BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. gegužės 19 d.(*)
„Valstybės pagalba – Portugalijos oro transporto rinka – Pagalba, Portugalijos teikiama TAP dėl COVID‑19 pandemijos – Valstybės paskola – Sprendimas nereikšti prieštaravimų – Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 22 punktas – Grupei priklausanti bendrovė – Vidiniai sunkumai, kylantys ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo grupėje – Per dideli sunkumai, kad grupė galėtų juos pati įveikti – Pareiga motyvuoti – Sprendimo padarinių palikimas galioti“
Byloje T‑465/20
Ryanair DAC, įsteigta Sordse (Airija), atstovaujama advokatų E. Vahida, F.‑C. Laprévote, S. Rating, I.‑G. Metaxas-Maranghidis ir V. Blanc,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, V. Bottka ir S. Noë,
atsakovę,
palaikomą
Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos P. Dodeller ir E. de Moustier,
Lenkijos Respublikos, atstovaujamos B. Majczyna,
ir
Portugalijos Respublikos, atstovaujamos L. Inez Fernandes, P. Barros da Costa ir S. Jaulino, padedamų advokato N. Mimoso Ruiz,
įstojusių į bylą šalių,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimą C(2020) 3989 final dėl valstybės pagalbos SA.57369 (2020/N) – COVID‑19 – Portugalija – TAP teikiama pagalba
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai A. Kornezov, E. Buttigieg, K. Kowalik-Bańczyk ir G. Hesse (pranešėjas),
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. gruodžio 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2020 m. birželio 9 d. Portugalijos Respublika, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – valstybės paskolą arba tokią paskolą kartu su valstybės garantija, kurios maksimali suma 1,2 mlrd. EUR (toliau – nagrinėjama priemonė) ir kuri skirta Transportes Aéreos Portugueses SGPS SA (toliau – pagalbos gavėja).
2 Nagrinėjama priemone siekiama užtikrinti, kad pagalbos gavėja, kuri yra Transportes Aéreos Portugueses SA (toliau – TAP Air Portugal) patronuojančioji bendrovė ir kuriai priklauso 100 % TAP Air Portugal akcijų, galėtų toliau vykdyti veiklą šešių mėnesių laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną pusė pagalbos gavėjos akcijų priklausė Participações Públicas SGPS SA (toliau – Parpública), kuri valdo Portugalijos valstybei priklausančias akcijas. Atlantic Gateway SGPS Lda (toliau – AGW) priklausė 45 % pagalbos gavėjos akcijų, o 5 % – kitiems akcininkams. Nagrinėjama priemonė susijusi su paskolos sutartimi, be kita ko, sudaryta tarp Portugalijos Respublikos, kaip kreditorės, TAP Air Portugal, kaip paskolos gavėjos, ir pagalbos gavėjos, kaip garanto. AGW ir Parpública, kaip pagalbos gavėjos akcininkės, taip pat gali dalyvauti paskolos sutartyje.
3 2020 m. birželio 10 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2020) 3989 final dėl valstybės pagalbos SA.57369 (2020/N) – COVID‑19 – Portugalija – TAP teikiama pagalba (toliau – ginčijamas sprendimas); konstatavusi, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tame sprendime Komisija įvertino jos suderinamumą su vidaus rinka, konkrečiai atsižvelgdama į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014, p. 1; toliau – gairės). Komisija pripažino nagrinėjamą priemonę suderinama su vidaus rinka.
Procesas ir šalių reikalavimai
4 2020 m. liepos 22 d., Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Ryanair DAC ieškinį.
5 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną, ieškovė paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas taikant pagreitintą procedūrą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 151 ir 152 straipsnius. 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Bendrasis Teismas (dešimtoji kolegija) patenkino prašymą taikyti pagreitintą procedūrą.
6 2020 m. rugpjūčio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pateikė atsiliepimą į ieškinį.
7 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė, vadovaudamasi Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi, pateikė motyvuotą prašymą surengti teismo posėdį.
8 Dešimtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.
9 Dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai gavo 2020 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 22 d., Portugalijos Respublika, Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimais Bendrojo Teismo dešimtosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus leisti įstoti į bylą.
