EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 13 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį – KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa“
Byloje F‑105/09
dėl pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio
Séverine S. Scheefer, Europos Parlamento laikinoji tarnautoja, gyvenanti Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujama advokatų R. Adam ir P. Ketter,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, iš pradžių atstovaujamą R. Ignătescu ir L. Chrétien, vėliau – R. Ignătescu ir S. Alves,
atsakovą,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas P. Mahoney, teisėjai H. Kreppel ir S. Van Raepenbusch (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. lapkričio 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2009 m. gruodžio 23 d., S. Scheefer iš esmės prašo panaikinti 2009 m. vasario 12 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo patvirtinama, kad jos laikinosios tarnautojos sutartis galioja iki 2009 m. kovo 31 d., ir 2009 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo atmestas jos skundas, taip pat priteisti žalos, kurią ji patyrė dėl Parlamento elgesio, atlyginimą.
Teisinis pagrindas
Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos
2 Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 2 straipsnyje numatyta:
„Šiose Įdarbinimo sąlygose „laikinai priimti tarnautojai“ reiškia:
a) darbuotojus, priimtus į pareigybių sąrašą, pridedamą prie kiekvienai institucijai skirto biudžeto skirsnio, įtrauktoms pareigybėms, kurias biudžeto valdymo institucijos priskiria prie laikinųjų pareigybių, užimti;
<...>“
3 KTĮS 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:
„Laikinieji darbuotojai, kuriems taikomas 2 straipsnio a punktas, gali būti įdarbinami fiksuotos ar neapibrėžtos trukmės laikotarpiui. Fiksuotos trukmės laikotarpiui įdarbinamų darbuotojų darbo sutartys fiksuotos trukmės laikotarpiui gali būti pratęsiamos ne daugiau kaip vieną kartą. Visi kiti pratęsimai yra neapibrėžtos trukmės laikotarpiui.“
4 2004 m. gegužės 3 d. Parlamento biuro priimtų Vidaus nuostatų dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų įdarbinimo (toliau – Vidaus nuostatai) 7 straipsnio 2–4 dalyse numatyta:
„2. Nepažeidžiant pareigūnams taikomų nuostatų, laikinieji darbuotojai atrenkami reikiama tvarka iš konkurso laimėtojų arba pagal [Europos Sąjungos] pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatytą priėmimo tvarką.
3. Jei trūksta laimėtojų, laikinieji tarnautojai įdarbinami taip:
– [KTĮS] 2 straipsnio a punkte numatyti laikinieji darbuotojai – atrinkus tuo tikslu sudarytam komitetui, į kurį įeina Personalo komiteto paskirtas narys,
– [KTĮS] 2 straipsnio b punkte numatyti laikinieji darbuotojai – Jungtiniam komitetui pateikus nuomonę.
4. Taikant prieš tai minėtų nuostatų išlygą, [KTĮS] 2 straipsnio a punkte numatyti laikinieji darbuotojai gali būti įdarbinami pagal šio straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje numatytą tvarką, jei siekiama įdarbinti tik ribotam laikui, kol jie bus įdarbinti pagal šio straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos nuostatas.“
Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis
5 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), pridėto prie 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368), 5 punkte nurodyta:
„1. Kad būtų neleidžiama piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius tais atvejais, kai nėra lygiaverčių teisinių priemonių, neleidžiančių piktnaudžiauti, valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į konkrečių sektorių ir (arba) darbuotojų kategorijų reikmes, nustato vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:
a) objektyvias priežastis, pateisinančias tokių sutarčių ar santykių atnaujinimą;
b) maksimalią bendrą paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių ar nustatomų darbo santykių trukmę;
c) tokių sutarčių ar santykių atnaujinimo skaičių.
2. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai tam tikrais atvejais nustato, kokiomis sąlygomis terminuotos darbo sutartys ar santykiai:
a) laikomi „sudaromais ar nustatomais paeiliui“;
b) laikomi neterminuotomis sutartimis ar santykiais.“
Faktinės bylos aplinkybės
6 Sutartimi, kuri buvo pasirašyta atitinkamai 2006 m. kovo 29 d. ir balandžio 4 d., Parlamentas pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą įdarbino ieškovę laikinąja tarnautoja laikotarpiui nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau –pirminė sutartis) kaip gydytoją Liuksemburgo (Liuksemburgas) medicinos kabinete.
