Language of document : ECLI:EU:C:2021:146

GENERALINIO ADVOKATO

HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,

pateikta 2021 m. vasario 25 d.(1)

Byla C12/20

DB Netz AG

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką

(Oberverwaltungsgericht für das Land NordrheinWestfalen (Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Geležinkelių transportas – Tarptautiniai krovinių vežimo geležinkeliais koridoriai – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 – 13 straipsnio 1 dalis – „Vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos įsteigimas dėl kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus – 14 straipsnis – Vykdomosios valdybos nustatytos sistemos pobūdis – 20 straipsnis – Reguliavimo įstaigos – Direktyva 2012/34/ES – 27 straipsnis – Prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo procedūra – Infrastruktūros valdytojų vaidmuo – 56 ir 57 straipsniai – Reguliavimo įstaigos funkcijos ir reguliavimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimas“






I.      Įvadas

1.        Šis Oberverwaltungsgericht für das Land NordrheinWestfalen (Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija), prašymas priimti prejudicinį spendimą pateiktas dėl Reglamento (ES) Nr. 913/2010(2), kuriuo siekiama sukurti konkurencingą krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą, siejamo su Direktyva 2012/34/ES(3), kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, išaiškinimo. Siekiant pagerinti prekių vežimą ir naudojimosi Europos geležinkelių infrastruktūra sąlygas šiame reglamente nustatyti devyni krovinių vežimo koridoriai ir dėl kiekvieno iš jų sukurta „vieno langelio“(4) principu veikianti įstaiga, t. y. vienas kontaktinis centras, per kurį Sąjungos geležinkelio įmonės gali pateikti prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų dėl traukinio linijų(5), kertančių bent vieną valstybinę sieną.

2.        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DB Netz AG, geležinkelių infrastruktūros valdytojos, ir Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation, Post und Eisenbahnen (Federalinė elektros energijos, dujų, telekomunikacijų, pašto ir geležinkelių tinklų agentūra, Vokietija) (toliau – Federalinė tinklų agentūra) ginčą. Konkrečiau kalbant, Federalinė tinklų agentūra, kaip nacionalinė reguliavimo įstaiga, nepritarė DB Netz geležinkelių tinklo nuostatų pakeitimo projektui. Šiuo pakeitimu buvo siekiama panaikinti galimybę teikiant prašymą skirti infrastruktūros pajėgumų per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą elektroninės užsakymų sistemos techninio gedimo atveju naudotis prašymo forma.

3.        Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, kokia institucija yra kompetentinga nustatyti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą. Be to, minėtam teismui kyla klausimas, ar tikrindama geležinkelių infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatus nacionalinė reguliavimo įstaiga gali priimti sprendimą dėl esmės, nepasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis.

4.        Šioje išvadoje siūlysiu Teisingumo Teismui nuspręsti, kad prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą gali nustatyti tik infrastruktūros valdytojai. Taip pat siūlysiu Teisingumo Teismui nuspręsti, kad nacionalinės reguliavimo įstaigos privalo pasikonsultuoti prieš priimdamos sprendimą dėl esmės.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

1.      Direktyva 2012/34

5.        Direktyva 2012/34 buvo panaikintos ir pakeistos įvairios ankstesnės direktyvos, be kita ko, Direktyva 91/440/EEB(6) ir Direktyva 2001/14/EB(7).

6.        Direktyvos 2012/34 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Pasikonsultavęs su suinteresuotomis šalimis, infrastruktūros valdytojas parengia ir paskelbia tinklo nuostatus <…>

2.      Tinklo nuostatuose aprašomas infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, pobūdis ir juose pateikiama informacija apie prieigos prie atitinkamos geležinkelių infrastruktūros sąlygas. <…> Tinklo nuostatų turinys pateiktas IV priede.“

7.        Šios direktyvos 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„1.      Reguliavimo institucijos <…> bendradarbiauja siekdamos visoje Sąjungoje suderinti sprendimų priėmimą <…>“

8.        Šios direktyvos 65 straipsnyje įtvirtinta:

„Direktyvos [91/440] ir [2001/14] su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis IX priedo A dalyje, panaikinamos nuo [2015 m. birželio 17 d.] <…>

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal X priede pateiktą atitikties lentelę.“

9.        Minėtos direktyvos IV priede nurodyta:

„27 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose pateikiama ši informacija:

<…>

3.      Skyrius, kuriame aprašomi infrastruktūros pajėgumų paskirstymo principai ir kriterijai. <…> Nurodomi konkretūs skirstant pajėgumus taikomi kriterijai, ypač:

a)      tvarka, pagal kurią pareiškėjai gali prašyti infrastruktūros valdytojo skirti jiems infrastruktūros pajėgumų;

<…>“

10.      Direktyvos 2012/34 X priede pateikiama šios direktyvos nuostatų atitikties, be kita ko, su Direktyvos 2001/14 nuostatomis lentelė.

2.      Reglamentas Nr. 913/2010

11.      Reglamento Nr. 913/2010 7 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„(7) Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas neturėtų daryti įtakos infrastruktūros valdytojų teisėms ir pareigoms, numatytoms Direktyvoje [91/440] ir Direktyvoje [2001/14/EB] <…>“

12.      Šio reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Atitinkamos valstybės narės kiekvienam krovinių vežimo koridoriui sudaro vykdomąją valdybą, kuri atsako už krovinių vežimo koridoriaus bendrųjų tikslų nustatymą, priežiūrą ir priemonių taikymą, kaip tai aiškiai numatyta šio straipsnio 7 dalyje, 9 ir 11 straipsniuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje. Vykdomąją valdybą sudaro atitinkamų valstybių narių institucijų atstovai.

2.      Atitinkami infrastruktūros valdytojai ir, prireikus, Direktyvos [2001/14] 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos pajėgumų paskirstymo įstaigos kiekvienam krovinių vežimo koridoriui sudaro administracinę valdybą, kuri atsako už priemonių, kaip tai aiškiai numatyta šio straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalyse, šio reglamento 9–12 straipsniuose, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 2, 6 ir 9 dalyse, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 bei 19 straipsniuose, įgyvendinimą. Administracinę valdybą sudaro infrastruktūros valdytojų atstovai.“

13.      Šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„1.      Administracinė valdyba krovinių vežimo koridoriui paskiria arba įsteigia bendrą įstaigą, kuri suteikia pareiškėjams galimybę vienoje vietoje iš karto prašyti infrastruktūros pajėgumų krovininiams traukiniams, kertantiems bent vieną valstybinę sieną krovinių vežimo koridoriuje, ir atsako į minėtąsias paraiškas (toliau – „vieno langelio“ principas).“

14.      Minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„1.      Direktyvos [2001/14] 30 straipsnyje nurodytos reguliavimo įstaigos(8) bendradarbiauja vykdydamos konkurencijos krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuje stebėseną. Visų pirma jos užtikrina nediskriminacines galimybes naudotis koridoriumi <…>“

B.      Vokietijos teisė

1.      AEG

15.      1993 m. gruodžio 27 d. Allgemeines Eisenbahngesetz (Bendrasis geležinkelių įstatymas; BGBl. L 5, p. 1138, toliau – AEG) (redakcija pagal 2005 m. balandžio 27 d. įstatymo 1 straipsnio 11 punktą) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Geležinkelių infrastruktūros įmonės užtikrina nediskriminacinį naudojimąsi jų valdomomis infrastruktūromis, taip pat nediskriminacinį jų siūlomų paslaugų teikimą <…>“

16.      AEG 14d straipsnyje nurodyta:

„Viešosios geležinkelių infrastruktūros įmonės reguliavimo įstaigai praneša apie:

<…>

6)      pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija ar iš dalies pakeisti tinklo nuostatus ir naudojimosi paslaugų įrenginiais sąlygas, įskaitant atitinkamus apmokestinimo principus ir tarifus.

