TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) NUTARTIS
2018 m. gruodžio 17 d.(*)
(Tekstas ištaisytas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi)
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – SESV 279 straipsnis – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 straipsnis – Veiksminga teisminė gynyba – Teisėjų nepriklausomumas“
Byloje C‑619/18 R
dėl 2018 m. spalio 2 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal SESV 279 straipsnį ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 2 dalį
Europos Komisija, atstovaujama K. Banks, H. Krämer ir S. L. Kalėdos,
ieškovė,
prieš
Lenkijos Respubliką, atstovaujamą B. Majczyna, K. Majcher ir S. Żyrek,
atsakovę,
palaikomą
Vengrijos, atstovaujamos M. Z. Fehér,
įstojusios į bylą šalies,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta (pranešėja), kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev, A. Prechal, M. Vilaras, T. von Danwitz, C. Toader, F. Biltgen, K. Jürimäe ir C. Lycourgos, teisėjai L. Bay Larsen, D. Šváby, C. G. Fernlund, C. Vajda ir S. Rodin,
išklausęs generalinį advokatą E. Tanchev,
priima šią
Nutartį
1 Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo įpareigoti Lenkijos Respubliką, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl esmės:
– sustabdyti 2017 m. gruodžio 8 d. ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas) (Dz. U., 2018, 5 pozicija) 37 straipsnio 1–4 dalių, 111 straipsnio 1 ir 1a dalių, 2018 m. gegužės 10 d. ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2018, 1045 pozicija; toliau – Pakeitimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatų (toliau kartu – ginčijamos nacionalinės nuostatos) ir visų įgyvendinant šias nuostatas priimtų priemonių taikymą,
– imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) teisėjai, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, galėtų toliau eiti pareigas, eitas 2018 m. balandžio 3 d., kai įsigaliojo Aukščiausiojo Teismo įstatymas, turėtų tą patį statusą, teises ir darbo sąlygas, kurios jiems buvo taikomos iki 2018 m. balandžio 3 d.,
– nesiimti jokių priemonių skirti teisėjus į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) vietoj teisėjų, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, taip pat priemonių skirti naują šio teismo pirmąjį pirmininką arba asmenį, kuriam būtų pavesta vadovauti šiam teismui iki naujojo pirmojo pirmininko paskyrimo, ir
– ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo Teisingumo Teismo nutarties taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones įteikimo, o toliau reguliariai kas mėnesį pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi siekiant visiškai įvykdyti šią nutartį.
2 Remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat prašė taikyti šios nutarties ankstesniame punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones dar prieš atsakovei pateikiant savo pastabas, nes kyla tiesioginis rimtos ir nepataisomos žalos pavojus teisei į veiksmingą teisminę gynybą taikant Sąjungos teisę.
3 Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant pagal SESV 258 straipsnį 2018 m. spalio 2 d. Komisijos pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo (toliau – ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo), kuriuo siekiama, kad būtų pripažinta, jog Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, nuostatas, nes, pirma, sutrumpino Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinį amžių ir pritaikė šį pakeitimą pareigas einantiems teisėjams, paskirtiems į šį teismą iki 2018 m. balandžio 3 d., ir, antra, suteikė Lenkijos Respublikos prezidentui diskreciją pratęsti šio teismo teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo po naujai nustatyto pensinio amžiaus terminą. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir jam suteiktas bylos numeris C‑619/18.
4 2018 m. spalio 19 d. Nutartimi Komisija / Lenkija (C‑619/18 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:852) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja, taikydama Procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalį, preliminariai patenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimta nutartis, kuria bus baigta ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
5 Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja, taikydama Procedūros reglamento 161 straipsnio 1 dalį, perdavė šią bylą Teisingumo Teismui, o šis, atsižvelgdamas į bylos svarbą ir remdamasis šio reglamento 60 straipsnio 1 dalimi, paskyrė ją nagrinėti didžiajai kolegijai.
6 2018 m. spalio 30 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Vengrijai leista įstoti į bylą palaikyti Lenkijos Respublikos reikalavimų per žodinę proceso dalį.
7 2018 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisija / Lenkija (C‑619/18, EU:C:2018:910) bylai C‑619/18 nagrinėti pritaikyta pagreitinta procedūra, numatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnyje ir Procedūros reglamento 133 straipsnyje.
8 2018 m. lapkričio 16 d. posėdyje didžioji kolegija išklausė šalių ir Vengrijos pastabas žodžiu.
Teisinis pagrindas
Lenkijos Konstitucija
9 (Ištaisyta 2019 m. liepos 2 d. nutartimi) Lenkijos Konstitucijos 183 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmasis pirmininkas skiriamas šešerių metų kadencijai.
Aukščiausiojo Teismo įstatymas
10 Aukščiausiojo Teismo įstatymo 37 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta:
„1. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjai į pensiją išeina, kai jiems sukanka 65 metai, nebent iki [65 metų] amžiaus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių, bet ne mažiau kaip šešiems mėnesiams pateikia pareiškimą dėl pageidavimo toliau eiti pareigas ir pažymą, parengtą pagal kandidatams į teisėjus taikytinus reikalavimus, patvirtinančią, kad jų sveikatos būklė leidžia jiems toliau eiti teisėjo pareigas, ir jeigu Lenkijos Respublikos prezidentas jiems duoda sutikimą dėl [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo įgaliojimų pratęsimo.
1a. Prieš duodamas tokį sutikimą, Lenkijos Respublikos prezidentas prašo Nacionalinės teisėjų tarybos pateikti išvadą. Nacionalinė teisėjų taryba savo išvadą Lenkijos Respublikos prezidentui pateikia per 30 dienų nuo tos dienos, kai jis paprašė ją pateikti. Jei Nacionalinė teisėjų taryba nepateikė savo išvados per antrame sakinyje nustatytą terminą, laikoma, kad ši išvada teigiama.
1b. Nacionalinė teisėjų taryba, rengdama 1a dalyje nurodytą išvadą, atsižvelgia į teismų sistemos interesus arba svarbų viešąjį interesą, visų pirma į racionalų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjų paskyrimą arba poreikį, atsiradusį dėl tam tikrų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] kolegijų darbo krūvio.
2. 1 dalyje nurodyti pareiškimas ir pažyma pateikiami [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] pirmajam pirmininkui, o šis juos kartu su savo išvada nedelsdamas perduoda Lenkijos Respublikos prezidentui. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] pirmasis pirmininkas savo pareiškimą ir pažymą kartu su [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] kolegijos išvada pateikia Lenkijos Respublikos prezidentui.
3. Lenkijos Respublikos prezidentas gali duoti sutikimą [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjui toliau eiti pareigas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gauta 1a dalyje nurodyta Nacionalinės teisėjų tarybos išvada arba suėjo šiai išvadai pateikti nustatytas terminas. Jeigu sutikimas neduodamas per pirmame sakinyje numatytą terminą, tai yra tolygu teisėjo išėjimui į pensiją sulig diena, kai teisėjui sukanka 65 metai. Jeigu [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo įgaliojimų pratęsimo procedūra neužbaigiama, kol jis sulauks 1 dalyje nurodyto amžiaus, teisėjas eina pareigas iki šios procedūros užbaigimo.