7 Sutarties pakeitimu, kurį Parlamentas pasirašė 2007 m. vasario 23 d., o ieškovė 2007 m. vasario 26 d. (toliau – 2007 m. vasario 26 d. sutarties pakeitimas), pirminė sutartis buvo pratęsta iki 2008 m. kovo 31 d.
8 2007 m. spalio 18 d. Parlamentas paskelbė pranešimą Nr. PE/95/S apie rengiamą atrankos procedūrą, grindžiamos kvalifikacija ir egzaminais, siekiant įdarbinti laikinąjį tarnautoją kaip administratorių gydytoją (OL C 244 A, p. 5). Ieškovė pateikė paraišką dalyvauti minėtoje procedūroje, tačiau jos kandidatūra buvo atmesta remiantis tuo, kad ji neturėjo reikiamos patirties.
9 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimu, kuris pakeitė 2007 m. vasario 26 d. sutarties pakeitimą (toliau – 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas), pirminė sutartis buvo pratęsta iki 2009 m. kovo 31 d.
10 2009 m. sausio 22 d. raštu ieškovė pasiteiravo Parlamento generalinio sekretoriaus apie galimybę toliau bendradarbiauti su šios institucijos Medicinos tarnyba pagal neterminuotą sutartį.
11 2009 m. vasario 12 d. Parlamento generalinis sekretorius atsakė ieškovei, kad išsamiai išnagrinėjus jos situaciją nebuvo galima rasti jokio teisiniu požiūriu priimtino sprendimo, leidžiančio jai tęsti veiklą medicinos kabinete, ir patvirtino, kad jos sutartis galios iki numatytos datos, t. y. 2009 m. kovo 31 d.
12 2009 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė skundą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalį, kad Parlamentas pripažintų jos teisę į neterminuotą sutartį pagal KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą ir kad jos laikinosios tarnautojos sutartis galiotų po 2009 m. kovo 31 d.
13 2009 m. spalio 12 d. sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba atmetė skundą kaip nepriimtiną ir – papildomai – kaip nepagrįstą.
Šalių reikalavimai ir procesas
14 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– „<...> panaikinti 2009 m. vasario 12 d. Parlamento sprendimą <...>,
– <...> panaikinti 2009 m. spalio 12 d. Parlamento sprendimą <...>,
– <...> panaikinti pirminės sutarties teisinį kvalifikavimą <...> ir jos galiojimo pabaigos datą, kuri nustatyta 2009 m. kovo 31 d.,
– atitinkamai perkvalifikuoti ieškovės darbo sutartį į neterminuotą sutartį,
– priteisti žalos, kurią ieškovė patyrė dėl Parlamento elgesio, atlyginimą,
– nepatenkinus pirma nurodytų reikalavimų, jei Tarnautojų teismas prieitų prie išvados, kuri atrodo neįmanoma, kad, nepaisant neterminuotų darbo santykių susiformavimo, darbo santykiai nutrūko <...>, įpareigoti atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiaujant teisėmis nutrauktų sutartinių santykių, ir sumokėti palūkanas,
– jei nebūtų patenkintas ir šis reikalavimas, o Tarnautojų teismas prieitų prie išvados, kuri atrodo neįmanoma, kad perkvalifikavimas negalimas <...>, įpareigoti atlyginti nuostolius, ieškovės patirtus dėl neteisėto Parlamento elgesio <...>, ir sumokėti palūkanas,
– užtikrinti ieškovei visas kitas teises, galimybę pasinaudoti visais gynybos būdais ir priemonėmis bei teisę pareikšti ieškinį ir, be kita ko, priteisti iš Parlamento su patirta žala susijusius nuostolius kartu su palūkanomis,“
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
15 Atskiru dokumentu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2010 m. vasario 18 d., Parlamentas pateikė prieštaravimą dėl ieškinio priimtinumo pagal Procedūros reglamento 78 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.
