2021 m. sausio 28 d. Landgericht Ravensburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje F. F., B. A. / C. Bank AG, Bank D. K. AG
(Byla C-47/21)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Ravensburg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: F. F., B. A.
Atsakovai: C. Bank AG, Bank D. K. AG
Prejudiciniai klausimai
1. Dėl teisėtumo fikcijos pagal Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuche (EGBGB) [(Civilinio kodekso įvadinis įstatymas, toliau – EGBGB)] 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečią sakinį, 12 § 1 dalies trečią sakinį:
a) Ar EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečias sakinys ir 247 straipsnio 12 § 1 dalies trečias sakinys, kiek juose Direktyvos 2008/48/EB1 10 straipsnio 2 dalies p punkto reikalavimams prieštaraujančios sutarties sąlygos pripažįstamos atitinkančiomis EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies pirmo ir antro sakinių reikalavimus bei EGBGB 247 straipsnio 12 § 1 dalies antro sakinio 2 punkto b papunkčio reikalavimus, yra nesuderinami su Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies p punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi?
Jei atsakymas būtų teigiamas:
b) Ar iš Sąjungos teisės, visų pirma iš Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies p punkto ir 14 straipsnio 1 dalies, išplaukia, kad EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečias sakinys ir 247 straipsnio 12 § 1 dalies trečias sakinys negali būti taikomi tiek, kiek juose Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies p punkto reikalavimams prieštaraujančios sutarties sąlygos pripažįstamos atitinkančiomis EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies pirmo ir antro sakinių reikalavimus bei EGBGB 247 straipsnio 12 § 1 dalies antro sakinio 2 punkto b papunkčio reikalavimus?
Neatsižvelgiant į atsakymus į pirmiau pateiktus II punkto pirmojo klausimo a ir b punktus:
2. Dėl privalomos informacijos pagal Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalį:
a) Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies p punktas aiškintinas taip, kad kredito sutartyje nurodytinas dienos palūkanų dydis aritmetiškai turi išplaukti iš sutartyje nurodomos sutartos kredito palūkanų normos?
b) Dėl Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punkto:
aa) Ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad kredito sutartyje pateikiama informacija apie išankstinio paskolos grąžinimo atveju mokėtiną išankstinio grąžinimo kompensaciją turi būti tokia tiksli, kad vartotojas galėtų bent apytikriai apskaičiuoti kompensacijos, kurią privalės sumokėti nutraukdamas sutartį anksčiau nustatyto termino, dydį?
(jeigu į pirmiau pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai)
bb) Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punktui ir 14 straipsnio 1 dalies antram sakiniui prieštarauja nacionalinės teisės norma, kurioje nustatyta, kad, nepateikus visos informacijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punktą, sutarties atsisakymo laikotarpis vis vien prasideda nuo sutarties sudarymo momento, o kredito davėjas tik netenka teisės į kompensaciją kredito išankstinio grąžinimo atveju?
c) Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti nurodyta sudarant kredito sutartį galiojanti, absoliučiu skaičiumi išreikšta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ar bent galiojanti orientacinė palūkanų norma (šiuo atveju – bazinė palūkanų norma pagal BGB [Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas, toliau – BGB)] 247 straipsnį), kuria remiantis, pridėjus tam tikrą palūkanų normą (šiuo atveju – penkis procentinius punktus pagal BGB 288 straipsnio 1 dalies antrą sakinį), apskaičiuojama galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma, išreikšta absoliučiu skaičiumi, ir ar vartotojui turi būti išaiškinta, kas yra orientacinė palūkanų norma (bazinė palūkanų norma) ir kad ji yra kintama?
d) Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies t punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutarties tekste turi būti nurodomos pagrindinės formaliosios neteisminio apskundimo ir žalos atlyginimo mechanizmo sąlygos?
Jeigu bent į vieną iš II punkto antrojo klausimo a–d punktų būtų atsakyta teigiamai:
e) Ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda tik tuomet, kai informacija, numatyta Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalyje, buvo pateikta visa ir teisingai?
Jeigu ne:
f) Kokie pagrindiniai kriterijai lemia, kad sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nepaisant to, kad nebuvo pateikta visa informacija arba buvo pateikta neteisinga informacija?
Jeigu į pirmesnius II punkto pirmojo klausimo a punktą ir (arba) bent vieną II punkto antrojo klausimo a–d punktų būtų atsakyta teigiamai:
3. Dėl Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatytos teisės atsisakyti sutarties netekimo:
a) Ar gali būti prarasta Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teisė atsisakyti sutarties?