<…>“

17.      Šio įstatymo 14e straipsnyje įtvirtinta:

„1.      Reguliavimo įstaiga, gavusi pranešimą pagal 14d straipsnį, gali per <…> keturias savaites pareikšti prieštaravimą dėl tinklo nuostatų išdėstymo nauja redakcija ar dalinio pakeitimo pagal 14d straipsnio pirmos pastraipos 6 punktą, jei numatomais sprendimais pažeidžiamos geležinkelių srities teisės aktų nuostatos, susijusios su naudojimusi geležinkelių infrastruktūra. <…>“

2.      EIBV

18.      2005 m. birželio 3 d. Eisenbahninfrastruktur-Benutzungsverordnung (Nutarimas dėl naudojimosi geležinkelių infrastruktūra) (BGBl. I, p. 1566; toliau – EIBV) 4 straipsnyje nustatyta:

„1.      Geležinkelių valdytojas nustato ir <…> paskelbia naudojimosi geležinkelio tinklu sąlygas (etalonines tinklo sąlygas), taikomas 1 priedo 1 punkte nurodytų paslaugų teikimui. Teisę į prieigą turinčių subjektų prašymu geležinkelių valdytojas jų sąskaita jiems pateikia tinklo nuostatus.

2.      Tinklo nuostatuose pateikiama bent informacija, išdėstyta šių sąlygų 2 priede ir kitose nuostatose, taip pat nurodomos bendrosios traukinio linijų naudojimo sąlygos. <…>“

19.      EIBV 2 priede nurodyta:

„4 straipsnyje minimuose tinklo nuostatuose pateikiama ši informacija:

<…>

3.      Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai ir kriterijai. Turi būti pateikta informacija apie bendrąsias geležinkelių pajėgumų, kuriais gali naudotis teisę į prieigą turintys subjektai, charakteristikas, taip pat apie bet kuriuos naudojimo ribojimus, įskaitant priežiūrai numatomą pajėgumų poreikį. Taip pat turi būti pateikta informacija apie geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procedūros eigą ir terminus, be kita ko:

a)      apie teisę į prieigą turinčių subjektų prašymų skirti traukinio linijas teikimo geležinkelių valdytojui procedūrą;

<…>“

III. Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme

20.      DB Netz, patronuojamoji bendrovė, kurios 100 % akcijų priklauso grupei Deutsche Bahn AG, yra viešoji geležinkelių infrastruktūros įmonė, valdanti didžiausią Vokietijos geležinkelių tinklą.

21.      Pagal nacionalinę teisę, į kurią perkeltas Direktyvos 2012/34 27 straipsnis, DB Netz, kaip infrastruktūros valdytoja, privalo parengti ir paskelbti tinklo nuostatus, apimančius, be kita ko, informaciją apie prašymų, kuriuos teisę į prieigą turintys subjektai teikia geležinkelių valdytojui dėl traukinio linijų paskirstymo, teikimo procedūrą(9).

22.      DB Netz taip pat dalyvauja valdant Europos krovinių vežimo koridorius, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 913/2010, siekiant sukurti Europos geležinkelių tinklą konkurencingam krovinių vežimui. Konkrečiau kalbant, ji eksploatuoja šešis šio geležinkelių tinklo koridorius(10).

23.      Kiekvieną krovinių vežimo koridorių valdo vykdomoji valdyba, kurią sudaro atitinkamų valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų atstovai, ir administracinė valdyba, kurią sudaro atitinkami infrastruktūros valdytojai. Administracinė valdyba, be kita ko, dėl kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus skiria arba įsteigia „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, koridoriaus naudotojams suteikiančią galimybę pateikti prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų vienoje vietoje ir atliekant vieną veiksmą.

24.      2015 m. krovinių vežimo koridorių administracinės valdybos dalyvaujant DB Netz nusprendė, kad prašymai skirti infrastruktūros pajėgumų dėl iš anksto nustatytų tarptautinių traukinio linijų per su šiais koridoriais susijusią „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą gali būti teikiami tik naudojantis elektronine užsakymų priemone, vadinama „PCS“(11).

25.      Po to, kai buvo priimtas šis sprendimas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. DB Netz pranešė Federalinei tinklų agentūrai, kuri yra kompetentinga reguliavimo įstaiga, apie ketinimą pakeisti savo tinklo nuostatus. Šiuo pakeitimu DB Netz siekė panaikinti galimybę PCS techninio gedimo atveju naudoti prašymo formą, leidžiant naudotis tik minėta užsakymų sistema. DB Netz teigimu, tokia galimybė nenumatyta krovinių vežimo koridorių administracinių valdybų nustatytose taisyklėse.

26.      2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Federalinė tinklų agentūra atmetė šį planuojamą pakeitimą, nenagrinėjusi konkrečių taisyklių, galiojančių kitose atitinkamose valstybėse narėse, ir nesant suderinimo su kompetentingomis reguliavimo įstaigomis šiose valstybėse narėse. Federalinės tinklų agentūros teigimu, toks panaikinimas prieštarauja DB Netz pareigai, tenkančiai pagal nacionalinę teisę, užtikrinti nediskriminacinį jos valdomos geležinkelio infrastruktūros naudojimą ir nediskriminacinį jos siūlomų paslaugų teikimą, įskaitant prašymų skirti traukinio linijas tvarkymą.

27.      2016 m. kovo 15 d. DB Netz pateikė skundą Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas, Vokietija), siekdama, kad būtų panaikintas Federalinės tinklų agentūros sprendimas dėl atmetimo. Šį skundą atmetus, DB Netz pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

28.      Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Federalinė tinklų agentūra turėjo pakankamai priežasčių manyti, jog prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūros pakeitimas, nesant alternatyvios išeities galimo PCS užsakymų sistemos techninio gedimo atveju, gali lemti diskriminaciją. Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į prašymo skirti infrastruktūros pajėgumų tikslaus pateikimo laiko svarbą ir EIBV įtvirtintą teisę bet kuriuo metu pateikti prašymą, sutrukdymo pasinaudoti geležinkelių infrastruktūra pavojus PCS techninio gedimo atveju yra pakankamai didelis.

29.      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar šią procedūrą gali reglamentuoti DB Netz savo tinklo nuostatuose, taigi, ir pateikti ją išsamiai Federalinės tinklų agentūros kontrolei, ar šioje srityje išimtinę kompetenciją turi administracinė valdyba.

30.      Tas teismas konkrečiai pažymi, kad, nors pagal Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 1 dalį administracinė valdyba nėra aiškiai įgaliota reglamentuoti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūros, šią nuostatą būtų galima aiškinti taip, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą, nes prašymai skirti infrastruktūros pajėgumų turėtų būti teikiami pagal vienodą procedūrą. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, jog pažodinis šio reglamento aiškinimas neleidžia aiškiai daryti išvados, kad administracinė valdyba turi teisę nustatyti tokią procedūrą.

