą.

 Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti nepaisymu, priimtinumo

33      Ieškovės teigimu, iš ieškinio pirmajame–septintajame pagrinduose pateiktų argumentų matyti, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su esminiais aspektais vertinant pagalbos buvimą ir jos nesuderinamumą.

34      Per teismo posėdį Bendrojo Teismo paklausta apie aiškumo ir tikslumo reikalavimų, įtvirtintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte, laikymąsi ieškovė iš esmės nurodė, kad dėstydama šį ieškinio pagrindą nenorėjo daugžodžiauti, ir darydama nuorodą į kitus ieškinio pagrindus nurodė septynis aspektus, kurie, kaip ji manė, patvirtina motyvavimo stoką.

35      Šiuo atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovė tik bendrai pakartoja argumentus, kuriais grindžiami kiti ieškinio pagrindai. Kaip teisingai pažymi Komisija, ieškovė nenurodo konkrečių nepakankamai motyvuotų ginčijamo sprendimo dalių ir a fortiori priežasčių, dėl kurių suinteresuotieji asmenys negali suprasti Komisijos motyvų.

36      Be to, ieškovės padarytos nuorodos į kitus ieškinio pagrindus yra susijusios tik su analizės ar patikrinimo stoka ir vertinimo klaidomis, o visa tai yra susiję su ginčijamo sprendimo motyvų pagrįstumu.

37      Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas ir jį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo, nuo kurio priklauso, ar ginčijamas aktas yra teisėtas iš esmės. Vadinasi, kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti akto pagrįstumą, neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, grindžiamą motyvavimo nebuvimu ar stoka (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 85 punktas).

38      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad taip išdėstytas ieškinio pagrindas neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų, kylančių iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto.

39      Vadinasi, šis pagrindas turi būti pripažintas nepriimtinu. Be to, bylos aplinkybės nepateisina to, kad Bendrasis Teismas savo iniciatyva nagrinėtų klausimą dėl Komisijos pareigos motyvuoti paisymo.

 Dėl esmės

40      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo aštuonis pagrindus:

–        pirmasis iš esmės grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis apibūdinant pranašumą,

–        antrasis, pateiktas subsidiariai, grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida nagrinėjant tariamos pagalbos suderinamumą,

–        trečiasis–penktasis, pateikti subsidiariai, grindžiami akivaizdžia vertinimo klaida apskaičiuojant pagalbos dydį, kitomis klaidomis apskaičiuojant pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas, taip pat proporcingumo principo pažeidimu,

–        šeštasis, pateiktas subsidiariai, grindžiamas klaida nustatant tariamos pagalbos gavėją,

–        septintasis grindžiamas nediskriminavimo principo pažeidimu,

–        aštuntasis grindžiamas pareigos motyvuoti nepaisymu.

41      Ieškinio pagrindus reikia išnagrinėti tokia tvarka, kokia jie pateikti, išskyrus šeštąjį ieškinio pagrindą, kurį reikia nagrinėti išnagrinėjus pirmąjį pagrindą, kaip Bendrojo Teismo prašo ieškovė, ir septintąjį pagrindą, grindžiamą pagalbos kvalifikavimo kaip neteisėtos ir nesuderinamos pagrįstumu; jį reikia nagrinėti prieš nagrinėjant trečiąjį pagrindą, susijusį su pagalbos dydžio apskaičiavimu. Galiausiai reikia priminti, kad Bendrasis Teismas jau pateikė nuomonę dėl aštuntojo ieškinio pagrindo ir jį atmetė (žr. šio sprendimo 33–39 punktus).

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, iš esmės grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis apibūdinant pranašumą

42      Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys, susijusios su akivaizdžiomis klaidomis, kurias Komisija padarė dėl to, kad, pirma, kvalifikavo ieškovę kaip sunkumų patiriančią įmonę, antra, konstatavo, kad nagrinėjamomis priemonėmis užtikrinama daugiau nei 80 % paskolos sumos, ir, trečia, padarė išvadą, kad ieškovė nemokėjo rinkos kainos.

–       Dėl pirmojo ieškinio pagrindo apimties ir priimtinumo, kiek jis susijęs su 4 priemone

43      Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, pateiktą taikant proceso organizavimo priemones, vėliau ir per posėdį, ieškovė nurodė, kad pirmasis ieškinio pagrindas susijęs ne tik su 1 priemone, bet ir su 4 priemone. Per posėdį Komisija teigė, kad šis pagrindas yra nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su 4 priemone.

44      Tuo pačiu klausimu paklausta dėl pagrindo priimtinumo, kiek jis susijęs su 4 priemone, atsižvelgiant į aiškumo ir tikslumo reikalavimus, kylančius iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto, ieškovė teigia, kad minėta priemonė aiškiai paminėta ieškinyje, jos reikalavimuose ir pateikiant ieškinio pagrindus. Be to, pirmajame ieškinio pagrinde padarytos bendros nuorodos į „garantiją“, taip pat „nagrinėjamų garantijos priemonių“ minėjimas, ieškovės nuomone, turi būti suprantami kaip apimantys ir 1 priemonę, ir 4 priemonę. Maža to, siekiant pagrįsti visus aptariamus pagrindus, įskaitant pirmąjį, A.2 priede pateiktoje ataskaitoje yra atliktas bendras abiejų priemonių ekonominis vertinimas. Galiausiai ieškovė daro nuorodą į antrąjį ieškinio pagrindą, kuriame teigia, kad 1 ir 4 priemonės yra viena ir ta pati pagalbos priemonė.

45      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 28 punkte minėtą suformuotą jurisprudenciją tam, kad ieškinys būtų priimtinas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Taigi vien abstraktus pagrindo pateikimas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų (2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo De Geoffroy ir kt. / Parlamentas, T‑788/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:534, 72 punktas).

46      Šiuo atveju ieškinio dalies „Dėl teisės“ pradžioje ieškovė nurodo, kad, jos nuomone, 1 ir 4 priemonės nėra valstybės pagalba, nes pranašumo buvimas neįrodytas. Iš to matyti, kad pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su pranašumo buvimo įrodymu, gali būti aiškinamas kaip pateiktas dėl Komisijos vertinimų, suformuluotų tiek dėl 1 priemonės, tiek dėl 4 priemonės.

47      Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 45 punkte primintų principų, tam, kad pagrindas būtų priimtinas, nepakanka, kad jis būtų nurodytas abstrakčiai. Taip pat reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, būtų nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinyje.

48      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad pirmajame ieškinio pagrinde nurodytos aplinkybės niekada nebuvo aiškiai susijusios su 4 priemone. Tada Bendrasis Teismas daro išvadą, kad visi ieškovės argumentai, pateikti grindžiant pirmąjį pagrindą, įskaitant tuos, kurie paremti A.2 priede pateikta ataskaita, grindžiami tuo, jog svarbi situacija, susiklosčiusi suteikiant 1 priemonę, t. y. 2009 m. lapkričio mėn., o ne situacija 2010 m. lapkričio 10 d. suteikiant 4 priemonę. Nors vėliau atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ieškovė daro nuorodą į grindžiant antrąjį ieškinio pagrindą pateiktą savo argumentą, kad 1 ir 4 priemonės iš tikrųjų yra viena ir ta pati pagalbos priemonė, darytina išvada, jog grindžiant pirmąjį pagrindą šis argumentas ieškinyje nebuvo nurodytas.

49      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinyje nėra jokių argumentų, pateiktų konkrečiai dėl 4 priemone suteikto pranašumo apibūdinimo. Be to, argumentai, nurodyti grindžiant pirmąjį pagrindą ir tariamai pateikti dėl 4 priemone suteikto pranašumo apibūdinimo, ieškinyje išdėstyti nepakankamai aiškiai.

50      Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su 4 priemone, reikia pripažinti nepriimtinu.

–       Dėl pirmos dalies, susijusios su akivaizdžia Komisijos klaida, padaryta dėl to, kad ji kvalifikavo ieškovę kaip sunkumų patiriančią įmonę

51      Ieškovė, palaikoma Ispanijos Karalystės, visų pirma nurodo profesionalų futbolo klubų verslo modelio specifinį pobūdį, kurį lemia įvairūs nefinansiniai veiksniai, pavyzdžiui, socialinės ir švietimo funkcijos, į kurias, beje, atkreipiamas dėmesys SESV 165 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Ieškovė, kaip ir LFP per administracinę procedūrą, mano, kad, atsižvelgiant į šį sektoriaus specifinį pobūdį, toks Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo taikymas, kaip šiuo atveju, yra netinkamas. Be to, Komisija turėjo konstatuoti, kad profesionalų futbolo klubų balansinė vertė nebūtinai atspindi, pirma, kainą, kurią buvo pasirengę mokėti investuotojai, ir, antra, tikėtiną pelną klubo perpardavimo atveju.

52      Tada ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši neigė futbolo klubo žaidėjų rinkos vertės svarbą vertinant jo finansinę padėtį. Visų pirma Komisijai priekaištaujama dėl to, kad ji neatsižvelgė į balansinės ir rinkos vertės skirtumą, kurį ieškovė paaiškino vykstant administracinei procedūrai, ir pervertino žaidėjų vertės sumažėjimą, kai jie skubiai parduodami dėl finansinių sunkumų, taip pat svyravimą dėl susižalojimo rizikos, nuo kurios ieškovė yra apdrausta.

53      Galiausiai ieškovė remiasi 2009 m. gyvybingumo plano rimtumu ir patikimumu; jo prognozės dėl pajamų ir išlaidų buvo tinkamos, atitinkančios panašių Europos ir Ispanijos futbolo klubų rentabilumą, taigi pakankamos, kad klubas gyvuotų.  Šiuo klausimu Komisija negali remtis 2009 m. garantuotos paskolos negrąžinimo rizika, nes pareiga grąžinti minėtą paskolą tenka Fundación Valencia, o ne ieškovei. Be to, pažymima, kad pajamos gerokai viršijo gyvybingumo plano prognozes ir kad šis augimas atspindi, be kita ko, transliavimo sutarties, sudarytos prieš suteikiant garantiją, vykdymą.

54      Komisija teigia, kad nė vienas iš ieškovės pateiktų argumentų negali paneigti išvados, jog nagrinėjamų priemonių suteikimo dieną ji turėjo sunkumų.

55      Visų pirma jurisprudencijoje nepripažįstama išimtis sportui taikant taisykles dėl valstybės pagalbos. Be to, taikant nagrinėjamas priemones IVF skelbtas tikslas neturi reikšmės, nes ir pagalbos sąvoka, ir finansinių sunkumų sąvoka yra objektyvios. Bet kuriuo atveju analizuodama gyvybingumo planą Komisija atsižvelgė į reikšmingus futbolo sektoriaus ekonominio konteksto duomenis. Ji teigia, jog tai, kad investuotojai yra pasirengę įsigyti klubų, kurių balansinė vertė yra neigiama, akcijų, nepaneigia būtinybės prieš atliekant tokias investicijas turėti patikimas, pasitikėjimo vertas finansines prognozes, ir priduria, kad per administracinę procedūrą jai nebuvo pateikta ataskaita apie ieškovės turto vertę.

56      Be to, Komisija pabrėžia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ji atsižvelgė į jos žaidėjų rinkos vertę, tačiau padarė išvadą, jog didelė jų vertė nepaneigia išvados apie jos patiriamus sunkumus. Šiuo klausimu Komisija teigia, kad ieškovės nurodyti perleidimo pavyzdžiai iš esmės yra susiję su žaidėjo perėjimais, įvykusiais po IVF garantuotos paskolos suteikimo, ir rodo, jog žaidėjo perėjimą paprastai lydi ilgos derybos, o tai gali turėti įtakos, kai dėl finansinių sunkumų perleidimas turi įvykti greitai. Be to, žaidėjai negali pereiti tuo pačiu metu, nes didelę rinkos vertę jie pasiekia skirtingu metu. Galiausiai, nors klubas yra apdraustas nuo jo žaidėjams gręsiančių pavojų, vis dėlto susižalojimas turi įtakos žaidėjo pardavimo vertei ir netiesiogiai klubo rezultatams.

