EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 16 d.

Byla F‑84/12

CN

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnis – Invalidumo komisija – Medicininė išvada – Medicininiai psichinės sveikatos ar psichologinės būsenos duomenys – Medicininė paslaptis – Galimybė susipažinti – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, kuriuo CN prašo, pirma, panaikinti sprendimus atsisakyti leisti jam tiesiogiai susipažinti su invalidumo komisijos galutine išvada ir „trečio“ šio komisijos gydytojo diagnoze, kurie matyti iš 2011 m. spalio 17 d. Europos Sąjungos Tarybos gydytojo eksperto laiško ir 2012 m. kovo 24 d. Tarybos paskyrimų tarnybos sprendimo atmesti CN skundą, ir, antra, priteisti iš Tarybos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. CN padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Sąjungos institucijų ir įstaigų atliekamas šių duomenų tvarkymas – Reglamentas Nr. 45/2001 – Medicininių duomenų tvarkymas – Institucijos sprendimas neleisti pareigūnui tiesiogiai susipažinti su invalidumo komisijos galutine išvada – Reglamento Nr. 45/2001 pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 13 straipsnio c punktas ir 20 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Pareigūnai – Principai – Pareigūno galimybė susipažinti su jo medicininės bylos medžiaga – Atsisakymas leisti tiesiogiai susipažinti su medicinine išvada, kurioje yra psichinės sveikatos ar psichologinės būsenos duomenų – Gero administravimo principo pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 26a straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Užbaigiant invalidumo pripažinimo procedūrą priimtas sprendimas – Įtraukimas – Invalidumo komisijos galutinės išvados teisėtumo ginčijimas – Leistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Reglamentą Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo reikia aiškinti atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41straipsnį, kuriuo pripažįstama teisė į gerą administravimą ir, be kita ko, kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla. Nors Reglamente Nr. 45/2001 iš tiesų nėra nuostatos, kuri leistų institucijai atsisakyti suteikti duomenų subjektui prieigą prie jo medicininių duomenų, tai nepaneigia, kad šis reglamentas tik patikslina prieigos prie asmens duomenų, įskaitant medicininius duomenis, tvarką ir institucijų pareigas siekiant apsaugoti fizinius asmenis. Taigi, institucijos sprendimas neleisti pareigūnui tiesiogiai susipažinti su invalidumo komisijos galutine išvada nepažeidžia nei Reglamento Nr. 45/2001, nei jo 13 straipsnio c punkto.

Bet kuriuo atveju Reglamento Nr. 45/2001 20 straipsnio 1 dalies c punktas yra pagrindas, kuriuo remdamasi institucija gali atsisakyti suteikti savo pareigūnui tiesioginę prieigą prie invalidumo komisijos galutinės išvados. Dėl galutinės išvados, kurioje, be kita ko, konstatuojamos psichinės sveikatos problemos, institucija gali pripažinti poreikį apsaugoti atitinkamą pareigūną ir derinti šią apsaugą su medicininio slaptumo poreikiais. Taigi, remdamasi minėtu straipsniu institucija gali nuspręsti, kad atitinkamas pareigūnas gali susipažinti su invalidumo komisijos galutine išvada tik per gydytoją, kuriuo pasitiki, kad šis suteiktų jam paaiškinimus, būtinus medicininei išvadai, kuria grindžiamas sprendimas pripažinti invalidumą, suprasti.

(žr. 40 ir 41 punktus)

2.      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte pripažįstama kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla, tačiau kartu patikslinta, kad leidžiant susipažinti reikia visų pirma paisyti teisėtų konfidencialumo ir profesinio slaptumo interesų. Taigi, šia nuostata nereikalaujama, kad pareigūnai visais atvejais turėtų tiesioginę prieigą prie savo medicininės bylos, priešingai, joje numatyta netiesioginės prieigos galimybė tais atvejais, kai ji pateisinama atsižvelgiant į teisėtus konfidencialumo ir profesinio slaptumo interesus.

Todėl Tarnybos nuostatų 26a straipsnio, kuriuo pripažįstama kiekvieno pareigūno teisė susipažinti su savo medicinine byla ir kartu patikslinta, kad ji užtikrinama pagal kiekvienos institucijos nustatytą tvarką, negalima laikyti pažeidžiančiu Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą.

Tas pat pasakytina apie Tarybos vidaus direktyvą Nr. 2/2004 dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų galimybės susipažinti su savo medicinine byla, kurioje po nuostatos, kad pareigūnams suteikiama galimybė kuo plačiau susipažinti su savo medicinine byla, nustatomos tokio susipažinimo sąlygos ir tvarka. Šiuo klausimu nurodyta, kad su medicinine byla turi būti pažindinamasi Tarybos medicininės tarnybos patalpose, dalyvaujant šios tarnybos įgaliotam asmeniui. Tačiau kai pareigūnas prašo leisti susipažinti su medicinine išvada, kurioje yra duomenų apie psichinę sveikatą ir psichologinę būseną, jam leidžiama susipažinti tik per jo paskirtą gydytoją. Netiesioginė prieiga prie tokių išvadų per pareigūno įgaliotą gydytoją, kuriuo pasitikima, leidžia suderinti, kaip to reikalauja Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas, pareigūno teisę susipažinti su medicininiais dokumentais apie jį su būtinybe užtikrinti medicininį slaptumą, leidžiantį kiekvienam gydytojui įvertinti galimybę pranešti asmeniui, kad jis gydytųsi arba išsitirtų priklausomybių, kurių gali turėti, pobūdį.

(žr. 51–53 punktus)

3.      Tarnybos nuostatuose numatytos apskundimo priemonės leidžia pareigūnams ginčyti užbaigiant invalidumo pripažinimo procedūrą priimto sprendimo teisėtumą ir kartu nurodyti glaudžiai susijusių anksčiau priimtų aktų, kaip antai invalidumo komisijos galutinės išvados, neteisėtumą.

Per Tarnybos nuostatuose nurodytą terminą atitinkamas pareigūnas gali pateikti šių nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo pripažinti invalidumą net nežinodamas invalidumo komisijos galutinės išvados turinio. Atmetus jo skundą, jis turi teisę pareikšti ieškinį pagal nuostatų 91 straipsnį ir prašyti Sąjungos teismo išnagrinėti invalidumo komisijos galutinės išvados teisėtumą.

(žr. 69 ir 72 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. birželio 3 d. Sprendimo H prieš Komisiją, T‑196/95, 48 ir 49 punktai.