16 Prieštaravime dėl priimtinumo Parlamentas Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti visus ieškinio reikalavimus akivaizdžiai nepriimtinais,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
17 Dokumentu, kuris Tarnautojų teismo kanceliarijoje įregistruotas 2010 m. kovo 17 d., ieškovė pateikė rašytines pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
18 2010 m. liepos 8 d. Tarnautojų teismo trečiosios kolegijos nutartimi prieštaravimas dėl priimtinumo buvo prijungtas prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
19 Savo atsiliepime į ieškinį, kuris Tarnautojų teismo kanceliarijoje įregistruotas 2010 m. rugsėjo 10 d., Parlamentas Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti nepagrįstu ieškinį dėl panaikinimo,
– atmesti kaip nepriimtiną prašymą perkvalifikuoti ieškovės darbo sutartį į neterminuotą sutartį,
– atmesti kaip nepriimtiną prašymą atlyginti nuostolius, patirtus dėl neteisėto Parlamento elgesio, ir sumokėti palūkanas,
– atmesti kaip nepagrįstą prašymą atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiaujant teisėmis nutrauktos sutarties, ir sumokėti palūkanas,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl antrojo reikalavimo panaikinti 2009 m. spalio 12 d. sprendimą
20 Antruoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti 2009 m. spalio 12 d. Parlamento sprendimą atmesti jos skundą.
21 Vis dėlto reikia priminti, kad reikalavimai panaikinti, formaliai pateikti dėl skundo atmetimo, lemia tai, kad Tarnautojų teismas turi nagrinėti aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kai šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, C‑293/87, 8 punktą; 2006 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Camόs Grau prieš Komisiją, T‑309/03, 43 punktą; 2008 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo Reali prieš Komisiją, F‑136/06, 37 punktą) ir kai iš tikrųjų jie sutampa su reikalavimais panaikinti aktą, dėl kurio pateiktas skundas.
22 Taigi, net jeigu negalima paneigti, jog bet kuris ieškovas yra suinteresuotas prašyti panaikinti sprendimą atmesti jo skundą kartu su jo nenaudai priimtu aktu, reikia konstatuoti, kad šioje byloje laikoma, jog ieškinys pateiktas dėl sprendimo, kuris, ieškovės manymu, išdėstytas 2009 m. vasario 12 d. Parlamento generalinio sekretoriaus rašte (toliau – ginčijamas sprendimas).
Dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų perkvalifikuoti ieškovės sutartį
23 Trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimais ieškovė prašo panaikinti pirminės sutarties teisinį kvalifikavimą ir perkvalifikuoti šią sutartį į neterminuotą sutartį.
24 Vis dėlto reikia priminti, kad nors akto teisinis kvalifikavimas priklauso ne nuo šalių valios, o tik nuo teismo vertinimo, teismas gali panaikinti tik asmens nenaudai priimtus aktus, o ne patį kvalifikavimą, kurį jų autorius jiems klaidingai priskyrė. Be to, neginčijama, kad nagrinėdamas ieškinį, pareikštą pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnį, Sąjungos teismas negali, nepasisavindamas administracinės valdžios prerogatyvų, daryti pareiškimų ar esminių konstatavimų arba duoti nurodymų institucijoms (1989 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Jaenicke Cendoya prieš Komisiją, 108/88, 8 ir 9 punktai; 2006 m. gegužės 16 d. Tarnautojų teismo nutarties Voigt prieš Komisiją, F‑55/05, 25 punktas; 2009 m. balandžio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, F‑65/07, 52 punktas).
25 Todėl trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus reikia atmesti kaip nepriimtinus, kiek jais prašoma, kad šio sprendimo rezoliucinėje dalyje Tarnautojų teismas perkvalifikuotų ieškovės sutartį.
Dėl pirmojo ir trečiojo reikalavimų panaikinti ginčijamą sprendimą ir nustatytą sutarties galiojimo terminą iki 2009 m. kovo 31 d.
Šalių argumentai
– Dėl reikalavimų priimtinumo
26 Parlamentas teigia, kad 2009 m. sausio 22 d. raštu ieškovė prašė ne iš naujo pratęsti pirminę sutartį, bet kad administracija pripažintų, jog 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas reiškė minėtos sutarties perkvalifikavimą į neterminuotą sutartį, ir būtent tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakoma patenkinti šį prašymą, yra asmens nenaudai priimtas aktas.
27 Vis dėlto Parlamentas pažymi, kad sutartis pradeda galioti nuo jos pasirašymo dienos, ir mano, kad dėl šios priežasties 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas, kuriuo pratęsiamas pirminės sutarties galiojimas iki 2009 m. kovo 31 d., yra asmens nenaudai priimtas aktas. Be to, ieškovė turėjo pateikti skundą dėl šio sutarties pakeitimo per tris mėnesius nuo jo pasirašymo. 2009 m. sausio 22 d. pateikdama prašymą pripažinti neterminuotos darbo sutarties egzistavimą ieškovė mėgino išvengti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų terminų taikymo ir ištaisyti tai, kad ji laiku nepateikė skundo.