57      Pagaliau dėl 2009 m. gyvybingumo plano Komisija mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teiginį, jog, pirma, šiame plane nebuvo išnagrinėtas jautrumas pavojams, galintiems turėti įtakos ieškovės finansiniams rezultatams, ir, antra, jis buvo grindžiamas perspektyvomis, neleidžiančiomis atkurti ilgalaikio gyvybingumo. Be to, Komisija ginčija lyginamąjį ir sektorinį požiūrį, taikytą A.2 priede pateiktoje ataskaitoje siekiant padaryti išvadą, kad ieškovė nepatiria sunkumų. Galiausiai Komisija mano, kad, priešingai, nei dublike teigia ieškovė, klausimas dėl ieškovės pajėgumo grąžinti garantuotą paskolą yra svarbus, nes neginčijama, kad ji yra minėtos paskolos gavėja.

58      Reikia priminti, kad specifinėje valstybės pagalbos srityje Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir priimtų pranešimų tiek, kiek jie atitinka Sutarties normas (2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Holland Malt / Komisija, C‑464/09 P, EU:C:2010:733, 47 punktas). Konkrečiai kalbant, šie teisės aktai negali būti aiškinami taip, kad būtų susiaurinama SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo sritis ar prieštaraujama juose nustatytiems tikslams (2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Vokietija ir kt. / Kronofrance, C‑75/05 P ir C‑80/05 P, EU:C:2008:482, 61 ir 65 punktai).

59      Vykdydamas šią kontrolę Europos Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju. Iš tiesų Sąjungos teismų vykdoma Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrą ir motyvavimą reglamentuojančių taisyklių, ar tiksliai nurodyti faktai ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais (žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 66 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

60      Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad siekdama konstatuoti, jog įmonė patiria sunkumų, Komisija remiasi sudėtingais ekonominiais vertinimais, o Bendrasis Teismas vykdo tik ribotą jų kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Kahla / Thüringen Porzellan / Komisija, T‑20/03, EU:T:2008:395, 133 punktą; 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Freistaat Sachsen / Komisija, T‑102/07 ir T‑120/07, EU:T:2010:62, 122 ir 157 punktus; 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Région Nord-Pas-de-Calais ir Communauté d’agglomération du Douaisis / Komisija, T‑267/08 ir T‑279/08, EU:T:2011:209, 153 punktą ir 2013 m. liepos 3 d. Sprendimo MB System / Komisija, T‑209/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:338, 37 punktą).

61      Vis dėlto, nors Komisija turi didelę diskreciją, kurios įgyvendinimas apima ekonominį vertinimą, privalomą atlikti Sąjungoje, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos pateikto ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų pagal jurisprudenciją Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 64 ir 65 punktai ir 2012 m. kovo 2 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, T‑29/10 ir T‑33/10, EU:T:2012:98, 102 punktas).

62      Šiuo atveju Komisija, siekdama 1 priemonės suteikimo dieną kvalifikuoti ieškovę kaip sunkumų patiriančią įmonę, ginčijamo sprendimo 73–77 konstatuojamosiose dalyse rėmėsi Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktu ir 11 dalimi.

63      Pagal Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktą sunkumų patiriančia įmone laikoma įmonė apskritai, nepriklausomai nuo jos dydžio, jei tai yra „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė, jei[gu] ji yra praradusi [netekusi] daugiau kaip pusę savo registruoto [įstatinio] kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo [prarado] per pastaruosius 12 mėnesių“. Tada 11 dalyje nustatyta, kad „net jei nėra 10 [dalyje] nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumų, ypač jei[gu] jai būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė“.

64      Ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje Komisija visų pirma tvirtina, kad nors ieškovės įstatinis kapitalas per trejus finansinius metus iki 1 priemonės suteikimo nemažėjo, pasibaigus 2006/2007 ir 2008/2009 finansiniams metams jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Be to, ji nurodo, kad „per 2009 m. birželio mėn. pasibaigusius finansinius metus buvo prarasta daugiau kaip ketvirtadalis [įstatinio kapitalo]“. Komisija mano, kad visų šių aplinkybių pakanka tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte apibrėžti kriterijai buvo įvykdyti, nes jei ieškovė imtųsi tinkamų priemonių turtui atkurti, pavyzdžiui, kapitalizuojant nuostolius, visas jos įstatinis kapitalas būtų prarastas, nes jis būtų mažesnis už patirtus nuostolius (74 konstatuojamoji dalis).

65      Ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje Komisija mano, kad Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 11 dalyje apibrėžti kriterijai taip pat buvo įvykdyti. Šiuo klausimu ji pažymi, kad 2006/2007 ir 2008/2009 finansiniais metais ieškovė patyrė didelių nuostolių, atitinkamai 26,1 mln. ir 59,2 mln. EUR, ir kad jos apyvarta sumažėjo daugiau nei 20 %, t. y. nuo 107,6 mln. EUR (2006/2007 finansiniai metai) iki 82,4 mln. EUR (2008/2009 finansiniai metai). Komisija priduria, kad ieškovės skolos buvo labai didelės, kaip tai matyti iš skolų ir nuosavo kapitalo santykio, kuris 2008 m. birželio mėn. buvo 73,5, o 2007 m. birželio mėn. ir 2009 m. birželio mėn. buvo neigiamas.

66      Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia išnagrinėti, ar įvykdyti Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte apibrėžti kriterijai. Tik tuo atveju, jei minėti kriterijai neįvykdyti, prireikus reikės išnagrinėti ieškovės padėtį atsižvelgiant į minėtų gairių 11 dalį.

67      Norint nustatyti, ar šie kriterijai įvykdyti, pirmiausia reikia išsiaiškinti Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalyje pavartotų įstatinio kapitalo netekimo ir praradimo sąvokų (žr. šio sprendimo 63 punktą) apimtį, nes šalys dėl jos diskutavo, be kita ko, atsižvelgdamos į ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad ieškovės įstatinis kapitalas iki 1 priemonės suteikimo nemažėjo (žr. šio sprendimo 64 punktą). Per teismo posėdį Komisija teigė, kad žodžių junginį „yra praradusi [netekusi] daugiau kaip pusę savo registruoto [įstatinio] kapitalo“ reikia suprasti kaip apimantį atvejį, kai grynasis įmonės turtas sumažėjo tiek, kad tapo mažesnis nei pusė jos įstatinio kapitalo. Tai, kad įstatinio kapitalo vertė išlieka pastovi, neturi reikšmės. Atvirkščiai, Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad Komisija painioja įstatinio kapitalo ir nuosavo kapitalo sąvokas, todėl ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovės įstatinis kapitalas nemažėjo, turėjo jai parodyti, kad šioje byloje netaikomas Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktas.

68      Šiuo klausimu Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte „pagal analogiją“ daroma nuoroda į 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8) 17 straipsnį; priimant ginčijamą sprendimą jis buvo tapęs 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 315, 2012, p. 74) 19 straipsniu, kuriame numatyta, kad „[j]eigu prarandama didelė pasirašytojo kapitalo dalis, per valstybių narių įstatymais nustatytą laikotarpį šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas apsvarstyti, ar bendrovė turi būti likviduota, ar turi būti imtasi kitų priemonių“, o valstybės narės negali nustatyti „didesnio kaip pusė pasirašytojo kapitalo“ tokio nuostolio dydžio. Tose direktyvose sąvoka „pasirašytasis kapitalas“ painiojama su sąvoka „įstatinis kapitalas“ (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Diamantis, C‑373/97, EU:C:2000:150, 3 ir 32 punktus). Atsižvelgiant į šiomis nuostatomis, kuriose numatyta konkreti pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, siekiamą tikslą ir teksto, kuriame jos įtvirtintos, struktūrą, kurie aiškiai ir atskirai yra susiję su „[įstatinio] kapitalo sumažinimo“ atvejais ir patvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją šiuo klausimu, akivaizdu, kad „didelės [įstatinio] kapitalo dalies praradimas“, paminėtas Antrosios direktyvos 77/91 17 straipsnyje, negali būti prilyginamas įstatinio kapitalo mažinimui, dėl kurio sprendimą gali priimti kompetentingi įmonės organai, bet veikiau apima nuosavo kapitalo sumažėjimą, kuris tam tikru atveju gali lemti minėtų bendrovės organų sprendimą mažinti tos bendrovės įstatinį kapitalą. Atsižvelgiant į Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte nurodytą ryšį su minėtų direktyvų nuostatomis, tų gairių 10 dalies a punkte paminėtos įstatinio kapitalo netekimo ir praradimo sąvokos turi būti aiškinamos taip pat, kaip minėtose direktyvose pavartota sąvoka „didelės [įstatinio] kapitalo dalies praradimas“.

69      Beje, Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad nuosavo kapitalo dydis yra svarbus rodiklis nustatant įstatinio kapitalo netekimą ar praradimą, kaip tai suprantama pagal Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktą, net jei nėra konstatuotas įstatinio kapitalo sumažėjimas (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 196 punktą ir 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Freistaat Sachsen / Komisija, T‑102/07 ir T‑120/07, EU:T:2010:62, 106 punktą).

70      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija galėjo remtis ieškovės nuosavo kapitalo dydžiu, kad nustatytų, ar buvo įvykdyti Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte apibrėžti kriterijai.

71      Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatuoja, kad iš ieškovės finansinių ataskaitų matyti, jog nuosavas kapitalas yra neigiamas dėl to, kad pasibaigus 2008/2009 finansiniams metams jos susidarę nuostoliai buvo didesni nei visas įstatinis kapitalas. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat tvirtina, kad „per 2009 m. birželio mėn. pasibaigusius finansinius metus buvo prarasta daugiau kaip ketvirtadalis [įstatinio kapitalo]“. Šį teiginį patvirtina ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje pateikti ieškovės finansiniai duomenys. Iš tiesų 2008 m. birželio mėn. ieškovės nuosavas kapitalas buvo šiek tiek didesnis nei pusė jos įstatinio kapitalo (atitinkamai 5,9 ir 9,2 mln. EUR), o 2009 m. birželio mėn., kaip buvo priminta, tapo neigiamas, o tai reiškia, kad daugiau nei pusė įstatinio kapitalo, taigi a fortiori daugiau nei ketvirtadalis jo, buvo „prarasta“ per 2008/2009 finansinius metus.

72      Reikia įvertinti, ar šioje dalyje ieškovės nurodyti trys argumentai, susiję, pirma, su profesionalaus futbolo sektoriaus specifiniu pobūdžiu, antra, neatsižvelgimu į ieškovės žaidėjų rinkos vertę ir, trečia, 2009 m. gyvybingumo plano rimtumu ir patikimumu, visi ar dalis jų, gali paneigti Komisijos išvadą, kad, remiantis ieškovės nuosavo kapitalo dydžiu, ji, atsižvelgiant į Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte apibrėžtus kriterijus, buvo sunkumų patirianti įmonė.

73      Pirma, dėl profesionalaus futbolo sektoriaus specifinio pobūdžio visų pirma reikia konstatuoti, kad SESV 165 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, jog „Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį <…> bei jo socialinę ir švietimo funkciją“.

74      Nors pagal SESV 165 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimus, prireikus atsižvelgdama į sporto skatinimo tikslą, Komisija turi įvertinti pagalbos suderinamumą, pasinaudodama šioje stadijoje turima plačia diskrecija (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:341, 79 ir 80 punktus), vis dėlto prieš kvalifikuojant priemonę kaip pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės intervencijos priemonės skirstomos ne pagal jų priežastis ar tikslus, o apibrėžiamos pagal poveikį (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. / Komisija, C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, EU:C:2011:368, 94 punktas).

75      Dėl iš SESV kylančios būtinybės atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aplinkos apsauga, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad ji nepateisina priemonės neįtraukimo į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes bet kuriuo atveju į tokius reikalavimus gali būti tinkamai atsižvelgta vertinant jos suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 92 punktą).

76      Be to, ieškovė neginčija Bendrojo Teismo jau pripažinto su futbolu susijusios profesionalių klubų veiklos ekonominio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Piau / Komisija, T‑193/02, EU:T:2005:22, 69 punktą).

77      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad pagal SESV 165 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą Komisija neprivalėjo atsižvelgti į ieškovės, kaip profesionalų futbolo klubo, specifinį pobūdį, kuris nėra tiesiogiai svarbus nagrinėjant objektyvią sunkumų patiriančios įmonės sąvoką.

78      Vis dėlto ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad dėl savo požiūrio ji neatsižvelgė į kelis veiksnius, kurie apibūdinami kaip „nefinansiniai“ ir būdingi profesionalų futbolo klubų verslo modeliui, pavyzdžiui, sporto rezultatai arba sirgalių ir abonentus įsigijusių asmenų skaičius.