10 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. taikant proceso organizavimo priemones Portugalijos Respublikai, Prancūzijos Respublikai ir Lenkijos Respublikai buvo leista pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus pagal Procedūros reglamento 154 straipsnio 3 dalį.
11 2020 m. spalio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Portugalijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimą, o 2020 m. lapkričio 19 d. – Prancūzijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimus.
12 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
13 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
14 Prancūzijos Respublika prašo pripažinti ieškinį nepriimtinu tiek, kiek juo siekiama užginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, ir atmesti likusią ieškinio dalį iš esmės. Subsidiariai ji prašo atmesti visą ieškinį iš esmės.
15 Lenkijos Respublika ir Portugalijos Respublika, kaip ir Komisija, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
16 Sutrumpinto ieškinio 33 ir 34 punktuose ieškovė teigia, kad turi teisę pareikšti ieškinį kaip „suinteresuotoji šalis“ ir išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, kylantį iš procesinių teisių, kurias ji turi kaip suinteresuotoji šalis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, apsaugos.
17 Iš tiesų ieškovė yra „suinteresuota šalis“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ir „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 1 straipsnio h punktą, nes jos, kaip TAP Air Portugal konkurentės, interesams turėtų įtakos valstybės paskolos suteikimas TAP Air Portugal patronuojančiajai bendrovei. Pagalbos gavėjui suteikta pagalba leistų TAP Air Portugal išlikti rinkoje kaip subsidijuotai ieškovės konkurentei. Priešingai nei TAP Air Portugal, ieškovė, jos pagrindinė konkurentė Portugalijoje, negautų valstybės paskolos. Vadinasi, suteikus paskolas ir jas reglamentuojančias sąlygas, visų pirma kiek tai susiję su jų palūkanų norma, ieškovei būtų padarytas neigiamas poveikis.
18 Taigi pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl sprendimo pripažinti nagrinėjamą pagalbą suderinama su vidaus rinka, priimto nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, kaip antai ginčijamo sprendimo, panaikinimo.
19 Komisija neginčija ieškinio priimtinumo.
20 Reikia konstatuoti, jog dėl šio ieškinio priimtinumo nekyla abejonių, kiek juo ieškovė siekia įrodyti, kad Komisija turėjo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą oficialią tyrimo procedūrą.
21 Iš tiesų vykstant SESV 108 straipsnyje nurodytai kontrolės procedūrai turi būti atskirti du etapai. Pirma – tai SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas preliminarus tyrimo etapas, per kurį Komisija gali susidaryti pirminę nuomonę apie atitinkamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Antra – tai SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatyta oficiali tyrimo procedūra, per kurią Komisija gali gauti išsamios informacijos apie bylos aplinkybes. Tik vykstant šiai procedūrai SESV numatyta Komisijos pareiga pareikalauti iš suinteresuotųjų asmenų pateikti savo pastabas (1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 22 punktas; 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 16 punktas ir 2018 m. spalio 15 d. Sprendimo Vereniging Gelijkberechtiging Grondbezitters ir kt. / Komisija, T‑79/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:680, 46 punktas).
22 Jei oficiali tyrimo procedūra nepradedama, suinteresuotosios šalys, kurios būtų galėjusios pateikti pastabas vykstant šiam antrajam etapui, neturi šios galimybės. Siekiant ištaisyti šį trūkumą joms pripažįstama teisė Europos Sąjungos teisme ginčyti Komisijos sprendimą nepradėti oficialios tyrimo procedūros. Taigi ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti SESV 108 straipsnio 3 dalimi grindžiamą sprendimą ir kurį pareiškia suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, yra priimtinas, jei šį ieškinį pareiškęs asmuo siekia apginti pastaroje nuostatoje jam suteiktas procesines teises (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
23 Šiuo atveju Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, o ieškovė ketvirtąjį pagrindą grindžia procesinių teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, su pagalbos gavėju konkuruojanti įmonė neginčijamai yra viena iš „suinteresuotųjų šalių“, kaip jos suprantamos pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 59 punktas ir 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 50 punktas).
