Language of document : ECLI:EU:T:2005:325

DARBINIS VERTIMAS

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. rugsėjo 15 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas – Žodinis prekių ženklas LIVE RICHLY – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamasis požymis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Teisė būti išklausytam – Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis“

Byloje T‑320/03

Citicorp, įsteigta Niujorke (JAV), atstovaujama advokatų V. von Bomhard, A. Renck ir A. Pohlmann,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Laitinen, P. Bullock ir A. von Mühlendahl,

atsakovę,

dėl 2003 m. birželio 25 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 85/2002-3), susijusio su paraiška dėl žodinio prekių ženklo LIVE RICHLY įregistravimo Bendrijos prekių ženklu, panaikinimo,

EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai J. Azizi ir E. Cremona,

sekretorė C. Kristensen, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. gruodžio 9 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1       2001 m. kovo 2 d. ieškovė, remdamasi 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.

2       Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo LIVE RICHLY.

3       Paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos su pakeitimais ir pataisymais 36 klasei ir apibūdinamos taip:

„Finansinės bei piniginės paslaugos ir nekilnojamojo turto operacijos; būtent banko operacijos; kreditinės kortelės; finansavimas ir komercinės bei vartojimo paskolos; hipotekos ir nekilnojamojo turto tarpininkavimas; valdymas, planavimas ir konsultavimas pasitikėjimo ir nekilnojamojo turto klausimais; investavimas, konsultavimas ir pagalba investavimo klausimais; tarpininkavimo ir derybų dėl vertybinių popierių paslaugos, palengvinančios saugius finansinius sandorius; draudimo paslaugos; būtent nekilnojamojo turto draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, gyvybės draudimo polisų ir periodinių išmokų sutarčių pasirašymas ir pardavimas“.

4       2001 m. liepos 3 d. laišku ekspertė atsisakė įregistruoti prekių ženklą LIVE RICHLY, kadangi jis neturi skiriamojo požymio. Ieškovė nesutiko su ekspertės nuomone ir 2001 m. rugpjūčio 8 d. laiške jos paprašė patvirtinti jos paraišką dėl įregistravimo. 2001 m. gruodžio 4 d. sprendimu (toliau – ekspertės sprendimas) ekspertė patvirtino atsisakymą įregistruoti prekių ženklą LIVE RICHLY.

5       2002 m. sausio 22 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl ekspertės sprendimo.

6       2003 m. birželio 25 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) Trečioji apeliacinė taryba šią apeliaciją atmetė, taip patvirtindama ekspertės sprendimą. Iš esmės Apeliacinė taryba manė, kad prekių ženklas LIVE RICHLY neatitinka Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, kadangi atitinkama visuomenės dalis jį suvoktų kaip paprastą giriamojo pobūdžio formuluotę, o ne kaip nagrinėjamų paslaugų komercinės kilmės nuorodą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

7       2003 m. rugsėjo 15 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 63 straipsniu, Pirmosios instancijos teismo sekretoriate pateikė ieškinį dėl skundžiamo sprendimo. Atsakovei pateikus atsakymą į ieškinį, kuriame ji nurodė, jog ekspertė patvirtino prekių ženklą LIVE RICHLY draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms, ieškovė, remdamasi Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 135 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą leisti pateikti dubliką. 2004 m. vasario 19 d. sprendimu trečiosios kolegijos pirmininkas leido ieškovei pateikti dubliką.

8       Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (trečioji kolegija) nusprendė raštu pateikti šalims klausimus ir pradėti žodinę proceso dalį. Per nustatytą terminą šalys pateikė atsakymus į šiuos klausimus.

9       2004 m. gruodžio 9 d. posėdyje buvo išklausyti šalių žodiniai pasisakymai ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus. Šia proga atsakovė patvirtino, kad prekių ženklas LIVE RICHLY gali būti registruojamas draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms. Po šio patvirtinimo ieškovė pripažino, kad minėtos paslaugos nebėra Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos bylos dalykas, kurį iš esmės sudaro tik finansinės ir piniginės paslaugos. Galiausiai ieškovė pareiškė, kad, priėmus 2004 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimą VRDT prieš Erpo Möbelwerk (C‑64/02 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje), ji nebeteigia, kad siekiant pripažinti, kad Bendrijos prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, reikia įrodyti, jog jis yra bendrai naudojamas. Šie šalių pareiškimai buvo įregistruoti posėdžio protokole.

10     Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       panaikinti skundžiamą sprendimą;

–       priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

11     Atsakovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       atmesti ieškinį;

–       priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl kai kurių ieškovės pateiktų įrodymų priimtinumo

 Šalių argumentai

12     Savo argumentavimui dėl žymens LIVE RICHLY skiriamojo požymio pagrįsti ieškovė pateikia dokumentų iš prekių ženklų duomenų bazių ištraukų ir interneto tinklaviečių kopijas, skirtas įrodyti, kad ji yra vienintelė, galinti naudoti prašomą įregistruoti žymenį atitinkamoms paslaugoms.

13     Atsakovė tvirtina, kad minėti dokumentai yra nepriimtini, kadangi pirmą kartą jie buvo pateikti Pirmosios instancijos teisme (žr. šiuo atžvilgiu 2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (Calandre), T‑128/01, Rink. p. II‑701, 18 punktą).

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

14     Būtina priminti, kad Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu siekiama patikrinti VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio prasme, ir kad proceso dėl panaikinimo atveju skundžiamo teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, buvusias teisės akto priėmimo metu (1979 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 15/76 ir 16/76, Rink. p. 321, 7 punktas ir 1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Altmann ir kt. prieš Komisiją, T‑177/94 ir T‑377/94, Rink. p. II‑2041, 119 punktas). Todėl Pirmosios instancijos teismo kompetencija nėra peržiūrėti faktines aplinkybes atsižvelgiant į pirmą kartą jam pateiktus įrodymus. Todėl pirmą kartą Pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai yra nepriimtini (žr. šiuo atžvilgiu 13 punkte nurodyto sprendimo Calandre 18 punktą).

15     Šiuo atveju matyti, ir ieškovė to neginčija, kad nauji dokumentai, kuriais ji remiasi grįsdama išimtinį prekių ženklo LIVE RICHLY naudojimą, pirmą kartą buvo pateikti Pirmosios instancijos teisme. Todėl minėti ieškovės dokumentai turi būti pripažinti nepriimtinais.