4. 1 dalyje nurodytas sutikimas duodamas trejų metų laikotarpiui, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą. 3 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis. Bet kuris [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjas, kurio įgaliojimai buvo pratęsti, gali išeiti į pensiją bet kuriuo metu po to, kai jam sukako 65 metai; dėl to jis pateikia pareiškimą [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] pirmajam pirmininkui, o šis jį nedelsdamas perduoda Lenkijos Respublikos prezidentui. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] pirmasis pirmininkas savo pareiškimą tiesiogiai pateikia Lenkijos Respublikos prezidentui.“
11 Šio įstatymo 111 straipsnio 1 ir 1a dalyse nustatyta:
„1. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukako 65 metai arba kuriems 65 metai sukaks per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išeina į pensiją praėjus trims mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nebent per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus pareiškimą ir pažymą, o Lenkijos Respublikos prezidentas duoda jiems sutikimą toliau eiti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas. 37 straipsnio 2–4 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.
1a. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjai, kuriems 65 metai sukaks praėjus trims mėnesiams ir anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išeina į pensiją praėjus dvylikai mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo, nebent per šį laikotarpį pateiks 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus pareiškimą ir pažymą, o Lenkijos Respublikos prezidentas duos jiems sutikimą toliau eiti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas. 37 straipsnio 1a–4 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
12 Aukščiausiojo Teismo įstatymas įsigaliojo 2018 m. balandžio 3 d.
Pakeitimo įstatymas
13 Pakeitimo įstatymo 5 straipsnis suformuluotas taip:
„Lenkijos Respublikos prezidentas nedelsdamas perduoda Nacionalinei teisėjų tarybai [Aukščiausiojo Teismo] įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nurodytus išvadai pateikti būtinus pareiškimus, kurių ji nebuvo išnagrinėjusi šio įstatymo įsigaliojimo dieną. Nacionalinė teisėjų taryba pateikia savo išvadą per 30 dienų nuo tos dienos, kai Lenkijos Respublikos prezidentas paprašė ją pateikti. Lenkijos Respublikos prezidentas gali duoti sutikimą [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjui toliau eiti pareigas per 60 dienų nuo tos dienos, kai buvo gauta Nacionalinės teisėjų tarybos išvada arba suėjo šiai išvadai pateikti nustatytas terminas. [Aukščiausiojo Teismo] įstatymo, iš dalies pakeisto šiuo įstatymu, 37 straipsnio 2–4 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
Ginčo aplinkybės
Priemonės, priimtos įgyvendinant ginčijamas nacionalines nuostatas
14 2018 m. liepos 3 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigas ėjo 72 teisėjai, iš jų 27 teisėjams šią dieną buvo sukakę 65 metai.
15 2018 m. liepos 4 d. penkiolika iš šių 27 teisėjų buvo informuoti apie jų atleidimą iš pareigų dėl pensinio amžiaus pagal ginčijamas nacionalines nuostatas, nes vienuolika iš jų neprašė pratęsti jų teisminių įgaliojimų vykdymo termino, o keturi iš jų pavėluotai pateikė pareiškimą, kuriame pareiškė norą toliau eiti pareigas. Tarp šių penkiolikos teisėjų, atleistų iš pareigų dėl pensinio amžiaus, yra Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmoji pirmininkė, kurios įgaliojimų laikas pagal Lenkijos Konstituciją turėjo pasibaigti 2020 m. balandžio 30 d., tai buvo patvirtinta vienbalsiai priimta 2018 m. birželio 28 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų visuotinio susirinkimo rezoliucija.
16 Dvylika kitų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, kuriems 2018 m. liepos 3 d. buvo sukakę 65 metai, pateikė pareiškimą, kuriame pareiškė norą toliau eiti pareigas, kaip tai suprantama pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį. 2018 m. liepos 12 d. Nacionalinė teisėjų taryba pateikė penkias teigiamas ir septynias neigiamas išvadas, iš jų dvi yra susijusios su dviejų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijų pirmininkų galimybe toliau eiti pareigas. Keturi iš septynių teisėjų, dėl kurių Nacionalinė teisėjų taryba pateikė neigiamą išvadą, padavė skundą dėl šios išvados ir paprašė Nacionalinės teisėjų tarybos pagrįsti minėtą išvadą.
17 Kilus abejonių dėl Aukščiausiojo Teismo įstatymo atitikties visų pirma teisėjų įgaliojimų neliečiamumo reikalavimui ir teisėjų nepriklausomumo garantijai, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) šiuo metu nagrinėjamoje byloje Zakład Ubezpieczeń Społecznych (C‑522/18) 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pagal SESV 267 straipsnį pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl, be kita ko, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio išaiškinimo susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai nacionalinis teisės aktų leidėjas, sutrumpinęs Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinį amžių, jį taiko pareigas einantiems teisėjams. Ta pačia nutartimi jis sustabdė Aukščiausiojo Teismo įstatymo nuostatų taikymą, kol priims sprendimą gavęs Teisingumo Teismo atsakymą į šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
18 Tą pačią dieną Lenkijos Respublikos prezidento kanceliarija nurodė, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendimas sustabdyti Aukščiausiojo Teismo įstatymo nuostatų taikymą „priimtas nesant tinkamo teisinio pagrindo ir nesukelia padarinių Lenkijos Respublikos Prezidentui ir bet kuriai kitai institucijai“, be to, jis „neturi teisinio poveikio“.
19 2018 m. rugsėjo 11 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas, pirma, nusprendė duoti sutikimą penkiems iš dvylikos šios nutarties 16 punkte nurodytų teisėjų toliau eiti pareigas trejus metus ir, antra, pranešime nurodė, kad septyni kiti teisėjai, tarp jų ir tame pačiame šios nutarties punkte nurodyti du Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijų pirmininkai, bus atleisti iš pareigų dėl pensinio amžiaus 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiame pranešime Lenkijos Respublikos Prezidentas taip pat nurodė, kad kai kurių Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų paduoti skundai dėl Nacionalinės teisėjų tarybos neigiamos išvados, susijusios su galimybe jiems toliau eiti pareigas, nedaro poveikio jo sprendimams, nes tokia išvada nebūtina sprendimui priimti. Be to, jis nurodė, kad jo sprendimai dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų galimybės toliau eiti pareigas neturi būti motyvuojami.
20 2018 m. rugsėjo 12 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas pasirašė sprendimus, kuriais atsisakė pratęsti pirmesniame šios nutarties punkte nurodytų septynių Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų teisminius įgaliojimus. Šie sprendimai grindžiami Aukščiausiojo Teismo įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, o jos taikymas buvo sustabdytas šios nutarties 17 punkte nurodyta Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutartimi.
21 Tą pačią dieną įvyko Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijos, į kurios sudėtį įtraukti du teisėjai, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, posėdis. Šios sudėties kolegija pripažino, kad minėti teisėjai gali ir toliau eiti savo pareigas, nes tų nuostatų taikymas buvo sustabdytas šios nutarties 17 punkte nurodyta Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutartimi.
Naujų „Sąd Najwyższy“ (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų skyrimo procedūros
22 2018 m. kovo 29 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas bendrą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietų skaičių padidino nuo 93 iki 120. 2018 m. birželio 29 d. buvo paskelbtas pranešimas apie 44 laisvas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietas.