79      Reikia pažymėti, kad šiuo atveju ieškovė nurodo tik veiksnius, darančius tiesioginį poveikį profesionalų futbolo klubo ekonominiams rodikliams, taigi ir finansiniams rezultatams. Beje, savo rašytiniuose pareiškimuose ieškovė nurodo, kad jos pajamos gerokai sumažėjo dėl to, kad 2008–2009 m. sezone ji nedalyvavo Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) Čempionų lygoje. Taigi nagrinėdama ieškovės finansinius rezultatus Komisija būtinai atsižvelgia į minėtus veiksnius, nes jie turi įtakos ieškovės finansiniam stabilumui.

80      Be to, atlikdama 2009 m. gyvybingumo plano analizę Komisija konkrečiai paminėjo kelis iš šių veiksnių, pavyzdžiui, sporto rezultatus arba sirgalių pajėgumą įsigyti bilietus ar abonementus (ginčijamo sprendimo 110 konstatuojamoji dalis). Todėl ieškovės argumentas neatitinka faktinių aplinkybių.

81      Taip pat reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai grindžiami bendrais teiginiais, kurie tinka bet kuriam sektoriui ir kuriais negalima paneigti Komisijos išvadų dėl ieškovės ekonominės ir finansinės padėties.

82      Ieškovė taip pat teigia, kad profesionalų futbolo klubų balansinė vertė nebūtinai atitinka jų įsigijimo ar perpardavimo kainą. Pavyzdžiui, privatūs investuotojai yra pasirengę mokėti dideles sumas, kad perimtų futbolo klubų, kurių balansinė vertė yra neigiama, kontrolę.

83      Vis dėlto grįsdama šį teiginį ieškovė nurodo tik du Anglijos futbolo klubų, turinčių neigiamą balansinę vertę ir perpirktų 2007–2009 m., pavyzdžius. Kad ir kaip būtų, dėl savo bendro pobūdžio tokie argumentai negali paneigti išvados, kurią Komisija padarė išnagrinėjusi konkrečią ieškovės situaciją (žr. šio sprendimo 64 ir 65 punktus), nes sunkumų patiriančios įmonės sąvoka vertinama atsižvelgiant tik į konkrečius aptariamos įmonės finansinės ir ekonominės padėties požymius (2017 m. balandžio 6 d. Sprendimo Regione autonoma della Sardegna / Komisija, T‑219/14, EU:T:2017:266, 184 punktas).

84      Antra, dėl argumento, susijusio su tuo, kad vertindama ieškovės finansinę padėtį Komisija neatsižvelgė į jos žaidėjų rinkos vertę, pirmiausia reikia pažymėti, kad šioje byloje taikomoje Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo versijoje numatyta, jog Komisija „apskritai“ laikys, kad, esant 10 dalies a punkte nurodytoms aplinkybėms, įmonė patiria sunkumų. Taip elgdamasi Komisija nustato gaires, kurių formuluotėje jai paliekama galimybė jų nesilaikyti (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 6 d. Sprendimo Saremar / Komisija, T‑220/14, EU:T:2017:267, 174 punktą (nepaskelbtas)).

85      Be to, kaip nurodyta Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 9 dalyje, sunkumų patiriančios įmonės sąvoka apima įmonę, kuri nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą. Nors Komisija turi teisę pripažinti, kad tam tikri požymiai rodo finansinius sunkumus pagal Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 ir 11 dalis, kuriose konkrečiai paaiškinama sunkumų patiriančios įmonės sąvoka, vis dėlto ji negali atsisakyti diskrecijos, kurią turi atlikdama sudėtingus ekonominius vertinimus, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, kiek tai susiję su ieškovės finansinės padėties vertinimu (žr. šio sprendimo 60 punktą).

86      Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia konstatuoti, kad Komisija neignoravo nei ieškovės žaidėjų rinkos vertės, nei jų balansinės vertės, nes atsižvelgė į jas darydama išvadą, jog nagrinėjamų priemonių suteikimo dieną ieškovės finansinis reitingas negalėjo būti laikomas žemesniu nei CCC kategorijos (ginčijamo sprendimo 80 ir 81 konstatuojamosios dalys).

87      Vis dėlto ginčijamo sprendimo 82 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, jog „palyginti didelė klubo „Valencia CF“ žaidėjų balansinė vertė (turtas) negali reikšti, kad klubas neturėjo finansinių sunkumų“. Šiuo klausimu ji nurodo, kad „[„Valencia CF“ žaidėjų] vertė, prireikus juos skubiai parduoti, būtų palyginti maža, nes pirkėjai naudotųsi tuo, kad pardavėjo („Valencia CF“) padėtis sunki, ir reikalautų mažos kainos“. Be to, ji pažymi, kad šių žaidėjų rinkos vertė priklauso nuo daugybės nenumatomų aplinkybių, be kita ko, nuo susižeidimų.

88      Iš to matyti, kad nors, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija neatsisakė atsižvelgti į jos žaidėjų rinkos vertę, ginčijamo sprendimo 80 ir 81 konstatuojamosiose dalyse darydama išvadą, kad ieškovės finansinis reitingas negalėjo būti žemesnis nei CCC kategorijos, vis dėlto 82 konstatuojamojoje dalyje, remdamasi vertės sumažėjimo rizika skubaus pardavimo atveju ir nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių žaidėjų vertė svyruoja labiau, ji nusprendė, kad tokio turto buvimas nepaneigia jos išvados, kad įmonė yra patirianti sunkumų. Vykstant posėdžiui Komisija patikslino, kad siekdama nustatyti, ar ieškovė patiria sunkumų, rėmėsi tik jos žaidėjų balansine verte ir dėl pirma nurodytų priežasčių nusprendė, kad rinkos vertė nesvarbi.

89      Taigi lieka nustatyti, ar šiuose Komisijos vertinimuose, pateiktuose dėl ieškovės žaidėjų vertės nustatymo pagal jų rinkos vertę apimties ir patikimumo, yra akivaizdžių klaidų.

90      Dėl žaidėjų vertės sumažėjimo rizikos skubaus pardavimo atveju pirmiausia reikia konstatuoti, kad, neatsižvelgiant į tai, ar šioje byloje nagrinėjama įmonė laikoma sunkumų patiriančia įmone, neginčijama, jog pasibaigus 2008/2009 finansiniams metams ieškovei mažų mažiausiai reikėjo lėšų. Tikėtina, kad tokiomis aplinkybėmis potencialus pirkėjas, ypač jeigu apie jas žino, pasinaudoja derėdamasis dėl žaidėjų perpardavimo kainos, kuri yra mažesnė už numanomą jų rinkos vertę.

91      Tokios išvados nepaneigia ieškovės rėmimasis keliais žaidėjų perėjimais į kitą klubą už kainą, panašią į numanomą jų rinkos vertę. Viena vertus, daugelis pateiktų pavyzdžių susiję arba su laikotarpiu po sprendimo suteikti 1 priemonę priėmimo, arba su ankstesniu laikotarpiu, nei nagrinėjamas ginčijamame sprendime, arba su finansiniais metais, kuriais ieškovės finansiniai rezultatai gerėjo. Taigi šie pavyzdžiai negali paneigti išvados, kad, esant įrodytiems ir žinomiems finansiniams sunkumams, kaip antai konstatuotiems pasibaigus 2008/2009 finansiniams metams, klubai, su kuriais ieškovė derėjosi dėl žaidėjo perėjimo, pasinaudotų šia informacija, kad gautų kainą, mažesnę už atitinkamo žaidėjo rinkos vertę. Antra, nors šiame ieškinyje ieškovė iš tikrųjų remiasi žaidėjo perėjimu už kainą, viršijančią numanomą žaidėjo rinkos vertę, kuris įvyko prieš pat suteikiant 1 priemonę, reikia pritarti Komisijai, kad tai yra pavienis pavyzdys ir kad, atvirkščiai, kitas tuo pačiu metu įvykęs žaidėjo perėjimas buvo už kainą, mažesnę už numanomą rinkos vertę.

92      Antra, dėl žaidėjų rinkos vertės svyravimo dėl galinčių susiklostyti nenumatomų aplinkybių taip pat reikia pažymėti, kad šis teiginys nėra nepagrįstas. Šios išvados negalima paneigti remiantis ieškovės pateiktais argumentais. Viena vertus, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji yra apdrausta nuo savo žaidėjų mirties ar visiško ir nuolatinio neįgalumo rizikos, neapsaugo jos nuo susižeidusių žaidėjų vertės praradimo tuo atveju, kai atitinkamo žaidėjo našumas sumažėja tik laikinai. Kita vertus, negalima visiškai sutikti su ieškovės argumentu, kad žaidėjo rinkos vertės svyravimas sušvelninamas, nes reikia samprotauti visos komandos mastu. Iš tiesų, kaip teigia Komisija, žaidėjo rezultatai, taigi ir jo vertė, bent jau iš dalies priklauso nuo kitų jo komandos narių sportinės formos ir rezultatų.

93      Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad įgyvendindama diskreciją, turimą, kai reikia atlikti sudėtingus ekonominius vertinimus, Komisija, vertindama įmonės finansinę padėtį, gali nuspręsti teikti pirmenybę jos turto vertės nustatymui pagal apskaitos dokumentus, nes toks vertės nustatymas yra atsargesnis nei nustatymas remiantis numanoma rinkos kaina.

94      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos vertinimuose dėl ieškovės žaidėjų vertės nustatymo apimties ir patikimumo nėra akivaizdžių klaidų.

95      Galiausiai, trečia, dėl rėmimosi 2009 m. gyvybingumo plano rimtumu ir patikimumu reikia pažymėti, kad šiuo argumentu, pateiktu pirmoje dalyje, susijusioje su tariama klaida kvalifikuojant ieškovę kaip sunkumų patiriančią įmonę, taip pat grindžiamas antrasis papildomai pateiktas pagrindas, susijęs su nagrinėjamos pagalbos suderinamumu.

96      Nors, kaip matyti iš Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 34 dalies, pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms turi būti siejama su restruktūrizavimo planu, kad būtų pripažinta suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu (šiuo klausimu žr. 2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 45 punktą), darytina išvada, kad tokio plano buvimas ir jo turinys taip pat yra svarbūs veiksniai nustatant, ar, atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį, pranašumas buvo suteiktas dėl ginčijamos garantijos (šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 13 d. Sprendimo EPAC / Komisija, T‑204/97 ir T‑270/97, EU:T:2000:148, 72–74 punktus). Iš tiesų ieškovės finansinės padėties atkūrimo perspektyvos, kurios tam tikrais atvejais išplaukia iš 2009 m. gyvybingumo plano, turi bent netiesioginę įtaką galimybei pasinaudoti šia garantija, nes Fundación Valencia pagrindinę paskolą turėjo grąžinti perpardavęs ieškovės akcijas (žr. šio sprendimo 4 punktą), kurių vertei neišvengiamai turi įtakos pastarosios finansinė padėtis.

97      Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 58 ir 59 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymi, kad, viena vertus, gyvybingumo plane nebuvo išnagrinėtas jautrumas, o kita vertus, jis buvo grindžiamas perspektyvomis, neleidžiančiomis atkurti ilgalaikio gyvybingumo.

98      Kalbant apie pirmąjį motyvą, pažymėtina, kad ieškovė neginčija, kad gyvybingumo plane nebuvo išnagrinėtas jautrumas, tačiau teigia, kad plano prognozės, nepaisant visko, buvo tinkamos, nes buvo pagrįstos patikimais jos pajamų ir sąnaudų pokyčiais.

99      Taigi ieškovės išdėstyta kritika negali paneigti ginčijamame sprendime nurodyto motyvo dėl jautrumo analizės neatlikimo, kurį Komisija galėjo pagrįstai laikyti įrodančiu, kad gyvybingumo plane pateiktos prognozės nėra patikimos. Šiuo klausimu ieškovė neteigia, kad rinkai, kurioje ji vykdo veiklą, yra taip nebūdingos nenumatomos aplinkybės ar pavojai, kad nebūtina pateikti kelių išlaidų ir pajamų pokyčių scenarijų, atitinkančių optimistines, pesimistines ir neutralias prielaidas (šiuo klausimu žr. Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 36 punktą).

100    Be to, iš ieškovės atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, matyti, kad jos gyvybingumo plane pateiktos prognozės, kurias ji apibūdino kaip „konservatyvias“, kiek tai susiję su tam tikrais veiksniais, visų pirma pajamomis, iš tikrųjų grindžiamos prielaidomis, kuriose visiškai neatsižvelgiama į galimą neigiamą scenarijų.

