Language of document :

2021 m. birželio 2 d. Tribunal de commerce de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AA, BB, AA sutuoktinė, Groupe AA SNC, SI, AM, RH, RT, OE, MD, CJ, MI, Brouard-Daude SCP per Xavier Brouard, kaip Groupe AA SNC nemokumo administratorių / Allianz Bank SA, Allianz France SA, Métropole SA teisių perėmėja, Abitbol & Rousselet SCP per Frédéric Abitbol, kaip Groupe AA SNC nemokumo administratorių, BDR & Associés per Xavier Brouard, kaip Groupe AA SNC nemokumo administratorių, SELAFA MJA per Jérôme Pierrel, kaip vieną iš AA nemokumo administratorių, SELARL Axym per Didier Courtoux, kaip vieną iš AA nemokumo administratorių, Bibus SA, buvusi Matinvest, Allianz I.A.R.D. SA, Métropole SA teisių perėmėja

(Byla C-344/21)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de commerce de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: AA, BB, AA sutuoktinė, Groupe AA SNC, SI, AM, RH, RT, OE, MD, CJ, MI, Brouard-Daude SCP per Xavier Brouard, kaip Groupe AA SNC nemokumo administratorių

Atsakovai: Allianz Bank SA, Allianz France SA, Métropole SA teisių perėmėja, Abitbol & Rousselet SCP per Frédéric Abitbol, kaip Groupe AA SNC nemokumo administratorių, BDR & Associés per Xavier Brouard, kaip Groupe AA SNC nemokumo administratorių, SELAFA MJA per Jérôme Pierrel, kaip vieną iš AA nemokumo administratorių, SELARL Axym per Didier Courtoux, kaip vieną iš AA nemokumo administratorių, Bibus SA, buvusi Matinvest, Allianz I.A.R.D. SA, Métropole SA teisių perėmėja

Prejudiciniai klausimai

Ar reglamentuose Nr. 4064/891 ir Nr. 139/20042 nustatytos koncentracijos kontrolės taisyklės turi būti aiškinamos taip, kad koncentracija, įvykdyta pažeidžiant išankstinio pranešimo ir sustabdymo pareigas, turi būti laikoma koncentracija, apie kurią nepranešta, ir, prireikus, kokios yra nepranešimo teisinės pasekmės teisiniams veiksmams, kurie vėliau buvo grindžiami šia pirmąja koncentracija? Kalbant konkrečiai, ar koncentracija, apie kurią nebuvo pranešta, turi būti laikoma „nesuderinama“, kaip tai suprantama pagal reglamentus Nr. 4064/89 ir Nr. 139/2004?

Ar reglamentų Nr. 4064/89 ir Nr. 139/2004 3 straipsnio 5 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jei finansų įstaiga, kredito įstaiga ar draudimo bendrovė ilgiau kaip metus be Komisijos leidimo turi kapitalo dalių, atsiranda nesuderinama koncentracija?

Kokios teisinės pasekmės, kylančios iš reglamentų Nr. 4064/89 ir Nr. 139/2004 3 straipsnio 5 dalies a punkto, siejamos su pareigos pateikti prašymą Komisijai pratęsti kredito įstaigoms, kitoms finansų įstaigoms ar draudimo bendrovėms vienų metų terminą turėti vertybinius popierius, pažeidimu?

Ar bendrojo teisinio saugumo principo laikymasis turi būti aiškinamas taip, kad juo ribojamas pagal ES teisę neteisėtų sandorių ginčijimas, kai neteisėtumas atsirado prieš ypač daug metų ir kai fiziniai ir juridiniai asmenys neteisėtais veiksmais pagrindė subjektyviąsias teises? Ar konstatuoti Europos teisės pažeidimai suteikia teisę pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo prieš už pažeidimus atsakingus asmenis?

Ar ESTT jurisprudenciją dėl valstybių narių deliktinės atsakomybės reikia aiškinti taip, kad dėl Europos teisės pažeidimų, padarytų finansų įstaigos, kuri yra valstybės struktūrinė dalis, ši valstybė privalo sumokėti kompensaciją dėl neteisėtumo nukentėjusiems asmenims ES teisėje numatytomis įprastomis sąlygomis?

