Sujungtos bylos T‑125/03 ir T‑253/03
Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Atliekant tyrimą paimti dokumentai – Profesinės paslapties principas, apsaugantis advokatų ir klientų bendravimą – Priimtinumas“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Aktai, pakeičiantys ieškovo teisinę padėtį
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Įmonės atsisakymas pateikti susirašinėjimą su advokatu, remiantis jo konfidencialumu – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Įgaliojimai reikalauti pateikti advokato ir kliento susirašinėjimą – Ribos – Tokį susirašinėjimą apsauganti paslaptis – Tikslai
(Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Įgaliojimai reikalauti pateikti advokato ir kliento susirašinėjimą – Ribos – Tokį susirašinėjimą apsauganti paslaptis – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Įgaliojimai reikalauti pateikti advokato ir kliento susirašinėjimą – Ribos – Tokį susirašinėjimą apsauganti paslaptis – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Įgaliojimai reikalauti pateikti advokato ir kliento susirašinėjimą – Ribos – Tokį susirašinėjimą apsauganti paslaptis – Bendrijos konfidencialumo sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
1. Kai įmonė remiasi profesinės paslapties apsauga, kad paprieštarautų dokumento poėmiui atliekant tyrimą pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnį, sprendimas, kuriuo Komisija atmeta tokį prašymą, sukelia tai įmonei teisinių pasekmių, aiškiai pakeičiančių jos teisinę padėtį. Iš esmės tokiu sprendimu, kurio galimas neteisėtumas neturi įtakos sprendimui, kuriuo nurodoma atlikti tyrimą ir kurio sudėtinė dalis jis yra, iš įmonės atimama Bendrijos teisės suteikiama apsauga, jis yra galutinis ir nepriklauso nuo galutinio sprendimo, kuriuo pripažįstamas konkurencijos normų pažeidimas.
Šiuo atžvilgiu tai, kad įmonė gali pareikšti ieškinį dėl galutinio sprendimo, konstatuojančio konkurencijos normų pažeidimą, negali suteikti adekvačios jos teisių apsaugos. Pirma, administracinė procedūra gali nesibaigti sprendimu, konstatuojančiu pažeidimą. Antra, dėl tokio sprendimo, jei jis bus priimtas, pareikštas ieškinys bet kuriuo atveju įmonei nesuteikia galimybės užkirsti kelią nepataisomoms pasekmėms, kurių sukelia neteisėtas susipažinimas su tam tikrais dokumentais, kurie saugomi taikant profesinę paslaptį.
Iš to darytina išvada, kad Komisijos sprendimu, kuriuo atmetamas prašymas konkrečiam dokumentui taikyti profesinės paslapties apsaugą ir kuriuo nurodoma prireikus pateikti nagrinėjamą dokumentą, užbaigiama speciali procedūra, kuri skiriasi nuo procedūros, suteikiančios Komisijai galimybę priimti sprendimą dėl konkurencijos normų pažeidimo buvimo, ir todėl tai yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, prireikus pateikiamą kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant būtent sustabdyti tokio akto vykdymą, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą dėl ieškinio pagrindinėje byloje.
Be to, jei Komisija, atlikdama tyrimą, paima dokumentą, kuriam buvo prašoma taikyti profesinės paslapties apsaugą, ir prijungia jį prie tyrimo bylos, prieš tai neįdėjusi jo į užantspauduotą voką ir nepriėmusi oficialaus sprendimo dėl prašymo atmetimo, šis fizinis veiksmas neabejotinai reiškia nebylų Komisijos sprendimą netaikyti įmonės reikalaujamos apsaugos ir leidžia Komisijai iš karto susipažinti su nagrinėjamu dokumentu. Todėl tą nebylų sprendimą taip pat turi būti galima užginčyti pareiškus ieškinį dėl panaikinimo.