28 Parlamentas priduria, jog ginčijamame sprendime generalinis sekretorius tik „patvirtino, kad [ieškovės] sutartis galios iki numatytos datos, t. y. 2009 m. kovo 31 d.“ Tai yra tik patvirtinamasis aktas, kurio, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, negalima apskųsti teismui.
29 Iš to Parlamentas daro išvadą, kad ieškovė negali prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą.
30 Ieškovė visų pirma atsako, kad 2010 m. vasario 18 d. gautas prieštaravimas dėl priimtinumo buvo pateiktas pavėluotai, remiantis Procedūros reglamento 78 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog „šalis <...> prašydama priimti sprendimą dėl nepriimtinumo <...> savo prašymą pateikia <...> per vieną mėnesį nuo ieškinio įteikimo“, o ieškinys buvo įteiktas 2010 m. sausio 8 d.
31 Papildomai ieškovė ginčija pareikšto prieštaravimo dėl priimtinumo pagrįstumą teigdama, kad ginčijamame sprendime generalinis sekretorius nusprendė ne dėl prašymo pratęsti sutartį, o dėl to, ar dėl antro pirminės sutarties pratęsimo ši sutartis tapo neterminuota. Išanalizavęs situaciją Parlamentas priėjo prie išvados, kad „joks teisiniu požiūriu priimtinas sprendimas“ neleido toliau vykdyti funkcijų, todėl pirminė sutartis turėjo nustoti galioti paskutinę 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimo galiojimo dieną, t. y. 2009 m. kovo 31 d.
32 Taigi, anot ieškovės, ginčijamo sprendimo negalima aiškinti kaip paprastos informacijos ar kaip tiesiog patvirtinamojo akto. Tai yra sprendimas dėl konkretaus teisinio klausimo, kuriuo daromas tiesioginis poveikis jos interesams. Parlamento teiginys, jog nebuvo galima rasti jokio sprendimo, yra pripažinimas, kad tokio sprendimo buvo ieškoma po to, kai buvo pasirašytas 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas.
33 Ieškovė pažymi, kad, anot Parlamento, ji pati turėjo prašyti trečią kartą pratęsti sutartį, nors iš KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad jos sutarties netgi nebuvo galima pratęsti antrą kartą ir kad nuo antro pratęsimo ši sutartis iš tikrųjų savaime tapo neterminuota.
34 Papildomai ieškovė teigia, kad 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimo negalima kvalifikuoti kaip „asmens nenaudai priimto akto“, nes iš KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad jo pasirašymas prilygo neterminuotos sutarties sudarymui.
35 Be to, ieškovė papildomai pažymi, kad pats Parlamentas jos 2009 m. balandžio 2 d. raštą pripažino „skundu“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, todėl ji pradėjo bylą pareikšdama šį ieškinį.
– Dėl esmės
36 Ieškovė pateikia tris ieškinio pagrindus, kurių pirmasis susijęs su KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu, teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, antrasis – su pareigos motyvuoti neįvykdymu, o trečiasis – su piktnaudžiavimu įgaliojimais, darbdavio pareigos atsižvelgti į darbuotojo interesus neįvykdymu, gero administravimo principo, teisėtų lūkesčių principo, lygybės principo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principo pažeidimu bei piktnaudžiavimu teisėmis.
37 Dėl pirmojo pagrindo ieškovė teigia, kad, kiek tai susiję su antru pirminės sutarties pakeitimu, remiantis KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa, 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas reiškė minėtos terminuotos sutarties perkvalifikavimą į neterminuotą sutartį ir kad ginčijamu sprendimu atmetant šį perkvalifikavimą buvo pažeista ši nuostata.
38 Žinoma, ieškovė pažymi, kad 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas „panaikino ir pakeitė“ 2007 m. vasario 23 d. sutarties pakeitimą. Vis dėlto ji mano, kad remiantis KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa iš šio pakeitimo negalima daryti išvados, kad buvo tik vienas terminuotas sutarties pakeitimas, kaip mano esant Parlamentas. Netgi turint omenyje didelę Parlamento diskreciją, toks elgesys yra gudrybė, kuri negali jam leisti išvengti minėtos nuostatos taikymo.