24 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad tarp ieškovės ir TAP Air Portugal egzistuoja konkurencinis ryšys. Taigi ieškovė teigia, ir jai dėl to nebuvo prieštarauta, kad oro susisiekimo paslaugas Portugalijoje teikia nuo 2003 m. ir kad 2019 m. Portugalijos maršrutais pervežė 10,9 mln. keleivių. Šalys taip pat neginčijo, kad ieškovė buvo didžiausia TAP Air Portugal konkurentė ir kad 2019 m. abi bendrovės tiesiogiai konkuravo dėl 32 maršrutų. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad jos 2020 m. vasaros skrydžių tvarkaraštis, parengtas prieš prasidedant sveikatos krizei, apėmė 126 kryptis iš 5 Portugalijos oro uostų. Todėl ieškovė yra suinteresuotoji šalis, turinti interesą užtikrinti savo procesinių teisių, kurias ji kildina iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, apsaugą.
25 Taigi reikia pripažinti ieškinį priimtinu, kiek ieškovė remiasi jos procesinių teisių pažeidimu.
26 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus, pateiktus dėl: pirma, gairių 8 ir 22 punktų klaidingo taikymo; antra, SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimo; trečia, nediskriminavimo, laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės principų pažeidimo; ketvirta, SESV 108 straipsnio 2 dalies klaidingo taikymo ir, penkta, pareigos motyvuoti, kaip ji suprantama pagal SESV 296 straipsnį, pažeidimo.
27 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog, atsižvelgiant į ieškovės, kaip suinteresuotosios šalies, statusą, ketvirtasis pagrindas, kuriuo aiškiai siekiama, kad būtų paisoma jos procesinių teisių, yra priimtinas. Iš tiesų ieškovė, siekdama, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias ji turi per oficialią tyrimo procedūrą, gali remtis tokiais pagrindais, kuriais galima įrodyti, kad, vertinant informaciją ir įrodymus, Komisijos turimus arba galimus turėti preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 35 punktą ir 2019 m. gegužės 6 d. Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 73 punktą).
28 Šiuo klausimu reikia priminti, jog siekdama įrodyti, kad jos procesinės teisės buvo pažeistos dėl abejonių, kurių turėjo kilti dėl nagrinėjamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, ieškovė turi teisę remtis argumentais, skirtais įrodyti, jog Komisijos padaryta išvada, kad ši priemonė suderinama su vidaus rinka, yra klaidinga, o tai a fortiori gali patvirtinti, kad, vertinant šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka, Komisijai turėjo kilti abejonių. Taigi Bendrasis Teismas turi teisę nagrinėti ieškovės pateiktus argumentus dėl esmės, kad patikrintų, ar jais gali būti pagrįstas jos aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas dėl abejonių, pagrindžiančių oficialios tyrimo procedūros pradėjimą, nurodytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, buvimo (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑287/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:395, 57–60 punktus ir 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 77 punktą).
29 Kalbant apie penktąjį pagrindą, grindžiamą ginčijamo sprendimo nemotyvavimu, pažymėtina, kad pareigos motyvuoti nesilaikymas priskirtinas prie esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo ir yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Sąjungos teismas turi iškelti ex officio ir kuris nėra susijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu iš esmės (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 67–72 punktus).
Dėl esmės
30 Pirmiausia reikia išnagrinėti penktąjį pagrindą.
Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo ginčijamo sprendimo nemotyvavimu
31 Nurodydama penktąjį pagrindą ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas.
32 Penktojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė tvirtina, kad Komisija neišnagrinėjo, ar pagalbos gavėjos sunkumai buvo per dideli, kad grupė galėtų juos pati įveikti, kaip tai suprantama pagal gairių 22 punktą. Be to, Komisija neįrodė, kad pagalbos gavėjos patiriamų sunkumų priežastys slypi jos viduje ir jų kilo ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo grupėje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Ginčijamame sprendime paminėta tik tai, kad, viena vertus, pagalbos gavėjos nuosavas kapitalas yra neigiamas, kita vertus, TAP Air Portugal kredito reitingas labai sumažėjo dėl sveikatos krizės. Tačiau ginčijamame sprendime nenurodyta, ar savavališkas sąnaudų paskirstymas grupėje prisidėjo prie šio rezultato. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad dvi akcininkės, susijungusios į AGW konsorciumą, per savo pačių įmones taip pat vykdo veiklą transporto srityje, todėl negalima atmesti galimybės, kad šioms įmonėms buvo sudarytos palankesnės sąlygos pakenkiant TAP Air Portugal finansinei būklei.