(žr. 46–49, 55 punktus)
2. Jei įmonė, dėl kurios atliekamas tyrimas pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnį, remdamasi profesinės paslapties apsauga, atsisako kaip dalį Komisijos reikalaujamų verslo dokumentų pateikti savo ir advokato susirašinėjimą, ji, neprivalėdama atskleisti tokių dokumentų turinio, vis tiek turi pateikti įgaliotiems Komisijos pareigūnams atitinkamą medžiagą, įrodančią, kad toks susirašinėjimas atitinka įstatyme numatytos apsaugos suteikimo sąlygas. Jei Komisija mano, jog tokių įrodymų nebuvo pateikta, ji privalo pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnio 3 dalį įpareigoti pateikti tokį susirašinėjimą ir prireikus skirti įmonei baudas ar periodines baudas pagal tą reglamentą kaip bausmę už įmonės atsisakymą pateikti tokius papildomus įrodymus, kuriuos, Komisijos manymu, reikia pateikti, arba atsisakymą pateikti dokumentus, kurių konfidencialumo, Komisijos nuomone, negina įstatymas. Įmonė, dėl kurios atliekamas tyrimas, vėliau gali pareikšti ieškinį dėl tokio Komisijos sprendimo panaikinimo, prireikus kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal EB 242 ir EB 243 straipsnius.
Todėl vien to, jog įmonė reikalauja taikyti dokumentui profesinės paslapties apsaugą, nepakanka neleisti Komisijai susipažinti su tokiu dokumentu, jei, be to, ši įmonė nepateikia atitinkamos medžiagos, įrodančios, jog tiems dokumentams iš tiesų taikoma profesinės paslapties apsauga. Visų pirma atitinkama įmonė gali nurodyti Komisijai dokumento autorių ir adresatą, paaiškinti kiekvieno iš šių asmenų funkcijas ir pareigas bei nurodyti dokumento tikslą bei sudarymo aplinkybes. Ji taip pat gali paminėti dokumento suradimo, priskyrimo konkrečiai kategorijai aplinkybes ir su juo susijusius dokumentus.
Daugeliu atveju Komisijos pareigūnai, norėdami nuspręsti, ar tirti konkretų dokumentą, tik trumpai peržvelgę bendrą dokumento struktūrą, antraštę, pavadinimą ar kitokias išorines ypatybes, gali patikrinti įmonės nurodytų motyvų tikslumą ir įsitikinti tokio dokumento konfidencialumu, kad jo nepaimtų. Nepaisant to, tam tikrais atvejais kyla pavojus, kad net trumpai peržvelgę dokumentą, nepaisant tokio peržvelgimo paviršutiniškumo, Komisijos pareigūnai gali susipažinti su profesinę paslaptį sudarančia informacija. Taip gali būti visų pirma tuo atveju, kai dokumento konfidencialumas nėra aiškus iš jo išorinių požymių.
Įmonė, pateikdama Komisijos pareigūnams atitinkamą tokio pobūdžio medžiagą, kuri įrodytų, jog dokumentai atitinka profesinės paslapties apsaugos taikymo jiems sąlygas, neprivalo atskleisti dokumentų turinio. Todėl įmonė, dėl kurios atliekamas tyrimas pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnio 3 dalį, turi teisę atsisakyti leisti Komisijos pareigūnams net trumpai peržvelgti vieną ar daugiau konkrečių dokumentų, kurie, įmonės teigimu, sudaro profesinę paslaptį, su sąlyga, kad ta įmonė mano, jog toks trumpas peržvelgimas neįmanomas neatskleidžiant tų dokumentų turinio, ir jei ji atitinkamai motyvuoja Komisijos pareigūnams savo nuomonę.