23 2018 m. liepos 20 d. ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2018, 1443 pozicija) buvo iš dalies pakeistos pereinamuoju laikotarpiu taikomos Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmojo pirmininko atrankos procedūros taisyklės. Visų pirma, pagal šį įstatymą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, turinčių pritarti tam, kad būtų pradėta ši procedūra, skaičius buvo sumažintas nuo 110 iki 80. Be to, juo buvo apribotas kandidatų į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjus skundų, paduotų dėl Nacionalinės teisėjų tarybos išvadų, stabdomasis poveikis. Šis įstatymas įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir yra taikomas iki šios datos pradėtoms Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų skyrimo procedūroms.
24 2018 m. rugpjūčio 28 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas paskelbė pranešimą apie naujas laisvas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietas, tarp jų ir į šio teismo pirmojo pirmininko vietą.
25 2018 m. rugpjūčio 20–28 d. Nacionalinė teisėjų taryba sudarė Lenkijos Respublikos Prezidentui teiktinų kandidatų į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjus galutinį sąrašą.
26 2018 m. rugsėjo 20 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas nusprendė paskirti dešimt teisėjų į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) drausmės kolegiją.
27 Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad 2018 m. spalio 10 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas oficialiai patvirtino 27 naujų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų paskyrimą.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
28 Procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodomas „bylos dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys tai, kad prašoma laikinosios apsaugos priemonė būtų paskirta“.
29 Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę tik jei įrodyta, kad jos taikymą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad ji skubi dėl to, jog siekiant, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, būtina, kad ji būtų priimta ir pradėtų veikti dar prieš priimant sprendimą dėl esmės. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat palygina esamus interesus. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas, jei nėra tenkinama bent viena iš šių sąlygų (2017 m. lapkričio 20 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, EU:C:2017:877, 29 ir 30 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
Dėl „fumus boni juris“
30 Pagal suformuotą jurisprudenciją sąlyga dėl fumus boni juris yra tenkinama, kai bent vienas iš laikinąsias apsaugos priemones prašančios taikyti šalies nurodytų pagrindų, skirtų ieškiniui dėl bylos esmės pagrįsti, prima facie neatrodo neturintis rimto pagrindo. Būtent taip yra tuo atveju, jei vienas iš šių pagrindų susijęs su kilusiais sudėtingais teisės klausimais, kurių išspręsti iš karto neįmanoma ir kuriuos reikia išsamiai išanalizuoti, tačiau to negali padaryti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir jie turi būti išnagrinėti per procesą dėl bylos esmės, arba jei iš šalių diskusijų matyti, kad egzistuoja dideli teisiniai prieštaravimai, ir nėra akivaizdu, kaip juos išspręsti (2018 m. liepos 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties ECB / Latvija, C‑238/18 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:581, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Nagrinėjamu atveju, siekdama įrodyti, kad egzistuoja fumus boni juris, Komisija remiasi dviem pagrindais, nurodytais ir ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo: pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Aukščiausiojo Teismo įstatymo nuostatos dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinio amžiaus sutrumpinimo (toliau – nuostatos dėl pensinio amžiaus sutrumpinimo), kiek jos taikomos pareigas einantiems teisėjams, paskirtiems iki 2018 m. balandžio 3 d., pažeidžia teisėjų įgaliojimų neliečiamumo principą, o antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Aukščiausiojo Teismo įstatymo nuostatos, pagal kurias Lenkijos Respublikos prezidentui suteikta diskrecija pratęsti šio teismo teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo po naujai nustatyto pensinio amžiaus terminą, pažeidžia teismų nepriklausomumo principą. Todėl Komisija mano, kad ginčijamos nacionalinės nuostatos prieštarauja Lenkijos Respublikos įsipareigojimams pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, nuostatas.
32 Pateikdama pirmąjį pagrindą Komisija visų pirma pabrėžia, kad iki Aukščiausiojo Teismo įstatymo įsigaliojimo 2018 m. balandžio 3 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjams buvo nustatytas 70 metų pensinis amžius ir kad tuo įstatymu šis amžius buvo sutrumpintas iki 65 metų ir numatyta be pereinamojo laikotarpio priemonių nedelsiant taikyti šį sutrumpintą amžių ne tik po šios datos paskirtiems minėto teismo teisėjams, bet ir tą dieną pareigas einantiems teisėjams, o jų buvo 72.
33 Komisija toliau pažymi, kad, pritaikius nuostatas dėl pensinio amžiaus sutrumpinimo, dėl pensinio amžiaus iš pareigų jau buvo atleisti 22 Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai: penkiolika teisėjų, tarp jų pirmoji pirmininkė, buvo atleisti iš pareigų 2018 m. liepos 4 d. ir septyni teisėjai, tarp jų du kolegijų pirmininkai, buvo atleisti iš pareigų 2018 m. rugsėjo 12 d., o tai sudaro apie 30 % Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, ėjusių pareigas Aukščiausiojo Teismo įstatymo įsigaliojimo dieną.
34 Galiausiai Komisija mano, kad dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinio amžiaus sutrumpinimo ir šio sutrumpinto amžiaus taikymo teisėjams, einantiems pareigas Aukščiausiojo Teismo įstatymo įsigaliojimo dieną, sumažinama šių teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo trukmė. Taigi minėtų teisėjų atleidimas iš pareigų dėl pensinio amžiaus, kurį lėmė staigus pensinio amžiaus sutrumpinimas, faktiškai reiškia tų teisėjų atšaukimą, o tai prieštarauja teisėjų įgaliojimų neliečiamumo principui.
35 Pateikdama antrąjį pagrindą Komisija pažymi, kad pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymą Lenkijos Respublikos prezidentas turi duoti sutikimą dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo termino pratęsimo po 65 metų amžiaus ir kad šis sutikimas gali būti atnaujinamas vieną kartą. Dėl šio sutikimo davimo sąlygų Komisija, be kita ko, pabrėžia, kad, pirma, Lenkijos Respublikos prezidentas turi prašyti Nacionalinės teisėjų tarybos išvados, tačiau ji nėra privaloma ir, antra, Lenkijos Respublikos prezidento sprendimas priimamas naudojantis diskrecija ir jis negali būti skundžiamas.
36 Komisija taip pat pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas davė sutikimą penkiems Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjams, kuriems Aukščiausiojo Teismo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo sukakę 65 metai, toliau eiti pareigas trejus metus.
37 Komisija mano, kad dėl kriterijų, kuriais remdamasis Lenkijos Respublikos prezidentas priimtų sprendimą dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo termino pratęsimo po 65 metų amžiaus, o kartu ir tokio sprendimo teisminės kontrolės nebuvimo Lenkijos Respublikos prezidentui suteikiama pernelyg plati diskrecija, kelianti grėsmę teisėjų nepriklausomumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos Respublikos prezidentui suteikti įgaliojimai gali lemti įtaką ir spaudimą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjams.
38 Remdamasi Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl teismų nepriklausomumo, visų pirma 2018 m. vasario 27 d. Sprendimu Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimu Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) (C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586), iš kurių matyti, kad siekiant užtikrinti teisės į veiksmingą teisminę gynybą apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse yra svarbu, kad teisėjai išliktų nepriklausomi, Komisija teigia, kad, priimdama ginčijamas nacionalines nuostatas, Lenkijos Respublika pažeidė įsipareigojimus pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, nuostatas užtikrinti teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymą, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.
39 Reikia pažymėti, pirma, kad ieškinio pagrinduose, kuriais remiasi Komisija, keliamas klausimas, kokia tiksli ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio nuostatų taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybės narės kompetencijos įgyvendinimu organizuojant savo teismų sistemą. Tai sudėtingas teisės klausimas, dėl kurio ginčijasi šalys ir kurio išspręsti iš karto neįmanoma, taigi jį reikia išsamiai išanalizuoti, tačiau to negali padaryti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas.