33 Dėl ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamosios dalies ieškovė teigia, jog, kiek tai susiję su sanavimo pagalbos gavėjo tinkamumu gauti finansavimą, Komisija tik nurodė, tačiau neįrodinėjo, kad, „[n]ors pagalbos gavėją kontroliuoja kiti akcininkai (3 konstatuojamoji dalis), sunkumų, su kuriais ji susiduria, priežastys slypi jos viduje, jie yra per dideli, kad didžiausi akcininkai ar kiti akcininkai galėtų juos įveikti, ir jų kilo ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo akcininkams ar kitoms patronuojamosioms bendrovėms, kaip matyti iš 7–9 konstatuojamųjų dalių“.
34 Ieškovės teigimu, Komisija visiškai nemotyvavo (net glaustai) tariamo akcininkų negalėjimo įveikti pagalbos gavėjos sunkumus. Be to, Komisija visiškai nevertino sąnaudų pasiskirstymo grupėje ar klausimo, ar sunkumų priežastys slypi pagalbos gavėjos viduje.
35 Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos, ginčija šiuos argumentus.
36 Pirmiausia reikia priminti, jog pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems teisės aktas skirtas, ar kitų asmenų, su kuriais aktas konkrečiai ir tiesiogiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nurodant motyvus nėra reikalaujama tiksliai atskleisti visų susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka minėto straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑279/08 P, EU:C:2011:551, 125 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
37 Tokiomis aplinkybėmis sprendime nepradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų, ir net glaustas to sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į SESV 296 straipsnyje numatytą reikalavimą motyvuoti, jeigu juo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad nėra tokių sunkumų, o klausimas, ar šis motyvavimas yra pagrįstas, nesusijęs su šiuo reikalavimu (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 65, 70 ir 71 punktus; 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / Scheucher‑Fleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 111 punktą ir 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Hamr – Sport / Komisija, T‑693/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:292, 54 punktą).
38 Dėl ieškovės priekaišto, kad Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių, viena vertus, sunkumų priežastys slypėjo pagalbos gavėjos viduje ir jų kilo ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo grupėje ir, kita vertus, pagalbos gavėjos sunkumai buvo per dideli, kad grupė, kuriai ji priklauso, galėtų juos įveikti, kaip tai suprantama pagal gairių 22 punktą, reikia priminti, jog šiame punkte nurodyta, kad „[d]idesnei verslo grupei priklausančiai arba jos perimtai bendrovei pagalba pagal šias gaires paprastai negali būti teikiama, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad bendrovės sunkumai yra vidiniai ir jie nėra sutartinio sąnaudų paskirstymo grupėje rezultatas ir kad sunkumai yra per dideli, kad grupė juos įveiktų pati“.
39 Taigi šiuo draudimu siekiama neleisti įmonių grupei elgtis taip, kad valstybė turėtų padengti vienos iš šią grupę sudarančių įmonių gelbėjimo išlaidas, kai ši įmonė patiria sunkumų ir pati grupė yra šių sunkumų šaltinis arba turi priemonių viena juos įveikti (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Niki Luftfahrt / Komisija, T‑511/09, EU:T:2015:284, 159 punktą).
40 Darytina išvada, kad gairių 22 punkte nustatytos trys kumuliacinės sąlygos, kuriomis vadovaujantis grupei priklausančiai bendrovei suteikta pagalba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka. Taigi Komisija turi išnagrinėti, pirma, ar pagalbos gavėja priklauso grupei ir prireikus jos sudėtį, antra, ar sunkumų, su kuriais susiduria pagalbos gavėjas, priežastys slypi jos viduje ir kyla ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo grupėje, ir, trečia, ar šie sunkumai yra per dideli, kad pati grupė juos galėtų įveikti.