Jei Komisija, atlikdama tyrimą pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnio 3 dalį, mano, kad įmonės pateikta medžiaga neįrodo, jog nagrinėjami dokumentai yra konfidencialūs, visų pirma jei ta įmonė atsisako leisti Komisijos pareigūnams trumpai peržvelgti dokumentą, Komisijos pareigūnai gali įdėti nagrinėjamo dokumento ar dokumentų kopijas į užantspauduotą voką ir pasiimti su savimi, kad ginčas būtų išspręstas vėliau. Ši procedūra leidžia išvengti profesinės paslapties pažeidimo pavojaus ir kartu suteikia Komisijai galimybę išlaikyti tyrimo objektą sudarančių dokumentų kontrolę bei išvengti pavojaus, kad vėliau dokumentai išnyks ar jais bus manipuliuojama.
Bet kuriuo atveju, jei Komisijos neįtikina įmonės, dėl kurios atliekamas tyrimas, atstovų pateikta medžiaga ir paaiškinimai, kuriais siekiama įrodyti, kad atitinkamam dokumentui taikoma profesinės paslapties apsauga, ji neturi teisės susipažinti su dokumento turiniu, kol priims sprendimą, leidžiantį atitinkamai įmonei kreiptis šiuo klausimu į Pirmosios instancijos teismą.
Šiuo atžvilgiu Komisija, prieš susipažindama su tų dokumentų turiniu, privalo laukti, kol pasibaigs ieškinio dėl sprendimo dėl atmetimo pareiškimo terminas. Bet kuriuo atveju, jei toks ieškinys neturi sustabdomojo poveikio, atitinkama įmonė turi pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad sustabdytų sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas taikyti šią apsaugą, vykdymą.
Jei įmonė piktnaudžiauja minėta procedūra tik vilkinimo tikslu teikdama aiškiai nepagrįstus prašymus taikyti profesinės paslapties apsaugą arba be objektyvaus pateisinimo prieštaraudama galimam trumpam dokumentų peržvelgimui atliekant tyrimą, Komisija prireikus turi priemonių atgrasyti nuo tokio elgesio ir už jį bausti. Iš tiesų už tokį elgesį galima bausti pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalį (o anksčiau – pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 1 dalį) arba į jį galima atsižvelgti kaip į sunkinančią aplinkybę, apskaičiuojant baudą, nustatomą priimant sprendimą, kuriuo skiriama sankcija už konkurencijos normų pažeidimą.
(žr. 79–83, 85, 88–89 punktus)
3. Atsižvelgiant į ypatingą profesinės paslapties apsaugos principo, kurio tikslas – garantuoti asmeniui galimybę visiškai pasinaudoti savo teise į gynybą ir užtikrinti reikalavimą, kad kiekvienas asmuo galėtų nevaržomas kreiptis į advokatą, pobūdį, tai, jog Komisija susipažįsta su konfidencialaus dokumento turiniu, savaime yra šio principo pažeidimas.
Profesinės paslapties apsauga apima ne tik reikalavimą, kad įmonės savo advokatui pateikta informacija ar tokio advokato konsultacijų turinys nebūtų panaudoti prieš ją sprendime, kuriuo baudžiama už konkurencijos normų pažeidimą. Pirma, ta apsauga siekiama apginti viešąjį interesą, susijusį su tinkamu teisingumo vykdymu, užtikrinant, kad kiekvienas klientas galėtų nevaržomas kreiptis į savo advokatą, nesibaimindamas, jog jo advokatui patikėtos paslaptys vėliau bus atskleistos. Antra, jos tikslas – išvengti žalos, kuri gali būti padaryta įmonės teisei į gynybą, Komisijai susipažinus su konfidencialaus dokumento turiniu ir neteisėtai prijungus tą dokumentą prie tyrimo bylos.