40 Antra, šiame etape nepriimant sprendimo dėl argumentų, kuriais šalys grindė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pagrįstumo, nes tai priklauso bylą iš esmės nagrinėjančio teismo jurisdikcijai, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į Komisijos nurodytas faktines aplinkybes ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją, visų pirma 2018 m. vasario 27 d. Sprendimą Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimą Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) (C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586), Komisijos pateikti argumentai dėl abiejų jos ieškinio pagrindų prima facie neatrodo neturintys rimto pagrindo.
41 Pagal šią jurisprudenciją kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“ sistemos, kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
42 Siekiant garantuoti šią gynybą itin svarbu, kad šios institucijos išliktų nepriklausomos, kaip tai patvirtinta Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, kurioje, be kitų su pagrindine teise į veiksmingą gynybą susijusių reikalavimų, numatytas reikalavimas užtikrinti teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų „nepriklausomas“ teismas (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
43 Nagrinėjamu atveju šalys neginčija, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) gali priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu. Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal Sąjungos teisę jis priskirtas prie Lenkijos teisių gynimo priemonių „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“ sistemos kaip „teismas“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, todėl jis turi atitikti veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus.
44 Vis dėlto negalima prima facie atmesti galimybės, kad ginčijamos nacionalinės nuostatos pažeidžia Lenkijos Respublikos įsipareigojimus pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, nuostatas užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.
45 Visų pirma, atsižvelgiant į šalių argumentus, kyla sudėtingų teisės klausimų, kuriuos turi išsamiai išanalizuoti bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, pavyzdžiui, ar, kaip teigia Komisija, pagal teisėjų įgaliojimų neliečiamumo garantiją reikalaujama, kad nuostatos dėl pensinio amžiaus sutrumpinimo nebūtų taikomos Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjams, paskirtiems į šį teismą iki tų nuostatų įsigaliojimo, arba kiek dėl vykdomosios valdžios institucijos dalyvavimo priimant sprendimą dėl tokių teisėjų arba teisėjų, kurie bus paskirti į minėtą teismą po šių nuostatų įsigaliojimo, galimybės toliau eiti pareigas po naujai nustatyto pensinio amžiaus gali būti pažeidžiamas teismų nepriklausomumo principas.
46 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagrindai, kuriais remiasi Komisija pateikdama ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, prima facie neatrodo neturintys rimto pagrindo, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 30 punkte nurodytą jurisprudenciją.
47 Šios išvados negali paneigti Lenkijos Respublikos pateikti argumentai.
48 Pirma, negalima pritarti argumentui, kad Komisijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prima facie yra nepagrįstas, nes Teisingumo Teismas pirmą kartą turėtų priimti sprendimą dėl ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pareikšto valstybei narei, priėmusiai nuostatas dėl nacionalinio aukščiausiosios instancijos teismo veiklos organizavimo.
49 Iš tiesų tai, kad Teisingumo Teismas pirmą kartą turės priimti sprendimą dėl ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kurio dalykas analogiškas nagrinėjamam pagrindinėje byloje, neleidžia atmesti fumus boni juris buvimo. Priešingai, Komisijos pateiktų kaltinimų naujumas patvirtina šios nutarties 39 punkte padarytą išvadą.
50 Antra, negalima pritarti ir argumentui, kad, viena vertus, Komisija savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones negalėjo pakartoti argumentų, pateiktų ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ir, kita vertus, net ir prima facie vertinant šių argumentų pagrįstumą reikia atlikti labai tikslią bylos šalių pozicijos analizę.
51 Iš tiesų tai, kad Komisijos argumentai, pateikti jos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti, yra tapatūs pateiktiesiems ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo, netrukdo pripažinti, kad sąlyga dėl fumus boni juris yra įvykdyta, nes, kaip matyti iš šios nutarties 30 punkte nurodytos jurisprudencijos, pagal šią sąlygą reikalaujama, visų pirma, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prima facie įvertintų dėl bylos esmės pateiktų pagrindų pagrįstumą tam, kad nustatytų, jog šis ieškinys akivaizdžiai nėra bet kuriuo požiūriu nepagrįstas.
52 Be to, Lenkijos Respublikos nurodyta aplinkybė, jog vertinant net ir prima facie šalių argumentų dėl bylos esmės pagrįstumą reikia atlikti labai tikslią šių šalių pozicijos analizę, patvirtina, kad yra kilęs teisinis ginčas ir nėra akivaizdu, kaip jį išspręsti, todėl patvirtina ir tai, kad pagal šios nutarties 30 punkte nurodytą jurisprudenciją sąlyga dėl fumus boni juris yra įvykdyta.
53 Trečia, nepagrįstas argumentas, kad, viena vertus, dėl motyvų trūkumo pateikiant argumentus dėl pagrindų, kuriais remiasi Komisija, neįmanoma patikrinti, ar šie pagrindai yra prima facie pagrįsti, ir, kita vertus, šie argumentai yra grindžiami vien prielaidomis.
54 Iš tiesų Komisija nurodė pakankamus faktinius ir teisinius pagrindus, prima facie pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Be to, Komisija pateikė išsamius paaiškinimus tiek dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų turinio, tiek dėl priežasčių, dėl kurių ji mano, kad šios nuostatos prieštarauja Lenkijos Respublikos įsipareigojimams pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį.
55 Dėl Lenkijos Respublikos argumento, kad pagrindai, kuriais remiasi Komisija, yra grindžiami paprastomis prielaidomis, reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję, pirma, su pirmuoju pagrindu, Komisija aiškiai nurodė, kokio pobūdžio ryšys, kurį siekia įrodyti, yra tarp Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinio amžiaus sutrumpinimo priemonės taikymo pareigas einantiems teisėjams, paskirtiems į šį teismą iki 2018 m. balandžio 3 d., ir Lenkijos Respublikos įsipareigojimo užtikrinti, kad šis teismas atitiktų reikalavimus, susijusius su veiksminga teismine gynyba Sąjungos teisei priklausančiose srityse, neįvykdymo.
56 Antra, dėl antrojo pagrindo reikia konstatuoti, kad pateikdama šį pagrindą Komisija teigia ne tai, kad Lenkijos Respublikos prezidentas pasinaudos savo įgaliojimais priimti sprendimą dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo termino pratęsimo po 65 metų amžiaus tam, kad darytų spaudimą šiems teisėjams, o tai, kad, suteikus Lenkijos Respublikos prezidentui tokius įgaliojimus, ginčijamos nacionalinės nuostatos suteikia jam galimybę daryti tokį spaudimą.
57 Galiausiai Lenkijos Respublika teigia, kad kitose valstybėse narėse, kaip antai Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Prancūzijos Respublikoje, taip pat pačiame Teisingumo Teisme galioja taisyklės, panašios į nustatytąsias Lenkijos Respublikoje, pagal kurias sprendimas dėl teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo termino pratęsimo priskirtinas išimtinai atitinkamos valstybės narės vyriausybės kompetencijai. Lenkijos Respublika taip pat nurodo įvairius teisėjų pensinio amžiaus pakeitimus Italijoje. Lenkijos Respublikos teigimu, tai, kad Komisija nekelia klausimų dėl šių nacionalinių taisyklių, rodo, jog sąlyga dėl fumus boni juris nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta.