16     Šiai išvadai visiškai neturi įtakos posėdyje ieškovės pateikti argumentai, kad, pirma, dokumentai, kuriais remiamasi, tik patvirtina anksčiau pateiktus įrodymus, antra, šiuos įrodymus savo iniciatyva turėjo išnagrinėti VRDT ir, trečia, šie įrodymai nekeičia Apeliacinėje taryboje nagrinėto ginčo dalyko. Iš tikrųjų, kaip nurodyta 14 punkte, Teisingumo Teismui priklauso patikrinti Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą. Iš to išplaukia, kad šis patikrinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į Apeliacinėje taryboje nurodytas teisines ir faktines ginčo aplinkybes, ir kad šalis negali keisti faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis tikrinamas Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas (2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Unilever prieš VRDT (Kiaušinio formos tabletė), T‑194/01, Rink. p. II-383, 16 punktas). Taigi, kaip nurodyta 15 punkte, nurodytos faktinės aplinkybės yra naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo išdėstytos Apeliacinėje taryboje. Šie įrodymai nėra ginčo, kuris buvo Apeliacinėje taryboje jai priimant sprendimą, faktinės ir teisinės aplinkybės. Šiam teiginiui neturi įtakos tai, kad minėtomis faktinėmis aplinkybėmis tik patvirtinami anksčiau pateikti įrodymai arba, kad šiuo atveju jos nekeičia ginčo dalyko. Taigi atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo vykdomą teisėtumo kontrolę, Pirmosios instancijos teismui nepriklauso pateikti nuomonę apie minėtus įrodymus. Be to, dėl argumento, kad šiuos įrodymus savo iniciatyva turėjo išnagrinėti VRDT, būtina priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalimi, šalys VRDT turi laiku pateikti įrodymus, kuriais ketina remtis. Iš to išplaukia, kad VRDT negali būti priekaištaujama dėl neteisėtų veiksmų įrodymų, kurių ieškovė jai nepateikė laiku, atžvilgiu.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teisės būti išklausytam pažeidimu

 Šalių argumentai

17     Ieškovė nurodo du Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrame sakinyje įtvirtintos jos teisės būti išklausytai pažeidimus.

18     Pirma, ieškovė nurodo, kad nors ekspertė savo sprendimą, kuriuo atsisakoma įregistruoti, motyvavo tik ekonomine žodžio „richly“ (turtingai) prasme, Apeliacinė taryba savo sprendimą grindė kitokiu, detalesniu apibrėžimu, kurį pateikė pati ieškovė, kurios nuomone, šis žodis reiškia „prašmatniai arba rafinuotai; pilnai ir tinkamai“ (in a rich or elaborate manner ; fully and appropriately). Šiuo detalesniu žodžio „richly“ apibrėžimu ieškovė rėmėsi siekdama nagrinėjamo prekių ženklo registracijos. Ieškovė tvirtina, kad atsisakydama įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą remiantis ieškovės argumentu, pateiktu siekiant šios registracijos, Apeliacinė taryba rėmėsi visiškai nauja aplinkybe. Ieškovės nuomone, tai, kad Apeliacinė taryba nesuteikė ieškovei galimybės pateikti atsiliepimus apie šią naują aplinkybę, pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrame sakinyje įtvirtintą jos teisę būti išklausytai. Šiuo atžvilgiu ji nurodo 1980 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimą National PANASONIC prieš Komisiją (136/79, Rink. p. 2033, 21 punktas) ir Apeliacinių tarybų 2002 m. balandžio 10 d. sprendimą bébé prieš BEBÉ, R 1112/2000-3 bei 2003 m. vasario 27 d. sprendimą MYKO VITAL prieš Miko, R 476/2002-3.

19     Antra, ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba jos teisę būti išklausytai taip pat pažeidė nuspręsdama, jog vartotojų pastabumo laipsnis žymeniu LIVE RICHLY žymimų paslaugų atžvilgiu yra mažas, nepaprašiusi ieškovės pateikti atsiliepimus šiuo atžvilgiu.

20     Atsakovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba, patvirtindama ekspertės sprendimą, nesirėmė nauja žodžio „richly“ (turtingai) reikšme. Todėl ji mano, kad Apeliacinė taryba nepažeidė ieškovės teisės būti išklausytai šiuo klausimu. Atsakovė nepateikia specialių paaiškinimų dėl antrojo teisės būti išklausytam pažeidimo.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas 

–       Išankstiniai paaiškinimai

21     Remiantis Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antruoju sakiniu, VRDT sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus. Šia nuostata Bendrijos prekių ženklų teisėje įtvirtinamas bendras teisės į gynybą principas.

22     Remiantis šiuo bendru Bendrijos teisės principu, asmenims, kuriems skirti valdžios institucijų sprendimai, galintys turėti reikšmingą poveikį jų interesams, turi būti suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę (1974 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Transocean Marine Paint prieš Komisiją, 17/74, Rink. p. 1063, 15 punktas ir 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink. p. II‑683, 21 punktą).

23     Šiuo atveju reikia išanalizuoti, ar Apeliacinės tarybos pateikta argumentacija, kuri grindžiama tam tikra žodžių „live richly“ reikšme ir kuri skiriasi nuo ieškovės argumentacijos, ir Apeliacinės tarybos nuomonė, kad atitinkama visuomenės dalis nėra labai pastabi, yra tie motyvai, dėl kurių ieškovės negalėjo pateikti savo paaiškinimų.

24     Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia išnagrinėti ekspertės sprendimo ir skundžiamo sprendimo skirtumus, susijusius su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nesant šių sprendimų skirtumų nebelieka jokio ieškovės teisės į gynybą pažeidimo. Iš tikrųjų, jeigu Apeliacinės tarybos sprendimas tik atkartoja ekspertės sprendimą šių aplinkybių atžvilgiu, ieškovė turi būti laikoma galėjusi pateikti paaiškinimus dėl minėtų aplinkybių pateikdama apeliaciją dėl ekspertės sprendimo. 

–       Žodžių „live richly“ reikšmės

25     Pirmiausia, dėl žodžių „live richly“ reikšmės reikia pastebėti, kad Apeliacinei tarybai pateiktoje apeliacijoje ieškovė nurodė, jog žodis „rich“ Collins dictionary pirmiausia apibrėžiamas kaip „gerai aprūpintas turtu, nuosavybe ir t. t., daug turintis“ (well supplied with wealth, property, etc., owning much), ir kad žodis „richly“ tame pačiame žodyne apibūdinamas kaip „prašmatniai arba rafinuotai“; „pilnai ir tinkamai“ (in a rich or elaborate manner; fully and appropriately).

26     Dėl nurodyto teisės į gynybą pažeidimo, susijusio su tuo, kad ieškovė nepateikė savo paaiškinimų dėl Apeliacinės tarybos argumentavimo, grindžiamo kitokia, nei ekspertės nurodyta, žodžių „live richly“ reikšme, reikia pastebėti, jog savo sprendime ekspertė ieškovės prekių ženklo skiriamąjį požymį ginčija taip:

„Visi investuotojai, profesionalūs ar mėgėjai, siekia padidinti savo turtą, o visi pasisekimą turintys bankai praturtina savo klientus arba bent suteikia jiems galimybę gyventi turtingą gyvenimą; visi ieškovės konkurentai panašių šūkių, kurie tik pabrėžia jų finansinius pasiekimus, pagalba bando suvilioti klientus.

<…> Investavimas praturtino daugiau nei bet kuris kitas būdas, tai yra nuolatinis darbas ar palikimas. Ko pageidauja tie, kurie moka už šias paslaugas? Tapti turtingais arba bent gyventi turtingą gyvenimą.