101    Dėl šio sprendimo 97 punkte minėto antrojo motyvo pažymėtina, kad ieškovė ginčija Komisijos argumentus ir nurodo, kad per penkerius metus veikla turėtų būti vėl pelninga ir kad klubo rentabilumas atitiks sektoriuje fiksuojamų rodiklių vidurkius.

102    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad 2009 m. gyvybingumo plane nustatytas laikotarpis veiklos pelningumui atkurti, t. y. penkeri metai, Komisijai neįrodžius priešingai, neatrodo nepagrįstas.

103    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai iš esmės grindžiami aplinkybe, kad įgyvendinus gyvybingumo planą jos finansiniai rezultatai sieks sektoriuje fiksuojamų rodiklių vidurkį, ir tai nepaisant ginčijamame sprendime Komisijos padarytos išvados, kad ieškovės rentabilumas išliks labai mažas, turint omenyje veiklos maržą ir pelną neatskaičius mokesčių, kurių tikimasi įgyvendinus gyvybingumo planą.

104    Vis dėlto, kaip iš esmės teigia Komisija, nuoroda į vidutinį sektoriaus rentabilumą yra netinkama, nes valstybės narės galėtų pateisinti bet kokias investicijas į nuosmukį patiriančius, nuostolingus ar mažai rentabilius sektorius, su sąlyga, kad jų pelno perspektyvos atitinka sektoriaus vidurkį (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija, T‑319/12 ir T‑321/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:604, 44 punktą). Šioje byloje ieškovės pateikti duomenys, darant prielaidą, kad jais siekiama įrodyti, jog 2009 m. gyvybingumo plane numatyti veiklos rezultatai atitinka sektoriaus vidurkį, nepaneigia išvados, kad tikėtinas rentabilumas bet kuriuo atveju bus labai mažas.

105    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, konstatuodama, jog 2009 m. gyvybingumo planas yra nepakankamai rimtas ir patikimas, kad įrodytų ieškovės galimybę atkurti savo finansinę padėtį.

106    Taigi reikia atmesti pirmą šio ieškinio pagrindo dalį.

–       Dėl antros dalies, susijusios su akivaizdžia klaida, kurią Komisija padarė nusprendusi, kad 1 priemone užtikrinama daugiau nei 80 % pagrindinės paskolos

107    Ieškovė, palaikoma Ispanijos Karalystės, ginčija tai, kad 1 priemone užtikrinama 100 % Bankia suteiktos 75 mln. EUR paskolos sumos. Šiuo klausimu ieškovė remiasi Fundación Valencia turima jos kapitalo dalimi, įkeista IVF taikant priešpriešinę garantiją, kuri, neatsižvelgiant į naudojamą vertės nustatymo metodą, sumažina IVF riziką iki mažiau nei 80 % paskolos sumos.

108    Ispanijos Karalystė priduria, kad net darant prielaidą, jog garantija užtikrinama 100 % nagrinėjamos paskolos, šis užtikrinimo lygis buvo pateisinamas visomis 1 priemonės sąlygomis, turint omenyje klubo vertę, turimas teises ir IVF patikėtas svarbias ieškovės kontrolės priemones, įnašų ir pajamų prognozes ir didelę IVF naudai įkeistų akcijų vertę.

109    Ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamosios dalies b punkte Komisija nusprendė, kad ginčijama garantija užtikrinama daugiau kaip 100 % pagrindinės paskolos, t. y. visa pagrindinė paskolos suma, palūkanos ir garantija užtikrinamo sandorio išlaidos (ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamoji dalis).

110    Iš karto reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai, pateikti grindžiant šią dalį, grindžiami, pirma, klausimo dėl nagrinėjama garantija suteikto Fundación Valencia įsipareigojimo grąžinti Bankia suteiktą 75 mln. EUR paskolą užtikrinimo apimties ir, antra, kito klausimo, susijusio su finansine rizika, kuri IVF kiltų tuo atveju, jei Fundación Valencia neįvykdytų įsipareigojimo grąžinti, painiojimu. Pirmuoju atveju reikia įvertinti, kas yra teisiškai privaloma IVF. Antruoju atveju – kokia finansinė rizika kyla IVF.

111    Kaip teisingai primena Komisija, o ieškovė neginčija, IVF privalėtų sumokėti visą mokėtiną skolą, jei Bankia nuspręstų pasinaudoti garantija. Darytina išvada, kad kaip 1 priemonė IVF suteikta garantija užtikrinama 100 % nagrinėjamos paskolos.

112    Be to, jeigu būtų pritarta ieškovės siūlomam aiškinimui dėl garantijos užtikrinimo apimties, pagal kurį iš esmės siekiama įskaityti priešpriešinių garantijų, kuriomis gali pasinaudoti valstybinis garantas, vertę, tai prieštarautų tikslui, kurio siekiama atsižvelgiant į šį veiksnį, kaip matyti iš Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunkčio. Iš tiesų paskolos davėją siekiama paskatinti tinkamai įvertinti, užtikrinti ir sumažinti skolinimo sandorio riziką, ypač tinkamai įvertinti paskolos gavėjo patikimumą. Aplinkybė, kad garantiją suteikiantis viešasis subjektas gauna tam tikras priešpriešines garantijas, negali paskolos davėjo paskatinti atidžiau vertinti savo riziką.

113    Šios išvados negali paneigti Ispanijos Karalystės argumentai, kad garantija, viršijanti 80 % garantuojamo sandorio sumos, šiuo atveju buvo pateisinama atitinkamos garantijos suteikimo sąlygomis.

114    Iš tikrųjų išnagrinėjus pirmą pagrindo dalį matyti, kad Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo kvalifikuoti ieškovę kaip sunkumų patiriančią įmonę ir laikyti gyvybingumo planą nepakankamai rimtu ir patikimu. Iš to matyti, kad nei ieškovės įmonės vertė 1 priemonės suteikimo dieną, nei gyvybingumo plane numatytos įnašų ir pajamų prognozės, nei juo labiau teisės, suteiktos IVF siekiant užtikrinti to plano įgyvendinimą, negalėjo pateisinti visos nagrinėjamos paskolos užtikrinimo. Dėl IVF naudai įkeistų akcijų vertės, atsižvelgiant į tai, kas priminta šio sprendimo 112 punkte, reikia pažymėti, kad vien aplinkybė, jog garantiją suteikusiam viešajam subjektui suteikta tam tikros vertės priešpriešinė garantija, negali pateisinti garantuoto sandorio užtikrinimo 100 %.

115    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šią pagrindo dalį.

–       Dėl trečios dalies, susijusios su akivaizdžia klaida, kurią Komisija padarė nusprendusi, kad 1 priemonė buvo suteikta ne rinkos kaina

116    Ieškovė, palaikoma Ispanijos Karalystės, mano, kad Komisija turėjo remtis tokiomis pačiomis paskolų ir kreditų normomis, kokios jai buvo taikomos 2008–2009 m., o rėmimasis vertinimo agentūrų „klasikine metodika“ šiuo atveju yra netinkamas. Vidutinė norma, taikyta ieškovei šiuo laikotarpiu, atitinka su Bankia sudarytoje paskolos sutartyje numatytos mažiausios palūkanų normos ir IVF mokamos garantijos priemokos normos sumą. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad Euribor ir apskritai rinkoje siūlomos palūkanų normos suteikiant 1 priemonę 2009 m. lapkričio mėn. mažėjo, o Komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė. Dublike ieškovė paaiškina, kad paskola, kurios suma panaši į Bankia suteiktos paskolos sumą, buvo suteikta taikant tokią pačią normą.

117    Ispanijos Karalystė priduria, kad tai, jog 1 priemonė įsigaliojo tik praėjus kelioms savaitėms po to, kai Fundación Valencia buvo pervestos skolintos lėšos, ir pakartotinis jos pasekmių sustabdymas teismo sprendimais įrodo, kad Bankia paskola galėjo būti suteikta neatsižvelgiant į tai, ar suteikta valstybės garantija. IVF mokama garantijos priemoka faktiškai atspindi jai suteiktų priešpriešinių garantijų vertę.

118    Komisija teigia, kad dėl to, jog rinkoje nebuvo pastebėta panašių sandorių, ji, remdamasi Komunikatu dėl orientacinių normų, rėmėsi orientacine norma, taikoma įmonei, kurios padėtis yra tokia pati kaip ieškovės, t. y. kurios finansinis reitingas priklauso CCC kategorijai. Šiuo klausimu Komisija ginčija ieškovės atlikto palyginimo su kitais kredito sandoriais, kuriuose ji dalyvavo 2008–2009 m., svarbą, atsižvelgdama į šių sandorių ypatumus ir ypač į jų sumą, kuri yra gerokai mažesnė už 1 priemone garantuotą paskolą. Be to, ji pažymi, kad per administracinę procedūrą į šias paskolas nebuvo daroma nuoroda. Galiausiai dėl Euribor mažėjimo tendencijos Komisija pažymi, kad suteikiant 1 priemonę buvo neįmanoma numatyti Euribor pokyčių.

119    Triplike Komisija priduria, kad 2009 m. vasario mėn. ieškovės priimtas sprendimas sustabdyti naujo stadiono statybą buvo svarbus momentas ir kad egzistavo didesnė tikimybė, jog ieškovė gaus paskolą iki šios datos, nes 2007–2008 finansiniai metai buvo pelningi. Konkrečiai dėl ieškovės nurodyto pavyzdžio, susijusio su paskola, panašia į tą, kurią suteikė Bankia, Komisija teigia, kad jis ne tik nepaneigia jos analizės, bet, atvirkščiai, šią patvirtina, nes, pirma, paskolos davėjui suteiktų garantijų vertė buvo didesnė už įkeistų akcijų, įsigytų už Bankia suteiktą paskolą, vertę, ir, antra, taikoma norma taip pat buvo didesnė. Be to, Komisija teigia, kad šis pavyzdys patvirtina sunkumus, su kuriais ieškovė susidūrė, siekdama surinkti pakankamai lėšų, įskaitant jos turto, kurio vertė didžiausia, įkeitimą.

120    Atsakydama į Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinime išdėstytus argumentus Komisija nurodo, kad 1 priemonės įsigaliojimo data neturi reikšmės, nes paaiškėjo, kad IVF įsipareigojo suteikti ginčijamą garantiją iki Bankia sutikimo suteikti paskolą Fundación Valencia.

121    Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad paskolos gavėjas, kuris gauna valstybės narės valdžios institucijų garantuotą paskolą, paprastai gauna naudos, nes jo patiriamos finansinės sąnaudos yra mažesnės už tas, kurių jis patirtų, jei turėtų gauti tokį finansavimą ir tokią garantiją rinkos kaina (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Residex Capital IV, C‑275/10, EU:C:2011:814, 39 punktas ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑559/12 P, EU:C:2014:217, 96 punktas).

122    Kaip priminta Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje, norint nustatyti tam tikrą rinkos kainą, reikėtų atsižvelgti į garantijos ir pagrindinės paskolos savybes, kurias sudaro, be kita ko, sandorio dydis ir trukmė, paskolos gavėjo pateiktas užstatas ir kita patirtis, susijusi su susigrąžinimo koeficiento įvertinimu, tikimybė, kad paskolos gavėjas gali neįvykdyti įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties, sektorius, kuriame veikia paskolos gavėjas, ir jo perspektyvos.

123    Kai už garantiją mokama kaina yra bent tokia pati kaip atitinkamos garantijos priemokos atitikmuo finansų rinkose, tokia garantija nesudaro valstybės pagalbos (žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio antrą pastraipą). Jeigu finansų rinkose negalima rasti jokio tinkamo garantijos priemokos atitikmens, bendrą garantuotos paskolos finansinę kainą, įskaitant paskolos palūkanų normą ir garantijos priemoką, reikia palyginti su panašios negarantuotos paskolos rinkos kaina (žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio trečią pastraipą). Galiausiai, kai panašios negarantuotos paskolos rinkos kaina nežinoma, reikia taikyti orientacinę palūkanų normą, nustatytą pagal Komunikatą dėl orientacinių normų (žr. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkto antrą pastraipą).

124    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamosios dalies c punkte Komisija atmetė galimybę, kad IVF mokama garantijos priemoka atsižvelgiama į ieškovės finansinius sunkumus ir bendrą su garantija užtikrintomis paskolomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo riziką, o prieš tai 85 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad „paskolos gavėjas, būdamas finansinių sunkumų patirianti įmonė, be valstybės garantijos nerastų finansų įstaigos, kuri galėtų skolinti bet kokiomis sąlygomis“.

