Language of document : ECLI:EU:F:2012:176

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2012 m. gruodžio 5 d.

Byla F‑109/12

Sabine Scheidemann

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Tarpinstitucinis perkėlimas vykdant pareigų paaukštinimo procedūrą, per kurią pareigūnas galėjo būti paaukštintas institucijoje, kurioje dirbo – Prašymas paaukštinti pareigas atgaline data – Tiesioginis atmetimo sprendimas po netiesioginio sprendimo priėmimo – Skundo pateikimo terminas – Uždelsimas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pateiktas ieškinys, kuriuo Europos Komisijos pareigūnė S. Scheidemann iš esmės prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 20 d. Parlamento sprendimą atmesti ieškovės prašymą paaukštinti jos pareigas atgaline data nuo 2010 m. sausio 1 d.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Imperatyvumas – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Implicitinis sprendimas atmesti prašymą, kuris nebuvo apskųstas per nustatytą terminą – Vėliau priimtas eksplicitinis sprendimas – Patvirtinamasis aktas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių skundo dėl asmens nenaudai priimto akto pateikimo terminas yra imperatyvus ir šalys bei teismas turi jo laikytis, nes jis buvo nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą bei teisinį tikrumą. Taigi Sąjungos teismas turi ex officio patikrinti, ar jo buvo laikytasi.

Aplinkybė, kad atsakydama į administracinį skundą institucija nenurodė, kad jis yra pavėluotas, todėl nepriimtinas, arba jeigu ji pati aiškiai nurodė, kad ieškovas dar gali pareikšti ieškinį teisme, nedaro įtakos ieškinio priimtinumui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų tokios aplinkybės negali lemti to, kad būtų nukrypstama nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių terminų sistemos arba juo labiau kad Tarnautojų teismas būtų atleidžiamas nuo jam tenkančios pareigos tikrinti, ar laikomasi Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų terminų.

(žr. 17 ir 20 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 7 d. Nutarties Krahl prieš Komisiją, T‑358/03, 35 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2009 m. sausio 15 d. Nutarties Braun-Neumann prieš Parlamentą, T‑306/08 P, 37 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.      Eksplicitinis prašymo atmetimas po to, kai buvo priimtas implicitinis sprendimas atmesti tą patį prašymą, yra tik patvirtinamasis aktas ir nesuteikia atitinkamam pareigūnui teisės tęsti ikiteisminę procedūrą, pradedant iš naujo skaičiuoti terminą skundui pateikti. Be to, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje numatyta, kad eksplicitinis spendimas atmesti skundą, priimtas po implicitinio sprendimo, tačiau per terminą ieškiniui pareikšti, reiškia, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, ši taisyklė galioja tik sprendimo atmesti skundą apskundimo terminui ir netaikoma sprendimo atmesti prašymą apskundimo terminui. Iš tiesų Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalies antra įtrauka yra speciali nuostata, susijusi su ieškinio pareiškimo terminų skaičiavimo tvarka, kuri turi būti aiškinama pažodžiui ir griežtai.

(žr. 18 ir 19 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. liepos 5 d. Nutarties Coedo Suárez prieš Tarybą, F‑73/10, 37 ir 38 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.