„Abu žodžiai – „gyventi“ (live) ir turtingai (richly) – yra dažnai naudojami; žodis „turtingas“ turi teigiamą ekonominę antrinę reikšmę <…>“

27     Ekspertei priėmus šį sprendimą, Apeliacinei tarybai pateiktoje apeliacijoje ieškovė pažymėjo, kad žodžiai „live richly“ turi būti suprantami ne vien tik ekonomine, bet taip pat platesne ir neapibrėžta prasme, reiškiančia pilnavertį ar kupiną patyrimų gyvenimą.

28     Skundžiamame sprendime Apeliacinė taryba patvirtino ekspertės atsisakymą įregistruoti, inter alia, dėl šių motyvų:

„10      <…> Pagal anglų kalbos žodyną Collins žodis RICHLY („turtingai“) reiškia „prašmatniai arba rafinuotai; pilnai ir tinkamai“ („in a rich or elaborate manner; fully and appropriately“).

11      Remiantis šiuo apibrėžimu, žodžių LIVE ir RICHLY kombinacijos naudojimas paraiškoje išvardintų paslaugų kontekste perteikia aiškią informaciją su giriamojo pobūdžio antrine reikšme.

<…>

14      Dėl ieškovės argumento, kad žodžiui RICHLY būdingos skirtingos antrinės reikšmės, reikia pastebėti, jog žymens skiriamasis požymis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į paraiškoje išvardintas prekes ir paslaugas. Todėl ekspertė teisingai atsižvelgė į tokią žodžio RICHLY reikšmę, kuri susijusi su paraiškoje nurodytomis paslaugomis.“ 

29     Taigi pirmiausia iš ekspertės sprendimo išplaukia, kad į žodį „richly“  buvo atsižvelgta, kaip į reiškiantį „turėti pinigų ir turto“, tai yra ekonomine prasme.

30     Be to, iš skundžiamo sprendimo matyti, jog žodžio „richly“ apibrėžimas, kuriuo rėmėsi Apeliacinė taryba, reiškia, inter alia, „in a rich manner“. Taigi, kaip nurodo atsakovė, žodis „rich“ pirmiausia apibrėžiamas kaip „gerai aprūpintas turtu, nuosavybe ir t. t., daug turintis“ (well supplied with wealth, property, etc., owning much). Ieškovė, kuri procedūroje Apeliacinėje taryboje rėmėsi tuo pačiu apibrėžimu ir ieškinyje pripažino, kad žodis „rich“ pirmiausia reiškia „pasiturintį arba turtingą“ (prosperous or wealthy), šio požiūrio neginčijo. Todėl Apeliacinės tarybos nurodytas apibrėžimas apima ekonominę žodžio „richly“ reikšmę, kuria rėmėsi ir ekspertė.  

31     Be to, iš skundžiamo sprendimo 14 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba patvirtino tai, kad ekspertė pasirinko žodžio „richly“ reikšmę atsižvelgdama į konkrečias paslaugas, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą. Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į ekonominę žodžio „richly“ reikšmę.

32     Todėl žodžio „richly“ reikšmės, į kurias atsižvelgė Apeliacinės taryba, iš tikrųjų nesiskiria nuo tų, į kurias atsižvelgė ekspertė.

33     Tai, kad Apeliacinė taryba nurodė, jog atsižvelgė į daugelį reikšmių apimantį žodžio „richly“ apibrėžimą, šiai išvadai neturi įtakos. Iš tikrųjų turi būti laikoma, kad buvo atsižvelgta į daugelį reikšmių apimantį apibrėžimą, jeigu buvo atsižvelgta bent į vieną jo reikšmių. Šiuo atveju Apeliacinės tarybos patvirtinimas, kad ekspertė teisingai atsižvelgė į žodžio „richly“ reikšmę, parodo į kokią reikšmę šio žodžio apibrėžime buvo atsižvelgta.

34     Galiausiai dėl žodžių junginio „vesti į turtingą gyvenimą arba gyventi turtingą gyvenimą“ (to lead a rich life or to live a rich life) būtina pastebėti, kad šį žodžių junginį sprendimuose naudoja tiek ekspertė, tiek ir Apeliacinė taryba. Kadangi šis žodžių junginys grindžiamas žodžiu „rich“, kuris, kaip buvo nurodyta, turi ekonominę reikšmę, jo naudojimas skundžiamame sprendime neturi įtakos pateiktiems paaiškinimams.

35     Dėl ieškovės nurodytų ankstesnių VRDT sprendimų pakanka priminti, kad Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 40/94, aiškinamu Bendrijos teismų, o ne VRDT ankstesniais sprendimais (žr. 2003 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alejandro prieš VRDT – Anheuser-Busch (BUDMEN), T‑129/01, Rink. p. II‑2251, 61 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

36     Visų pirma ir bet kuriuo atveju būtina priminti, kad Pirmosios instancijos teismas jau nusprendė, jog Apeliacinės tarybos turi turėti galimybę savo sprendimus grįsti ekspertės nenagrinėtais argumentais, jeigu suinteresuota šalis gali pateikti paaiškinimus apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos nagrinėjamos teisinės nuostatos taikymui. Remiantis ekspertės ir Apeliacinių tarybų funkcinio tęstinumo principu, pastarosios gali iš naujo nagrinėti paraišką neatsižvelgdamos į ekspertės argumentavimą (2000 m. vasario 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT (Muilo forma), T‑122/99, Rink. p. II‑265, 27 punktas ir 2002 m. birželio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hershey Foods prieš VRDT (Kiss Device with plume), T‑198/00, Rink. p. II‑2567, 25 punktas).

37     Šiuo atveju net ir darant prielaidą, kad Apeliacinė taryba nesilaikė ekspertės pateiktos nuomonės, matyti, kad Apeliacinė taryba nesirėmė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovė negalėjo pateikti paaiškinimų. Iš tikrųjų, kadangi pati ieškovė rėmėsi platesniu žodžio „richly“ reikšmės aiškinimu, ji negali tvirtinti, jog negalėjo pateikti paaiškinimų dėl šios aplinkybės. Be to, aišku, kad Apeliacinė taryba apsiribojo tik argumentavimu, skirtingu nei tas, kurį palaikė ieškovė. Todėl, atsižvelgiant į 36 punkte nurodytą teismų praktiką, tai negali pažeisti ieškovės teisės į gynybą. 

–       Atitinkamos visuomenės dalies pastabumas

38     Dėl ieškovės teisės į gynybą pažeidimo, susijusio su negalėjimu pateikti paaiškinimų dėl Apeliacinės tarybos nurodyto atitinkamos visuomenės dalies pastabumo laipsnio, šiuo atžvilgiu taip pat būtina išnagrinėti Apeliacinės tarybos ir ekspertės sprendimų skirtumus.

39     Ekspertės sprendimo antrasis sakinys suformuluotas taip:

„Atsakant į Jūsų argumentą, kad prekių ženklu pateikiama informacija yra neaiški ir neapibrėžta, pirmiausia būtina nurodyti, kad prekių ženklo informacija <..> yra skirta plačiajai visuomenei, kuri yra pakankamai informuota ir protingai pastabi bei nuovoki <…>“.