Todėl net jei tas dokumentas nepanaudojamas kaip įrodymas sprendime, kuriuo skiriama sankcija už konkurencijos normų pažeidimą, įmonė gali patirti žalos, kurios nebeįmanoma atlyginti arba galima atlyginti tik labai sunkiai. Komisija gali tiesiogiai arba netiesiogiai panaudoti profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kad gautų naujos informacijos ar naujų įrodymų, o atitinkama įmonė ne visada gali juos nustatyti ar neleisti, kad tokia informacija ar įrodymai būtų panaudoti prieš ją. Be to, žala, kurią ta įmonė patirtų dėl profesinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims, negalėtų būti atlyginta, pavyzdžiui, jei ši informacija būtų panaudota pranešime apie kaltinimus per Komisijos vykdomą administracinę procedūrą. Todėl vien to, kad Komisija negali naudoti profesinę paslaptį sudarančių dokumentų kaip įrodymų sprendime, kuriuo skiriama sankcija, nepakanka atlyginti ar pašalinti žalai, atsiradusiai dėl to, kad Komisija susipažino su minėtų dokumentų turiniu.
(žr. 86–87 punktus)
4. Reglamentas Nr. 17 turi būti aiškinamas kaip apsaugantis advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumą, jei, pirma, toks bendravimas vyksta vadovaujantis kliento teisės į gynybą tikslu ir, antra, tai yra bendravimas su nepriklausomais advokatais. Kalbant apie pirmąją iš šių dviejų sąlygų, tokia apsauga, jei norima, kad ji būtų veiksminga, turi būti pripažįstama kaip teisiškai apimanti visą susirašinėjimą, vykusį pradėjus administracinę procedūrą pagal minėtą reglamentą, po kurios gali būti priimtas sprendimas dėl EB 81 ar 82 straipsnių taikymo ar sprendimas, kuriuo įmonei paskiriama piniginė bauda. Minėta apsauga taip pat gali būti taikoma anksčiau vykusiam susirašinėjimui, susijusiam su tos procedūros dalyku. Atsižvelgiant į minėtos apsaugos paskirtį, ji turi būti taikoma ir įmonėje išplatintiems vidaus raštams, kuriuose tik perteikiamas susirašinėjimo su nepriklausomais advokatais, kuriame yra teisinių konsultacijų, tekstas ar turinys.
Be to, tam, kad asmuo galėtų veiksmingai ir nevaržomas kreiptis į savo advokatą, o pastarasis galėtų veiksmingai atlikti savo, kaip asmens, padedančio teismams vykdyti teisingumą ir teikiančio teisinę pagalbą siekiant veiksmingo naudojimosi teise į gynybą, funkciją, tam tikromis aplinkybėmis klientui gali reikėti parengti tam tikrus darbinius dokumentus ar santraukas, visų pirma, kad surinktų informaciją, kuri gali būti naudinga ar ypač svarbi tokiam advokatui siekiant suprasti aplinkybių, dėl kurių prašoma jo pagalbos, kontekstą, pobūdį ir reikšmę. Parengti tokius dokumentus gali ypač reikėti tais atvejais, kai yra daug sudėtingos informacijos, kaip dažnai yra procedūrų, kuriomis siekiama nubausti už EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimus, atveju. Tokiomis aplinkybėmis tai, jog Komisija per tyrimą susipažįsta su tokiais dokumentais, gali pažeisti įmonės, dėl kurios atliekamas tyrimas, teisę į gynybą ir viešąjį interesą užtikrinti, kad kiekvienas klientas galėtų nevaržomas kreiptis į savo advokatą.
Todėl tokiems parengiamiesiems dokumentams, net jei jais nebuvo pasikeista su advokatu ar jie nebuvo sudaryti tam, kad būtų fiziškai nusiųsti advokatui, gali būti taikoma profesinės paslapties apsauga su sąlyga, kad jie buvo parengti vien siekiant gauti teisinę advokato konsultaciją, pasinaudojant teise į gynybą. Kita vertus, vien to, kad dokumentas buvo aptartas su advokatu, nepakanka, kad dokumentui būtų suteikta tokia apsauga.