31.      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas: kadangi šią procedūrą turi reglamentuoti DB Netz ir pateikti Federalinės tinklų agentūros kontrolei, ar ši nacionalinė reguliavimo įstaiga, tikrindama tinklo nuostatus, turi laikytis Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio, pagal kurį reikalaujama bendradarbiauti su kitomis reguliavimo įstaigomis, nuostatų, ar vien Direktyvos 2012/34 nuostatų. Be to, net pastaruoju atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Federalinė tinklų agentūra gali veikti nesikonsultuodama su kitomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nesant tokio bendradarbiavimo, taptų beveik neįmanoma įgyvendinti Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 1 dalimi siekiamo tikslo suteikti galimybę pateikti prašymą skirti infrastruktūros pajėgumų vienoje vietoje ir atliekant vieną veiksmą.

32.      Trečia, tuo atveju, jei krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba turi teisę pati nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar Federalinė tinklų agentūra gali DB Netz tinklo nuostatus tikrinti išsamiau nei tik jų turinio atitiktį administracinės valdybos nustatytoms taisyklėms.

33.      Galiausiai, ketvirta, kadangi nacionalinės reguliavimo įstaigos yra įgaliotos tikrinti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar pagal Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 1 dalį vykdomosios valdybos nustatyta sistema laikytina Sąjungos teisės nuostata, kuri saisto valstybes nares ir jų reguliavimo įstaigas ir kurią aiškina Teisingumo Teismas, kaip galutinė teisės aiškinimo institucija, ir pagal kurią draudžiama priimti nacionalinės reguliavimo įstaigos sprendimą, kaip antai aptariamą pagrindinėje byloje.

34.      Šiomis aplinkybėmis Oberverwaltungsgericht für das Land NordrheinWestfalen (Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [Reglamentas Nr. 913/2010], pirmiausia atsižvelgiant į šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 9 dalyje ir 18 straipsnio c punkte krovinių vežimo koridoriaus administracinei valdybai priskirtas užduotis, turi būti aiškinamas taip, kad krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba turi teisę pati nustatyti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo procedūrą per minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą ir tokiu atveju (kaip šiomis aplinkybėmis) nurodyti naudoti tik elektroninę užsakymų priemonę, o gal šiai procedūrai taikomos Direktyvos [2012/34] 27 straipsnio 1 ir 2 dalių, siejamų su IV priedo 3 punkto a papunkčiu, bendrosios nuostatos, pagal kurias šią procedūrą savo atitinkamuose tinklo nuostatuose gali reglamentuoti tik krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus sistemoje dalyvaujantys infrastruktūros valdytojai?

2.      Jei į pirmąjį klausimą bus atsakyta taip, kad [pirmajame klausime] minėta procedūra reglamentuojama tik krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus sistemoje dalyvaujančių infrastruktūros valdytojų tinklo nuostatuose, ar nacionalinė reguliavimo įstaiga tikrina tinklo nuostatus pagal Reglamento [Nr. 913/2010] 20 straipsnį, ar tik pagal Direktyvos [2012/34] nuostatas ir pagal jai įgyvendinti priimtus nacionalinės teisės aktus?

a)      Jei tikrinama pagal Reglamento [Nr. 913/2010] 20 straipsnį, ar su šio straipsnio nuostatomis suderinama, kad nacionalinė reguliavimo įstaiga reiškia pretenzijas dėl tinklo nuostatų taisyklių, kaip antai minėtų [pirmajame klausime], nesiimdama priemonių kartu ir iš esmės vienodai su kitų krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus sistemoje dalyvaujančių valstybių reguliavimo įstaigomis arba bent iš anksto nepasikonsultavusi su jomis dėl bendros strategijos taikymo?

b)      Jeigu tikrinama pagal Direktyvos [2012/34] nuostatas ir pagal jai įgyvendinti priimtus nacionalinės teisės aktus, ar su jos nuostatomis, ypač su šios direktyvos 57 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatyta bendrąja koordinavimo pareiga[,] suderinama, kad nacionalinė reguliavimo įstaiga reiškia pretenzijas dėl tokių tinklo nuostatų taisyklių, nesiimdama priemonių kartu ir iš esmės vienodai su kitų krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus sistemoje dalyvaujančių valstybių reguliavimo įstaigomis arba bent iš anksto nepasikonsultavusi su jomis dėl bendros strategijos taikymo?

3.      Jei į pirmąjį klausimą bus atsakyta taip, kad krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba pati turi teisę nustatyti [šiame pirmajame klausime] minėtą procedūrą, ar nacionalinė reguliavimo įstaiga pagal Reglamento [Nr. 913/2010] 20 straipsnį arba pagal Direktyvos [2012/34] nuostatas ir pagal jai įgyvendinti priimtus nacionalinius teisės aktus turi įgaliojimus tikrinti infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatus išsamiau negu tik jų turinio atitiktį administracinės valdybos nustatytai procedūrai ir prireikus reikšti pretenzijas, jei infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose yra šią procedūrą reglamentuojančios taisyklės? Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, kaip galima atsakyti į [antrojo klausimo] a ir b [punktuose] pateiktus klausimus dėl šių reguliavimo įstaigos įgaliojimų?

4.      Jeigu nacionalinėms reguliavimo įstaigoms, remiantis ankstesniais klausimais, yra suteikti įgaliojimai tikrinti [pirmajame klausime] minėtą procedūrą, ar [Reglamento Nr. 913/2010] 14 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad pagal šią nuostatą vykdomosios valdybos nustatyta infrastruktūros pajėgumų krovinių vežimo koridoriuje paskirstymo sistema laikytina nacionalines reguliavimo įstaigas ir nacionalinius teismus saistančia Sąjungos teise, kuri turi taikymo viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu ir ją aiškina Teisingumo Teismas, kaip galutinė teisės aiškinimo institucija?

5.      Jei atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų teigiamas, ar pagal [Reglamento Nr. 913/2010] 14 straipsnio 1 dalį visų krovinių vežimo koridorių vykdomųjų valdybų pagal atitinkamos infrastruktūros pajėgumų krovinių vežimo koridoriuje paskirstymo sistemos 8 straipsnio 2 dalį priimta nuostata, pagal kurią koridoriaus pajėgumai turi būti skelbiami ir paskirstomi naudojantis tarptautine prašymų teikimo sistema, kuri turi būti kiek įmanoma suderinta su kitais krovinių vežimo koridoriais, draudžia nacionalinės reguliavimo įstaigos sprendimą, kuriuo krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuje dalyvaujančiam infrastruktūros valdytojui nustatomi reikalavimai jo tinklo nuostatams dėl šios prašymų teikimo sistemos struktūros, tačiau tie reikalavimai nėra suderinti su kitų krovinių vežimo koridoriuose dalyvaujančių valstybių nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis?“

35.      DB Netz, Federalinė tinklų agentūra, Vokietijos Federacinės Respublikos atstovas ir Europos Komisija pateikė Teisingumo Teismui rašytines pastabas. Teismo posėdžio nebuvo surengta.