125    Nei šiose konstatuojamosiose dalyse, nei dėstydama su pranašumo apibūdinimu susijusius argumentus (ginčijamo sprendimo 7.1.2 punktas) Komisija niekur nenurodo rinkos kainos, į kurią atsižvelgdama ji vertina nagrinėjamą priemoką. Šiame etape Komisija juo labiau nenagrinėja IVF naudai kaip priešpriešinės garantijos atlikto įkeitimo (žr. šio sprendimo 4 punktą). Apskritai Komisija tik įvertina ieškovės finansinę padėtį ir, atsižvelgdama į IVF mokamos garantijos priemokos dydį, daro išvadą, kad ji neatitinka rinkos sąlygų. Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija patvirtino mananti, kad, atsižvelgiant į ieškovės, kuri yra sunkumų patirianti įmonė, finansinę padėtį, nėra rinkos kainos, kuri galėtų būti laikoma IVF mokamos garantijos priemokos atitikmeniu.

126    Siekdama nustatyti, ar dėl IVF mokamos priemokos teikiamas pranašumas, Komisija, pirma, neatsižvelgė į visus reikšmingus garantijos ir pagrindinės paskolos požymius, konkrečiai kalbant į paskolos gavėjo pateiktą užstatą, ir, antra, nenagrinėjo rinkos kainos, į kurią atsižvelgiant būtų galima lyginti nagrinėjamą priemoką, manydama, kad tokios kainos nėra.

127    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad toks teiginys, jog nėra rinkos kainos, kuria būtų galima remtis, kai garantija suteikiama sunkumų patiriančiai įmonei, prieštarauja Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto a papunkčiui, susijusiam su garantijos, suteiktos sunkumų patiriančiai įmonei, pagalbos elemento apskaičiavimu. Iš tikrųjų savo teiginyje Komisija skiria sunkumų patiriančių įmonių situaciją pagal jų įsipareigojimų neįvykdymo riziką, kuri yra nevienoda. Pavyzdžiui, pranešime atvejis, kai rinkoje egzistuoja garantas, skiriamas nuo atvejo, kai jo greičiausia nėra. Taigi pripažįstama, kad rinkos kaina gali būti žinoma ir tuomet, kai garantija suteikiama sunkumų patiriančiai įmonei.

128    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog ieškovės „finansinė padėtis nebuvo itin sunki, kaip nustatyta [Pranešimo dėl garantijų] 2.2 punkte ir 4.1 punkto a papunktyje“, o prieš tai 77 ir 74 konstatuojamosiose dalyse konstatavo, kad ji yra sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktą ir 11 dalį. Taip Komisija pritarė tokiam šio sprendimo 127 punkte pateiktam Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto a papunkčio aiškinimui, pagal kurį jame siekiama atskirti dvi sunkumų patiriančių įmonių, kaip jos suprantamos pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo, pakategores pagal jų riziką neįvykdyti įsipareigojimų. Tai juo labiau matyti iš ginčijamo sprendimo versijos ispanų kalba, t. y. vienintelės autentiškos versijos; jos 80 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad nėra „sunkios krizės situacijos“ (situación de crisis grave), o būdvardis „sunki“ apibūdina terminą „krizę“ ir dar aiškiau atskiria ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamojoje dalyje numatytą situaciją nuo situacijos, numatytos ginčijamo sprendimo 74 ir 77 konstatuojamosiose dalyse, nes atsiranda kategorija sunkumų patiriančių įmonių, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo, kurios neišgyvena sunkios krizės, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto a papunktį.

129    Be to, priešingai, nei teigia Komisija, iš Pranešimo dėl garantijų 3.3 punkto nematyti, kad sunkumų patiriančiai įmonei teikiamų garantijų rinkos kainos nėra. Iš tikrųjų šis punktas susijęs su supaprastinto vertinimo sistema, kuri išimties tvarka taikoma mažoms ir vidutinėms įmonėms; jame nurodoma, kad ji netaikoma įmonėms, kurių reitingas yra CCC / CAA arba mažesnis.

130    Nepaisant šio sprendimo 126 punkte konstatuotų trūkumų, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo dalyje, susijusioje su pagalbos buvimo įrodinėjimu, Komisija, nustatydama ginčijamos pagalbos dydį, 93 konstatuojamojoje dalyje iš tikrųjų atliko išsamesnę analizę. Nors Komisija nenagrinėja finansų rinkose siūlomo tinkamo garantijos priemokos atitikmens, ji teigia, kad panašios garantija neužtikrintos paskolos rinkos kainos nėra (žr. šio sprendimo 123 punktą), „kadangi rinkoje nustatyta nedaug panašių sandorių“, todėl „lyginimas nebus naudingas“. Taigi pagal Pranešimo dėl garantijų 4.2 punktą ji remiasi orientacine norma, taikytina pagal Komunikatą dėl orientacinių normų (žr. šio sprendimo 123 punktą), lygindama ją su bendra garantuotos paskolos finansine kaina, apimančia paskolos palūkanų normą ir garantijos priemoką. Galiausiai Komisija atsižvelgia į ieškovės akcijų įkeitimą ir daro išvadą, kad jų vertė yra beveik nulinė, todėl neturi įtakos orientacinei normai, kurią reikia taikyti šioje byloje.

131    Konkrečiai dėl išvados, jog nebuvo pakankamai panašių sandorių, kurie leistų atlikti naudingą palyginimą, reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, pateikė Komisijai klausimus apie tyrimų, kuriuos ši institucija atliko, kad padarytų tokią išvadą, pobūdį ir apimtį. Atsakydama dėl galimo garantijos priemokos atitikmens Komisija pirmiausia nurodė, kad finansų įstaigos nerėmė tokių rizikingų sandorių, kokie yra sandoriai dėl įmonėms, turinčioms CCC reitingą, teikiamų garantijų, ir kad administracinėje byloje nėra nieko, kas rodytų priešingai. Tada dėl galimos panašios negarantuotos paskolos rinkos kainos Komisija nurodė, kad per administracinį tyrimą nebuvo nustatyta jokios informacijos apie esant panašiai situacijai suteiktoms paskoloms taikomas palūkanų normas. Per teismo posėdį dar kartą paklausta apie tai Komisija padarė nuorodą į sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą, kuriame ji išreiškė savo abejones dėl tokio pobūdžio sandorio rinkos kainos buvimo, turinį.

132    Iš to, kas išdėstyta, matyti, pirma, kad Komisija nenagrinėjo, ar buvo „finansų rinkose siūlomas tinkamas garantijos priemokos atitikmuo“, darydama prielaidą, kad jokia finansų įstaiga negarantuotų už sunkumų patiriančią įmonę, ir, antra, kad Komisija manė, jog įvykdė savo įsipareigojimus, kiek tai susiję su panašios negarantuotos paskolos rinkos kainos buvimo tyrimu, išreikšdama savo abejones šiuo klausimu sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą.

133    Kaip priminta šio sprendimo 123 punkte, Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje ir 4.2 punkte reikalaujama, kad pirmiausia būtų ieškoma galimos rinkos kainos (arba garantijos, arba pagrindinės paskolos lygmeniu), į kurią atsižvelgiant būtų lyginamos ginčijamo sandorio sąlygos. Kaip pažymėta šio sprendimo 127 punkte, minėtame pranešime nėra bendrosios prezumpcijos, kad sunkumų patiriančiai įmonei nėra galimybės remtis rinkos kaina.

134    Vadinasi, padariusi prielaidą, kad jokia finansų įstaiga negarantuotų už sunkumų patiriančią įmonę, todėl rinkoje nebuvo jokio tinkamo garantijos priemokos atitikmens, Komisija nepaisė Pranešimo dėl garantijų, kurio privalo laikytis (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Vokietija ir kt. / Kronofrance, C‑75/05 P ir C‑80/05 P, EU:C:2008:482, 60 ir 61 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Dėl tų pačių priežasčių ji nepaisė savo pareigos atlikti bendrą vertinimą atsižvelgiant į bet kokias byloje svarbias aplinkybes, leidžiančias jai nustatyti, ar ieškovė nebūtų gavusi panašių lengvatų iš privataus subjekto (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 73 punktą).

135    Taip pat darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje Komisija neteisingai nusprendė, jog panašios negarantuotos paskolos rinkos kainos nėra, „kadangi rinkoje nustatyta nedaug panašių sandorių“, nes iš Komisijos atsakymų, pateiktų vykstant šiam procesui (žr. šio sprendimo 131 punktą), matyti, kad teisiškai toks konstatavimas yra nepakankamai pagrįstas.

136    Šiuo atžvilgiu pareiga įrodyti, kad tenkinamos privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo sąlygos, tenka Komisijai; vykstant administracinei procedūrai ji turi paprašyti pateikti jai visą reikšmingą informaciją (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 33 ir 34 punktus ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 24 punktą). Be to, Komisija negali remtis tuo, kai jos sprendimui pagrįsti per administracinę procedūrą pateikta informacija yra neišsami, nes ji pasinaudojo ne visais jai suteiktais įgaliojimus, kad gautų reikalingos informacijos (šiuo klausimu žr. 1994 m. balandžio 13 d. Sprendimo Vokietija ir Pleuger Worthington / Komisija, C‑324/90 ir C‑342/90, EU:C:1994:129, 29 punktą). Taip yra ir tada, kai ginčijamas sprendimas grindžiamas ne tuo, kad nebuvo pateikta informacija, kurios Komisija prašė iš atitinkamos valstybės narės, o išvada, kad privatus ūkio subjektas nesielgtų taip, kaip šios valstybės narės valdžios institucijos; tokia išvada reiškia, kad Komisija turėjo visą reikšmingą informaciją, reikalingą jos sprendimui priimti (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 35 punktą).

137    Sprendime pradėti formalią procedūrą Komisija tik išreiškė savo abejones dėl panašių sandorių buvimo, tačiau nepaprašė atitinkamos valstybės narės ar kitų šaltinių pateikti informacijos dėl paskolų, panašių į paskolą, su kuria susijęs ginčijamas sandoris, buvimo, nors pradėjus formalią procedūrą turėjo tokią teisę. Be to, Komisija nenurodo jokios kitos per administracinę procedūrą gautos informacijos, kuri pagrįstų jos išvadas dėl nepakankamo panašių sandorių skaičiaus.

138    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad, pirma, rinkoje nėra jokio tinkamo garantijos priemokos atitikmens ir, antra, nėra panašios negarantuotos paskolos rinkos kainos. Todėl pirmojo ieškinio pagrindo trečiai daliai reikia pritarti.

–       Išvada dėl pirmojo ieškinio pagrindo ir panaikinimo apimties

139    Bendrasis Teismas mano, kad šio ieškinio pagrindo trečia dalis pagrįsta, todėl jam reikia pritarti.

140    Be to, iš šio sprendimo 50 punkto matyti, kad šis ieškinio pagrindas priimtinas tiek, kiek yra susijęs su 1 priemone. Todėl pagrindas, kurio pagrįstumą išnagrinėjo ir vėliau patvirtino Bendrasis Teismas, yra susijęs tik su konkrečiu ginčijamo akto aspektu, šiuo atveju su 1 priemone.

141    Taigi šiomis aplinkybėmis likę ieškinio pagrindai nagrinėjami tik tiek, kiek yra susiję su 4 priemone.

 Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, grindžiamo klaida nustatant tariamos pagalbos gavėją

142    Ieškovė prieštarauja Komisijai dėl to, kad ši nepadarė išvados, jog Bankia buvo vienintelis ir tikras 1 ir 4 priemonių gavėjas, ir net nenagrinėjo šio klausimo ginčijamame sprendime. Dublike ieškovė nurodo, kad Bankia galėtų būti laikomas bent jau netiesioginiu vienu iš nagrinėjamos pagalbos gavėjų.

143    Šiuo klausimu ieškovė primygtinai atkreipia dėmesį į Bankia finansinius interesus, susijusius su pagrindinės paskolos užtikrinimu ginčijamomis priemonėmis. Ji taip pat nurodo Bankia dėl tokio sandorio įgytą įtaką Fundación Valencia ir netiesiogiai jai. Be to, Fundación Valencia turimų ieškovės akcijų įkeitimas jo naudai užtikrino, kad jis turės veto teisę visiems planams vėliau perleisti klubo akcijas. Tai patvirtina Bankia dalyvavimas derybose dėl Meriton planuojamo ieškovės pirkimo 2014 m. (žr. ginčijamo sprendimo 24–28 konstatuojamąsias dalis), visų pirma siekiant apsaugoti savo finansinius interesus, nes jis buvo pagrindinis klubo kreditorius.