58 Vis dėlto šiuo klausimu vykstant šiai procedūrai pakanka pažymėti, kad Lenkijos Respublika negali remtis tariamu taisyklių, panašių į ginčijamas nacionalines nuostatas, galiojimu, siekdama įrodyti, kad sąlyga dėl fumus boni juris nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta.
59 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sąlyga dėl fumus boni juris nagrinėjamu atveju yra įrodyta.
Dėl skubos
60 Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Būtent siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą tam, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų rimtos ir nepataisomos žalos. Ši šalis turi pateikti įrodymų, kad negali laukti, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, antraip jai bus padaryta tokia žala (2018 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / RW, C‑442/17 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:6, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Siekiant patvirtinti tokios rimtos ir nepataisomos žalos egzistavimą nereikia reikalauti absoliučiai tiksliai įrodyti, kad bus padaryta žala. Pakanka, kad šią žalą būtų galima pakankamai tiksliai numatyti (2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / ANKO, C‑78/14 P‑R, EU:C:2014:239, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
61 Be to, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, vertindamas tik skubą, turi daryti prielaidą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašančio subjekto pateikti kaltinimai gali būti pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad teisėjas laikosi kokios nors pozicijos dėl tokių kaltinimų esmės. Rimta ir nepataisoma žala, kurios tikėtinumą reikia įrodyti, yra ta, kuri atitinkamu atveju būtų padaryta atsisakius taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jei ieškinys dėl esmės vėliau būtų patenkintas (2018 m. liepos 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties ECB / Latvija, C‑238/18 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:581, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
62 Taigi nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas, vertindamas skubą, turi daryti prielaidą, kad dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių gali kilti grėsmė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nepriklausomumui ir dėl to jos gali prieštarauti Lenkijos Respublikos įsipareigojimui pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, nuostatas užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.
63 Atliekant šį vertinimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ginčijamos nacionalinės nuostatos jau sukėlė padarinių, kaip matyti iš šios nutarties 14–21 punktų. Iš tiesų, viena vertus, nuostatų dėl pensinio amžiaus sutrumpinimo taikymas pareigas einantiems teisėjams, paskirtiems į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) iki 2018 m. balandžio 3 d., lėmė tai, kad dėl pensinio amžiaus iš pareigų buvo atleisti 22 šio teismo teisėjai, tarp jų pirmoji pirmininkė ir du kolegijų pirmininkai, ir, kita vertus, pritaikius nuostatas dėl Lenkijos Respublikos prezidento įgaliojimų pratęsti teisėjų įgaliojimus, šiuo metu penkių iš dvylikos Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, pateikusių pareiškimą, kuriame pareikštas noras toliau eiti pareigas, įgaliojimai yra pratęsti Lenkijos Respublikos Prezidento sprendimu, o septyni kiti teisėjai buvo informuoti apie jų atleidimą iš pareigų dėl pensinio amžiaus nuo 2018 m. rugsėjo 12 d.
64 Nagrinėjant su skuba susijusią sąlygą, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Komisija, dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų taikymo, kol bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas dėl ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (toliau – galutinis sprendimas), gali kilti rimta ir nepataisoma žala Europos Sąjungos teisės sistemai.
65 Šiuo klausimu, kaip priminta šios nutarties 41 ir 42 punktuose, pažymėtina, kad siekiant užtikrinti teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių teisminę gynybą itin svarbu, kad institucijos, priskirtos prie valstybės narės teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos, kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal šią teisę, išliktų nepriklausomos.
66 Nacionalinių teismų nepriklausomumas pirmiausia yra būtinas tam, kad tinkamai veiktų teismų bendradarbiavimo sistema, kurią įgyvendina SESV 267 straipsnyje numatytas kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo mechanizmas, nes pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją šiuo mechanizmu gali naudotis tik Sąjungos teisę taikanti institucija, kuri, be kita ko, atitinka šį nepriklausomumo kriterijų (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
67 Itin svarbu ir tai, kad teismai išliktų nepriklausomi taikydami teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje priimtas Sąjungos priemones. Iš tiesų šios priemonės paremtos ypatingu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu atitinkamomis jų teismų sistemomis ir grindžiamos prielaida, kad kitų valstybių narių teismai atitinka veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, prie kurių, be kita ko, priskiriamas šių teismų nepriklausomumas (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 58 punktą).
68 Taigi tai, kad dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų taikymo gali būti neužtikrintas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nepriklausomumas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali sukelti rimtą žalą Sąjungos teisės sistemai, taigi ir pagal Sąjungos teisę teisės subjektams suteikiamoms teisėms, taip pat ESS 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms, kuriomis pagrįsta Sąjunga, be kita ko, teisinei valstybei.
69 Taip pat primintina, kad nacionaliniai aukščiausiosios instancijos teismai valstybių narių teismų sistemose, kurių sudedamoji dalis jie yra, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendindami Sąjungos teisę nacionaliniu lygmeniu, todėl nacionalinio aukščiausiosios instancijos teismo nepriklausomumo pažeidimas galėtų paveikti visą atitinkamos valstybės narės teismų sistemą.
70 Be to, šios nutarties 68 punkte nurodyta rimta žala gali būti ir nepataisoma.
71 Pirma, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), kaip galutinės instancijos teismas, priima sprendimus bylose (įskaitant bylas, kuriose reikia taikyti Sąjungos teisę), įgyjančius res judicata galią ir dėl to galinčius padaryti negrįžtamą poveikį Sąjungos teisės sistemai.
72 Lenkijos Respublikos nurodyta aplinkybė, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nepriima sprendimų dėl jo nagrinėjamų bylų esmės, nekeičia šio vertinimo, nes, kaip patvirtino Lenkijos Respublika per posėdį Teisingumo Teisme, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) užtikrina teisėtumą ir jurisprudencijos vienodumą, įskaitant tuos atvejus, kai taiko įgyvendinant Sąjungos teisę priimtas nacionalinės teisės normas, todėl žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) grąžintas bylas, yra saistomi šio teismo pateikto tų teisės normų išaiškinimo.
73 Antra, atsižvelgiant į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendimų galią nacionaliniams žemesnės instancijos teismams, tai, kad taikant ginčijamas nacionalines nuostatas gali būti neužtikrintas šio teismo nepriklausomumas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali pakirsti valstybių narių ir jų teismų pasitikėjimą Lenkijos Respublikos teismų sistema, taigi ir pasitikėjimą tuo, kad ši valstybė narė laikosi teisinės valstybės principo.
74 Tokiomis aplinkybėmis kyla pavojus, kad bus pažeisti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ir abipusio pripažinimo principai, grindžiami prielaida, kad valstybės narės tarpusavyje dalijasi daugeliu bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kaip antai teisine valstybe (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
75 Kaip pažymi Komisija, paneigus šiuos principus galėtų kilti rimtų ir nepataisomų padarinių tinkamam Sąjungos teisės sistemos veikimui, visų pirma teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje, kuris yra grindžiamas ypač dideliu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu kiekvienos iš jų teismų sistemų atitiktimi veiksmingos teisminės gynybos reikalavimams.
76 Tai, kad dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų taikymo gali būti neužtikrintas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nepriklausomumas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, galėtų versti valstybes nares atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lenkijos Respublikos teismų priimtus sprendimus, o tai gali sukelti rimtą ir nepataisomą žalą Sąjungos teisei.