Jeigu taip:
b) Ar netekimas – tai teisės atsisakyti sutarties apribojimas laiko atžvilgiu, kuris turi būti nustatytas parlamento priimtame įstatyme?
Jeigu ne:
c) Ar teisės netekimas (subjektyviu aspektu) galimas tik tuo atveju, kai vartotojas žinojo apie tebeegzistuojančią teisę atsisakyti sutarties arba kai nežinojo apie ją dėl savo paties didelio aplaidumo ir todėl atsakomybė už nežinojimą tenka jam pačiam?
Jeigu ne:
d) Ar taisyklių, reglamentuojančių teisės atsisakyti sutarties netekimą, taikymas pagal sąžiningumo principą prieštarauja kredito davėjo galimybei Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punkte nurodytą informaciją kredito gavėjui pateikti vėliau, tokiu būdu inicijuojant sutarties atsisakymo laikotarpio pradžią?
Jeigu ne:
e) Ar tai suderinama su įtvirtintais tarptautinės teisės principais, kurių Vokietijos teismas privalo laikytis pagal Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas)?
Jeigu taip:
f) Kaip teisę taikantis Vokietijos subjektas turėtų išspręsti privalomų tarptautinės teisės reikalavimų ir Teisingumo Teismo reikalavimų koliziją?
4. Darant prielaidą, kad vartotojo turima Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta teise atsisakyti sutarties piktnaudžiaujama:
a) Ar naudojantis Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teise atsisakyti sutarties gali būti piktnaudžiaujama šia teise?
Jeigu taip:
b) Ar prielaida, kad teise atsisakyti sutarties piktnaudžiaujama, yra teisės atsisakyti sutarties ribojimas, kuris turi būti nustatytas parlamento priimtame įstatyme?
Jeigu ne:
c) Ar daryti piktnaudžiavimo teise atsisakyti sutarties prielaidą (subjektyviu aspektu) galima tik tuomet, kai vartotojas žinojo apie savo tebeegzistuojančią teisę atsisakyti sutarties arba kai nežinojo apie ją dėl savo paties didelio aplaidumo?
Jeigu ne:
d) Ar kredito davėjo galimybė informuoti kredito gavėją vėliau, kaip tai numatyta Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punkte, ir taip inicijuoti sutarties atsisakymo laikotarpio pradžią pagal sąžiningumo principą yra kliūtis daryti piktnaudžiavimo teise atsisakyti sutarties prielaidą?
Jeigu ne:
e) Ar tai suderinama su įtvirtintais tarptautinės teisės principais, kurių Vokietijos teismas privalo laikytis pagal Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas)?
Jeigu taip:
f) Kaip teisę taikantis Vokietijos subjektas turėtų išspręsti privalomų tarptautinės teisės reikalavimų ir Teisingumo Teismo reikalavimų koliziją?
5. Neatsižvelgiant į tai, kaip bus atsakyta į pirmiau pateiktus klausimus:
a) Ar su Sąjungos teise, pirmiausia su teise atsisakyti sutarties pagal Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, suderinama tai, kad pagal nacionalinę teisę sudarytos kredito sutarties, kuri susieta su pirkimo–pardavimo sutartimi, atveju, kai vartotojas veiksmingai pasinaudoja teise atsisakyti sutarties pagal Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalį:
aa) vartotojo reikalavimas, kad kredito davėjas grąžintų sumokėtas paskolos įmokas, tampa vykdytinu tik tuomet, kai jis kredito davėjui perdavė įsigytą daiktą arba pateikė įrodymą, kad išsiuntė daiktą kredito davėjui?
bb) vartotojo ieškinys dėl jo sumokėtų paskolos įmokų grąžinimo po to, kai įsigytas daiktas buvo grąžintas, atmestinas kaip nepagrįstas, jei kredito davėjas nepavėlavo patvirtinti, kad priėmė įsigytą daiktą?
Jeigu ne:
b) Ar remiantis Sąjungos teise galima daryti išvadą, kad a, aa ir (arba) a, bb punktuose nurodytos nacionalinės teisės nuostatos yra netaikytinos?
Neatsižvelgiant į tai, kaip bus atsakyta į II punkto pirmąjį–penktąjį klausimus:
6. Ar Zivilprozessordnung (Civilinio proceso kodeksas, toliau – ZPO) 348a straipsnio 2 dalies 1 punktas, kiek jis susijęs ir su nutarčių dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priėmimu pagal SESV 267 straipsnio antrą pastraipą, yra nesuderinamas su nacionalinių teismų teise teikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnio antrą pastraipą ir todėl neturi būti taikomas priimant nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą?
____________
1 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).