144    Dublike ieškovė nurodo, kad darant prielaidą, jog Komisijos atliktas įkeičiamų akcijų vertės vertinimas yra teisingas, 1 ir 4 priemonės sumažino jos nemokumo riziką ir atitinkamai jos pirmajam kreditoriui Bankia kylančią riziką.

145    Galiausiai ieškovė ginčija, kad dėl jos pardavimo 2014 m. pagalba, kurią apima 1 ir 4 priemonės, atiteko naujam didžiausiam akcininkui Meriton. Ieškovė taip pat teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkėjas įsigijo pagalbą gavusią įmonę rinkos kaina, Fundación Valencia, kaip pardavėjas, arba Bankia turėtų būti laikomi faktiniais pagalbos gavėjais.

146    Reikia iškart priminti, kad ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas šis ieškinio pagrindas, nagrinėjami tik tiek, kiek yra susiję su 4 priemonės gavėju (žr. šio sprendimo 141 punktą).

147    Nurodydama šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovė visų pirma teigia, kad Bankia yra 4 priemonės gavėjas (arba kaip vienintelis priemonės gavėjas, arba kartu su kitais) (pirma dalis). Be to, ieškovė teigia, kad, turint omenyje jos pardavimą rinkos kaina 2014 m., pagalba atiteko pardavėjui, šiuo atveju Fundación Valencia, arba Bankia (kartu su fondu arba vienam), o ne Meriton (antra dalis).

148    Šiame etape reikia išnagrinėti pagrindo pirmą dalį, susijusią su pagalbos gavėjo tapatybe pagalbos suteikimo dieną. Antra dalis, susijusi su tariamu pagalbos perdavimu kartu su ieškovės pardavimu, prireikus turės būti nagrinėjama vėliau, siekiant nustatyti, iš kurios įmonės reikia susigrąžinti pagalbą. Beje, būtent šiame ginčijamo sprendimo priėmimo etape buvo išnagrinėtas per administracinį procesą jau pateiktas ieškovės argumentas (žr. ginčijamo sprendimo 129 ir 130 konstatuojamąsias dalis).

149    Šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo 6–8 konstatuojamųjų dalių matyti, kad 1 priemonė yra garantija, suteikta siekiant užtikrinti paskolą, skirtą ieškovės kapitalo didinimo operacijai finansuoti. Iš 12 konstatuojamosios dalies matyti, kad 4 priemone siekiama padidinti taip suteiktą garantiją, norint užtikrinti papildomą kredito liniją, skirtą padengti pagrindinei paskolos daliai, palūkanoms ir išlaidoms, susidariusioms dėl pagal grąžinimo tvarkaraštį nesumokėtų paskolos palūkanų.

150    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal SESV 107 straipsnį draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, neatsižvelgiant į tai, ar su pagalba susijęs pranašumas suteikiamas tiesiogiai, ar netiesiogiai (2009 m. kovo 4 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑424/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:49, 108 punktas). Taigi, nustatydama pagalbos gavėją Komisija prireikus gali atsižvelgti į priemonės suteikimo momentu siekiamą tikslą. Tokiu atveju gali būti, kad pagalbos gavėjas yra ne tas asmuo, kuris sudarė sutartį dėl garantuotos paskolos (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑457/00, EU:C:2003:387, 56 ir 57 punktus). Galiausiai, siekiant nustatyti valstybės pagalbos gavėją, reikia nustatyti įmones, kurios realiai turėjo iš jos naudos (2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑457/00, EU:C:2003:387, 55 punktas).

151    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 7 ir 68 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, kad IVF suteiktos garantijos tikslas, kaip matyti iš IVF sprendimo suteikti minėtą garantiją, – užtikrinti Fundación Valencia paskolą, o vienintelė šios paskolos paskirtis – finansuoti ieškovės kapitalo didinimą. Šiuo klausimu ieškovė neginčija, kad IVF suteikta garantija turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei garantuota paskola būtų naudojama sprendime suteikti garantiją nurodytais tikslais, t. y. dalyvauti didinant ieškovės kapitalą. Be to, neginčijama, kad dėl garantuotos paskolos gautos sumos iš tikrųjų buvo skirtos ieškovei rekapitalizuoti.

152    Konkrečiai dėl 4 priemonės iš ginčijamo sprendimo matyti, ir ieškovė to neginčija, kad vienintelis jos tikslas buvo užtikrinti tolesnį Fundación Valencia įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė gavęs pirminę paskolą, vykdymą. Tačiau, kaip priminta šio sprendimo 151 punkte, vienintelis tos paskolos tikslas buvo leisti Fundación Valencia dalyvauti didinant ieškovės kapitalą.

153    Iš to matyti, kad Komisija teisingai manė, jog 4 priemonės gavėja yra ieškovė.

154    Šios išvados nepaneigia kiti ieškovės argumentai.

155    Pirma, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog Bankia gali būti „vienas iš“ nagrinėjamos priemonės „gavėjų“ arba netiesioginis jos gavėjas, savaime nepaneigia išvados, kad ieškovė dėl jos taip pat turėjo naudos. Kaip pastaroji teisingai pažymėjo savo rašytiniuose pareiškimuose, ta pati priemonė gali būti tiesiogiai naudinga vienai įmonei, o netiesiogiai – kitai (šiuo klausimu žr. 2002 m. birželio 13 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑382/99, EU:C:2002:363, 61 ir 62 punktus). Darytina išvada, kad ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, jog Bankia netiesiogiai gavo naudos dėl 4 priemonės suteikimo, reikia atmesti kaip nereikšmingus.

156    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad nei iš garantuotos paskolos suteikimo sąlygų, nei iš jos didinimo 2010 m. sąlygų nematyti, kad paskola buvo skirta grąžinti kreditams, dėl kurių ieškovė buvo anksčiau sudariusi sutartį su Bankia. Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, IVF garantija nebūtinai sumažino Bankia prisiimtą riziką dėl jau egzistuojančių skolinių reikalavimų.

157    Antra, ieškovė neįrodė, kad su garantuota paskola susijęs atlygis, mokamas grąžinant pagrindinę paskolą ir palūkanas, gali apimti pagalbos elementą, nes ji tik tvirtina, kad taikyta mažiausiai 6 % palūkanų norma buvo „didelė“.

158    Trečia, Bankia tariamai įgyta įtaka ieškovei ir vėlesniam jos akcijų pardavimui nėra susijusi su 1 ir 4 priemonių suteikimo sąlygomis. Šiuo klausimu nei iš IVF sprendimo suteikti garantiją, nei iš 2009 m. lapkričio 5 d. sudaryto garantijos susitarimo, iš dalies pakeisto 2010 m. lapkričio 10 d., nematyti, kad ginčijamos garantijos suteikimas buvo siejamas su sąlyga, kad Bankia bus suteikta plati ieškovės veiklos kontrolė. Be to, ieškovė visiškai neįrodė, kad tokia įtaka savaime gali būti pranašumas, patenkantis į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ir nepateikė įrodymų, kad tai yra neproporcingas atlygis už Fundación Valencia suteiktą paskolą.

159    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida nagrinėjant tariamos pagalbos suderinamumą

160    Ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas šis ieškinio pagrindas, toliau pakartojami ir nagrinėjami tik tiek, kiek yra susiję su 4 priemonės suderinamumu.

161    Visų pirma ieškovė mano, kad Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 3.3 punkte nustatyta pagalbos nesikartojimo [„tik vieną ir paskutinį kartą“] sąlyga nebuvo pažeista, nes ji negavo naudos dėl 4 priemonės; priėmus ją ieškovė negavo jokios sumos. Be to, šios priemonės priėmimo dieną ieškovės padėtis buvo labai pagerėjusi. Galiausiai ieškovė mano, kad, atsižvelgiant į ankstesnius sprendimus, Komisijos priimtus teisės aktus ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją, reikėjo padaryti išvadą, jog 1 ir 4 priemonės yra viena ir ta pati priemonė pagal bendrą restruktūrizavimo strategiją, pateisinančią Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 73 punkte numatytos išimties taikymą nuo įmonės nepriklausančių išskirtinių ir nenumatomų aplinkybių atveju.

162    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 124 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad suteikiant 4 priemonę nebuvo laikomasi principo „pirmą ir paskutinį kartą“, pagal kurį per pastaruosius dešimt metų sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą gavusiai įmonei tokia pagalba negali būti dar kartą teikiama. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija atmeta Ispanijos Karalystės argumentus, kad 1 ir 4 priemonės turi būti laikomos viena pagalbos priemone, nes 4 priemonės suteikimo dieną 1 priemonė nebuvo nei numatyta, nei planuojama, bet tai buvo ad hoc pobūdžio priemonė, suteikta siekiant padengti 2010 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėtas palūkanas už garantuotą paskolą. Be to, ginčijamo sprendimo 98 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslina, kad nei Ispanijos Karalystė, nei suinteresuotosios šalys per administracinę procedūrą nepateikė pastabų, susijusių konkrečiai su 4 priemonės suderinamumu. Konkrečiai kalbant, jos neteigė, kad suteikiant 4 priemonę buvo pateiktas ar pakeistas restruktūrizavimo planas.

163    Bendrasis Teismas pažymi, kad prielaida, kuria grindžiama ginčijamo sprendimo 124 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad 4 priemone pažeistas principas „pirmą ir paskutinį kartą“, yra klaidinga, nes išnagrinėjus pirmąjį ieškinio pagrindą matyti, kad kvalifikavusi 1 priemonę kaip valstybės pagalbą Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (žr. šio sprendimo 138 punktą). Todėl rėmimasis principu „pirmą ir paskutinį kartą“ netrukdo laikyti 4 priemonę suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

164    Atsižvelgiant į tai, taip pat reikia pažymėti, jog pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad būtų pripažinta suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms turi būti siejama su restruktūrizavimo planu, skirtu sumažinti arba perorientuoti jų veiklai (žr. 2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 45 punktą; 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo ACEA / Komisija, T‑297/02, EU:T:2009:189, 137 punktą ir 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo ASM Brescia / Komisija, T‑189/03, EU:T:2009:193, 116 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo AEM / Komisija, T‑301/02, EU:T:2009:191, 141 punktą).

165    Pirma, iš to, kad ieškovė nepateikė argumentų dėl 4 priemonės kvalifikavimo kaip valstybės pagalbos, kurie būtų pripažinti priimtinais (žr. šio sprendimo 50 punktą), matyti, kad Bendrasis Teismas turi laikyti, jog ginčo nėra nei dėl minėto kvalifikavimo, nei dėl jį pagrindžiančių išvadų ginčijamame sprendime. Taigi nagrinėjant šį pagrindą reikia remtis prielaida, kad 4 priemonė yra valstybės pagalba, dėl kurios naudos gauna sunkumų patirianti įmonė.

166    Antra, iš ginčijamo sprendimo matyti, ir ieškovė to neginčija, kad suteikiant 4 priemonę nebuvo parengta jokio restruktūrizavimo plano (žr. šio sprendimo 162 punktą).

167    Vis dėlto ieškovė, kaip ir Ispanijos Karalystė per administracinę procedūrą, teigia, kad 1 ir 4 priemonės yra viena ir ta pati priemonė pagal bendrą restruktūrizavimo strategiją. Nors šie argumentai šiuo metu neturi reikšmės tiek, kiek jais siekiama užginčyti principo „vieną ir paskutinį kartą“ pažeidimą suteikiant 4 priemonę (kaip nurodyta šio sprendimo 163 punkte, šio pažeidimo konstatavimas grindžiamas klaidinga prielaida), vis dėlto jie išlieka svarbūs nustatant, ar 4 priemonė gali būti laikoma susijusia su restruktūrizavimo plano, šiuo atveju 2009 m. gegužės mėn. parengto gyvybingumo plano, įgyvendinimu.

168    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad negalima atmesti galimybės, jog kelios viena po kitos priimtos valstybės priemonės, taikant SESV 107 straipsnio 1 dalį, laikytinos viena priemone. Taip gali būti tuo atveju, kai tarp viena po kitos priimtų priemonių, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių priemonių priėmimo metu, yra toks glaudus ryšys, kad jų neįmanoma atskirti (2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Komisija / MOL, C‑15/14 P, EU:C:2015:362, 97 punktas).