IV.    Analizė

A.      Pirminės pastabos

36.      Kaip minėta šios išvados 3 punkte, šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo iš esmės prašoma nuspręsti, kokia valdžios institucija yra kompetentinga nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą. Be to, Teisingumo Teismo prašoma patikslinti, ar reguliavimo įstaiga, tikrindama geležinkelių infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatus, prieš priimdama sprendimą turi pasikonsultuoti su kitomis susijusiomis įstaigomis.

37.      Prieš pradedant iš esmės nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotus klausimus reikia paaiškinti Reglamento Nr. 913/2010 ir Direktyvos 2012/34 tarpusavio sąsają.

38.      Pirmiausia pažymėtina, jog, kaip teigia Komisija ir Federalinė tinklų agentūra, iš Reglamento Nr. 913/2010 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad, jei nenumatyta kitaip, šis reglamentas neturėtų turėti įtakos infrastruktūros valdytojų teisėms ir pareigoms, nustatytoms Direktyvoje 91/440 ir Direktyvoje 2001/14. Tačiau šios direktyvos buvo panaikintos Direktyva 2012/34; iš pastarosios 65 straipsnio matyti, kad „nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą“.

39.      Tai reiškia, kad Direktyva 2012/34 – tai pagrindas, kuriuo grindžiamos Reglamento Nr. 913/2010 nuostatos, todėl šios turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šią direktyvą.

40.      Pirma, konstatuotina, kad remiantis Reglamento Nr. 913/2010 2 straipsnio 1 dalimi šiam reglamentui taikomos Direktyvoje 2012/34 pateikiamos sąvokų „infrastruktūros valdytojas“ ir „tinklo nuostatai“ apibrėžtys.

41.      Antra, pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2012/34 27 straipsnio 1 dalį kiekvienas valdytojas(12) turi parengti ir paskelbti nacionalinio tinklo nuostatus. Šiuose nuostatuose išsamiai nustatomos pajėgumų paskirstymo sistemų bendrosios taisyklės, procedūros ir kriterijai, įskaitant visą informaciją, susijusią su prieigos prie geležinkelių infrastruktūros sąlygomis ir prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimu(13). Be to, pagal šios direktyvos 27 straipsnio 2 dalį, siejamą su jos IV priedo 3 punkto a papunkčiu, tinklo nuostatuose nurodoma „tvarka, pagal kurią pareiškėjai gali prašyti infrastruktūros valdytojo skirti jiems infrastruktūros pajėgumų“.

42.      Šiuos nuostatus patikrina nacionalinė reguliavimo įstaiga, kurią, kaip nurodyta Direktyvos 2012/34 55 straipsnio 1 dalyje, įsteigia kiekviena valstybė narė ir kuri yra savarankiška ir visiškai nepriklausoma institucija(14). Ši įstaiga yra kompetentinga, be kita ko, tikrinti, ar tinklo nuostatuose nėra diskriminacinių sąlygų(15). Be to, Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši įstaiga taip pat kompetentinga užtikrinti nediskriminacines galimybes naudotis krovinių vežimo koridoriumi.

43.      Be to, primintina, kad Reglamente Nr. 913/2010, siekiant palengvinti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų krovinių vežimo koridoriuose teikimą, numatyta galimybė pateikti šiuos prašymus per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, t. y. vieną kontaktinį centrą kiekvienam krovinių vežimo koridoriui, sudarant galimybę pareiškėjams rezervuoti iš anksto nustatytas tarptautines traukinio linijas.

44.      Beje, pagal Reglamentą Nr. 913/2010 dėl kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus yra sudaryta administracinė valdyba ir vykdomoji valdyba. Šios valdybos, numatytos šio reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiriasi tuo, kaip yra įsteigtos ir savo sandara.

45.      Vykdomąją valdybą įsteigia su krovinių vežimo koridoriumi susijusios valstybės narės ir ją sudaro šių valstybių narių institucijų atstovai(16). Ši valdyba atsako, be kita ko, už krovinių vežimo koridoriaus bendrųjų tikslų nustatymą ir infrastruktūros pajėgumų šiame koridoriuje paskirstymo sistemos nustatymą(17).

46.      O administracinę valdybą įsteigia infrastruktūros valdytojai ir ją sudaro jų atstovai(18). Ši valdyba, įpareigota, be kita ko, dėl kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus paskirti arba įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, užtikrinti optimalų pajėgumų paskirstymo tarp infrastruktūros valdytojų koordinavimą, taip pat parengti ir paskelbti dokumentą (vadinamąjį „CID“(19)), kuriame pateikiama informacija apie krovinių vežimo koridoriaus naudojimo sąlygas(20).

47.      Toliau pirmiausia išdėstysiu priežastis, dėl kurių, priešingai nei DB Netz, manau, kad prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą tinklo nuostatuose turi reglamentuoti infrastruktūros valdytojas (B skyrius). Paskui, priešingai, nei teigia Federalinė tinklų agentūra, nurodysiu, kad nacionalinė reguliavimo įstaiga, prieš priimdama sprendimą dėl esmės, turi pasikonsultuoti su kitomis susijusiomis įstaigomis dėl kiek įmanoma bendresnės strategijos taikymo (C skyrius). Galiausiai padarysiu išvadą, kad krovinių vežimo koridoriaus vykdomosios valdybos nustatyta infrastruktūros pajėgumų paskirstymo sistema nelaikytina Sąjungos teisės nuostata ir šios reguliavimo įstaigos nesaisto (D skyrius).

B.      Dėl institucijos, kompetentingos nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą (pirmasis klausimas)

48.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar institucija, kompetentinga nustatyti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, nurodytą Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 1 dalyje, procedūrą, yra krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba, ar nacionalinis infrastruktūros valdytojas.

49.      Primintina, kad siekiant nustatyti suderintas krovinių vežimo koridoriams taikomas taisykles(21) Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnyje numatyta „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga, kurią paskiria arba įsteigia atitinkamo koridoriaus administracinė valdyba. Šie prašymai pirmiausia susiję su infrastruktūros pajėgumų dėl iš anksto nustatytų traukinio linijų, vadinamųjų „Pre‑arranged Train Paths“ (arba „PaPs“), skyrimu(22).

50.      Vis dėlto DB Netz tvirtina, kad „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos įsteigimas yra glaudžiai susijęs su prašymų skirti pajėgumų teikimo per šią įstaigą procedūros nustatymu, todėl įgaliojimas paskirti ar įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, administracinei valdybai suteiktas pagal Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 1 dalį, reiškia ir tai, kad ši valdyba įgaliojama nustatyti prašymų pateikimo per šią įstaigą sąlygas. Iš tikrųjų, DB Netz teigimu, jei infrastruktūros valdytojai galėtų reglamentuoti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą, kiltų prieštaringų taisyklių nustatymo pavojus, o tai trukdytų siekti Reglamento Nr. 913/2010 tikslo suderinti šią procedūrą.

51.      Vis dėlto, kaip ir Komisija, esu tos nuomonės, kad krovinių vežimo koridoriaus administracinei valdybai suteikti įgaliojimai pagal Reglamentą Nr. 913/2010 yra apriboti priemonių, kurios jame aiškiai išvardytos, nenumatant kompetencijos nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūros. Priešingai, kaip matyti iš Direktyvos 2012/34, tokia kompetencija suteikta infrastruktūros valdytojams. Kaip įrodysiu toliau, tokį aiškinimą pagrindžia ir Reglamentu Nr. 913/2010 siekiami tikslai(23).