77 Šiuo klausimu, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, pavojus netekti pasitikėjimo Lenkijos teismų sistema yra ne fiktyvus ar hipotetinis, o visiškai realus. Tai liudija ir byloje, kurioje priimtas 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) (C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586), High Court (Aukštasis teismas, Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje dėl Lenkijos teismų išduotų Europos arešto orderių vykdymo, nes šis teismas nuogąstavo, kad dėl nurodytų sisteminių Lenkijos Respublikos teismų nepriklausomumo trūkumų, atsiradusių šiai valstybei narei padarius su teismų sistema susijusius teisės aktų pakeitimus, visų pirma, priėmus ginčijamas nacionalines nuostatas, asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, perdavus Lenkijos teisminėms institucijoms, būtų pažeista jo pagrindinė teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, taigi ir jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą.
78 Taigi reikia pripažinti, jog Komisija įrodė, kad jeigu būtų atsisakyta taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ginčijamų nacionalinių nuostatų taikymas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali sukelti rimtą ir nepataisomą žalą Sąjungos teisės sistemai.
79 Šios išvados negali paneigti Lenkijos Respublikos pateikti argumentai, skirti skubos nebuvimui įrodyti.
80 Pirma, Lenkijos Respublika teigia, kad Komisija pradėjo procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo Aukščiausiojo Teismo įstatymo priėmimo ir likus tik dviem dienoms iki datos, kai pagal ginčijamas nacionalines nuostatas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai turėjo išeiti į pensiją, o tai įrodo, kad su skuba susijusi sąlyga nėra įvykdyta.
81 Vis dėlto neginčijama, kad, dar iki pradedant procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Komisija inicijavo 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos [Sąjungos] priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014) 158 final) numatytų mechanizmų taikymą.
82 Šiuo klausimu 2017 m. gruodžio 20 d., kai Lenkijos Respublikos Prezidentas pasirašė Aukščiausiojo Teismo įstatymą, Komisija priėmė Rekomendaciją (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374, (ES) 2017/146 ir (ES) 2017/1520 (OL L 17, 2018, p. 50), taip pat Pagrįstą pasiūlymą, teikiamą pagal [ESS] 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje (COM(2017) 835 final); juose ši institucija, be kita ko, nurodė ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo išdėstytas su teisėjų nepriklausomumu susijusias problemas, kylančias dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų.
83 Be to, Rekomendacijoje 2018/103 Komisija paragino Lenkijos valdžios institucijas išspręsti nustatytas problemas per tris mėnesius ir pranešti jai apie priemones, kurių imtasi šiuo tikslu. Ji taip pat nurodė, kad yra pasirengusi siekti konstruktyvaus dialogo su Lenkijos vyriausybe. Komisijai ir šiai vyriausybei kelis kartus pasikeitus nuomonėmis, Komisija vis dėlto nusprendė pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, nes nepasiekta teigiamų rezultatų dėl jos iškeltų klausimų.
84 Galiausiai reikia pažymėti, kad pagal procedūrą, pradėtą pagal šios nutarties 81 punkte nurodytą komunikatą, Komisija, priimdama Rekomendaciją 2018/103, prieš tai turėjo įvertinti galimą sisteminės grėsmės teisinei valstybei Lenkijoje buvimą ir užmegzti dialogą su Lenkijos Respublika, leidžiantį Komisijai išreikšti susirūpinimą ir šiai valstybei narei į jį atsakyti. Taigi akivaizdu, kad dar nesibaigus teisėkūros procesui, per kurį buvo priimtas Aukščiausiojo Teismo įstatymas, Komisija ėmėsi veiksmų dėl Lenkijos Respublikos tais klausimais, dėl kurių pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
85 Be to, reikia pažymėti, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, su kuriuo glaudžiai susijęs šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštas ne tik dėl Aukščiausiojo Teismo įstatymo, bet ir dėl Pakeitimo įstatymo, priimto 2018 m. gegužės 10 d., t. y. likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Komisijos oficialaus pranešimo, susijusio su abiejų šių įstatymų atitiktimi ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai ir Chartijos 47 straipsniui, pateikimo Lenkijos Respublikai.
86 Šiomis aplinkybėmis Lenkijos Respublika negali remtis tuo, kad Komisija laukė ilgiau nei šešis mėnesius, kol pradėjo procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
87 Antra, į tariamą kitose valstybėse narėse taikytinų taisyklių, analogiškų ginčijamoms nacionalinėms nuostatoms, buvimą neturi būti atsižvelgta siekiant įvertinti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubą.
88 Trečia, į per posėdį Teisingumo Teisme Lenkijos Respublikos nurodytą aplinkybę, kad byla C‑619/18 nagrinėjama taikant pagreitintą procedūrą, todėl nėra jokios skubos, pateisinančios prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat neturi būti atsižvelgta.
89 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, jog aplinkybė, kad galutinis sprendimas dėl ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo bus priimtas užbaigiant pagreitintą procedūrą, neužkerta kelio tam, kad kils šios nutarties 78 punkte nurodyta rimta ir nepataisoma žalai, kol bus priimtas šis sprendimas.
90 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad su skuba susijusi sąlyga nagrinėjamu atveju yra įrodyta.
Dėl interesų palyginimo
91 Atrodo, kad daugumoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrų tiek prašomas vykdymo sustabdymas, tiek atsisakymas jį taikyti gali iš dalies sukelti tam tikrų galutinių padarinių, o laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, nagrinėjantis prašymą sustabdyti vykdymą, turi palyginti su kiekvienu bylos išsprendimo būdu susijusius pavojus (1998 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Nyderlandų Antilai / Taryba, C‑159/98 P(R), EU:C:1998:329, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Konkrečiai tai reiškia, kad visų pirma reikia išnagrinėti, ar laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančios šalies interesas sustabdyti nacionalinių nuostatų vykdymą yra svarbesnis už interesą nedelsiant jas taikyti. Tai nagrinėjant reikia nustatyti, ar, jeigu šios nuostatos būtų panaikintos po to, kai Teisingumo Teismas patenkintų ieškinį dėl esmės, galėtų iš esmės pasikeisti padėtis, kuri susidarytų neatidėliotinai jas vykdant, ir, atvirkščiai, kaip šių nuostatų vykdymo sustabdymas galėtų kliudyti pasiekti jose nustatytus tikslus, jei ieškinys dėl esmės būtų atmestas (pagal analogiją žr. 2018 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / RW, C‑442/17 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:6, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
92 Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju šiurkščiausias pažeidimas yra toks pažeidimas, kuriuo pakenkiama Sąjungos bendrajam interesui. Šiuo klausimu ji teigia, kad jeigu Teisingumo Teismas netaikytų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau patenkintų ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, būtų padarytas sisteminio pobūdžio tinkamo Sąjungos teisės sistemos veikimo pažeidimas, o jeigu Teisingumo Teismas taikytų šias priemones ir vėliau atmestų šį ieškinį, ginčijamų nacionalinių nuostatų poveikis būtų tiesiog atidėtas.
93 Siekdama įrodyti savo interesą nedelsiant taikyti ginčijamas nacionalines nuostatas, Lenkijos Respublika pirmiausia ginčija, kad Komisijos prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis galėtų būti pasiektas nurodytas tikslas, t. y. užtikrinti, kad galutinis sprendimas galėtų būti įvykdytas, jeigu ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo galiausiai būtų patenkintas, todėl, anot jos, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepateisinamas Sąjungos bendruoju interesu, kuriuo remiasi Komisija.