169    Šiuo atveju visų pirma reikia konstatuoti, kad 1 ir 4 priemonės nebuvo priimtos tuo pačiu metu, nes tarp dviejų garantijų suteikimo praėjo daugiau nei metai. Be to, ieškovė neginčija, kad garantijos padidinimas, numatytas pagal 4 priemonę, nebuvo numatytas suteikiant 1 priemonę ir nebuvo 2009 m. gegužės mėn. gyvybingumo plano dalis. Be to, reikia konstatuoti, kad 4 priemonė buvo priimta siekiant padengti Fundación Valencia nemokėjimo suėjus garantuotos paskolos mokėjimo terminui finansines pasekmes. Šiuo klausimu aišku, kad yra ryšys tarp tikslo leisti Fundación Valencia susidoroti su šio nemokėjimo finansinėmis pasekmėmis ir pirminio tikslo suteikti ieškovei naujo kapitalo, nes nemokėjimas vyksta grąžinant paskolą, suteiktą siekiant finansuoti šią naują kapitalo injekciją. Vis dėlto, kaip pažymi pati ieškovė, 4 priemonės tikslas skiriasi nuo 1 priemonės tikslo, nes ja pirmiausia siekiama padengti Fundación Valencia pagrindinės paskolos, palūkanų ir išlaidų, susidariusių dėl tokio nemokėjimo, sumokėjimą; ieškovės teigimu, jį lemia aplinkybė, kad Fundación Valencia negalėjo norimu laiku perleisti ieškovės akcijų paketo. Galiausiai, kalbant apie ieškovės padėtį nagrinėjamos pagalbos suteikimo momentu, reikia atsižvelgti į tai, kad suteikiant 4 priemonę kapitalas jau buvo padidintas, todėl ieškovės finansinė padėtis tą dieną skyrėsi nuo jos padėties 1 priemonės suteikimo dieną.

170    Taigi Komisijos vertinimas, kad 1 ir 4 priemonių negalima laikyti viena ir ta pačia priemone, nėra klaidingas.

171    Darytina išvada, kad reikia pritarti išvadai, jog 4 priemonė nebuvo susijusi su restruktūrizavimo planu, todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 164 punkte primintą jurisprudenciją, ji negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

172    Joks kitas ieškovės nurodytas argumentas negali paneigti šios išvados.

173    Pirmiausia dėl argumento, susijusio su tuo, kad nuo 2008–2009 finansinių metų iki 2009–2010 finansinių metų ieškovės finansinė padėtis labai pagerėjo, darytina nuoroda į šio sprendimo 50 punkte padarytą išvadą, jog ieškovės prieštaravimas dėl 4 priemonės kvalifikavimo kaip valstybės pagalbos yra nepriimtinas, todėl negali būti laikoma, kad ginčijamas šį kvalifikavimą pagrindžiantis motyvas, pagal kurį minėtos priemonės suteikimo dieną ieškovė buvo sunkumų patirianti įmonė (žr. šio sprendimo 165 punktą). Šiomis aplinkybėmis rėmimasis jos pagerėjusia finansine padėtimi, nors tikėtina, kad ji susidūrė su sunkumais, yra netinkamas. Bet kuriuo atveju ieškovės argumentai yra labai glausti ir jais iš esmės tik daroma nuoroda į ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytus finansinius rodiklius. Todėl remiantis jais negalima paneigti išvados, kad 4 priemonės suteikimo dieną ieškovė buvo sunkumų patirianti įmonė.

174    Tada ieškovė tvirtina, kad dėl garantijos didinimo arba naujos kredito linijos, atidarytos pagal 4 priemonę, negavo jokios sumos; jos nuomone, dėl šių priemonių naudos gavo Fundación Valencia. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ieškovės prieštaravimas dėl Komisijos vertinimų, susijusių su 4 priemonės gavėjo tapatybe, jau buvo atmestas nagrinėjant šeštąjį ieškinio pagrindą.

175    Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl septintojo ieškinio pagrindo, grindžiamo nediskriminavimo principo pažeidimu

176    Ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši vienodai vertino ginčijamame sprendime nurodytų trijų profesionalaus futbolo klubų situacijas, nors šios situacijos labai skyrėsi.

177    Dėl Fundación Hércules ieškovė pažymi, kad jis niekada nebuvo grąžinęs IVF garantuotos paskolos. Dėl Fundación Elche ieškovė pažymi, kad, nepaisant to, jog buvo dvi IVF garantijos dėl dviejų atskirų paskolų, Komisija nusprendė, kad šiuo atveju buvo tik viena pagalbos priemonė. Galiausiai nė vienas iš kitų dviejų klubų nepateikė restruktūrizavimo, investavimo ar kompensacinių priemonių plano, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo.

178    Be to, ieškovė lygina ginčijamą sprendimą su 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimu (ES) 2016/1847 dėl valstybės pagalbos SA.41612–2015/C (ex SA.33584 (2013/C) (ex 2011/NN)), kurią Nyderlandai taikė Mastrichto profesionalų futbolo klubui MVV (OL L 282, 2016, p. 53), ir tvirtina, kad toje byloje Komisija nustatė vieną priemonę, nors aptariamos valdžios institucijos buvo patvirtinusios kelias priemones. Ieškovė taip pat remiasi skirtumais abiejose bylose, kiek tai susiję su mažų ir vidutinių įmonių kvalifikavimu ir Gairėse dėl sanavimo ir restruktūrizavimo nurodytų suderinamumo kriterijų taikymu.

179    Pirmiausia reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal vienodo požiūrio ar nediskriminavimo principus reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas yra objektyviai pagrįstas (žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑110/03, EU:C:2005:223, 71 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

180    Šiame ieškinio pagrinde ieškovė teigia, kad Komisija, pirma, pažeidė nediskriminavimo principą, nes kitu sprendimu pritarė Nyderlandų futbolo klubui MVV suteiktai pagalbai, nors uždraudė jai tariamai tokiomis pačiomis aplinkybėmis suteiktą pagalbą ir, antra, pažeidė šį principą dėl to, kad vienodai vertino skirtingas trijų klubų, kuriems skirtas ginčijamas sprendimas, situacijas.

181    Dėl diskriminacijos, kylančios dėl skirtingo ieškovės (ginčijamame sprendime) ir klubo MVV (šio sprendimo 178 punkte nurodytame sprendime) vertinimo, reikia pažymėti, kad Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad nauja pagalba neatitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo sąlygų, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į šią nukrypti leidžiančią nuostatą, o ne į ankstesnę jos sprendimų praktiką. Valstybės pagalbos sąvoka ir sąlygos, būtinos siekiant užtikrinti pagalbos gavėjo gyvybingumo atkūrimą, atitinka objektyvią situaciją, vertinamą Komisijos sprendimo priėmimo dieną. Taigi priežastys, dėl kurių Komisija ankstesniame sprendime skirtingai įvertino situaciją, neturi turėti įtakos vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband / Komisija, T‑457/09, EU:T:2014:683, 368 punktas ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Austrija / Komisija, T‑251/11, EU:T:2014:1060, 125 punktas).

182    Vadinasi, darydama išvadą, jog pažeistas nediskriminavimo principas, ieškovė negali veiksmingai remtis išvada, kurią Komisija padarė šio sprendimo 178 punkte nurodytame sprendime. Bet kuriuo atveju, kaip teisingai nurodo Komisija, klubas MVV priklausė mažų ir vidutinių įmonių kategorijai tiek atsižvelgiant į jo teisinę formą, tiek į darbuotojų skaičių ir apyvartą, o tai jį skiria nuo ieškovės, kuri Bendrajame Teisme, beje, neteigia, kad pati priklauso šiai kategorijai. Vien ši aplinkybė turi įtakos suderinamumo kriterijams, taikomiems pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo, visų pirma būtinumui numatyti kompensacines priemones. Vadinasi, ieškovės ir klubo MVV situacijos nėra panašios.

183    Dėl diskriminacijos, kylančios dėl ginčijamame sprendime nurodytų trijų klubų tariamai skirtingų situacijų vienodo vertinimo, reikia konstatuoti, kad ieškovės pateikti duomenys neleidžia daryti skirtumo, užkertančio kelią trijų klubų situacijų vienodam vertinimui, turint omenyje tai, kad konstatuodama pagalbos buvimą ir paskui nagrinėdama jos suderinamumą Komisija šiuo atveju taikė dvi rekomendacijas, nuo kurių ji iš principo negali nukrypti, antraip pažeistų vienodo požiūrio principą (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P – C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 211 punktą).

184    Pavyzdžiui, aplinkybė, kad Fundación Hércules, kitaip nei Fundación Valencia, negrąžino garantuotos paskolos, susijusi su įvykiais po nagrinėjamos pagalbos priemonės suteikimo. Taigi tai nebuvo informacija, prieinama tuo metu, kai IVF įsipareigojo garantuoti Fundación Hércules suteiktą pagrindinę paskolą. Be to, ieškovė neteigia, kad ši aplinkybė susijusi su pokyčiais, kuriuos buvo galima numatyti nuo nagrinėjamos garantijos suteikimo. Todėl ši aplinkybė savaime nereiškia, kad taikydama rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto testą ir remdamasi Pranešime dėl garantijų Komisijos nurodytais kriterijais Komisija neturi laikyti atitinkamų ieškovės ir Hércules Club de Fútbol, SAD situacijų panašiomis.

185    Tada ieškovė nepaaiškina, kodėl aplinkybė, kad IVF Fundación Elche suteikė dvi garantijas dėl dviejų skirtingų paskolų, yra tas diferencijavimo elementas, kuris neleidžia jos ir Elche Club de Fútbol, SAD situacijų vertinti vienodai.

186    Galiausiai dėl priemonių, priimtų dviejų kitų ginčijamame sprendime nurodytų klubų naudai, suderinamumo nagrinėjimo reikia pažymėti, kad Komisija tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad jie nepateikė restruktūrizavimo plano ir nepasiūlė kompensacinių priemonių, kaip tai aiškiai matyti iš ginčijamo sprendimo 113 ir 118 konstatuojamųjų dalių, kuriose konstatuota, kad abu klubai nesilaikė Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 34 ir 38 punktuose nustatytų sąlygų. Taip pat buvo atsižvelgta į su ieškove susijusias faktines aplinkybes ir padaryta išvada, kad minėtos sąlygos, kiek tai susiję su ieškove, neįvykdytos ne dėl neapsižiūrėjimo, o dėl to, kad jos nepakankamos. Taigi tai, kad atsižvelgus į ieškovės ir kitų dviejų aptariamų klubų situacijų skirtumus galiausiai buvo taikomas vienodas požiūris, yra objektyviai pateisinama.

187    Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad septintąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida apskaičiuojant pagalbos sumą

188    Ieškovė, palaikoma Ispanijos Karalystės, priekaištauja Komisijai, kad ši neteisingai įvertino priešpriešinių garantijų, kurias Fundación Valencia suteikė IVF, vertę. Ji taip pat nurodo, kad šio fondo turimų jos akcijų, kaip užstato, lygis pagal Komunikate dėl orientacinių normų pateiktą klasifikaciją buvo ne mažesnis nei „normalus“, todėl susigrąžintinos pagalbos suma galėtų sumažėtų bent šešiais milijonais eurų. Dublike ieškovė remiasi, pirma, pirkimo kaina, kurią kiti akcijas pasirašę privatūs asmenys sumokėjo didindami kapitalą 2009 m., ir, antra, jos vertės nustatymu, kurį atliko jos šio proceso tikslais įgalioti konsultantai, taikydami vadinamąjį „daugelio“ metodą ir remdamiesi panašiais laikomų klubų imtimi. Ji priduria, kad net darant prielaidą, jog šių akcijų vertė turi būti nustatoma tik pagal jos finansines ataskaitas, reikėtų atsižvelgti į Fundación Valencia kapitalo įnašą. Be to, ieškovė daro nuorodą į kelias garantijos susitarime numatytas stabdomojo poveikio sąlygas, kuriomis IVF siekiama suteikti papildomų garantijų.

