Language of document : ECLI:EU:T:2015:876

Byla T‑278/10 RENV

riha WeserGold Getränke GmbH & Co. KG (anksčiau – Wesergold Getränkeindustrie GmbH & Co. KG)

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo WESTERN GOLD paraiška – Ankstesni žodiniai nacionaliniai, Bendrijos ir tarptautinis prekių ženklai „WeserGold, „Wesergold“ ir WESERGOLD – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Sprendimas dėl apeliacijos – Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalis – Pareiga motyvuoti – Teisė būti išklausytam – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis“

Santrauka – 2015 m. lapkričio 24 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Stiprus ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis – Poveikio nebuvimas, kai atitinkami prekių ženklai nepanašūs

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Padariniai – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Apimtis – Atsižvelgimas ir į sprendimo motyvus, ir į rezoliucinę dalį

(SESV 266 straipsnis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo sprendimo, kuriame padaryta teisės klaida aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, panaikinimas – Bendrojo Teismo padarytų faktinėmis aplinkybėmis grindžiamų išvadų, kurias darant nepadaryta klaidų, ginčijimas – Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacinei tarybai paduota apeliacija dėl Tarnybos padalinio kaip pirmosios instancijos priimto sprendimo – Šių dviejų instancijų funkcinis tęstinumas – Apeliacinės tarybos atliekamas apeliacijos nagrinėjimas – Apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalis)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos vertinimas – Apimtis – Teisės į gynybą paisymas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalis ir 76 straipsnio 1 dalis)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Reikšmė, tapati SESV 296 straipsnio reikšmei – Apeliacinės tarybos pasirinktas implicitinis motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 32, 34 punktus)

2.      Nors sprendimo dėl apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas, bet neapibrėžiama tokio panaikinimo apimtis, tai nepanaikina reikalavimo sprendimo dėl apeliacinio skundo rezoliucinės dalies aiškinti atsižvelgiant į minėtame sprendime nurodytus motyvus. Tam, kad užtikrintų sprendimo laikymąsi ir jį visiškai įvykdytų, institucija privalo atsižvelgti ne tik į sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kuriais remiantis priimta rezoliucinė dalis ir kurie yra būtinas sprendimo pagrindas, nes motyvai būtini, kad būtų tiksliai nustatyta rezoliucinėje dalyje išdėstyta sprendimo esmė. Būtent motyvai, pirma, tiksliai parodo nuostatą, kuri laikoma neteisėta, ir, antra, aiškiai atskleidžia priežastis, dėl kurių rezoliucinėje dalyje konstatuojamas jos neteisėtumas ir į kurias turi atsižvelgti atitinkama institucija, keisdama panaikintą aktą.

(žr. 36, 37 punktus)

3.      Kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kiek jame Bendrasis Teismas nusprendė, kad Apeliacinė taryba privalėjo nagrinėti dėl naudojimo sustiprėjusį ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, ir remdamasis šiuo pagrindu ginčijamą sprendimą panaikino, nors prieš tai konstatavo, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs, Teisingumo Teismas nesiekė kelti klausimo dėl Bendrojo Teismo padarytų faktinėmis aplinkybėmis grindžiamų išvadų, kurios susijusios su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo analize ir kuriomis remdamasis Teisingumo Teismas pateikė savo pagrindimą.

Šis panaikinimo pagrindas nepaneigia tokių remiantis faktinėmis aplinkybėmis padarytų išvadų, taigi, ieškinio pagrindo analizė buvo baigta konstatavus, kad dėl naudojimo sustiprėjusio ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio klausimo analizė neturi reikšmės, nes žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi.

Tai patvirtinama ir Teisingumo Teismui nurodžius, kad, atsižvelgiant į tai, jog prieš tai Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjami prekių ženklai, vertinami bendrai, skyrėsi, atmesta bet kokia supainiojimo galimybė, o galimu ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, sustiprėjusiu dėl naudojimo, nebuvo įmanoma kompensuoti tokių prekių ženklų panašumo nebuvimo.

Be to, Bendrojo Teismo keliamas klausimas dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo analizės, nors Teisingumo Teismas nenurodo jokios klaidos, kurią šiuo atžvilgiu būtų padaręs Bendrasis Teismas, reikštų, viena vertus, kad bandoma suformuoti antrą Bendrojo Teismo kolegiją, kuri veiktų kaip apeliacinė pirmosios kolegijos instancija, ir, kita vertus, kad sprendimas dėl apeliacinio skundo netektų dalies savo privalomosios galios, nes panaikinimas negalėtų peržengti Teisingumo Teismo konstatuoto panaikinimo apimties ir būtų suteikta galimybė ginčyti faktines aplinkybes, todėl netektų prasmės motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas dėl apeliacinio skundo.

(žr. 38–40, 43 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 57–59 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61, 62 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 68, 69 punktus)