94 Konkrečiai, kiek tai susiję, pirma, su laikinąja apsaugos priemone dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų taikymo sustabdymo, Lenkijos Respublika visų pirma teigia, kad Aukščiausiojo Teismo įstatymo 37 straipsnio, kuriame iš esmės nustatytas naujas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinis amžius, taikymo sustabdymo vienintelis padarinys būtų teisės spraga, susijusi su Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinio amžiaus nustatymu. Aukščiausiojo Teismo įstatymo 37 straipsnio nuostatų, kuriomis reglamentuojama Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų teisminių įgaliojimų vykdymo termino pratęsimo po 65 metų amžiaus procedūra, taikymo sustabdymas taip pat neturės įtakos galimybei vykdyti galutinį sprendimą, nes kitiems į pensiją išeisiantiems šio teismo teisėjams 65 metai sukaks tik maždaug po dvejų metų. Be to, tiek, kiek Aukščiausiojo Teismo įstatymo 111 straipsnio 1 dalis, susijusi su teisėjais, kuriems 65 metai sukako nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. liepos 3 d., jau sukėlė padarinių, šios nuostatos ir visų ją įgyvendinant priimtų priemonių taikymo sustabdymo neįmanoma įvykdyti, nes laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma atgaline data. Galiausiai Aukščiausiojo Teismo įstatymo 111 straipsnio 1a dalies, susijusios su teisėjais, kuriems 65 metai sukaks nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2019 m. balandžio 3 d., taikymo sustabdymas reikštų, kad vienintelis teisėjas, kuriam skirta ši nuostata, į pensiją išeis pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, t. y. jis negalės pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kad pareikštų norą toliau eiti pareigas.
95 Vis dėlto Lenkijos Respublikos argumentai paremti klaidingu šioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje Komisijos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir poveikio supratimu. Iš tiesų tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia šios valstybės narės pareigą nedelsiant sustabdyti ginčijamų nacionalinių nuostatų, įskaitant tas, kuriomis panaikintos ar pakeistos ankstesnės Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinį amžių reglamentuojančios nuostatos, taikymą, todėl vėl taikomos šios ankstesnės nuostatos, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Taigi laikinoji apsaugos priemonė, skirta nuostatos taikymui sustabdyti, reiškia pareigą užtikrinti ankstesnės teisinės padėties, buvusios iki šios nuostatos įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju teisinės tvarkos, numatytos ginčijamomis nacionalinėmis nuostatomis panaikintose arba pakeistose nacionalinės teisės nuostatose, atkūrimą.
96 Kiek tai susiję, antra, su laikinąja apsaugos priemone dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, atleistų iš pareigų dėl pensinio amžiaus pagal ginčijamas nacionalines nuostatas, sugrąžinimo į ankstesnes pareigas, Lenkijos Respublika teigia, kad šios priemonės vykdymas neužtikrins galutinio sprendimo veiksmingumo. Iš tiesų, kadangi ši priemonė būtų taikoma tik tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai, laikinai sugrąžinti į ankstesnes pareigas, turėtų vėl išeiti į pensiją pagal ginčijamas nacionalines nuostatas po to, kai bus priimtas šis sprendimas. Be to, laikinai sugrąžinant į ankstesnes pareigas teisėjus, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, reikėtų nustatyti atgaline data taikomas priemones, o laikinoji apsaugos priemonė negali būti taip taikoma.
97 Šiuo klausimu, pirma, dėl tariamo priemonių, kurias reikėtų nustatyti siekiant laikinai sugrąžinti į ankstesnes pareigas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjus, atleistus iš pareigų dėl pensinio amžiaus pagal ginčijamas nacionalines nuostatas, taikymo atgaline data pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš šios nutarties 95 punkto, Lenkijos Respublikos pareiga užtikrinti tokį sugrąžinimą atspindės paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių įsigaliojimą nedelsiant, šios priemonės apima pareigą sustabdyti šių nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių, nagrinėjamu atveju atitinkamų teisėjų atleidimo iš pareigų dėl pensinio amžiaus priemonių, taikymą ir užtikrinti iki šių nuostatų įsigaliojimo buvusios padėties atkūrimą.
98 Antra, įgyvendinant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, į ankstesnes pareigas sugrąžinti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai atitinkamu atveju turėtų išeiti į pensiją pagal ginčijamas nacionalines nuostatas tik priėmus galutinį sprendimą, jeigu juo būtų atmestas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
99 Trečia, dėl laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti Lenkijos Respubliką nesiimti jokių priemonių skirti teisėjus į atsilaisvinusias Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, atleistų iš pareigų dėl pensinio amžiaus, vietas, Lenkijos Respublika teigia, kad ši laikinoji apsaugos priemonė nebūtina siekiant užtikrinti galutinio sprendimo veiksmingumą, nes Lenkijos teisėje numatyti mechanizmai bet kuriuo atveju leidžia užtikrinti teisėjų, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, sugrąžinimą į ankstesnes iki atleidimo iš pareigų dėl pensinio amžiaus eitas pareigas. Kadangi Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietos nevardinės, pagal ginčijamas nacionalines nuostatas teisėjai, atleisti iš pareigų dėl pensinio amžiaus, galėtų būti sugrąžinti arba į laisvas teisėjų vietas, arba, jeigu galutinio sprendimo priėmimo dieną nėra laisvų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietų, į naujas teisėjų vietas, kurias nustatyti dekretu turi diskreciją Lenkijos Respublikos Prezidentas.
100 Vis dėlto, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, šios valstybės narės nurodyti mechanizmai neleidžia išvengti Komisijos nurodyto pavojaus.
101 Pirma, tai, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietos nevardinės, padidina, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, pavojų, kad atleisti iš pareigų dėl pensinio amžiaus teisėjai negalės būti sugrąžinti į teisėjų vietas, kurias jie užėmė iki atleidimo iš pareigų dėl pensinio amžiaus, jeigu vėl būtų pradėtos naujų teisėjų skyrimo į šį teismą procedūros. Kadangi visos laisvos Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietos yra įtrauktos į bendrą rezervą ir vėliau į jas skiriama įvykus paskyrimo procedūroms, neįmanoma užtikrinti, kad teisėjai, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos galės sugrįžti į iki jų atleidimo iš pareigų dėl pensinio amžiaus eitas pareigas.
102 Antra, net jeigu Lenkijos Respublikos Prezidento dekretu padidinus Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietų skaičių atsirastų teisėjų vietų kolegijose, kuriose teisėjai, atleisti iš pareigų dėl pensinio amžiaus pagal ginčijamas nacionalines nuostatas, ėjo pareigas, vis dėlto iš šių naujų vietų atsiradimo negalima daryti išvados, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmajai pirmininkei ir abiem šios nutarties 16 punkte nurodytiems kolegijų pirmininkams būtų suteikta garantija grįžti į iki jų atleidimo iš pareigų dėl pensinio amžiaus eitas pareigas. Iš tiesų dėl teisėjų skyrimo į šį teismą procedūrų spartos, kurią patvirtina šios nutarties 22–26 punktuose nurodytų įvykių seka, galutinio sprendimo priėmimo dieną šios vietos galėtų būti jau užimtos.
