Language of document : ECLI:EU:T:2013:594

Byla T‑456/11

International Cadmium Association (ICdA) ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„REACH – Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su apribojimais, taikomais kadmio ir jo junginių gamybai, tiekimui rinkai ir naudojimui – Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas – Kadmio pigmentų naudojimo plastikinėse medžiagose apribojimai – Akivaizdi vertinimo klaida – Rizikos analizė“

Santrauka – 2013 m. lapkričio 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Skundžiamame akte nurodytos medžiagos atšaukimas vykstant procesui – Skundžiamo akto nepanaikinimas – Skundžiamas aktas, galėjęs sukelti teisinių pasekmių – Ieškinys, kurio dalykas išlieka – Galimo ieškinio dėl panaikinimo pagrindimas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas

(SESV 263 straipsnis)

2.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Tam tikrų medžiagų apribojimai – Naujų apribojimų įvedimas ir esamų apribojimų keitimas – Sąjungos institucijų diskrecija – Apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 68 straipsnio 1 dalis ir XVII priedas)

3.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Tam tikrų medžiagų apribojimai – Naujų apribojimų įvedimas ir esamų apribojimų keitimas – Sąlygos – Rizikos vertinimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 68 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalies a punktas ir XVII priedas; Tarybos reglamento Nr. 793/93 11 straipsnis)

1.      Tai, jog reglamentu, taikomu atgaline data nuo tos dienos, kurią buvo pradėtas taikyti skundžiamas reglamentas, buvo atšaukti pastaruoju reglamentu įtvirtinti ribojimai, susiję su tam tikrų produktų naudojimu, nepanaikina ieškinio dėl panaikinimo dalyko, nes Komisija formaliai nepanaikino skundžiamo reglamento.

Be kita ko, vien dėl tokio atšaukimo Sąjungos teismas neįpareigojamas pripažinti, jog nėra reikalo priimti sprendimo dėl to, kad sprendimo priėmimo dieną nebuvo bylos dalyko ar suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Skundžiamo akto, kuris jau buvo taikytas, panaikinimas vis dar gali būti naudingas ieškovui, net jeigu šiuo aktu įtvirtinti nagrinėjami apribojimai buvo panaikinti, o šis panaikinimas galiojo atgaline data nuo tos dienos, kurią buvo pradėtas taikyti minėtas aktas. Iš tikrųjų šis skundžiamas aktas galėjo kelti teisinių pasekmių visą tą laikotarpį, per kurį juo buvo reglamentuojami nagrinėjamiems produktams taikomi apribojimai, t. y. nuo jo taikymo pradžios momento iki reglamento, kuriuo apribojimai buvo panaikinti, įsigaliojimo momento.

Galiausiai reikia konstatuoti, kad šiuo laikotarpiu skundžiamu aktu buvo draudžiamas tam tikras nagrinėjamų produktų naudojimas. Šiomis aplinkybėmis ieškovas yra suinteresuotas, kad šis aktas būtų pripažintas neteisėtu, nes toks konstatavimas susaistys Sąjungos teismą byloje dėl žalos atlyginimo ir galės būti pagrindas galimoms neteisminėms Komisijos ir ieškovo deryboms dėl šiam tariamai padarytos žalos atlyginimo.

(žr. 36–38 punktus)

2.      Siekiant veiksmingo Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) tikslų įgyvendinimo, reikia pabrėžti, kad tokioje srityje, kur technologijos yra sudėtingos ir nuolat vystosi, Sąjungos valdžios institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma, vertinti labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų savo priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, o Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar, naudojantis šią diskrecija, nebuvo padaryta akivaizdi klaida, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo įgaliojimų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo.

Tačiau Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, dėl kurios vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties, bet iš dalies ir nustatant pagrindinius duomenis. Vis dėlto tokia teisminė kontrolė, netgi jei ji yra ribota, reikalauja, kad šios institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, galėtų Sąjungos teisme įrodyti, kad aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.

Mokslinis rizikos įvertinimas, kurį atlieka mokslininkai, turi suteikti Komisijai pakankamai patikimos ir svarios informacijos, kuri leistų suvokti visą pateikto mokslinio klausimo esmę ir, žinant situaciją, nuspręsti dėl vykdytinos politikos. Todėl, išskyrus atvejus, kai priimamos priemonės, kurios visiškai negali būti pateisinamos atsargumo principu, Komisija turi rūpintis, kad priemonės, kurių ji imasi, net jeigu tai yra prevencinės priemonės, būtų pagrįstos moksliniu rizikos įvertinimu, kuris būtų kuo išsamesnis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Iš bylos medžiagos nematyti, kad Komisija įvertino visas svarbias situacijos, kurią buvo ketinama reglamentuoti skundžiamame reglamente, aplinkybes, todėl Komisija, kuri remdamasi nepakankama moksline informacija, nusprendė, kad kyla rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, dėl kurios būtina imtis priemonių Sąjungos mastu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

(žr. 45, 46, 52, 71 punktus)

3.      Nors skundžiamas reglamentas, kuriuo nustatomi su tam tikromis medžiagomis susiję apribojimai, buvo priimtas pasinaudojant pereinamojo laikotarpio priemonėmis, nurodytomis Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) 137 straipsnio 1 dalies a punkte, vis dėlto, siekiant pakeisti minėto reglamento XVII priedą, turi būti įvykdytos šio reglamento 68 straipsnyje numatytos sąlygos.

Taigi skundžiamu reglamentu įtvirtinti nauji apribojimai, susiję su tam tikromis medžiagomis, leidžia manyti, kad įvykdytos Reglamento Nr. 1907/2006 68 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Todėl skundžiamo reglamento priėmimas leidžia daryti prielaidą, kad Komisija teisingai manė, jog nagrinėjamų medžiagų naudojimas kitose plastikinėse medžiagose nei tos, kurioms šis naudojimas buvo ribojamas iki skundžiamo reglamento priėmimo, kėlė nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, ir kad šią problemą reikia spręsti visos Sąjungos mastu.

Net ir darant prielaidą, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 137 straipsnio 1 dalies a punktą priimtos priemonės turi atitikti ne šio reglamento 68 straipsnyje numatytas esmines sąlygas, bet taisykles, galiojusias iki minėto reglamento priėmimo, t. y. Reglamento Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės 11 straipsnį, reikia konstatuoti, kad šioje nuostatoje numatyta ir tai, jog ribojamosios priemonės gali būti priimtos tik remiantis rizikos įvertinimu.

(žr. 47–50 punktus)