2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje General Technic-Otis prieš Komisiją

(Byla T-141/07)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: General Technic-Otis Sàrl (Howald, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), atstovaujama advokato M. Nosbusch

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti pagal EB 230 straipsnį 2007 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimą dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros byloje COMP/E-1/38.823 - Elevators and Escalators tiek, kiek jis susijęs su GTO;

Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti pagal EB 229 straipsnį šiuo sprendimu paskirtą baudą;

Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovė siekia dalinio 2007 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimo C(2007) 512 galutinis dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/E-1/38.823 - PO/Elevators and Escalators), susijusio su karteliu liftų ir mechaninių eskalatorių montavimo bei priežiūros Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose rinkoje dėl manipuliavimo konkursais, rinkų pasidalijimo, kainų nustatymo, projektų ir pardavimo, įrengimų montavimo, priežiūros bei modernizavimo sutarčių skyrimo ir pasikeitimo informacija, panaikinimo tiek, kiek šis sprendimas susijęs su ieškove. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu jai paskirtą baudą.

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia septynis pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų taikydama baudų apskaičiavimo taisykles, nustatydama, kad priskiriami veiksmai yra "labai rimtas" pažeidimas. Ieškovė mano, kad pradinė bauda turėjo būti sumažinta atsižvelgiant į nagrinėjamos rinkos geografinį ribotumą ir nedidelį priskiriamų veiksmų poveikį nagrinėjamai rinkai.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų, neatsižvelgdama į realų ieškovės ekonominį pajėgumą padaryti žalą. Ji dar tvirtina, kad Komisija nustatydama baudą turėjo atsižvelgti į tai, kad ji yra visiškai savarankiškai administruojama maža arba vidutinė įmonė, kuri atitinkamai negali padaryti didelės žalos rinkai.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų, nes neapribojo baudos sumos 10 % jos apyvartos ir kad ji, apskaičiuodama maksimalią ieškovei skirtinos baudą, turėjo neatsižvelgti į motininių įmonių apyvartą.

Ketvirta, Komisija pažeidė vienodos traktuotės principą, nes atsakomybės principus taikė visiems nagrinėjamo susitarimo dalyviams nenuosekliai. Ieškovė teigia, kad Komisija ją apkaltino motininėms įmonėms priskiriamais veiksmais, tačiau ji to nedarė kitos tuo pačiu sprendimu apkaltintos bendrovės atžvilgiu, nors pastaroji motininių įmonių kontrolės vykdymo požiūriu buvo panašioje situacijoje kaip ieškovė.

Penkta, ieškovė nurodo, kad Komisija padarė fakto klaidą, nes jai skirtos baudos nesumažino 50 %, kaip tai numatyta pranešime apie atleidimą nuo baudų¹. Ieškovė tvirtina, kad ji glaudžiai, nuolat ir itin plačiai bendradarbiavo su Komisijos tarnybomis ir kad toks bendradarbiavimas pagrindžia pranešime apie atleidimą nuo baudų numatytą baudos sumažinimą 50 %.

Šešta, ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes papildomai nesumažino jai skirtos baudos 10 % už aplinkybių neginčijimą. Ieškovė mano, kad kaltinimų pranešimas ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika lėmė pagrįstus lūkesčius, kad šiuo pagrindu bauda bus sumažinta 10 %, o ne vos 1 % kaip padaryta ginčijamu sprendimu.

Septinta, pažeistas baudų proporcingumo principas, nes ieškovei paskirta bauda nepagrįsta nagrinėjamo pažeidimo atžvilgiu, o ypač atsižvelgiant į jo tariamai mažą poveikį rinkai ir tai, kad jį įvykdė maža bendrovė.

____________

¹ - Komisijos pranešimas apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju, OL C 45, 2002, p. 3.