189    Komisija teigia, kad nė vienas ieškovės pateiktas įrodymas nepaneigia ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje padarytų išvadų, atsižvelgiant į per administracinę procedūrą turimą informaciją. Šiuo klausimu ji mano, kad dėl klubo nuostolių akcijų vertė praktiškai tapo nulinė. Ji priduria, kad jos turėtų tam tikrą vertę tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų patyrusi sunkumų arba jei būtų turėjusi patikimų perspektyvų atkurti finansinę padėtį. Kaina, kurią akcijas pasirašę privatūs akcininkai sumokėjo didindami kapitalą 2009 m., nėra svarbi, turint omenyje šio pasirašymo aplinkybes ir tikėtiną pasirašiusių asmenų pobūdį. Bet kuriuo atveju, Komisijos nuomone, mažai tikėtina, kad ieškovės akcijos, darant prielaidą, kad jų vertė nėra lygi nuliui, padengia ne mažiau kaip 40 % paskolos, kaip to reikalaujama Komunikate dėl orientacinių palūkanų, kad užstatas būtų „normalaus“ lygio. Be to, Komisija teigia, kad prireikus iš šių akcijų vertės reikia atimti ieškovės turto, kuriuo jau buvo garantuotos iki kapitalo didinimo suteiktos paskolos, vertę.

190    Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje dėl IVF įkeistų ieškovės akcijų vertės nurodo:

„[Ginčijama] paskola buvo pakeista vertybiniais popieriais, įkeičiant įsigytas [paskola buvo užtikrinta įkeičiant] [Valencia CF] akcijas. Tačiau [Valencia CF] turėjo sunkumų, t. y. <…> vykdė nuostolingą veiklą [nuostolingus sandorius], nebuvo jokio patikimo gyvybingumo plano, iš kurio būtų matyti, kad akcininkams ta veikla taptų pelninga [kad (jo) akcininkai dėl šių sandorių galėtų gauti pelno]. Todėl [Valencia CF] akcijos apėmė ir [jo paties] nuostolius, tad tų akcijų, kaip paskolos vertybinių popierių, vertė buvo beveik nulinė [Taigi [Valencia CF] nuostoliai buvo įtraukti į [jo] akcijų vertę, nes šių akcijų, kaip paskolos užtikrinimo priemonės, vertė buvo lygi beveik nuliui].“

191    Šiame ieškinio pagrinde ieškovė ginčija išvadas, Komisijos padarytas dėl priešpriešinės garantijos, kurią Fundación Valencia suteikė įkeisdamas jos akcijas, vertės, ir nurodo, kad, neatsižvelgiant į pasirinktą vertės nustatymo metodą, įkeistos akcijos atitinka ne mažiau kaip „normalų“ užstato lygį, kaip tai suprantama pagal Komunikatą dėl orientacinių normų. Tris ieškovės rašytiniuose pareiškimuose nurodytus vertės nustatymo metodus sudaro, pirma, palyginimas su akcijas pasirašiusių privačių asmenų pirkimo kaina 2009 m., antra, „daugelio“ metodo taikymas ir rėmimasis panašiais laikomų klubų imtimi ir, trečia, jos finansinės padėties įvertinimas.

192    Visų pirma reikia išnagrinėti ieškovės išsakytą kritiką dėl ginčijamame sprendime Komisijos taikyto jos akcijų vertės nustatymo metodo, grindžiamo finansinės padėties įvertinimu (žr. šio sprendimo 190 punktą).

193    Šiuo atžvilgiu Bendrojo Teismo atliekamos Komisijos priešpriešinės garantijos vertės vertinimo nustatant tikslų pagalbos dydį kontrolės pobūdis yra tapatus minėtam šio sprendimo 59 punkte.

194    Be to, nereikia teikti nuomonės dėl papildomo Komisijos argumento, kad mažai tikėtina, jog nagrinėjamos akcijos padengia ne mažiau kaip 40 % paskolos, nes ginčijamas sprendimas grindžiamas ne tokiu motyvu, o išvada, kad apskritai akcijų vertė yra „beveik nulinė“. Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją paties sprendimo turi pakakti ir jo motyvai negali išplaukti iš vėliau pateiktų paaiškinimų, kai dėl atitinkamo sprendimo Sąjungos teisme jau yra pareikštas ieškinys (1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Rendo ir kt. / Komisija, T‑16/91, EU:T:1996:189, 45 punktas; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies / Komisija, T‑68/03, EU:T:2007:253, 254 punktas ir 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Wabco Europe ir kt. / Komisija, T‑380/10, EU:T:2013:449, 107 punktas).

195    Tada reikia priminti, kad ieškovės kritika yra susijusi su tariamai klaidingais Komisijos vertinimais dėl 2009 m. kapitalo didinimo 92,4 mln. EUR poveikio jos finansinei padėčiai, taigi ir jos akcijų vertei.

196    Pirmiausia reikia priminti, kad Bendrasis Teismas nagrinėja ieškovės argumentus tik tiek, kiek jie susiję su 4 priemone (žr. šio sprendimo 141 punktą). Tačiau minėtos priemonės suteikimo dieną, t. y. 2010 m. lapkričio 10 d., jau buvo priimtas sprendimas dėl 2009 m. kapitalo didinimo, o naujos akcijos – pasirašytos. Šie įvykiai atsispindėjo ieškovės finansinėse ataskaitose už 2009/2010 finansinius metus; šie duomenys pateikti ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje, iš kurios matyti, kad paskutinę finansinių metų dieną jos įstatinis kapitalas, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 9,2 iki 101,7 mln. EUR, o nuosavas kapitalas – nuo -33,3 iki 57,3 mln. EUR. Be to, jos pelnas neatskaičius mokesčių padidėjo nuo -59,2 iki 17,9 mln. EUR.

197    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje pateiktas ir šio sprendimo 190 punkte pakartotas Komisijos teiginys, kad ieškovės sandoriai buvo nuostolingi, yra neteisingas, nes finansiniai metai prieš pat 4 priemonės suteikimą kaip tik buvo pelningi.

198    Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad 2009/2010 finansinių metų pabaigoje ieškovė turėjo nemažai nuosavo kapitalo, apie 57,3 mln. EUR. Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, pateiktą taikant proceso organizavimo priemones, Komisija teigia, kad 4 priemonės suteikimo dieną „klubo įsipareigojimai viršijo jo turtą“. Kiek ji tuo nori pasakyti, kad klubo skola buvo didesnė nei visas jo turtas, reikia konstatuoti, kad šis teiginys visiškai nepagrįstas ir jį neigia pati Komisija; per posėdį ji pripažino, kad ieškovės grynasis turtas tą dieną buvo teigiamas. Atsakydama Komisija taip pat pažymi, kad per 2008/2009 finansinius metus užfiksuoti nuostoliai sudarė du trečdalius 2009 m. kapitalo didinimo sumos, nes tų pačių finansinių metų pabaigoje nustatytas neigiamas nuosavas kapitalas sudarė maždaug trečdalį minėtos sumos. Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši aplinkybė nepaneigia išvados, jog, pasibaigus paskutiniams finansiniams metams prieš 4 priemonės suteikimą, ieškovės nuosavas kapitalas sudarė 57,3 mln. EUR.

199    Per posėdį Komisija tvirtino, kad ieškovė vykdė „nuostolingus sandorius“, kad nebuvo patikimo restruktūrizavimo plano, o jeigu juo būtų galima remtis, kad minėto plano įgyvendinimas per pirmuosius ketverius metus bet kuriuo atveju lemtų nuostolių atsiradimą; visa tai pateisina aplinkybę, jog buvo manoma, kad ieškovės akcijų vertė lygi beveik nuliui. Vis dėlto reikia priminti, kad prieš 4 priemonės suteikimą pasibaigę finansiniai metai buvo pelningi, o tai, pirma, paneigia Komisijos teiginį, kad ieškovė vykdė tik „nuostolingus sandorius“, ir, antra, sumažina ankstesnių prognozių pagal 2009 m. gyvybingumo planą reikšmingumą.

200    Galiausiai iš ginčijamo sprendimo 76 konstatuojamosios dalies matyti, kad ieškovės kvalifikavimas kaip sunkumų patiriančios įmonės 4 priemonės suteikimo dieną grindžiamas ne tokia išsamia informacija, kaip ta, kurią Komisija turėjo 1 priemonės suteikimo dieną, todėl, beje, ji taikė pirmajai tik Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 11 dalyje nustatytus kriterijus, nors manė, kad ir minėtų gairių 10 dalis, ir jų 11 dalis turėjo būti taikomos antrajai (žr. šio sprendimo 64 ir 65 punktus). Taigi, kai Komisija rėmėsi nuostoliais, apyvartos sumažėjimu, neigiamu nuosavu kapitalu ir įsiskolinimo lygiu, siekdama padaryti išvadą, kad 1 priemonės suteikimo dieną įmonės padėtis buvo sudėtinga, tik pastarasis veiksnys ir „beveik nulinis pelnas“ patvirtina išvadą, kurią Komisija padarė dėl ieškovės padėties 4 priemonės suteikimo momentu.

201    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad informacija, kuria grindžiamos ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje padarytos Komisijos išvados dėl „beveik nulinės“ ieškovės akcijų vertės 4 priemonės suteikimo dieną, yra iš dalies netiksli, nes finansiniai metai prieš minėtos pagalbos suteikimą buvo pelningi. Taip pat reikia konstatuoti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai siekdama įrodyti, jog ieškovės akcijų vertė buvo „beveik nulinė“, minėtoje 93 konstatuojamojoje dalyje 1 ir 4 priemonių atžvilgiu rėmėsi bendrais motyvais ir neatsižvelgė į svarbius veiksnius, t. y. didelį nuosavą kapitalą ir prieš 4 priemonės suteikimą buvusiais finansiniais metais užsidirbtą pelną prieš apmokestinimą.

202    Komisijos argumentas, kad iš ieškovės akcijų vertės reikėtų atimti jos turto, kuriuo jau buvo garantuotos iki kapitalo didinimo suteiktos paskolos, vertę, negali paneigti šios išvados. Pirma, reikia pažymėti, kad tai yra naujas motyvas, palyginti su tais, kurie buvo pateikti ginčijamame sprendime, todėl jis negali ištaisyti anksčiau nustatytų to sprendimo trūkumų (žr. šio sprendimo 194 punktą). Antra, bet kuriuo atveju Komisija nepaaiškina, kodėl reikia įrodyti tokį glaudų ieškovės turto, kuriuo užtikrinama garantija, vertės ir įkeistų akcijų vertės ryšį. Trečia, darytina prielaida, kad į paskolas su tokiomis garantijomis jau buvo atsižvelgta ieškovės finansiniuose duomenyse, pateiktuose ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje; šiais duomenimis Komisija remiasi darydama savo išvadas apie nagrinėjamų akcijų vertę.

203    Taigi, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės argumentų, reikia pritarti trečiajam ieškinio pagrindui tiek, kiek Komisijos vertinimas, susijęs su jos įkeistų akcijų verte, grindžiamas esminiu netikslumu ir yra akivaizdžiai klaidingas.

204    Atsižvelgiant į šią išvadą ir siekiant proceso ekonomijos nereikia nagrinėti ketvirtojo ir penktojo ieškinio pagrindų bei šeštojo ieškinio pagrindo antros dalies, kurie susiję su vėlesne nagrinėjimo stadija ir kuriuose daroma prielaida, kad ginčijamos garantijos ypatumai buvo tinkamai įrodyti.

205    Be to, nors iš trečiojo pagrindo matyti, kad jis susijęs tik su nagrinėjamos pagalbos priemonės sumos apskaičiavimu, o ne su pačiu šios pagalbos buvimu, taip pat reikia pažymėti, kad akivaizdžiai klaidingas Komisijos atlikto IVF suteiktos priešpriešinės garantijos vertės vertinimo pobūdis, kurį konstatavo Bendrasis Teismas, gali turėti įtakos nagrinėjamos priemonės kvalifikavimui kaip valstybės pagalbos, atsižvelgiant į pranašumo sąlygą. Iš tikrųjų negalima atmesti galimybės, kad peržiūrėdama pasiūlytos priešpriešinės garantijos vertę Komisija turėtų pateikti naują vertinimą dėl 4 priemonės, kaip valstybės pagalbos. Taigi įkeistų ieškovės akcijų vertės nustatymas ginčijamo sprendimo bendroje struktūroje yra labai svarbus (pagal analogiją žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 319 ir 320 punktus).

206    Taigi reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su ieškovei suteiktomis 1 ir 4 priemonėmis.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

207    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos jos pačios ir ieškovės bylinėjimosi išlaidos, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra Bendrajame Teisme, pagal šios pateiktus reikalavimus.

208    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Todėl Ispanijos Karalystė pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, tiek, kiek jis susijęs su Valencia Club de Fútbol, SAD.

2.      Europos Komisija padengia savo ir Valencia Club de Fútbol patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra Bendrajame Teisme.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Schwarcz

Iliopoulos

Paskelbtas 2020 m. kovo 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: ispanų.