52.      Vadovaujantis suformuota jurisprudencija(24), mano analizė grindžiama Reglamento Nr. 913/2010 ir Direktyvos 2012/34 tekstu, taip pat šio reglamento parengiamaisiais dokumentais ir juo siekiamais tikslais.

1.      Dėl Reglamento Nr. 913/2010 ir Direktyvos 2012/34 pažodinio aiškinimo

53.      Dėl Reglamento Nr. 913/2010 teksto reikia pažymėti, kad visų pirma reikia remtis šio reglamento 8 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba „atsako už priemonių, kaip aiškiai numatyta“ tam tikrose nuostatose, įskaitant šio reglamento 8 straipsnio 9 dalį ir 14 straipsnio 9 dalį, „įgyvendinimą“.

54.      Reglamento Nr. 913/2010 8 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad administracinė valdyba „koordinuoja, kaip taikomos sąveikios taikomosios informacinių technologijų programos arba alternatyvūs sprendimai, kuriais gali būti galima naudotis ateityje, siekiant tvarkyti tarptautinių traukinių linijų paraiškas“. Be to, šio reglamento 14 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad ši valdyba nustato tvarką, „skirtą pajėgumų paskirstymo tarp infrastruktūros valdytojų pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus <…> optimaliam koordinavimui užtikrinti“(25).

55.      Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tikslą supaprastinti infrastruktūros pajėgumų skyrimą krovinių vežimo koridoriams per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą „patvirtina valdymo organų, kuriems pavesta užtikrinti geležinkelių eismo valdymo koordinavimą kiekviename krovinių vežimo koridoriuje, įsteigimas“(26).

56.      Tai, mano manymu, reiškia, kad administracinė valdyba atlieka tik koordinavimo funkciją, susijusią būtent su prašymais skirti infrastruktūros pajėgumų, kai šie prašymai būna jau pateikti(27). Tačiau ji nėra atsakinga už prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrų nustatymą. Už tai pagal Direktyvą 2012/34 yra atsakingi infrastruktūros valdytojai.

57.      Iš tikrųjų primintina, jog iš Direktyvos 2012/34 27 straipsnio 1 ir 2 dalių, siejamų su šios direktyvos IV priedo 3 punkto a papunkčiu, matyti, kad infrastruktūros valdytojas parengia ir paskelbia tinklo nuostatus, kuriuose nurodoma, be kita ko, tvarka, pagal kurią pareiškėjai gali prašyti infrastruktūros valdytojo skirti jiems infrastruktūros pajėgumų(28). Taigi šių procedūrų vykdymo tvarka turi būti nurodyta tinklo nuostatuose, kuriuos parengia valdytojas. Vadinasi, kompetenciją nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą turi tik valdytojas(29).

58.      Šio aiškinimo nepaneigia tai, kad Direktyvos 2012/34 IV priedo 3 punkto a papunktyje aiškiai nurodyti prašymai, pateikti „infrastruktūros valdytoj[ui]“, o ne prašymai, pateikti per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą. Iš tikrųjų, kaip teigia Federalinė tinklų agentūra, nors pareiškėjai pateikia prašymus per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, praktiškai jie kreipiasi į infrastruktūros valdytojus, valdančius tam tikrą krovinių vežimo koridorių. Šiomis aplinkybėmis „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga reiškia tik įstaigą, leidžiančią pareiškėjams pateikti prašymus, neprivalant kreiptis į visus infrastruktūros valdytojus, valdančius atitinkamą krovinių vežimo koridorių(30).

59.      Taigi manau, kad, kaip pažymėjo Federalinė tinklų agentūra, prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūra – tai būtinas tinklo nuostatų elementas, kuriam pačiam negali būti taikoma savarankiška reglamentavimo sistema, priskiriama administracinės valdybos kompetencijai.

60.      Mano nuomone, šį aiškinimą patvirtina ir Sprendimas SJ(31), susijęs su viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūromis transporto sektoriuose; šiame sprendime Teisingumo Teismas išaiškino Direktyvos 2012/34 IV priedą ir padarė išvadą, kad „pagal Direktyvą 2012/34 geležinkelio įmonė bet kokį prašymą dėl infrastruktūros pajėgumų turi pateikti infrastruktūros valdytojui, vadovaujantis šio valdytojo parengtais tinklo nuostatais, ir šis prašymas turi atitikti tinklo nuostatuose nurodytus principus ir kriterijus“.

61.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog iš Reglamento Nr. 913/2010 ar Direktyvos 2012/34 teksto nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nematyti, kad administracinė valdyba būtų įgaliota nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą. Priešingai, pažodžiui aiškinant šiuos teisės aktus darytina išvada, kad tokia kompetencija suteikiama infrastruktūros valdytojams, kurie tinklo nuostatuose turi nurodyti naudojimosi geležinkelių infrastruktūra sąlygas, įskaitant prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą.

2.      Dėl Reglamento Nr. 913/2010 parengiamųjų dokumentų

62.      Mano manymu, šį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 913/2010 parengiamieji dokumentai. Iš tikrųjų iš šių dokumentų matyti, kad teisės aktų leidėjas siekė suteikti infrastruktūros valdytojams galimybę atlikti lemiamą vaidmenį, kiek tai susiję su „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos valdymu.

63.      Nors tokio siekio negalima nustatyti iš pirminio Komisijos pasiūlymo dėl reglamento(32), iš Europos Parlamento pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, aiškiai matyti, kad infrastruktūros valdytojai „turėtų veikti kaip pagrindiniai „vieno langelio“ principo centrai, dirbantys traukinių linijų prašantiems pareiškėjams“(33). Pranešime dėl pasiūlymo dėl reglamento Parlamentas taip pat aiškiai pabrėžė, jog nepageidautina, kad pagal „vieno langelio“ principą veikianti įstaiga būtų atskira organizacija, nesusijusi su valdytojais(34). Be to, Europos Sąjungos Taryba savo bendrojoje pozicijoje patikslino, kad „vieno langelio“ principas „grindžiam[as] infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimu“(35).

64.      Siekis neatskirti „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos nuo infrastruktūros valdytojų taip pat matyti iš Komisijos nuomonės dėl Parlamento siūlymo pakeisti Tarybos poziciją, kurioje aiškiai nurodyta, kad „vieno langelio“ funkciją gali atlikti „techninio pobūdžio organas koridoriaus valdymo struktūroje arba vienas iš atitinkamų infrastruktūros valdytojų“(36).

65.      Taigi iš Reglamento Nr. 913/2010 parengiamųjų dokumentų matyti, kad „vienas langelis“ buvo suvokiamas kaip įstaiga, glaudžiai susijusi su infrastruktūros valdytojais, ir kad teisės aktų leidėjas nesiekė atsieti šių valdytojų nuo įgaliojimo nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūras.

66.      Taigi reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 913/2010 genezė patvirtina mano siūlomą pirma pateiktą pažodinį aiškinimą, pagal kurį kompetenciją nustatyti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą turi infrastruktūros valdytojai(37).