41 Ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:
„Nors pagalbos gavėją kontroliuoja kiti akcininkai (3 konstatuojamoji dalis), sunkumų, su kuriais ji susiduria, priežastys slypi jos viduje, jie yra per dideli, kad didžiausi akcininkai ar kiti akcininkai galėtų juos įveikti, ir jų kilo ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo akcininkams ar kitoms patronuojamosioms bendrovėms, kaip matyti iš 7–9 konstatuojamųjų dalių. Kalbant apie [pagalbos gavėją], pažymėtina, jog akivaizdu, kad nagrinėjami sunkumai padidėjo dėl precedento neturinčių viešųjų priemonių, kurių dėl oro transporto ėmėsi Portugalija ir kitos šalys.“
42 Pirma, dėl klausimo, ar pagalbos gavėja priklauso grupei, reikia konstatuoti, kad Komisija iš anksto nekonstatavo arba nenurodė, ar pagalbos gavėja priklauso tokiai grupei. Iš tikrųjų iš ginčijamo sprendimo motyvų nematyti, kad Komisija būtų atlikusi tokią analizę. Taigi ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamoji dalis gali būti aiškinama taip, kad joje nėra išdėstyta jokios Komisijos pozicijos šiuo klausimu, arba kaip leidžianti suprasti, kad Komisija tikriausiai vadovavosi prielaida, tačiau to nepaaiškino, kad pagalbos gavėja priklausė grupei, kaip tai suprantama pagal gairių 22 punktą. Jei taip nebūtų buvę, Komisijai nebūtų reikėję nagrinėti kitų dviejų gairių 22 punkte numatytų sąlygų. Be to, nagrinėdama minėtas numatytas sąlygas Komisija pažymėjo, kad pagalbos gavėją „kontroliuoja kiti akcininkai“, ir šiuo klausimu padarė nuorodą į ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamąją dalį, kurioje išvardyti pagalbos gavėjos akcininkai, vienas iš kurių yra AGW.
43 Be to, net jei Komisija vartojo tas pačias formuluotes kaip ir gairių 22 punkte, kad apibūdintų dvi draudimo suteikti pagalbos priemonę grupei priklausančiai bendrovei išimtis pagal gaires, paprasčiausias minėto 22 punkto formuluotės pakartojimas negali pakeisti grupės egzistavimo nagrinėjimo.
44 Šiuo klausimu iš pagrindinių šalių pareiškimų ir diskusijų per teismo posėdį matyti, kad jos nesutaria dėl to, ar pagalbos gavėja ir jos akcininkai, be kita ko, AGW konsorciumas, priklauso grupei, kaip tai suprantama pagal gairių 22 punktą. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Parpública priklausė 50 % pagalbos gavėjos akcijų, AGW – 45 %, o kitiems tretiesiems asmenims – 5 % akcijų.
45 Ieškinyje ir per posėdį ieškovė teigė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną pagalbos gavėja ir AGW konsorciumas, įskaitant dvi jo akcininkes, t. y. bendroves HPGB SGPS SA ir DGN Corporation, sudarė grupę. Buvo nustatyta, kad AGW ir pastarosios dvi bendrovės bendrai ir realiai kontroliuoja pagalbos gavėją.
46 Atsiliepime į ieškinį ir per posėdį Komisija neigė, kad egzistuoja grupė, kaip ji suprantama pagal gairių 22 punktą, kuriai priklausytų AGW ir pagalbos gavėja. Jos teigimu, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad būtų kalbama apie grupę, kuriai priklauso pagalbos gavėja ir AGW. AGW yra konsorciumas, kuriam faktiškai priklauso dviejų fizinių asmenų akcijos, ir jis pats nėra įmonė.
47 Vis dėlto iš ginčijamo sprendimo to aiškiai nematyti. Kaip pažymėta šio sprendimo 42 punkte, nei ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje, nei jokioje kitoje jo dalyje nėra pateikta išvados ar analizės, susijusios su įmonių grupės, kaip ji suprantama pagal gairių 22 punktą, buvimu ar nebuvimu, juo labiau su tokios įmonių grupės sudėtimi. Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija tik pateikė informaciją apie pagalbos gavėjos kontroliuojamas bendroves. Vis dėlto ginčijamame sprendime nėra informacijos apie pagalbos gavėjos ir ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių akcininkių, be kita ko, AGW, santykius.
48 Kalbant konkrečiai, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su sąvoka „verslo grupė“, gairių 21 punkto b papunktyje daroma nuoroda į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003, p. 36) priedą. Iš tiesų gairių 28 išnašoje nurodyta, kad „[s]iekiant nustatyti, ar bendrovė yra nepriklausoma, ar yra grupės dalis, bus atsižvelgiama į Rekomendacijos [2003/361] I priede nustatytus kriterijus“.
