Laikina versija

Byla T‑77/15

(ištraukų skelbimas)

Tronios Group International BV

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „SkyTec“ – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas SKY – Santykinis atmetimo pagrindas – Apribojimai dėl neprieštaravimo – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalis – Galimybė supainioti – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas“

Santrauka – 2016 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Apribojimai dėl neprieštaravimo – Naikinamasis terminas – Eigos pradžia

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalis)

2.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinys Sąjungos teismui – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė – Faktinių aplinkybių peržiūrėjimas atsižvelgiant į anksčiau Tarnybos instancijoms nepateiktus įrodymus – Neleistinumas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalis ir 76 straipsnio 1 dalis)

1.      Tam, kad ankstesniam prekių ženklui tapataus ar klaidinamai į jį panašaus vėlesnio prekių ženklo naudojimo atveju prasidėtų apribojimų dėl neprieštaravimo termino eiga, turi būti įvykdytos keturios sąlygos. Pirma, vėlesnis prekių ženklas turi būti įregistruotas, antra, jo paraišką savininkas turi būti pateikęs sąžiningai, trečia, jis turi būti naudojamas toje valstybėje narėje, kurioje saugomas ankstesnis prekių ženklas, ir galiausiai, ketvirta, ankstesnio prekių ženklo savininkas turi žinoti, kad šis prekių ženklas naudojamas po jo registracijos.

Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 54 straipsnio 2 dalies tikslas yra ankstesnių prekių ženklų savininkams, kurie neprieštaravo dėl vėlesnio Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimo penkerius metus iš eilės, nors ir žinodami apie tokį naudojimą, numatyti sankciją – netenkinti prašymų dėl registracijos pripažinimo negaliojančia ir protestų dėl šio prekių ženklo. Taigi šia nuostata siekiama įtvirtinti tinkamą pusiausvyrą tarp, pirma, prekių ženklo savininko suinteresuotumo išsaugoti esminę prekių ženklo funkciją ir, antra, kitų ūkio subjektų suinteresuotumo disponuoti žymenimis, galinčiais žymėti jų prekes ir paslaugas. Šis tikslas reiškia, kad, siekdamas išsaugoti šią esminę funkciją, ankstesnio prekių ženklo savininkas turi galėti prieštarauti dėl vėlesnio prekių ženklo, kuris yra tapatus jo prekių ženklui ar panašus į jį, naudojimo. Iš tiesų tik nuo to momento, kai ankstesnio prekių ženklo savininkas sužino apie vėlesnio Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimą, jis turi galimybę to netoleruoti, t. y. su tuo nesutikti arba prašyti, kad vėlesnio prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia, todėl pradedamas skaičiuoti apribojimų dėl neprieštaravimo terminas.

Iš Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalies teleologinio aiškinimo matyti, kad atskaitos data nustatant apribojimų dėl neprieštaravimo termino pradžią yra sužinojimo apie šio prekių ženklo naudojimą data.

Pagal šį aiškinimą reikalaujama, kad vėlesnio prekių ženklo savininkas pateiktų įrodymą, jog ankstesnio prekių ženklo savininkas iš tikrųjų žinojo apie vėlesnio prekių ženklo naudojimą, nes jei nežinojo, jis negalėjo prieštarauti dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo. Iš tiesų šiuo klausimu reikia atsižvelgti į analogišką apribojimų dėl neprieštaravimo taisyklę, įtvirtintą Direktyvos 89/104 dėl prekių ženklų 9 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo pakeista Direktyvos 2008/95 dėl prekių ženklų 9 straipsnio 1 dalimi, dėl kurios šios direktyvos vienuoliktoje konstatuojamojoje dalyje (Direktyvos 2008/95 12 konstatuojamojoje dalyje) nurodyta, kad šis apribojimų dėl neprieštaravimo pagrindas taikomas, kai ankstesnio prekių ženklo savininkas „žinojo pakankamai ilgą laiką ir naudojimui neprieštaravo“, o tai reiškia, kad jis tai darė „tyčia“ arba „apie tai žinodamas“. Reikia konstatuoti, jog toks vertinimas taikomas mutatis mutandis Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 daliai, kurios formuluotė atitinka direktyvų 89/104 ir 2008/95 9 straipsnio 1 dalies formuluotę.

(žr. 30–33 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 36 punktą)