3.      Dėl Reglamento Nr. 913/2010 tikslų

67.      Dėl Reglamentu Nr. 913/2010 siekiamų tikslų manau, kad mano siūlomas aiškinimas leidžia įgyvendinti būtent tikslą sustiprinti infrastruktūros valdytojų tarpusavio bendradarbiavimą ir nustatyti taisykles, kuriomis pirmiausia siekiama įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančias įstaigas, suteikiančias pareiškėjams galimybę pateikti prašymus skirti pajėgumų vienoje vietoje ir atliekant vieną veiksmą.

68.      DB Netz savo ruožtu teigia, kad būtų trukdoma siekti šio tikslo, jei valdytojai galėtų savo tinklo nuostatuose reglamentuoti prašymų teikimo procedūrą. Konkrečiau kalbant, tokia galimybė galėtų lemti pavojų, kad įvairiuose nacionalinio tinklo nuostatuose būtų nustatytos vienos kitoms prieštaraujančios taisyklės.

69.      Vis dėlto tinklo nuostatuose nurodyta procedūra atspindi infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą pagal Direktyvos 2012/34 nuostatas(38). Be to, pabrėžtina, kad pagal Reglamentą Nr. 913/2010 administracinei valdybai tenkantis vaidmuo kaip tik reiškia bendradarbiavimą su infrastruktūros valdytojais ir jų veiksmų koordinavimą siekiant išvengti to, kad įvairiuose nacionalinio tinklo nuostatuose būtų nustatytos vienos kitoms prieštaraujančios taisyklės.

70.      Šiuo klausimu primintina, kad, kaip nurodyta šios išvados 53–56 punktuose, krovinių vežimo koridoriaus administracinės valdybos funkcijos apribotos tam tikromis Reglamento Nr. 913/2010 nuostatomis ir nė viena iš šių nuostatų nesuteikia šiai valdybai įgaliojimo pačiai nustatyti šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų teikimo procedūros. Priešingai, iš šio reglamento matyti, kad administracinė valdyba turi užtikrinti optimalų infrastruktūros valdytojų veiksmų koordinavimą(39).

71.      Pridurtina, kad tokio aiškinimo nepaneigia Reglamento Nr. 913/2010 18 straipsnio c punktas, kuriame nustatyta, kad administracinė valdyba turi parengti, paskelbti ir periodiškai atnaujinti dokumentą (vadinamąjį „CID“), kuriame pateikiama informacija, susijusi su šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta procedūra(40). Iš tikrųjų, kaip teigia Federalinė tinklų agentūra, šis dokumentas yra vien informacinio pobūdžio ir neįgalioja administracinės valdybos nustatyti privalomos prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūros(41).

72.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog Reglamentą Nr. 913/2010, siejamą su Direktyva 2012/34, aiškinant taip, kad būtent infrastruktūros valdytojai yra kompetentingi savo tinklo nuostatuose reglamentuoti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo procedūrą, galima užtikrinti šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies veiksmingumą ir netrukdoma tokios procedūros suderinimui.

73.      Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju DB Netz, kaip geležinkelių infrastruktūros valdytoja, yra kompetentinga bendradarbiaudama su kitais infrastruktūros valdytojais nustatyti prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūrą, tačiau ne per krovinių vežimo koridoriaus, kuriame ji dalyvauja, administracinės valdybos sprendimą, kaip teigia DB Netz.

74.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti, kad Reglamentas Nr. 913/2010, siejamas su Direktyvos 2012/34 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei IV priedo 3 punkto a papunkčiu, turi būti aiškinamas taip, kad prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, nurodytą šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, procedūrą savo tinklo nuostatuose reglamentuoja infrastruktūros valdytojai.

C.      Dėl reguliavimo įstaigoms tenkančios bendradarbiavimo pareigos (antrasis klausimas)

75.      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tinklo nuostatų tikrinimas, kurį atlieka nacionalinė reguliavimo įstaiga, reglamentuojamas pagal Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnį, ar vien pagal Direktyvos 2012/34 nuostatas, pirmiausia 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir ar iš nagrinėjamu atveju taikytino teisinio pagrindo kyla nacionalinėms reguliavimo įstaigoms tenkanti bendradarbiavimo pareiga.

76.      Iš esmės tas teismas siekia sužinoti, ar tikrindama tinklo nuostatus nacionalinė reguliavimo įstaiga privalo prieš priimdama sprendimą pasitarti su kitomis susijusiomis įstaigomis dėl bendros strategijos taikymo, o gal ji turi teisę priimti tokį sprendimą, nepasitarusi su šiomis įstaigomis.

77.      Pirma, pažymėtina, kad nacionalinių reguliavimo įstaigų teisė tikrinti tinklo nuostatus kyla ir iš Direktyvos 2012/34 56 straipsnio 1 ir 2 dalių(42), siejamų su šios direktyvos 57 straipsniu(43), ir iš Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 1 ir 3 dalių(44). Iš tikrųjų iš šių nuostatų matyti, kad šios įstaigos stebi krovinių vežimo koridoriuose vykstančią konkurenciją ir dėl jos gali savo iniciatyva įsikišti, siekdamos užkirsti kelią bet kokiai pareiškėjų diskriminacijai.

78.      Direktyvos 2012/34 56 ir 57 straipsniai susiję apskritai su geležinkelių paslaugų rinka, o Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnis, kuriame šios nuostatos atsispindi konkurencijos srityje, susijęs būtent su krovinių vežimo geležinkeliais rinka.

79.      Antra, primintina, kad pagrindinėje byloje Federalinė tinklų agentūra ketino įsikišti po to, kai buvo pakeisti DB Netz tinklo nuostatai, kiek tai susiję su prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūra. Konkrečiau kalbant, Federalinė tinklų agentūra darė prielaidą, kad esama diskriminacijos, kurią elektroninės užsakymų sistemos techninio gedimo atveju lemia bet kokios alternatyvos prašymų pateikimui per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą panaikinimas(45).

80.      Taigi, kadangi pagrindinė byla susijusi su diskriminavimo krovinių vežimo geležinkeliais tinkle klausimu, mano manymu, Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 1 dalis, kurioje kaip tik numatyta galimybė reguliavimo įstaigoms įsikišti dėl diskriminacijos tokiame koridoriuje, yra šioje byloje taikytina nuostata. Be to, šioje nuostatoje nurodyta, kad šios įstaigos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti nediskriminacinį naudojimąsi koridoriumi. Nagrinėjamu atveju matyti, kad taip bendradarbiauta nebuvo, nes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Federalinė tinklų agentūra priėmė sprendimą dėl esmės, nepasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis įstaigomis.

81.      Šiuo klausimu Federalinė tinklų agentūra teigia, kad Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnis nagrinėjamu atveju netaikomas, nes jis taikomas tik konkrečiais atvejais, be kita ko, kai nacionalinei reguliavimo įstaigai pranešama apie konkrečias avarijas, apie kurias sužinota veikiant „vieno langelio“ principu(46). Taigi minėtas 20 straipsnis netaikomas atliekant bendrą tinklo nuostatų tikrinimą.

82.      Priešingai, nei teigia Federalinė tinklų agentūra, esu tos nuomonės, kad Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 1 dalis suformuluota pakankamai plačiai ir gali būti taikoma tokiu atveju, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, susijusiu su bendru diskriminavimo klausimu. Be to, mano manymu, iš šios nuostatos nacionalinėms reguliavimo įstaigoms kyla pareiga bendradarbiauti, kurią vykdydamos jos turi susitarti dėl bendros strategijos taikymo, kai priimamas sprendimas dėl esmės.