40     Apeliacinė taryba skundžiamo sprendimo 13 ir 15 punktuose atitinkamai nurodo:

„13      Dėl to, kaip atitinkama visuomenė suvokia žymenį LIVE RICHLY, Apeliacinė taryba, kaip ir ekspertė, nurodo, kad šūkį sudaro du plačiai naudojami žodžiai, kuriuos, susiejus su paraiškoje išvardintomis paslaugomis, visuomenė suvokia kaip paprastą giriamojo pobūdžio formuluotę, o ne kaip paslaugų, dėl kurių kilo ginčas, komercinės kilmės nuorodą.

<…>

15      Be to, be akivaizdžios reklaminės reikšmės sintagmoje LIVE RICHLY nėra nieko, kas atitinkamai visuomenės daliai leistų lengvai ir tuoj pat žymenį įsiminti kaip paslaugų, kurioms jis skirtas, skiriamąjį prekių ženklą. Nežinodama konteksto atitinkama visuomenės dalis galėtų suvokti tik jo reklaminę reikšmę. Atitinkamas vartotojas nėra labai pastabus. Jeigu žymuo jam iš karto nenurodo ketinamo pirkti objekto kilmės, o pateikia tik reklaminę ir abstrakčią informaciją, jis negaiš laiko tam, kad išsiaiškintų įvairias galimas žymens funkcijas arba jį įsimintų, kaip prekės ženklą.“ 

41     Iš skundžiamo sprendimo 15 punkto, pagal kurį atitinkamas vartotojas nėra labai pastabus (not very attentive), ieškovė padarė išvadą, kad atitinkamo vartotojo pastabumas yra mažas (low).

42     Tačiau nuoroda, kad vartotojas nėra labai pastabus, nebūtinai reiškia, jog vartotojo pastabumas yra mažas. Iš tikrųjų ši nuoroda taip pat gali reikšti, kad atitinkamas vartotojas prekių ženklui, dėl kurio kilo ginčas, neskiria daug dėmesio, tačiau jam skiria protingą dėmesį.

43     Šiuo atveju būtina pastebėti, kad skundžiamo sprendimo 13 punkte Apeliacinė taryba patvirtina ekspertės analizę dėl to, kaip atitinkama visuomenės dalis suvokia žymenį LIVE RICHLY. Taigi savo sprendimo antrame sakinyje ekspertė nurodo, kad prekių ženklo informacija yra skirta plačiai visuomenei, kuri yra ne tik pakankamai informuota ir nuovoki, bet ir protingai pastabi.

44     Todėl reikia pastebėti, kad nurodydama, jog atitinkamas vartotojas nėra labai pastabus, Apeliacinė taryba iš tikrųjų tvirtino, kad atitinkamas vartotojas yra protingai pastabus. Apeliacinė taryba tik skirtingai suformulavo ekspertės nuomonę, pateiktą jos sprendimo antrame sakinyje.

45     Kadangi Apeliacinė taryba tik performulavo ekspertės nuomonę, ieškovė neteisingai mano, jog Apeliacinė taryba atsižvelgė į mažą atitinkamos visuomenės dalies pastabumą, ieškovei neturint galimybės pateikti paaiškinimų šiuo klausimu.

46     Dėl išvardintų priežasčių kaltinimai dėl ieškovės teisės į gynybą pažeidimo turi būti atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

47     Iš esmės ieškovė nurodo, kad skundžiamas sprendimas netinkamai motyvuotas, kadangi juo atsisakoma įregistruoti prašomą prekių ženklą visoms paraiškoje nurodytoms paslaugoms, nepateikiant priežasčių, dėl kurių paraiška buvo atmesta draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugų atžvilgiu. Atsakovė šį ieškinio pagrindą ginčija tvirtindama, kad nuo pat procedūros pradžios VRDT pritarė registracijai draudimo ir nekilnojamo turto paslaugų atžvilgiu.

48     Pirmosios instancijos teismas pastebi, kad posėdyje atsakovei pareiškus, jog prekių ženklas LIVE RICHLY gali būti registruojamas draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms, ieškovė aiškiai pripažino, kad ginčo dalykas apsiriboja finansinėmis ir piniginėmis paslaugomis. Todėl ieškovė atsisakė ieškinio pagrindo dėl nepakankamo motyvavimo, kuris susijęs tik su draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugomis. Taigi Pirmosios instancijos teismui nepriklauso nuspręsti dėl šio ieškinio pagrindo.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

 Šalių argumentai

49     Ieškovė tvirtina, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas taip pat ir dėl to, kad Apeliacinė taryba jame pateikė klaidingą Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimą dėl absoliutaus Bendrijos prekių ženklo registracijos atmetimo pagrindo, susijusio su skiriamojo požymio nebuvimu.

50     Visų pirma ieškovė pažymi, kad Pirmosios instancijos teismo ir Apeliacinių tarybų praktika patvirtina, jog šūkiams yra taikomi tie patys kriterijai, kaip ir visų kitų rūšių prekių ženklams (2001 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Erpo Möbelwerk prieš VRDT (DAS PRINZIP DER BEQUEMLICHKEIT), T‑138/00, Rink. p. II‑3739, 44 punktas ir 1999 m. vasario 11 d. Apeliacinės tarybos sprendimas BEAUTY ISN’T ABOUT LOOKING YOUNG BUT LOOKING GOOD, R 73/1998-2). Taigi šiuo atveju ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba atsisakė įregistruoti žodinį žymenį tik todėl, kad tai yra giriamojo pobūdžio šūkis, nenuspręsdama dėl jo gebėjimo skirti nagrinėjamas paslaugas.

51     Be to ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba pripažino, jog žodžiai „live richly“ nėra apibūdinantys. Ieškovės nuomone, šis pripažinimas reiškia, kad Apeliacinė taryba negali remtis, kaip šiuo atveju, vien tik giriamuoju formuluotės pobūdžiu siekdama įrodyti, kad prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas, neturi skiriamojo požymio. Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo įvairius Apeliacinių tarybų sprendimus.

52     Ieškovė, prieštaraudama, jos manymu, nepagrįstai Apeliacinės tarybos nuomonei, kad žodžiai „live richly“ yra tik paprastą aiškią reikšmę turinti giriamojo pobūdžio formuluotė, tvirtina, jog šie žodžiai dėl savo neaiškios, neapibrėžtos ir dviprasmiškos reikšmės gali būti skirtingai aiškinami, ypač finansinių ir piniginių paslaugų atžvilgiu. Ieškovės nuomone, prašomas įregistruoti prekių ženklas LIVE RICHLY yra žodžių žaismas, kuris, kaip toks, beveik neturi reikšmės, kadangi būdų gyventi turtingai tikriausiai yra tiek pat, kiek ir žmonių, ir kad kiekvienas vartotojas šį šūkį aiškins savaip. Be to, ieškovė tvirtina, kad su nagrinėjamu šūkiu susidūrę vartotojai nustebtų, susierzintų arba sutriktų, nes jie nesitiki, kad bankai siūlytų finansinės paslaugas, juos kviečiančias „gyventi turtingai“, o tai patvirtina prekių ženklo LIVE RICHLY skiriamąjį požymį. Savo argumentą ieškovė grindžia Collins English Dictionary (1995 m. leidimas) pateikiamu žodžio „rich“ apibrėžimu, Apeliacinės tarybos ir ekspertės pateikiamais skirtingais žodžio „richly“ aiškinimais, 2001 m. spalio 1 d. Apeliacinės tarybos sprendimu ES GIBT SIE NOCH, DIE GUTEN DINGE (R 393/2000-1), reklamomis JAV ir internete pateikiamais paaiškinimais. Ji konkrečiai mano kad šie paaiškinimai patvirtina, jog vartotojai šio prekių ženklo anaiptol nesuvokia paprastai ir nesudėtingai.