Ar SESV 108 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad prieš priimant Sprendimą Stardust Marine atrankinio pobūdžio lengvatinė paskola, suteikianti pranašumą, palyginti su įprastomis rinkos sąlygomis, gali būti laikoma struktūriškai suteikta iš „valstybinių išteklių“ dėl to, kad ją suteikė viešoji įmonė, nesant reikalo tikrinti, ar ji buvo funkciškai priskirtina valstybei?

Ar, atsižvelgdami į ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo pareigą kartu su [EB sutarties 88 straipsnio 3 dalyje, dabar SESV 108 straipsnio 3 dalyje] numatytu veiksmingumu ir tiesioginiu veikimu, bylą iš esmės nagrinėję teismai privalo ex officio nustatyti ir, prireikus, pripažinti neteisėta visą valstybės pagalbą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta?

Kokios teisinės pasekmės kyla dėl to, kad, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, apie valstybės pagalbą nebuvo pranešta Europos Komisijai, visų pirma kiek tai susiję su įsigijimo sandorių, kurie galėjo būti įvykdyti pasinaudojant minėta valstybės pagalba, galiojimu?

Ar SESV 108 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tai, jog viešoji kredito įstaiga masiškai naudoja savo kapitalą, suteikdama kitam bankui atrankųjį pranašumą, yra valstybės pagalba?

Ar SESV 101 straipsnį, kaip ESTT jį aiškina savo Sprendime Allianz Hungaria, reikia suprasti taip, kad susitarimas, kurį su kitomis įmonėmis sudarė įgaliotinis ir kuris pažeidžia teisės aktuose nustatytą pareigą, yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo, jeigu pagal Prancūzijos nacionalinę teisę įgaliotiniui draudžiama įsigyti turtą, kurį jam pavesta parduoti, ir jam nustatoma lojalumo pareiga ir pareiga informuoti savo įgaliotoją (-us)?

Ar SESV 101 straipsnis pažeidžiamas, kai įmonės susitarė įsigyti trečiąją įmonę gerokai mažesne kaina nei jos rinkos vertė, nes toks įsigijimas reiškia, kad viena iš susitariančiųjų įmonių pažeidė Prancūzijos teisėje įgaliotiniui nustatytas lojalumo ir informavimo pareigas arba draudimą įsigyti turtą?

Ar SESV 101 straipsnis pažeidžiamas tuo atveju, kai įmonių susitarimas padėjo nuslėpti nuo Europos Komisijos informaciją, susijusią su šių įmonių arba kai kurių iš šių įmonių pareigomis koncentracijos srityje, ypač pareiga pranešti?

Ar SESV 101 straipsnis pažeidžiamas, jei susitarimo tarp įmonių tikslas ar pasekmė yra tinkamo pranešimo Europos Komisijai apie valstybės pagalbą nebuvimas?

Ar Direktyvos 2014/104/ES3 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta „visa kompensacija“ nagrinėjamu atveju prilygsta dabartinei Adidas biržos vertei?

Ar atsižvelgiant į visas reikšmingas šios bylos aplinkybes, 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo, 10 straipsnis arba veiksmingumo principas, kuris juo išreiškiamas, turi būti aiškinamas taip, kad reikėtų manyti, jog teisės į žalos, padarytos dėl ieškovų nurodytų SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų, senaties terminas yra suėjęs, ar ne ?

Kadangi ši direktyva netaikoma Sąjungos teisės nuostatų dėl koncentracijos ir valstybės pagalbos pažeidimams, kokias ES teisės normas reikia taikyti galimai teisės į kompensaciją senačiai ir kaip reikia jas aiškinti atsižvelgiant į reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes?

____________

1     1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 31).

2     2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40, klaidų ištaisymas OL L 305, 2015, p. 51).

3     2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014, p. 1).