39 Parlamentas atsako, kad gydytojai, kuriuos jis įdarbina, yra laikinieji tarnautojai pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą ir kad remiantis Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalimi jie turi būti įdarbinti parenkant iš konkurso ar įdarbinimo procedūros, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, nugalėtojų. Kadangi nebuvo gydytojų rezervo sąrašo ir negauta jokia kandidatų paraiška pagal pranešimus apie laisvą darbo vietą, kuriuos jis paskelbė tam, kad būtų užpildyta laisva, išėjus ieškovės pirmtakui, darbo vieta, jis buvo priverstas laikinai ją įdarbinti apibrėžtam laikotarpiui pagal minėto teisės akto 7 straipsnio 4 dalį, kol atsiras galimybė įdarbinti gydytoją pagal atrankos procedūrą, numatytą minėto 7 straipsnio 2 dalyje. Toks buvo ieškovės pirminės sutarties tikslas.
40 Pirminė sutartis 2007 m. vasario 26 d. sutarties pakeitimu vieną kartą buvo pratęsta iki 2008 m. kovo 31 d. Vis dėlto, kadangi dar nebuvo rezervo sąrašo įdarbinti į laisvą gydytojo darbo vietą, Parlamentas privalėjo dar kartą pratęsti pirminę sutartį.
41 Parlamentas šiuo klausimu teigia, kad nors kelių terminuotų sutarčių sudarymas paeiliui iš principo draudžiamas, reikia neatmesti tokios galimybės tuo atveju, kai tokios sutartys yra pateisinamos dėl teisėtų priežasčių. Taip buvo šiuo atveju, nes sprendimai pratęsti pirminę sutartį buvo priimti siekiant užtikrinti medicinos paslaugų tęstinumą, o Parlamentas negalėjo siūlyti ieškovei neterminuotos sutarties, nepažeisdamas Vidaus nuostatų.
42 Be to, KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa nedraudžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties nekonkrečiam terminui, t. y. šiuo atveju – kol bus paskirtas gydytojas. Šiuo atžvilgiu dviejuose pirminės sutarties pakeitimuose nustatytas galiojimo pabaigos datas reikia laikyti tik numanomomis.
43 Galiausiai Parlamentas pažymi, kad 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas, kuriuo pirminė sutartis buvo pratęsta iki 2009 m. kovo 31 d., buvo naudingas ieškovei, nes jis galėjo nepratęsti minėtos sutarties ir įdarbinti kitą gydytoją arba pratęsti ją tik keliems mėnesiams, kurių reikėjo tam, kad būtų įdarbintas gydytojas pagal atrankos procedūrą.
Tarnautojų teismo vertinimas
44 Iš pradžių reikia patikslinti ieškovės trečiojo reikalavimo, kiek juo prašoma panaikinti „[pirminės sutarties] galiojimo pabaigos datą, kuri nustatyta 2009 m. kovo 31 d.“, apimtį.
45 Būtų galima suprasti, kad šis reikalavimas susijęs su 2009 m. kovo 31 d., kurią Parlamento generalinis sekretorius „patvirtino“ ginčijamame sprendime. Tačiau tokiu atveju jį būtų galima supainioti su pirmuoju reikalavimu, kuriuo konkrečiai prašoma panaikinti minėtą sprendimą. Be to, tam, kad šis reikalavimas turėtų savarankišką turinį, ar reikia suprasti, kad juo prašoma panaikinti 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimą, kiek šiuo pakeitimu nustatoma, kad ieškovės darbo sutartis galioja iki 2009 m. kovo 31 d.
46 Taip patikslinus, kalbant apie ieškovės argumentą, kad Parlamento prieštaravimas dėl priimtinumo buvo pateiktas pavėluotai, reikia priminti, kad pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą prašymą priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo, nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, reikia pateikti per vieno mėnesio nuo ieškinio įteikimo dienos terminą, prie kurio, remiantis Procedūros reglamento 100 straipsnio 3 dalimi, dėl nuotolių reikia pridėti dešimt dienų. Šioje byloje Parlamentui ieškinys buvo įteiktas 2010 m. sausio 8 d. Kadangi prieštaravimas dėl priimtinumo buvo pateiktas 2010 m. vasario 18 d., jis buvo gautas paskutinę taip apskaičiuoto termino dieną; taigi jis yra priimtinas.