83.      Iš tikrųjų Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta reguliavimo įstaigų bendra pareiga bendradarbiauti, kiek tai susiję su konkurencija dėl naudojimosi krovinių vežimo koridoriumi. Kaip pabrėžė Komisija, šios nuostatos taikymo sritis plati, neapribota „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos veiklos stebėsenos.

84.      Šį teiginį patvirtina Reglamento Nr. 913/2010 25 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, jog, „siekiant užtikrinti nediskriminacines sąlygas naudotis tarptautinėmis geležinkelio paslaugomis, būtina užtikrinti, kad reguliavimo įstaigos veiksmingai koordinuotų skirtingus krovinių vežimo koridorių tinklus“(47).

85.      Taigi, kaip ir Komisija, manau, jog iš minėto 20 straipsnio 1 dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė reguliavimo įstaigų bendradarbiavimą koordinavimo forma, logiškai turinčia reikšti konsultavimąsi su kitomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, siekiant kiek įmanoma susitarti dėl bendros strategijos taikymo. Tačiau jokioje Reglamento Nr. 913/2010 nuostatoje nėra nurodyta, kad vienos reguliavimo įstaigos sprendimai priklauso nuo kitų reguliavimo įstaigų pritarimo ar kad ji yra saistoma pastarųjų priimtų sprendimų.

86.      Tai reiškia, kad reguliavimo įstaiga negali priimti sprendimo, kaip antai aptariamo pagrindinėje byloje, nepasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis įstaigomis.

87.      Manau, jog į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad tikrindama tinklo nuostatus reguliavimo įstaiga turi laikytis Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio ir privalo prieš priimdama sprendimą pasikonsultuoti su kitomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, siekdama kiek įmanoma susitarti dėl bendros strategijos taikymo.

88.      Atsižvelgiant į tai, kaip siūlau atsakyti į pirmąjį ir antrąjį klausimus, trečiojo klausimo nagrinėti nereikia.

D.      Dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo sistemos pobūdžio ir dėl to kylančių pasekmių nacionalinėms reguliavimo įstaigoms (ketvirtasis ir penktasis klausimai)

89.      Kaip buvo konstatuota pirmesniame skyriuje, nacionalinės reguliavimo įstaigos yra įgaliotos tikrinti tinklo nuostatus, kuriuose nustatyta prašymų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą procedūra.

90.      Tokiu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl vykdomosios valdybos pagal Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 1 dalį nustatytos infrastruktūros pajėgumų paskirstymo krovinių vežimo koridoriuje sistemos pobūdžio. Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ši sistema laikytina Sąjungos teisės nuostata, kuri saisto nacionalines reguliavimo įstaigas ir nacionalinius teismus, kurią aiškina Teisingumo Teismas, kaip galutinė teisės aiškinimo institucija, ir pagal kurią draudžiamas vienašalis tokios įstaigos sprendimas, nustatantis prašymų skirti pajėgumų teikimo sistemą, dėl kurios nebuvo tartasi su kitomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis.

91.      Siekiant atsakyti į šį klausimą, primintina, kad pagal Reglamento Nr. 913/2010 8 straipsnio 1 ir 4 dalis krovinių vežimo koridoriaus vykdomąją valdybą įsteigia „atitinkamos valstybės narės“ ir ji „priima sprendimus bendru atitinkamų valstybių narių institucijų [atstovų] sutarimu“(48).

92.      Be to, iš Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad vykdomoji valdyba nustato aptariamą sistemą, vadovaudamasi Direktyvos 2012/34 39 straipsniu. Pastarojoje nuostatoje nurodyta, kad būtent valstybės narės nustato infrastruktūros pajėgumų paskirstymo sistemą, su sąlyga, kad būtų užtikrintas infrastruktūros valdytojų nepriklausomumas.

93.      Kaip ir Komisija, esu tos nuomonės, jog iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vykdomoji valdyba yra ne Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, o atitinkamų valstybių narių sukurta įstaiga.

94.      Taisyklėmis, kurios sudaro šią sistemą ir kurias kolektyviai priima ši valdyba, siekiama įgyvendinti Sąjungos teisę, kaip antai įtvirtintą Direktyvoje 2012/34 ir Reglamente Nr. 913/2010.

95.      Vadinsi, kaip teigia Komisija, vykdomosios valdybos vadovaujantis Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 1 dalimi nustatyta sistema nelaikytina Sąjungos teisės nuostata ir neturi šiai būdingų požymių, reiškiančių, kad tokia nuostata saisto nacionalines institucijas ir nacionalinius teismus, turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu(49) ir ją aiškina Teisingumo Teismas, kaip galutinė teisės aiškinimo institucija.

96.      Taigi ši sistema nesaisto nacionalinės reguliavimo įstaigos ir nedraudžia pastarosios įsikišimo tokiu atveju, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, siekiant išspręsti diskriminacijos klausimą, susijusį su prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo procedūra, kaip antai nurodyta infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose.

97.      Pridurtina, kad vis dėlto šios įstaigos teisė įsikišti reglamentuojama, be kita ko, Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnyje. Kaip matyti iš atsakymo į antrąjį klausimą, nacionalinė reguliavimo įstaiga negali infrastruktūros valdytojui, kaip antai DB Netz, nustatyti reikalavimo, susijusio su prašymų skirti pajėgumų teikimo procedūra, jei šiuo klausimu nebuvo konsultuotasi su kitomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis. Šį suvaržymą lemia ne teisinis vykdomosios valdybos nustatytos sistemos pobūdis, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo savo penktajame klausime, o reguliavimo įstaigoms pagal Direktyvą 2012/34 ir Reglamentą Nr. 913/2010 suteiktų įgaliojimų apimtis.

98.      Taigi siūlau Teisingumo Teismui į ketvirtąjį ir penktąjį klausimus atsakyti, kad vykdomosios valdybos pagal Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 1 dalį nustatyta infrastruktūros pajėgumų paskirstymo krovinių vežimo koridoriuje sistema nelaikytina Sąjungos teisės nuostata ir nacionalinės reguliavimo įstaigos nesaisto.

V.      Išvada

99.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Oberverwaltungsgericht für das Land NordrheinWestfalen (Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:

1.      2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo, iš dalies pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, siejamas su 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei IV priedo 3 punkto a papunkčiu, turi būti aiškinamas taip, kad prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų teikimo per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, nurodytą šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, procedūrą savo tinklo nuostatuose reglamentuoja infrastruktūros valdytojai.

2.      Tikrindama tinklo nuostatus reguliavimo įstaiga turi laikytis Reglamento Nr. 913/2010, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1316/2013, 20 straipsnio ir privalo prieš priimdama sprendimą pasitarti su kitomis nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, siekdama kiek įmanoma susitarti dėl bendros strategijos taikymo.

3.      Vykdomosios valdybos pagal Reglamento Nr. 913/2010, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1316/2013, 14 straipsnio 1 dalį nustatyta infrastruktūros pajėgumų paskirstymo krovinių vežimo koridoriuje sistema nelaikytina Sąjungos teisės nuostata ir nacionalinės reguliavimo įstaigos nesaisto.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010, p. 22), iš dalies pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (OL L 348, 2013, p. 129) (toliau – Reglamentas Nr. 913/2010).


