Language of document : ECLI:EU:T:2016:118

Byla T‑79/14

Secop GmbH

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Sunkumų patiriančių įmonių sanavimas – Pagalba, teikiama kaip valstybės garantija – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Formalios tyrimo procedūros nepradėjimas – Rimti sunkumai – Šalių procesinės teisės“

Santrauka – 2016 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo stadija ir ginčo stadija – Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Rimti sunkumai – Sąvoka

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Komisijos diskrecija – Galimybė priimti gaires – Teisminė kontrolė – Ribos

(SESV 107 straipsnio 3 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba sunkumų patiriančiai įmonei sanuoti – Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti – Tikslai

(SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas; Komisijos pranešimo 2004/C 244/02 12 punktas)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba sunkumų patiriančiai įmonei sanuoti – Ribotas poveikis vidaus rinkai – Skuba – Komisijos tyrimas pagal supaprastintą procedūrą

(SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas; Komisijos pranešimo 2004/C 244/02 23 punktas)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Pagalbos gavėjo konkurentų teisė dalyvauti procedūroje per pirminį pagalbos patikrinimo etapą – Nebuvimas – Tokios teisės buvimas įmonių koncentracijos srityje – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka nepradėjus formalios tyrimo procedūros ir neišklausius konkurento, dalyvaujančio, be kita ko, koncentracijoje, susijusioje su pagalbos gavėju – Priimtinumas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 108 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 802/2004 11 straipsnio b dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Skundų nagrinėjimas – Komisijos pareigos – Pirminio patikrinimo etapas – Komisijos pareiga atlikti tyrimą – Apimtis

(SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnio 3 dalis)

7.      Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Pranešimas Komisijai – Komisijos sprendimas nepateikti prieštaravimų – Informacija, kurią gavo Komisija taikydama Reglamentą dėl koncentracijų – Naudojimas kaip įrodymų – Apimtis – Atsižvelgimas tam, kad būtų pateisintas procedūros inicijavimas remiantis kitu teisiniu pagrindu

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 17 straipsnio 1 dalis)

8.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka – Diskrecija – Lygiagrečios procedūros dėl įmonių koncentracijos buvimas – Pareiga laikytis nuoseklumo taikant Sutarties nuostatas dėl valstybės pagalbos ir kitas Sutarties nuostatas

(SESV 107 ir 108 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 22–27 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 29 punktą)

3.      Pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 12 punktą naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Taip yra tais atvejais kai, pavyzdžiui, likvidavus ankstesnę įmonę, jos vietoje sukuriama nauja įmonė, arba, kai nauja įmonė tik perima ankstesnės įmonės turtą. Šio punkto tikslas yra užkirsti kelią kurti neperspektyvias įmones ar pradėti nuostolingą veiklą, kurios nuo pat pradžios priklausytų nuo valstybės pagalbos.

Siekiant šio tikslo, minėto punkto antrame sakinyje pateiktas patikslinimas pirmiausia skirtas atvejui, kai anksčiau veikusio juridinio asmens turtas perleidžiamas kitam, naujai įsteigtam ar jau veikiančiam juridiniam asmeniui. Taigi ūkio subjektą, kuriame įsigytas turtas buvo naujai integruotas, prireikus būtų galima pripažinti nauja įmone. Kiek tai susiję su juridiniu asmeniu, kuris parduoda turtą, tokios operacijos tikslas galėtų būti būtent to juridinio asmens sanavimas. Turto perleidimo atveju, siekiant įmonę pripažinti naujai įsteigta įmone, yra svarbus ne ūkio subjektas, įsteigtas dėl perleidžiančiosios bendrovės vykdytos ekonominės veiklos, o ūkio subjektas, įsteigtas dėl perimančiosios bendrovės, į kurią buvo integruotas perleistas turtas, ekonominės veiklos. Be to, normalu ir logiška, kad sunkumų patirianti įmonė perleidžia tam tikrą turtą ir koncentruoja savo veiklą į pagrindinę veiklą tiek geografiniu, tiek sektoriniu aspektais, siekdama pagerinti ekonominio atsigavimo galimybes.

(žr. 31, 32, 36 punktus)

4.      Pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti poveikis vidaus rinkai yra labai ribotas tiek dėl apsiribojimo reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis, t. y. paskolų garantijų arba paskolų, tiek dėl sanavimo pagalbos laikinojo ir atšaukiamojo pobūdžio, dėl kurio garantijos galiojimas baigiasi ir paskola grąžinama praėjus ne daugiau kaip šešiems mėnesiams, su sąlyga, kad pasibaigus šiam terminui bus pateiktas restruktūrizavimo ar likvidavimo planas, tiek dėl apsiribojimo nustatyti tik priemones, būtinas padėti laikinai išlikti atitinkamai įmonei. Šis ribotas poveikis kartu su sanavimo pagalbos skuba pateisina tai, kad sanavimo pagalbą Komisija paprastai patikrina pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 30 punkte nustatytą supaprastintą procedūrą, stengdamasi per vieną mėnesį priimti sprendimą, jei pagalba atitinka tam tikrus reikalavimus. Tačiau dėl atsižvelgimo į bet kokios galimos tariamai neteisėtai suteiktos ankstesnės pagalbos bendrą poveikį būtų neįmanoma laikytis minėto termino, todėl tai būtų nesuderinama su šio patikrinimo skuba ir ribotu minėtos pagalbos poveikiu konkurencijai.