49 Kaip konstatuota šio sprendimo 47 punkte, ginčijamame sprendime nenurodyta, ar Komisija išnagrinėjo klausimą, ar, atsižvelgiant, be kita ko, į tame priede nustatytus kriterijus, pagalbos gavėja ir bendrovės, kurios turi jos akcijų, gali būti laikomos grupe, kaip ji suprantama pagal gairių 22 punktą. Taigi Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar taip buvo.
50 Pagal suformuotą jurisprudenciją, išskyrus išimtines aplinkybes, motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme (žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, T‑461/08, EU:T:2011:494, 109 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Taigi atsiliepime į ieškinį ir per posėdį Komisijos pateikti paaiškinimai, kad pagalbos gavėja nepriklauso grupei, negali papildyti ginčijamo sprendimo motyvų vykstant procesui.
51 Antra, darant prielaidą, jog ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamoji dalis turtėtų būti aiškinama kaip grindžiama netiesiogine prielaida, kad pagalbos gavėja ir jos akcininkės priklauso tai pačiai grupei (žr. šio sprendimo 42 punktą), taigi, priešingai, nei Komisija nurodė atsiliepime į ieškinį ir per posėdį, reikia konstatuoti, kad Komisija nepakankamai paaiškino, kodėl mano, kad įvykdytos antroji ir trečioji sąlygos, numatytos gairių 22 punkte ir primintos šio sprendimo 38 punkte. Iš tiesų šiuo klausimu ji ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje tik atitinkamai nurodė, kad pagalbos gavėjos sunkumų priežastys slypi jos viduje, „jų kilo ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo akcininkams ar kitoms patronuojamosioms bendrovėms“ ir tie sunkumai yra „per dideli, kad kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai ar kiti akcininkai galėtų juos įveikti“, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindė.
52 Iš tiesų, nors ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje Komisija darė nuorodą į to sprendimo 7–9 ir 11–13 konstatuojamąsias dalis, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 7–9 konstatuojamosiose dalyse ji tik pateikė paaiškinimų dėl pagalbos gavėjos finansinės būklės ir dėl COVID‑19 pandemijos sukeltų sunkumų. Be to, ginčijamo sprendimo 11–13 konstatuojamosiose dalyse nurodytas minėtos pandemijos sukeltų sutrikimų poveikis TAP Air Portugal veiklos rezultatams ir likvidumo padėčiai. Taigi šiose konstatuojamosiose dalyse visiškai nenurodyta, ar sunkumų priežastys slypėjo pagalbos gavėjos viduje ir jų kilo ne dėl savavališko sąnaudų paskirstymo grupėje, kurią tariamai sudaro pagalbos gavėja ir jos akcininkės. Jose taip pat nepaaiškinta pagalbos gavėjos bendrovių akcininkių finansinė būklė ir ar jos galėjo, nors ir iš dalies, išspręsti jos sunkumus. Taigi Bendrasis Teismas negali patikrinti minėtų teiginių pagrįstumo.
53 Vadinasi, Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar nagrinėjamu atveju įvykdytos gairių 22 punkte nustatytos sąlygos ir ar jos prieštarauja tam, kad pagalbos gavėja atitiktų sanavimo pagalbos skyrimo reikalavimus. Taigi ginčijamame sprendime nenurodytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 37 punkte nurodytą jurisprudenciją.
54 Taigi penktasis pagrindas yra pagrįstas ir nėra reikalo nagrinėti kitų šio pagrindo dalių.
55 O dėl nepakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo jis turi būti panaikintas. Gairių 22 punkte numatytos sąlygos, kuriomis grupei priklausančiai bendrovei suteikta sanavimo pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Kadangi šiuo klausimu ginčijamame sprendime nėra išdėstyta pakankamai motyvų, Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar Komisija pagrįstai nusprendė, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų. Taigi ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia nagrinėti kitų ieškovės nurodytų pagrindų.