47 Kalbant apie prieštaravimo dėl priimtinumo pagrįstumą, reikia priminti, kad ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik jei skundas, kuris turi būti pateiktas prieš jį, buvo pateiktas per tris mėnesius nuo akto asmens nenaudai priėmimo, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje.
48 Kalbant apie akto asmens nenaudai priėmimo momento nustatymą, t. y. dieną, nuo kurios turi būti pradėtas skaičiuoti skundo padavimo terminas, reikia pažymėti, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo, taigi – nuo tada ji gali būti nenaudinga tarnautojui, todėl iš principo nuo šio pasirašymo reikia pradėti skaičiuoti savalaikio skundo padavimo terminą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį (2002 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑137/99 ir T‑18/00, 56 punktas; šio sprendimo 24 punkte minėto Sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, F‑65/07, 43 punktas).
49 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė formaliai galėjo paduoti skundą dėl 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimo, nes jis nebuvo sudarytas neterminuotam laikui (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 24 punkte minėto Sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, F‑65/07, 44 punktą). Tačiau ji to nepadarė. Taigi, nesant skundo, paduoto per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, trečiasis reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą sutarties pakeitimą, kiek jame nustatyta, kad suinteresuotosios darbo sutartis galioja iki 2009 m. kovo 31 d., yra pateiktas pavėluotai, taigi – nepriimtinas.
50 Tačiau negalima daryti išvados, kad pirmasis reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą, taip pat nepriimtinas.
51 Reikia atsižvelgti į konkrečias šios bylos aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovė buvo įdarbinta kaip laikinoji tarnautoja pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą, ši darbo sutartis buvo pratęsta 2007 m. vasario 26 d. sutarties pakeitimu, o antrasis, 2008 m. kovo 26 d., sutarties pakeitimas „panaikino ir pakeitė“ pirmąjį, kad suinteresuotosios darbo sutartis būtų pratęsta iki 2009 m. kovo 31 d., nors, remiantis KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa, laikinojo tarnautojo pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą darbo sutartis gali būti pratęsta terminuotam laikotarpiui tik vieną kartą, o „visi kiti pratęsimai yra neapibrėžtos trukmės laikotarpiui“.
52 Pažymėtina, kad pirmojo sutarties pakeitimo, kuriuo terminuotam laikotarpiui pratęsta ieškovės darbo sutartis, „panaikinimas ir pakeitimas“ nauju sutarties pakeitimu, kuriuo ši darbo sutartis pratęsiama naujam terminuotam laikotarpiui taip, kad būtų tik vienas pratęsimas terminuotam laikotarpiui, yra gudrybė, dėl kurios netenka prasmės KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa.
53 KTĮS 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyti „visi kiti pakeitimai“ taikomi bet kokiems veiksmams, kuriais tęsiami laikinojo tarnautojo pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą darbo santykiai su darbdaviu po to, kai terminuota sutartis buvo vieną kartą pratęsta.
54 Be to, reikia atsižvelgti į Direktyvą 1999/70 ir prie jos pridėtą Bendrąjį susitarimą. Aplinkybė, kad direktyva nesaisto institucijų, neleidžia atmesti galimybės, kad šios institucijos turi į ją netiesiogiai atsižvelgti palaikydamos santykius su pareigūnais ar tarnautojais. Taigi reikia priminti, kad vykdydamas jam tenkančią lojalumo pareigą Parlamentas, kaip darbdavys, turi aiškinti ir taikyti KTĮS nuostatas kuo daugiau atsižvelgdamas į Bendrojo susitarimo tekstą ir tikslą. Šiuo Bendruoju susitarimu darbo stabilumas padaromas pagrindiniu darbo santykių tikslu Europos Sąjungoje (šio sprendimo 24 punkte minėto Sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą 119 ir 120 punktai). Tiksliau sakant, šio susitarimo 5 punkto 1 dalimi konkrečiai siekiama, „kad būtų neleidžiama piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius“, ir valstybės narės įpareigojamos savo teisės sistemose įtvirtinti vieną ar daugiau 1 dalies a–c papunkčiuose išvardytų priemonių. 5 punkto 1 dalies c papunktyje būtent nurodoma nustatyti maksimalų terminuotų darbo sutarčių ar darbo santykių pratęsimo skaičių. To paties punkto 2 dalies b papunktyje numatyta, kad terminuotos sutartys tam tikrais atvejais gali būti „laikomos neterminuotomis sutartimis“.