53     Be to, ieškovė tvirtina, kad skundžiamas sprendimas remiasi klaidinga prielaida, pagal kurią atitinkamos visuomenės dalies pastabumo laipsnis yra mažas, nors iš tikrųjų jis yra didelis. Ieškovės nuomone, paprastas vartotojas finansinių paslaugų atžvilgiu yra itin atsargus ir pastabus, kadangi šios paslaugos neperkamos „nuo lentynos“ (off the shelf) kaip džinsai ar pienas, ir kadangi turi svarbią reikšmę vartotojo gyvenime. Todėl paprastas vartotojas daugiau laiko skirs šio šūkio reikšmių ieškojimui ir daug greičiau įsimins, kai jis susijęs su finansinėmis paslaugomis.

54     Ieškovės nuomone, Pirmosios instancijos teismo bei Apeliacinių tarybų sprendimų praktika patvirtina, kad šūkis LIVE RICHLY gali būti registruojamas. 50 punkte nurodytame sprendime DAS PRINZIP DER BEQUEMLICHKEIT ir 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendime Sykes Enterprises prieš VRDT (REAL PEOPLE, REAL SOLUTIONS) (T‑130/01, Rink. p. II‑5179) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, pirma, priešingai nei 2001 m. liepos 3 dienos laiške tvirtina ekspertė, skiriamojo požymio nėra ne dėl vaizduotės ar papildomo fantazijos elemento nebuvimo. Antra, Pirmosios instancijos teismas manė, kad to paties arba panašių žymenų naudojimas rinkoje turi lemiamą reikšmę vertinant prekių ženklui būdingą skiriamąjį požymį. Ieškovės nuomone, konkrečiai 50 punkte nurodytame sprendime DAS PRINZIP DER BEQUEMLICHKEIT Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skiriamojo požymio nebuvimas gali būti patvirtintas tik įrodžius, jog nagrinėjamas žodinis prekių ženklas yra bendrai naudojamas. Taigi šiuo atveju ieškovė pažymi, kad atsakovė neįrodė žodžių „live richly“ naudojimo, ir kad pastarieji niekada nebuvo naudojami reklamuojant ar parduodant finansines ir pinigines paslaugas. Dėl savito ir neįprasto šūkio pobūdžio ieškovė tvirtina, kad jos prekių ženklas turi skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.

55     Nusistovėjusi Apeliacinių tarybų praktika taip pat patvirtina, kad prekių ženklas LIVE RICHLY yra registruotinas. Šiuo atžvilgiu ieškovė pamini 2001 m. lapkričio 7 d. sprendimą WE GET IT DONE (R 1090/2000-4). Ji nurodo, kad iš šio sprendimo galima daryti išvadą, jog ribojimai taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą yra nedideli, ir kad VRDT priklauso įrodyti, jog pagal šį straipsnį prekių ženklas negali būti registruojamas, žinant, kad siekiant nustatyti skiriamojo požymio nebuvimą, nepakanka tvirtinimo, jog šūkis yra įprastas arba, kad tai tik paprasta giriamojo pobūdžio formuluotė. Remdamasi šiuo sprendimu ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepaaiškino, kodėl žodžių „live richly“ reklaminis ir giriamasis pobūdis šiuo atveju trukdo paprastam vartotojui, besinaudojančiam finansinėmis ir piniginėmis paslaugomis, nustatyti ryšį tarp šio žymens ir ieškovės, ir todėl šūkį suvokti kaip prekių ženklą. Ieškovė nurodo, kad šūkis gali būti skirtingai aiškinamas, kad atitinkama visuomenės dalis jį iškart įsimena, kadangi jai netikėta, jog finansinė institucija tokiu šūkiu naudojasi reklamuodama savo paslaugas, ir kadangi ji yra vienintelė, naudojanti šį šūkį.

56     Iš šiuo metu esančios Apeliacinių tarybų praktikos ieškovė daro išvadą, kad nustatant žymens skiriamąjį požymį, gali būti atsižvelgiama į neaiškų šūkio pobūdį (minėtas sprendimas WE GET IT DONE, 2002 m. vasario 25 d. sprendimas Taking care of the world’s water … and yours, R 135/2000-2 ir 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimas TEAM POWER, R 222/2001-1). Iš šios Apeliacinių tarybų praktikos ji taip pat padaro išvadą, jog tai, kad nagrinėjamas šūkis arba tam tikras jo variantas nenaudojami atitinkamoje rinkoje, yra rimtas įrodymas, kad jis turi jam būdingą skiriamąjį požymį (minėtas sprendimas Taking care of the world’s water … and yours, minėtas sprendimas TEAM POWER, 1999 m. gegužės 4 d. sprendimas Früher an Später denken !, R 153/1998-2, 2000 m. liepos 5 d. sprendimas UNLOCK THE POTENTIAL, R 689/1999-3 ir 2002 m. birželio 5 d. sprendimas WHATEVER WHENEVER, R 58/2001-4).

57     Be to, ieškovė nurodo Nicos sutarties klasifikacijos 36 klasei priklausančioms paslaugoms, kurios apibūdinamas kaip „finansinės, piniginės bei nekilnojamojo turto paslaugos“ kai kuriuos VRDT įregistruotus šūkius, kuriuos sudaro žodžiai „live“ ar „life“, tarp kurių – make more of life, WHERE MONEY LIVES ir SO YOU CAN ENJOY LIFE! Ji nurodo, kad būtų prieštaringa atsisakyti įregistruoti prekių ženklą LIVE RICHLY toms pačioms paslaugoms.

58     Ji taip pat nurodo kai kuriuos tam tikrų valstybių narių nacionalinių tarnybų įregistruotus šūkius, patvirtinančius, kad buvo įregistruoti šūkiai, turintys mažesnį nei nagrinėjamo šūkio skiriamąjį požymį.

59     Ieškovė pastebi, kad prekių ženklą LIVE RICHLY toms pačioms Nicos sutarties klasifikacijos 36 klasei priklausančioms paslaugoms įregistravo daugelio trečiųjų šalių, tarp kurių – Australijos Sandraugos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, prekių ženklų srityje kompetentingos institucijos. Nors ieškovė pripažįsta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Australijos Sandrauga nėra valstybės narės, ji mano, kad šios prekių ženklo LIVE RICHLY registracijos yra rimtas įrodymas apie šio prekių ženklo galimybes įregistruoti visose anglakalbėse šalyse.