Dėl panaikinto sprendimo padarinių palikimo galioti
56 Reikia priminti jurisprudenciją, pagal kurią, kai tai pateisinama imperatyviomis teisinio saugumo priežastimis, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis SESV 264 straipsnio antra pastraipa, turi diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti, kurie atitinkamo akto padariniai laikytini galutiniais (pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 121 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
57 Taigi iš šios nuostatos matyti: jei Sąjungos teismas mano, kad tai reikalinga, jis gali net ex officio apriboti savo sprendimo dėl panaikinimo poveikį (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimo Parlamentas ir Danija / Komisija, C‑14/06 ir C‑295/06, EU:C:2008:176, 85 punktą).
58 Remdamasis ta jurisprudencija Teisingumo Teismas pasinaudojo galimybe Sąjungos teisės akto pripažinimo negaliojančiu padarinius apriboti laiko atžvilgiu, kai privalomos teisinio saugumo priežastys, apimančios ir viešus, ir privačius interesus atitinkamose bylose, neleido ginčyti pagal šį teisės aktą iki teismo sprendimo priėmimo vykdyto pinigų rinkimo ar mokėjimo (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 122 punktas).
59 Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad yra imperatyvių teisinio saugumo pagrindų, pateisinančių ginčijamo sprendimo panaikinimo padarinių apribojimą laiko atžvilgiu. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad nagrinėjama priemonė buvo suteikta pradiniam šešių mėnesių laikotarpiui, kuris jau praėjo ir po kurio Portugalijos Respublika, vadovaudamasi gairių 55 punkto d papunkčiu, turėjo pateikti Komisijai įrodymą, kad visa paskola buvo grąžinta, restruktūrizavimo planą arba likvidavimo planą. Be to, pagal tą nuostatą tuo atveju, jei būtų pateiktas restruktūrizavimo planas, sanavimo pagalbos patvirtinimo laikotarpis būtų automatiškai pratęstas, kol Komisija priims galutinį sprendimą dėl restruktūrizavimo plano, nebent ji nuspręstų, kad toks pratęsimas yra nepagrįstas ir jo trukmė ar taikymo sritis turėtų būti apribota.
60 Šiomis aplinkybėmis, kadangi nagrinėjamos pagalbos priemonės taikymas yra tebevykstančio proceso, kurį sudaro įvairūs vienas po kito einantys etapai, dalis, šiuo etapu užginčijant pagal nagrinėjamą pagalbos priemonę numatytų pinigų sumų surinkimą kiltų itin neigiamų pasekmių tiek viešiems, tiek privatiems interesams. Kalbant konkrečiai, reikia atsižvelgti į COVID‑19 sukeltų sutrikimų neigiamus padarinius Portugalijos oro susisiekimui bei ekonomikai ir į TAP Air Portugal svarbą šiam oro susisiekimui ir šios valstybės narės ekonomikai. Galiausiai reikia pažymėti, kad konstatuotas neteisėtumas yra nemotyvavimas, o ne klaida dėl esmės. Šiomis aplinkybėmis gali būti pateisintas ginčijamo sprendimo panaikinimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu.
61 Pagal SESV 266 straipsnį Komisija, kuri priėmė panaikinamą aktą, privalo imtis priemonių šiam sprendimui įvykdyti.
62 Taigi ginčijamo sprendimo panaikinimo padarinius reikia sustabdyti, kol Komisija priims naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kaip operatyviai Komisija veikė nuo išankstinio pranešimo ir pranešimo apie nagrinėjamą priemonę dienos, minėtų padarinių galiojimas bus sustabdytas laikotarpiui, ne ilgesniam nei du mėnesiai nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, jei Komisija nuspręs priimti naują sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir papildomam protingam laikotarpiui, jei Komisija nuspręs pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 126 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.
64 Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Prancūzijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Portugalijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2020 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimą C(2020) 3989 final dėl valstybės pagalbos SA.57369 (2020/N) – COVID‑19 – Portugalija – TAP teikiama pagalba.
2. Minėto sprendimo panaikinimo padarinius reikia sustabdyti, kol Komisija priims naują sprendimą pagal EB 108 straipsnį. Minėtų padarinių galiojimas sustabdomas laikotarpiui, ne ilgesniam nei du mėnesiai nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, jei Komisija nuspręs priimti šį naują sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir papildomam protingam laikotarpiui, jei Komisija nuspręs pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
3. Komisija padengia savo ir Ryanair DAC patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Prancūzijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Portugalijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Kornezov | Buttigieg |
Paskelbta 2021 m. gegužės 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.