55 Kiek tai susiję su institucijomis, taip pat konstatuotina, kad KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad jos taikymo sritis yra plati ir ji turi būti griežtai taikoma, nes ja siekiama būtent apriboti galimybę paeiliui sudaryti terminuotas laikinojo tarnautojo sutartis, nes trečioji sudaryta terminuota sutartis „laikoma neterminuota sutartimi“.
56 Be to, Parlamentas nepagrįstai teigia, kad Vidaus nuostatų 7 straipsnio 4 dalimi jam neleidžiama sudaryti neterminuotos sutarties, nors ji yra tinkama užtikrinti Liuksemburgo medicinos kabineto teikiamų paslaugų tęstinumą. Nors Vidaus nuostatų 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Parlamentas gali sudaryti laikinas darbo sutartis, kol bus įdarbinta pagal minėtame teisės akte numatytą procedūrą, šia nuostata neįpareigojama sudaryti terminuotas sutartis, kaip buvo šiuo atveju, konkrečiam laikotarpiui. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Bendrojo susitarimo 3 punktą terminuota sutartis yra sutartis, kurios pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena ar konkretus įvykis. Be to, 7 straipsnio 4 dalimi nedraudžiama sudaryti neterminuotų sutarčių, kai laikina situacija, kaip šiuo atveju, gali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą, ir tokia sutartis jokiu būdu nesuteikia asmeniui, su kuriuo ji sudaryta, stabilumo, kurį suteikia paskyrimas pareigūnu, nes ji gali būti nutraukta dėl teisėtų priežasčių, iš anksto įspėjant pagal KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktį. Bet kuriuo atveju Vidaus nuostatų privalomoji galia yra mažesnė nei KTĮS ir jie negali sudaryti kliūčių KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos poveikiui.
57 Parlamentas taip pat nepagrįstai teigia, kad KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa nedraudžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties nekonkrečiam laikotarpiui. Šis argumentas, nors teoriškai teisingas, jei šis laikotarpis atitinka konkretaus įvykio atsiradimą (žr. šio sprendimo 56 punktą), šiuo atveju yra netinkamas, nes pirminėje sutartyje ir jos pakeitimuose buvo nurodytos konkrečios galiojimo pabaigos datos. Taip pat netinkamas Parlamento argumentas, kad jis galėjo nepratęsti pirminės sutarties 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimu arba ją pratęsti trumpesniam laikotarpiui nei vieni metai, kaip buvo padaryta suinteresuotosios atveju. Tai yra tik hipotezės, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Maža to, antrasis pratęsimas, nors ir trumpesniam nei vieni metai laikotarpiui, bet kuriuo atveju yra pratęsimas, apie kurį kalbama minėto 8 straipsnio pirmoje pastraipoje.
58 Galiausiai Parlamentas negali remtis ypatinga padėtimi, kurioje jis tariamai buvo dėl laisvos gydytojo darbo vietos Liuksemburgo medicinos kabinete, ir negalėjimu per trumpą laiko tarpą į ją įdarbinti. Pirma buvo pažymėta, kad Vidaus nuostatų 7 straipsnio 4 dalimi nedraudžiama sudaryti neterminuotos sutarties, kurią galima bet kada nutraukti dėl teisėtų priežasčių, laikantis išankstinio įspėjimo pateikimo termino, numatyto KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktyje.
59 Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad ieškovė atitiko KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos taikymo sąlygas.
60 Remiantis šia nuostata, „visi kiti pratęsimai“ terminuotam laikotarpiui po to, kai buvo pirmą kartą terminuotam laikotarpiui pratęsta laikinojo tarnautojo pagal 2 straipsnio a punktą sutartis, tampa padaryti „neapibrėžtos trukmės laikotarpiui“ ir iš to matyti, kad tokį perkvalifikavimą reikia laikyti teisėtu.
61 Darytina išvada, jog Tarnautojų teismas turi konstatuoti, kad 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas buvo teisėtai perkvalifikuotas į neterminuotą darbo sutartį vien dėl teisės aktų leidėjo valios ir kad šiame sutarties pakeitime nustatyto termino pabaiga negalėjo lemti ieškovės darbo sutarties galiojimo pabaigos.