60     Galiausiai, jeigu ginčijamasi tik dėl prekių ženklo LIVE RICHLY įregistravimo finansinėms ir piniginėms paslaugoms, ieškovė tvirtina, kad atsakovės nuomonė, pagal kurią šis pavadinimas nėra skiriamasis minėtų paslaugų atžvilgiu, nes žodžiai „live richly“ pateikia aiškią informaciją apie materialiai turtingesnį gyvenimą, tačiau yra skiriamasis draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugų atžvilgiu, yra nepagrįsta, nelogiška, paradoksali ir prieštaringa.

61     Ieškovės nuomone, ši išvada pagrįsta finansinių ir draudimo paslaugų bei finansinių ir nekilnojamojo turto paslaugų dideliu panašumu, ar net tapatumu, kuriuos ankstesniuose sprendimuose pabrėžė atsakovė (2002 m. lapkričio 27 d. Apeliacinės tarybos sprendimas TravelCard prieš AIR TRAVEL CARD, R 498/2001-3, 2003 m. liepos 21 d. Protestų skyriaus sprendimas LLOYD prieš LLOYDS TSB, 1454-2003, ir 2003 m. lapkričio 11 d. Protestų skyriaus sprendimas ADIGSA prieš ADIG GRUPPE GUT FÜR IHR GELD, 2451-2003).

62     Tačiau didžiausias paradoksas, ieškovės nuomone, yra tai, kad atsakovės teiginį, kad prekių ženklas neturi skiriamojo požymio finansinių ir piniginių paslaugų atžvilgiu, grindžia aplinkybe, jog šiuo prekių ženklu pateikiama informacija, kad nagrinėjamos paslaugos siūlo atitinkamai visuomenės daliai bent jau galimybę padidinti savo finansinį turtą ir, todėl, gyventi materialiai turtingesnį gyvenimą. Ieškovės nuomone, net jeigu toks šūkio suvokimas turėtų būti laikomas teisingu, su kuo ji nesutinka, vartotojo požiūriu draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugų galutinis tikslas taip pat yra potencialus asmens praturtėjimas. Todėl ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba neįrodė žodžių „live richly“ skiriamojo požymio nebuvimo, ką ji privalo padaryti atsisakydama įregistruoti šį prekių ženklą remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu. Todėl sprendimas, kuriuo iš dalies atsisakoma įregistruoti prekių ženklą LIVE RICHLY nagrinėjamos paslaugoms, turi būti panaikintas.

63     Atsakovė prieštarauja ieškovės argumentams ir tvirtina, kad nė vienas iš jų neginčija to, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas 

–       Išankstinės pastabos

64     Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami „neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai“. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.

65     Taigi, kaip Pirmosios instancijos teismas jau nusprendė, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte išvardinti prekių ženklai yra būtent tokie, kurie neleidžia atitinkamai visuomenės daliai, kuri įsigyja prekių ar paslaugų, dėl kurių kilo ginčas, vėlesnio įsigijimo metu pakartoti vienokį sprendimą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba priimti kitokį, jeigu ji buvo neigiama (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos sprendimo Rewe-Zentral prieš VRDT (LITE), T‑79/00, Rink. p. II‑705, 26 punktas ir 22 punkte nurodyto sprendimo EUROCOOL 37 punktas). Būtent taip yra žymenų, kurie bendrai naudojami prekiaujant nagrinėjamas prekes ar paslaugas, atveju.

66     Tačiau prekių ženklo, kurį sudaro žymenys ar nuorodos, kurie be kita ko yra naudojami kaip reklaminiai šūkiai, kokybės nuorodos ar pasakymai, skatinantys įsigyti šiuo prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų, registravimas nėra neįmanomas, vien dėl jų pobūdžio (žr. pagal analogiją 2001 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Merz & Krell, C‑517/99, Rink. p. I‑6959, 40 punktas). Tačiau žymuo, kuris atlieka kitas, o ne prekių ženklo funkciją klasikine prasme, neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nebent jis gali būti iš karto suprantamas kaip atitinkamų prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuoroda, kurios paskirtis − atitinkamai visuomenės daliai leisti atskirti prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas nuo kitų komercinių šaltinių teikiamų prekių ir paslaugų (2003 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Best Buy Concepts prieš VRDT (BEST BUY), T‑122/01, Rink. p. II‑2235, 20 ir 21 punktai).

67     Skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti žymenį ir, antra, į atitinkamos visuomenės dalies, sudarytos iš šių prekių ar paslaugų vartotojų, suvokimą (22 punkte nurodyto sprendimo EUROCOOL 38 punktas ir 65 punkte nurodyto sprendimo LITE 27 punktas).

68     Galiausiai iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto išplaukia, jog pakanka minimalaus skiriamojo požymio, kad nebūtų taikomas šiame straipsnyje įtvirtintas atmetimo pagrindas (65 punkte nurodyto sprendimo LITE 28 punktas). 

–       Dėl atitinkamos visuomenės dalies ir jos pastabumo laipsnio

69     Dėl atitinkamos visuomenės dalies pirmiausia būtina priminti, kad nurodytos paslaugos yra Nicos sutarties klasifikacijos 36 klasei priklausančios finansinės ir piniginės funkcijos. Su šiomis paslaugomis susijusią atitinkamą visuomenės dalį sudaro visi vartotojai. Taigi, vertinant prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į numanomus paprasto, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo lūkesčius (žr. pagal analogiją 1998 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gut Springenheide ir Tusky, C‑210/96, Rink. p. I‑4657, 31 punktą).

70     Taip pat būtina priminti, kad atitinkamos visuomenės dalies, šiuo atveju paprasto vartotojo, suvokimui apie prekių ženklą įtaką daro jo pastabumo laipsnis, kuris gali keistis atitinkamai pagal nagrinėjamos prekės ar paslaugos rūšį (žr. dėl 1988 m. gruodžio 21 d. pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, OL L 40, 1989, p. 1, 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktą ir dėl Reglamento Nr. 40/94 16 punkte nurodyto sprendimo Kiaušinio formos tabletė 42 punktą).

71     Šiuo atžvilgiu, priešingai nei teigia Apeliacinė taryba, ieškovė mano, kad atitinkama visuomenės dalis labai pastabi finansinių paslaugų atžvilgiu, kadangi šios paslaugos neperkamos „nuo lentynos“ (off the shelf) kaip džinsai ar pienas ir kadangi jos yra gyvybiškai svarbios vartotojo ateičiai.

72     Pirmiausia, Pirmosios instancijos teismas primena, jog priešingai ieškovės pateikiamam aiškinimui, pagal kurį Apeliacinė taryba tvirtino, kad atitinkamos visuomenės dalies pastabumas yra mažas, iš tikrųjų Apeliacinė taryba nurodė, jog atitinkama visuomenės dalis yra protingai pastabi (žr. 42 ir kt. punktus).

73     Be to, atsižvelgiant į kai kurių nagrinėjamų finansinių ir piniginių paslaugų pobūdį, dalį vartotojų gali sudaryti labai pastabi visuomenės dalis, kadangi, pirma, vartotojų prisiimti įsipareigojimai gali būti santykinai svarbūs, ir, antra, šios paslaugos gali būti santykinai techninės.