Taip pat dėl to, kad atsižvelgiama į kitą anksčiau suteiktą pagalbą, kuri neapibrėžta minėtų gairių 23 punkte – dėl kurios Komisija jau buvo priėmusi galutinį neigiamą sprendimą – ši institucija būtų įpareigota netiesiogiai patikrinti minėtą anksčiau suteiktą pagalbą, kurios pripažinimą pagalba ir neteisėtai suteikta pagalba Komisija ir atitinkama valstybės narė gali užginčyti ir kuriai prireikus turi būti taikoma atskira procedūra ir priimtas atskiras sprendimas. Galiausiai dėl to gali būti arba atsisakyta suteikti sanavimo pagalbą grindžiant paviršutiniškai atliktu ankstesnės pagalbos, dėl kurios vėliau gali išaiškėti, kad ji suteikta teisėtai arba kad ji nėra pagalba, patikrinimu, arba nepagrįstai vilkinti sprendimą dėl sanavimo pagalbos. Taigi toks būdas taip pat atrodo nesuderinamas su reikalavimais, kylančiais iš teisinio saugumo principo.

(žr. 52, 53 punktus)

5.      Valstybės pagalbos srityje asmenys, kurių interesai galėjo būti paveikti suteikus pagalbą, įskaitant konkuruojančias įmones, neturi teisės dalyvauti procedūroje vykstant pirminiam pagalbos patikrinimo etapui. Priešingai, koncentracijos srityje kitos dalyvaujančios šalys, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 802/2004, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, 11 straipsnio b punktą, turi teisę pareikšti savo nuomonę per kiekvieną procedūros etapą, įskaitant pirminį etapą.

Tuo atveju, kai parduodamas visas dukterinės įmonės turtas, patronuojančioji bendrovė turi būti prilyginta to turto pardavėjui, taigi turi koncentracijos projekto šalies statusą. Tačiau, skirtingai nuo konkurentų, pagal Reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnio 1 dalies pabaigą suinteresuotosios šalys turi teisę pareikšti savo nuomonę per kiekvieną procedūros etapą, įskaitant pirminį etapą. Todėl suinteresuotosios šalies situacija per pirminio patikrinimo dėl valstybės pagalbos etapą ir kitos dalyvaujančios šalies, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 802/2004 11 straipsnio b punktą, situacija per procedūrą dėl koncentracijos negali būti laikomos identiškomis. Todėl tai, kad prieš priimdama sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka Komisija nesuteikė šį turtą įsigijusiai įmonei, kuri kartu turi minėtos pagalbos gavėjo patronuojančiosios bendrovės konkurentės, taigi ir minėta pagalba suinteresuotosios šalies statusą, galimybės pareikšti savo nuomonės, nėra vienodo požiūrio principo pažeidimas.

(žr. 63, 64, 67 punktus)

6.      Per pirminio patikrinimo procedūrą Komisija iš esmės gali atsižvelgti į valstybės narės pateiktą informaciją ir neprivalo savo iniciatyva ištirti visų aplinkybių, jei pranešančiosios valstybės narės pateikta informacija po pirminio patikrinimo leidžia jai įsitikinti, kad ši priemonė nėra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, arba, jei laikoma pagalba, kad ji suderinama su vidaus rinka.

(žr. 76 punktą)

7.      Tai, kad pagal Reglamentą Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės gauta informacija negali būti tiesiogiai naudojama kaip įrodymai vykstant šiame reglamente nenustatytai procedūrai, nėra kliūtis teigti, kad joje vis dėlto yra netiesioginių įrodymų, leidžiančių prireikus į juos atsižvelgti tam, kad būtų pateisintas procedūros inicijavimas remiantis kitu teisiniu pagrindu.

Šiuo klausimu Komisija turi bent jau teisę per procedūrą dėl valstybės pagalbos prašyti reikalingos informacijos ar dokumentų, apie kuriuos sužinojo per procedūrą dėl koncentracijos, jeigu tokia informacija arba dokumentai buvo svarbūs siekiant patikrinti nagrinėjamą pagalbą.

(žr. 82, 83 punktus)

8.      Komisija iš principo turi vengti neatitikimų, kurių gali atsirasti įgyvendinant įvairias Sąjungos teisės nuostatas. Komisijos įsipareigojimas užtikrinti, kad Sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos būtų taikomos nuosekliai su kitomis Sutarties nuostatomis, yra dar labiau būtinas tais atvejais, kai tų kitų nuostatų tikslas taip pat yra užtikrinti neiškraipytą konkurenciją vidaus rinkoje. Taigi priimdama sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka Komisija privalo žinoti tam tikrų ekonominės veiklos vykdytojų poveikio konkurencijai vidaus rinkoje keliamą pavojų.

Todėl, priimdama sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo, Komisija privalo atsižvelgti į pasekmes, kilusias dėl koncentracijos, kuri tuo pat metu vertinama per kitą procedūrą, jeigu šios koncentracijos sąlygos gali turėti įtakos konkurencijos, galinčios atsirasti dėl nagrinėjamos pagalbos, poveikio vertinimui.

(žr. 85, 86 punktus)