Iš tiesų profesinės paslapties apsauga yra Komisijos tyrimo įgaliojimų, būtinų tam, kad ji galėtų atskleisti ir nutraukti konkurencijos normų pažeidimus bei už juos nubausti, išimtis. Tokie pažeidimai dažnai kruopščiai slepiami ir neretai itin kenkia tinkamam bendrosios rinkos veikimui. Todėl galimybė taikyti parengiamajam dokumentui profesinės paslapties apsaugą turi būti aiškinama siaurai. Įmonei, kuri remiasi tokia apsauga, tenka pareiga įrodyti, kad nagrinėjami dokumentai buvo parengti vadovaujantis vieninteliu tikslu – gauti teisinę advokato konsultaciją. Tai turėtų būti neabejotinai aišku iš pačių dokumentų turinio arba jų parengimo ir suradimo aplinkybių.
Kalbant apie įmonių konkurencijos teisės laikymosi programas, vien to, kad dokumentas buvo parengtas pagal tokią programą, nepakanka, kad šiam dokumentui būtų taikoma profesinės paslapties apsauga. Šios programos dėl savo apimties dažnai apima užduotis ir informaciją, susijusias ne tik su naudojimusi teise į gynybą. Visų pirma tai, kad išorės advokatas sudarė ir (arba) koordinavo konkurencijos teisės laikymosi programą, negali savaime suteikti profesinės paslapties apsaugos visiems pagal tokią programą ar dėl tokios programos parengtiems dokumentams.
(žr. 117, 122–124, 127 punktus)
5. Profesinės paslapties apsauga, suteikiama pagal Bendrijos teisę taikant Reglamentą Nr. 17, taikoma, tik jei advokatas yra nepriklausomas, t. y. nesusijęs su savo klientu darbo santykiais. Šis reikalavimas grindžiamas advokato, kaip asmens, bendradarbiaujančio teismams vykdant teisingumą ir privalančio visiškai nepriklausomai ir vadovaujantis svarbiausiais teisingumo vykdymo interesais teikti tokią teisinę pagalbą, kurios reikia klientui, funkcijos samprata.
Todėl nepriklausomo advokato sąvoka apibrėžta negatyviai, nes toks advokatas neturi būti saistomas darbo santykiais su savo klientu, o ne pozityviai, t. y. remiantis įrašymu į advokatų sąrašą ar tuo, kad jam taikomos profesinės drausmės ir etikos normos. Taigi nustatytas kriterijus, kad teisinės konsultacijos turi būti teikiamos „visiškai nepriklausomai“, ir jas teikia advokatas, kuris struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme yra trečioji šalis santykiuose su tokias konsultacijas gaunančia įmone.
Iš to darytina išvada, kad bendravimui su įmonių teisininkais, t. y. patarėjais teisės klausimais, kurie su savo klientais susiję darbo santykiais, profesinės paslapties apsauga netaikoma.
Kadangi įmonių teisininkų ir išorės advokatų padėtis akivaizdžiai skiriasi, visų pirma dėl įmonių teisininkų funkcinės, struktūrinės ir hierarchinės integracijos į juos įdarbinusias įmones, vienodo požiūrio principas nėra pažeidžiamas dėl to, kad šie specialistai vertinami nevienodai profesinės paslapties apsaugos požiūriu.
(žr. 166–168, 174 punktus)
6. Profesinės paslapties apsauga yra Komisijos tyrimo įgaliojimų išimtis. Todėl ši apsauga turi tiesioginės įtakos sąlygoms, kuriomis ši institucija gali veikti tokioje bendrosios rinkos veikimui svarbioje srityje, kaip konkurencijos normų paisymas. Dėl šių priežasčių Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas stengėsi išplėsti Bendrijos profesinės paslapties sampratą, pagal kurią draudžiama, kad Bendrijos konfidencialumo sampratos taikymo sritį asmenų atžvilgiu turėtų reglamentuoti nacionalinė teisė.
(žr. 176 punktą)