74     Tačiau šis pastabumo laipsnis gali būti santykinai mažas reklaminio pobūdžio nuorodoms, kurios nuovokiai visuomenei neturi lemiamos reikšmės (žr. šiuo atžvilgiu 54 punkte nurodyto sprendimo REAL PEOPLE, REAL SOLUTIONS 24 punktą ir 66 punkte nurodyto sprendimo BEST BUY 25 punktą).

75     Todėl reikia pripažinti, kad visos nurodytos paslaugos skirtos pakankamai informuotai ir nuovokiai visuomenei.

76     Be to, kadangi žodinis žymuo LIVE RICHLY sudarytas iš anglų kalbos žodžių , atitinkama visuomenės dalis yra anglakalbė, ir net ne anglakalbė visuomenė, o visuomenė, turinti pakankamas anglų kalbos žinias.  

–       Dėl atitinkamos visuomenės dalies suvokimo

77     Reikia įvertinti atitinkamos visuomenės dalies suvokimą apie žymenį LIVE RICHLY kaip prekių ženklą finansinėms ir piniginėms paslaugoms.

78     Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad Apeliacinė taryba manė, jog žymuo LIVE RICHLY yra iš dviejų įprastų angliškų žodžių sudarytas šūkis, kurį atitinkama visuomenės dalis supranta kaip paprastą giriamojo pobūdžio formuluotę, reiškiančią, kad ieškovės paslaugos leidžia vartotojams gyventi turtingai. Be to, Apeliacinė taryba tvirtino, kad nepaisant žymens LIVE RICHLY akivaizdžiai reklaminės reikšmės atitinkama visuomenės dalis negali jo lengvai ir iškart įsiminti kaip prekių ženklo nagrinėjamoms paslaugoms. Kadangi paprastas vartotojas nėra labai pastabus, jeigu žymuo jam iškart nenurodo nagrinėjamos prekės ar paslaugos, o suteikia tik reklaminę ir abstrakčią informaciją, jis negaišta laiko tam, kad išsiaiškintų įvairias galimas žymens funkcijas arba jį įsimintų, kaip prekių ženklą. Dėl šių priežasčių Apeliacinė taryba nusprendė, kad žymuo negali būti prekių ženklu.

79     Esant tokiems paaiškinimams, ieškovė neteisingai teigia, kad Apeliacinė taryba nagrinėjamą žymenį laikė neregistruotinu vien tik dėl to, kad tai yra giriamojo pobūdžio reklaminė formuluotė. Be to, šie paaiškinimai leidžia paneigti ieškovės argumentą, pagal kurį Apeliacinė taryba nepateikė paaiškinimų dėl žymens LIVE RICHLY gebėjimo atskirti ieškovės paslaugas nuo konkurentų paslaugų.

80     Iš tikrųjų, skundžiamo sprendimo 15 punkte nurodydama, kad atitinkama visuomenės dalis negali lengvai ir iškart įsiminti žymens kaip prekių ženklo nagrinėjamos paslaugoms, išvadą apie nagrinėjamo žymens skiriamojo požymio nebuvimą Apeliacinė taryba padarė ne tik dėl žodžių „live richly“ reklaminio pobūdžio, bet taip pat ji atsižvelgė ir į žymens gebėjimą atskirti ieškovės paslaugas nuo konkurento paslaugų atitinkamos visuomenės dalies atžvilgiu.

81     Be to, kai dėl prekių ženklo, kurį sudaro keletas elementų (sudėtinis prekių ženklas), siekiant nustatyti jo skiriamąjį požymį, reikia įvertinti jo visumą (2002 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bosch prieš VRDT (Kit pro ir Kit Super Pro), T‑79/01 ir T‑86/01, Rink. p. II‑4881, 22 punktas).

82     Šiuo atžvilgiu būtina nurodyti, kad nors, kaip pripažįsta šalys, žymuo LIVE RICHLY nėra išimtinai ir tiesiogiai apibūdinantis paslaugą ar prekę, jį sudaro du dažnai naudojami anglų kalbos žodžiai, kurie, kartu paėmus, turi atskirą reikšmę. Iš tikrųjų šis žymuo yra lengvai suprantamas ta prasme, kad ieškovės paslaugos suteikia vartotojams galimybę gyventi turtingai.

83     Nors iš tikrųjų žodžių junginys „gyventi turtingai“ gali būti suprantamas skirtingai ir, todėl, turėti neaiškią reikšmę, žodinio prekių ženklo reikšmę reikia nagrinėti atsižvelgiant į Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytas paslaugas (žr. 81 punkte nurodyto sprendimo Kit pro ir Kit Super Pro 24 punktą ir minėtą teismų praktiką). Jeigu nagrinėjamas prekių ženklas siejasi su finansinėmis ir piniginėmis paslaugomis, pirmiausia bus suprantama jo materialinė ar ekonominė reikšmė. Taigi Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai manyti, kad finansinių ir piniginių paslaugų kontekste žymuo LIVE RICHLY pateikia aiškią informaciją, turinčią giriamojo pobūdžio antrinę reikšmę.

84     Be to, reikia nurodyti, kad aplinkybės, jog neapibūdinantis žymuo LIVE RICHLY gali turėti daug reikšmių, sudaryti žodžių žaismą ir būti laikomas ironišku, stebinančiu ir netikėtu, nepakanka, kad jis būtų skiriamasis. Dėl šių skirtingų elementų ženklas skiriamuoju tampa tik su sąlyga, kad jį atitinkama visuomenės dalis gali iš karto suprasti kaip komercinės ieškovo paslaugų kilmės nuorodą, kurios paskirtis − atitinkamai visuomenės daliai leisti atskirti ieškoves paslaugas nuo kitų komercinių šaltinių teikiamų paslaugų (66 punkte nurodyto sprendimo BEST BUY 21 punktas; 54 punkte nurodyto sprendimo REAL PEOPLE, REAL SOLUTIONS 20 punktas ir 2004 m. sausio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deutsche SiSi-Werke prieš VRDT (Sachet tenant debout), T‑146/02 − T‑153/02, dar nepaskelbto Rinkinyje, 38 punktas).

85     Šiuo atveju, kaip nurodo Apeliacinė taryba, atitinkama visuomenės dalis šį žymenį finansinių ir piniginių paslaugų kontekste iš tikrųjų pirmiausia suvoktų kaip reklaminę formuluotę, o ne kaip paslaugų, dėl kurių kilo ginčas, komercinės kilmės nuorodą. Žymuo LIVE RICHLY neturi elementų, galinčių, nepaisant akivaizdžios jo reklaminės reikšmės, leisti atitinkamai visuomenės daliai lengvai ir iškart įsiminti žymenį kaip skiriamąjį prekių ženklą nurodytoms paslaugoms. Net ir darant prielaidą, kad nagrinėjamas žymuo bus naudojamas vienas, be kitų žymenų ar prekių ženklų, atitinkama visuomenės dalis be išankstinės informacijos suvoktų tik reklaminę jo reikšmę (54 punkte nurodyto sprendimo REAL PEOPLE, REAL SOLUTIONS 28 punktas).