3      2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (OL L 343, 2012, p. 32; klaidų ištaisymas OL L 67, 2015 3 12, p. 32).


4      Angliškai vadinama „Corridor One‑Stop‑Shop“, arba „C‑OSS“.


5      Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 24 ir 27 punktuose „infrastruktūros pajėgumai“ apibrėžiami kaip „galimybė tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, prašomas skirti tam tikroje infrastruktūros dalyje tam tikru laikotarpiu“, o „traukinio linija“ – kaip „infrastruktūros pajėgumai, reikalingi tam, kad konkrečiu laikotarpiu traukinys galėtų važiuoti tarp dviejų vietovių“.


6      1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, 1991, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341).


7      2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, 2001, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404).


8      Direktyvos 2001/14 30 straipsnio turinys pakartotas Direktyvos 2012/34 55 straipsnyje ir 56 straipsnio 1 dalyje.


9      Šie subjektai – tai „pareiškėjai“, nurodyti Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 19 punkte, t. y. be kita ko, geležinkelio įmonės, kurios naudojasi krovinių vežimo koridoriais. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju Deutsche Bahn yra „integruota“ geležinkelio įmonė, kuri pati yra ir geležinkelių infrastruktūros naudotoja, ir valdytoja (pastarąją veiklą vykdo DB Netz). Dėl iš anksto nustatytų tarptautinių traukinio linijų žr. šios išvados 22 išnašą.


10      Krovinių vežimo koridorių sąrašas pateikiamas Reglamento Nr. 913/2010 priede. DB Netz eksploatuoja šiuos koridorius: „Reinas–Alpės“, „Skandinavija–Viduržemio jūra“, „Atlanto vandenynas“, „Rytai–Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“, „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ ir „Reinas–Dunojus“.


11      PCS – tai santrumpa, reiškianti „Path Coordination System“ (traukinio linijų koordinavimo sistema). Aptariami prašymai pateikiami internetu, adresu https://pcs.rne.eu/.


12      Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad infrastruktūros valdytojas – tai „įstaiga arba įmonė, atsakinga visų pirma už geležinkelių infrastruktūros sukūrimą, valdymą ir priežiūrą“. Kitaip tariant, infrastruktūros valdytojas – tai būtent įmonė, įpareigota valdyti nacionalinį geležinkelių tinklą, užtikrindama šio tinklo priežiūrą ir valdymą.


13      Žr. Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 26 punktą ir 27 straipsnio 2 dalį.


14      Federalinė tinklų agentūra yra tokia įstaiga.


15      Žr. Direktyvos 2012/34 56 straipsnio 2 dalį.


16      Žr. Reglamento Nr. 913/2010 8 straipsnio 1 dalį.


17      Žr. Reglamento Nr. 913/2010 8 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį.


18      Žr. Reglamento Nr. 913/2010 8 straipsnio 2 dalį.


19      CID – tai „Corridor Information Document“ (krovinių vežimo koridoriais informacinis dokumentas) santrumpa.


20      Žr. Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 9 dalį ir 18 straipsnį.


21      Šiuo klausimu žr. Reglamento Nr. 913/2010 10 konstatuojamąją dalį.


22      Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šie iš anksto sutarti krovininių traukinių maršrutai laikantis Direktyvos 2012/34 40 straipsnyje nurodytos procedūros nustatomi siekiant veiksmingai paskirstyti infrastruktūros, apimančios įvairius Europos geležinkelių sistemos tinklus, pajėgumus. Dėl sąvokų „traukinio linija“ ir „infrastruktūros pajėgumai“ žr. šios išvados 5 išnašą.


23      Žr. šios išvados 3 poskyrį, pirmiausia 67 punktą.


24      Žr., pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Wightman ir kt. (C‑621/18, EU:C:2018:999, 47 punktas).


25      Išskirta mano.


26      Žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimą Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C‑121/14, EU:C:2015:749, 57 punktas). Išskirta mano.


27      Šios administracinei valdybai tenkančios koordinavimo funkcijos svarba taip pat matyti iš Reglamento Nr. 913/2010 12 straipsnio, 14 straipsnio 6 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies.


28      Žr. šios išvados 41 punktą.


29      Šiuo klausimu taip pat žr. Reglamento Nr. 913/2010 18 straipsnio a punktą, pagal kurį nacionalinių tinklų nuostatai parengiami laikantis Direktyvos 2012/34 27 straipsnyje nustatytos tvarkos.


30      Šiuos argumentus, mano manymu, patvirtina Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 3 dalis, pagal kurią „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga priima sprendimą dėl prašymų skirti iš anksto nustatytas traukinio linijas ir „nedelsdama informuoja kompetentingus infrastruktūros valdytojus apie [šiuos prašymus] ir priimtą sprendimą“.


31      2019 m. vasario 28 d. sprendimas (C‑388/17, EU:C:2019:161, 38 punktas).


32      2008 m. gruodžio 11 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (COM(2008) 852 final).


33      Žr. Europos Parlamento pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL C 184 E, 2010, p. 354), 10 straipsnio 2 dalį.


34      Žr. 2009 m. balandžio 2 d. Pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (A6‑0220/2009) 49 pakeitimą.


35      Žr. 2010 m. vasario 22 d. priimtos Tarybos pozicijos pirmojo svarstymo metu, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklu (OL C 114 E, 2010, p. 1), 12 straipsnio 1 dalį.


36      Žr. Komisijos nuomonę dėl Europos Parlamento siūlymo pakeisti Tarybos poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (COM(2010) 457 final, p. 3).


37      Žr. šios išvados 53–61 punktus.


38      Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2012/34 40 straipsnį.


39      Žr. Reglamento Nr. 913/2010 14 straipsnio 9 dalį.


40      Žr. šios išvados 46 punktą.


41      Taip pat žr. Reglamento Nr. 913/2010 26 konstatuojamąją dalį.


42      Pagal minėtą 56 straipsnį nacionalinė reguliavimo institucija yra įgaliota, prireikus savo iniciatyva, patikrinti tinklo nuostatus, siekiant išvengti bet kokios pareiškėjų diskriminacijos.


43      Direktyvos 2012/34 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse reguliavimo įstaigoms nustatyta bendra bendradarbiavimo pareiga, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta tikrinimo pareiga konkrečios tarptautinės linijos atveju, tačiau tai nėra šioje byloje aptariamas atvejis.


44      Pagal Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 1 dalį, kurioje daroma nuoroda į Direktyvos 2012/34 56 straipsnio 1 dalį, reguliavimo įstaigos bendradarbiauja, vykdydamos krovinių vežimo koridoriaus stebėseną, ir užtikrina nediskriminacines galimybes naudotis šiuo koridoriumi, prireikus savo iniciatyva atlikdamos tyrimą. Reglamento Nr. 913/2010 20 straipsnio 3 dalyje, skirtoje konkurencijos klausimams, susijusiems su „atitinkama tarptautin[e] krovinių vežimo traukinio linija“, minimi konkretūs nustatyti atvejai, kurie nėra aptariami šioje byloje.


45      Žr. šios išvados 25 ir 26 punktus.


46      Žr. Reglamento Nr. 913/2010 13 straipsnio 5 dalį.


47      Išskirta mano.


48      Taip pat žr. šios išvados 45 punktą.


49      Žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimą Popławski (C‑573/17, EU:C:2019:530, 53 punktas).