103 Galiausiai tai, kad, 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojai priėmus Nutartį Komisija / Lenkija (C‑619/18 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:852), Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų skyrimo procedūros šiuo metu yra sustabdytos, nepanaikina Komisijos nurodyto pavojaus. Reikia pabrėžti, kad ta nutartimi nustatytos priemonės, visų pirma dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų taikymo sustabdymo, teisėjų, kuriems jos skirtos, grąžinimo į ankstesnes pareigas, eitas iki jų atleidimo iš pareigų dėl pensinio amžiaus, taip pat naujų teisėjų skyrimo vietoj minėtų atitinkamų teisėjų ir naujo Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmojo pirmininko skyrimo procedūrų sustabdymo, galios, kaip numatyta minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje, „iki nutarties, kuria baigiama ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, priėmimo datos“. Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu šia nutartimi, kuria baigiama ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, nebūtų taikomos Komisijos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nebūtų garantijų, kad nagrinėjamos paskyrimo procedūros nebus atnaujintos.
104 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Lenkijos Respublikos argumentai neleidžia įrodyti, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepateisinamos Sąjungos bendruoju interesu, kuriuo remiasi Komisija.
105 Lenkijos Respublika taip pat pateikia keletą argumentų, kuriais siekia įrodyti, kad jos interesas, susijęs su tinkamu Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) veikimu, yra svarbesnis, ir pagrįsti, kad Komisijos prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos.
106 Pirma, Lenkijos Respublika nurodo, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pernelyg sudėtinga atleistus iš pareigų dėl pensinio amžiaus Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjus grąžinti į ankstesnes pareigas. Lenkijos Respublika, be kita ko, teigia, kad šis grąžinimas į ankstesnes pareigas iš Lenkijos valdžios institucijų pareikalautų imtis teisėkūros veiksmų ir priimti bendro pobūdžio papildomas nuostatas, o tai būtų nesuderinama su Lenkijos Konstitucija.
107 Šį argumentą reikia atmesti. Kaip nurodyta šios nutarties 95 ir 97 punktuose, Komisijos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas reiškia Lenkijos Respublikos pareigą nedelsiant sustabdyti ginčijamų nacionalinių nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių taikymą, taigi ir pareigą taikyti ankstesnes nuostatas dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pensinio amžiaus, kol bus priimtas galutinis sprendimas, ir atkurti iki ginčijamų nacionalinių nuostatų įsigaliojimo buvusią situaciją.
108 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją valstybė narė negali remtis vidaus teisės nuostatomis, praktika ar vidaus teisės tvarkos situacijomis tam, kad pateisintų įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę neįvykdymą (2018 m. liepos 4 d. Sprendimo Komisija / Slovakija, C‑626/16, EU:C:2018:525, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
109 Antra, Lenkijos Respublika teigia, kad atleistų iš pareigų dėl pensinio amžiaus Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų laikinas grąžinimas į ankstesnes teisėjų pareigas sukeltų gerokai didesnį sisteminį pavojų nei tas, kuris kiltų, jeigu jie ir toliau būtų išėję į pensiją. Konkrečiai kalbant, iš anksto neapibrėžtam terminui į ankstesnes pareigas sugrąžinto teisėjo situacija, Lenkijos Respublikos teigimu, keltų pavojų, kad iki galutinio sprendimo priėmimo nebus užtikrintas šio teisėjo nepriklausomumas.
110 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Lenkijos Respublika nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti tokio pavojaus buvimą.
111 Trečia, Lenkijos Respublika teigia, kad laikinas teisėjų, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, sugrąžinimas į ankstesnes pareigas iš esmės apsunkintų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) darbo organizavimą. Šiuo klausimu ji konkrečiai pažymi, kad vidutinė šio teismo bylos nagrinėjimo trukmė yra septyni mėnesiai, todėl laikotarpiu iki galutinio sprendimo priėmimo laikinai į ankstesnes pareigas grąžinti teisėjai negalėtų baigti nagrinėti jokios bylos.
112 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ši aplinkybė dėl tinkamo Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) darbo organizavimo, nepaisant jos reikšmės, negali būti svarbesnė už Sąjungos bendrąjį interesą, kad šis teismas veiktų jo nepriklausomumą užtikrinančiomis sąlygomis.
113 Ketvirta, Lenkijos Respublika teigia, kad neįmanoma įvykdyti laikinosios apsaugos priemonės, kuria ji būtų įpareigota nesiimti jokių priemonių skirti teisėjus į atsilaisvinusias Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, kuriems skirtos ginčijamos nacionalinės nuostatos, vietas, nes Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų vietos nevardinės. Be to, Lenkijos Respublika pažymi, kad, blokuojant skyrimą į laisvas teisėjų vietas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijose, būtų pažeistos asmenų, pretenduojančių į šio teismo teisėjo vietą, teisės.
114 Be šios nutarties 108 punkte primintos jurisprudencijos, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kandidatų į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo vietą patiriami organizaciniai sunkumai ir nepatogumai, kurių sukeltų tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas, negali būti svarbesni už Sąjungos bendrąjį interesą, kad tinkamai veiktų jos teisės sistema.
115 Iš analizės, atliktos remiantis šios nutarties 91 punkte nurodyta jurisprudencija, matyti, jog Sąjungos bendrasis interesas, kad tinkamai veiktų jos teisės sistema, galėtų būti rimtai ir nepataisomai pažeistas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, jeigu Komisijos prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų paskirtos, o ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo būtų patenkintas.
116 Atvirkščiai, Lenkijos Respublikos interesas, kad tinkamai veiktų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), negalėtų būti taip pažeistas, jeigu būtų taikomos Komisijos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo būtų atmestas, atsižvelgiant į tai, kad šio taikymo vienintelis padarinys yra tai, kad ribotą laiką būtų taikoma teisinė tvarka, galiojusi iki Aukščiausiojo Teismo įstatymo priėmimo.
117 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šiuo atveju interesų pusiausvyra krypsta Komisijos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudai.
118 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti šios nutarties 1 punkte nurodytą Komisijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nutaria:
1. Įpareigoti Lenkijos Respubliką nedelsiant iki sprendimo, kuriuo bus užbaigtas procesas byloje C‑619/18, paskelbimo:
– sustabdyti 2017 m. gruodžio 8 d. ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas) 37 straipsnio 1–4 dalių, 111 straipsnio 1 ir 1a dalių, 2018 m. gegužės 10 d. ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) 5 straipsnio nuostatų ir visų įgyvendinant šias nuostatas priimtų priemonių taikymą,
– imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) teisėjai, kuriems skirtos šios nuostatos, galėtų toliau eiti pareigas, eitas 2018 m. balandžio 3 d., kai įsigaliojo Aukščiausiojo Teismo įstatymas, turėtų tą patį statusą, teises ir darbo sąlygas, kurios jiems buvo taikomos iki 2018 m. balandžio 3 d.,
– nesiimti jokių priemonių skirti teisėjus į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) vietoj teisėjų, kuriems skirtos tos pačios nuostatos, taip pat priemonių skirti naują šio teismo pirmąjį pirmininką arba asmenį, kuriam būtų pavesta vadovauti šiam teismui iki naujojo pirmojo pirmininko paskyrimo, ir
– ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo šios nutarties įteikimo, o toliau reguliariai kas mėnesį pranešti Europos Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi siekiant visiškai įvykdyti šią nutartį.
2. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Parašai.