86     Dėl šios nuomonės paradoksalaus pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad VRDT pripažino prekių ženklą LIVE RICHLY draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms, reikia pažymėti, jog Pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją taikyti Reglamentą Nr. 40/94 tik jam pateikto nagrinėti ginčo atžvilgiu. Nors iš tikrųjų būtina kiek įmanoma suderinti prekių ženklų pripažinimą, Pirmosios instancijos teismui nepriklauso priimti sprendimo dėl prekių ženklų, kurie nesusiję su jam pateiktu ginču. 

–       Dėl ieškovės išimtinio prekių ženklo naudojimo

87     Dėl argumento, susijusio su tuo, kad nebuvo atsižvelgta į prašomo įregistruoti prekių ženklo nenaudojimą, posėdyje ieškovė pareiškė, jog, priėmus 9 punkte nurodytą sprendimą VRDT prieš Erpo Möbelwerk, ji atsisako teiginio, kad siekiant pripažinti, jog prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, VRDT turi įrodyti, jog jis yra bendrai naudojamas. Šis pareiškimas buvo įregistruotas posėdžio protokole. Tačiau ieškovė tvirtino, kad prekių ženklo nenaudojimas gali būti įrodymas, kad konkurentai negali naudoti šio žodžio savo pačių paslaugų žymėjimui.

88     Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas primena, kad prekių ženklo skiriamasis požymis vertinamas remiantis aplinkybe, kad jį atitinkama visuomenės dalis gali iš karto suvokti kaip atitinkamų prekių ar paslaugų, dėl kurių kilo ginčas, komercinės kilmės nuorodą (žr. 66 punktą). Išankstinis nenaudojimas šiuo atžvilgiu nebūtinai yra tokio suvokimo įrodymas.

89     Šiuo atveju, atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus, net ir įrodytas nenaudojimas nedaro įtakos nagrinėjamų paslaugų suvokimui. Todėl ieškovės argumentas turi būti atmestas. 

–       Dėl prekių ženklo vaizduotės elemento nebuvimo

90     Ieškovė tvirtina, kad ekspertė, atmesdama paraišką dėl įregistravimo, 2001 m. liepos 3 d. laiške neteisingai atsižvelgė į prekių ženklo vaizduotės elementą.

91     Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas primena, kad, remiantis teismų praktika, prekių ženklas skiriamojo požymio neturi ne todėl, kad nėra papildomo fantazijos (2001 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank für Arbeit und Wirtschaft prieš VRDT (EASYBANK), T‑87/00, Rink. p. II‑1259, 39 punktas) arba minimalaus vaizduotės elemento (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Taurus-Film prieš VRDT (Cine Action), T‑135/99, Rink. p. II‑379, 31 punktas ir sprendimo Taurus-Film prieš VRDT (Cine Comedy), T‑136/99, Rink. p. II‑397, 31 punktas), nes Bendrijos prekių ženklas nebūtinai yra kūrybos rezultatas ir remiasi ne originalumo ar vaizduotės elementu, bet gebėjimu atskirti prekes ar paslaugas rinkoje nuo konkurentų siūlomų tos pačios rūšies prekių ir paslaugų (65 punkte nurodyto sprendimo LITE 30 punktas).

92     Šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo neišplaukia, kad Apeliacinė taryba savo vertinimus grindė būtinybe prekių ženklui turėti originalumo ar vaizduotės elementą, kad būtų pripažintas jo skiriamasis požymis.

93     Pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį Pirmosios instancijos teismui galima skųsti tik Apeliacinės tarybos sprendimus. Taigi ieškovė savo kaltinimą grindžia tuo, kad 2001 m. liepos 3 d. laiške ekspertė atsižvelgė į originalumo ir vaizduotės elementus, tačiau skundžiamame sprendime į juos nebuvo atsižvelgta.

94     Todėl, net ir darant prielaidą, kad reikia manyti, jog ekspertė savo sprendime klaidingai atsižvelgė į šiuos kriterijus, nesant tokios nuorodos skundžiamame sprendime, minėtas argumentas turi būti atmestas. 

–       VRDT ir kitų kompetentingų įstaigų praktika

95     Dėl ieškovės argumento, susijusio su ankstesniais VRDT sprendimais, VRDT ir kitose valstybėse narėse įregistruotais šūkiais bei prekių ženklo LIVE RICHLY pripažinimu trečiosiose šalyje, pakanka priminti, pirma, kad Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema (2000 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Messe München prieš VRDT (electronica), T‑32/00, Rink. p. II‑3829, 47 punktas) ir, kad, antra, Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 40/94, aiškinamu Bendrijos teismų, o ne Apeliacinių tarybų ankstesniais sprendimais (35 punkte nurodyto sprendimo BUDMEN 61 punktas ir 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE) T‑106/00, Rink. p. II‑723, 66 punktas). 

96     Todėl ieškovės argumentai dėl ankstesnių VRDT sprendimų, VRDT ir kitose valstybėse narėse įregistruotų šūkių bei prekių ženklo LIVE RICHLY registracijos trečiosiose šalyse yra netinkami ir turi būti atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

 Šalių argumentai

97     Ieškovė tvirtina, kad iš skundžiamo sprendimo negalima daryti išvados, jog įregistruoti prekių ženklą buvo atisakyta tik finansinėms ir piniginėms paslaugoms. Ieškovės nuomone, tik vykstant procesui atsakovė pripažino, kad prekių ženklas LIVE RICHLY gali būti įregistruojamas draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms. Todėl ji tvirtina, kad iš atsakovės turi būti priteista mažiausiai du trečdaliai nagrinėjant šį ieškinį patirtų bylinėjimosi išlaidų.

98     Posėdyje atsakovė tvirtino, kad jos pareiškimai dėl prekių ženklo įregistravimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

99     Pagal Darbo reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Be to, pagal Darbo reglamento 87 straipsnio 6 dalį, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Pirmosios instancijos teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

100   Šiuo atveju atsakovė reikalavo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Visi ieškovės pateikti ieškinio pagrindai atmetami, išskyrus ieškinio pagrindą dėl nepakankamo motyvavimo, dėl kurio, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl ginčo dalyko, spendimo priimti nereikia (žr. 48 punktą). Tačiau šie ieškovės paaiškinimai buvo pateikti po atsakovės pateiktų pareiškimų dėl prašomo prekių ženklo įregistravimo draudimo ir nekilnojamojo turto paslaugoms, pirmą kartą pateiktų Pirmosios instancijos teisme; skundžiamame sprendime nepakankamai aiškiai nurodyta, kad registracijos paraiška minėtų paslaugų atžvilgiu nebuvo atmesta.

101   Tokiomis aplinkybėmis reikia nurodyti, kad ieškovė turi padengti savo ir pusę atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia :

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Ieškovė turi padengti savo ir pusę atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

3.      Atsakovė turi padengti dalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Jaeger

Azizi

Cremona

Paskelbta 2005 m. rugsėjo 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Sekretorius

 

       Pirmininkas

H. Jung

 

       M. Jaeger


* Proceso kalba: anglų.