62 Todėl ginčijamas sprendimas, kuriame Parlamento generalinis sekretorius teigė, kad nebuvo jokio teisiniu požiūriu priimtino sprendimo, leidžiančio ieškovei tęsti veiklą Liuksemburgo medicinos kabinete, ir kuriuo jis ieškovei „patvirtino“, kad jos sutartis baigia galioti 2009 m. kovo 31 d., neabejotinai iš esmės pakeitė suinteresuotosios teisinę padėtį, kaip matyti iš KTĮS 8 straipsnio. Taigi šis sprendimas yra asmens nenaudai priimtas aktas, o ne tiesiog patvirtinamasis sprendimas.
63 Kadangi ieškovė skundą dėl ginčijamo sprendimo pateikė per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį ir šį ieškinį pareiškė per tris mėnesius nuo pranešimo apie šio skundo atmetimą, reikalavimai panaikinti minėtą sprendimą priimtini.
64 Dėl esmės iš šio sprendimo 51–62 punktų matyti, kad ginčijamu sprendimu tariamai patvirtinant ieškovei, kad jos sutarties galiojimas eina į pabaigą, šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į terminuotus darbo santykius, taigi – juo buvo pažeista KTĮS 8 straipsnio pirma pastraipa. Be to, per teismo posėdį Parlamentas pripažino, kad sprendimas palikti ieškovę eiti pareigas sudarant kelias terminuotas sutartis nebuvo „geriausias“.
65 Darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas ir kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, remiantis pagrindu, susijusiu su KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškinio pagrindų, to, ar šis sprendimas iš tikrųjų buvo sutarties, tapusios neterminuotos, nutraukimo aktas, taip pat to, ar buvo tenkinamos tokio nutraukimo sąlygos, nes ieškovė taip nesuformulavo ieškinio pagrindo.
Dėl penktojo reikalavimo, susijusio su ieškovės patirtos žalos atlyginimu
66 Ieškovė reikalauja atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl Parlamento elgesio. Parlamentas atsikerta, kad ieškovė nepatikslina, kuo pasireiškė neteisėtas jo elgesys. Jis priduria, kad jei neteisėtas elgesys grindžiamas ne ginčijamu sprendimu, ieškovė turėjo pradėti ikiteisminę procedūrą pateikdama prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį.
67 Vis dėlto iš ieškinio matyti, kad ieškovė skiria prašymą atlyginti žalą, pateiktą pagal penktąjį reikalavimą, ir prašymus atlyginti nuostolius bei sumokėti palūkanas, patektus pagal šeštąjį, septintąjį ir aštuntąjį reikalavimus. Be to, ieškovė per teismo posėdį patvirtino, kad penktuoju reikalavimu ji prašo ne įpareigoti atlyginti nuostolius ir sumokėti palūkanas, bet priteisti „finansinę išmoką“, kuri yra ginčijamo sprendimo panaikinimo „loginė pasekmė“.
68 Šiuo klausimu reikia priminti, jog prašymas, kad institucija išmokėtų vienam iš savo tarnautojų sumą, į kurią jis mano turintis teisę pagal KTĮS, patenka į sąvoką „finansinio pobūdžio ginčai“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, ir jį reikia skirti nuo ieškinių dėl atsakomybės pripažinimo, kuriuos tarnautojai pareiškia savo institucijoms siekdami nuostolių atlyginimo ir palūkanų sumokėjimo. Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalimi, Tarnautojų teismas šiuose ginčuose turi neribotą jurisdikciją, kuri jį įpareigoja priimti dėl jų išsamų sprendimą, taigi – nuspręsti dėl visų tarnautojo teisių ir pareigų, tačiau ji nedraudžia perduoti nagrinėjamai institucijai, teismui vykdant kontrolę, įgyvendinti šią sprendimo dalį pagal jame nustatytas tikslias sąlygas (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Weißenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, 65, 67 ir 68 punktus; 2009 m. liepos 2 d. Tarnautojų teismo sprendimo Giannini prieš Komisiją, F‑49/08, 39–42 punktus).
69 Tai nurodžius taip pat reikia priminti, kad panaikinus aktą teisme jis atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos, o kai panaikintas aktas jau buvo įvykdytas, jo pasekmių panaikinimas reikalauja atkurti teisinę situaciją, kurioje ieškovė buvo iki jo priėmimo (2006 m. spalio 26 d. Tarnautojų teismo sprendimo Landgren prieš ETF, F‑1/05, 92 punktas).
70 Šioje byloje konstatuotina, kad po to, kai buvo pasirašytas 2008 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimas, ieškovės sutartiniai santykiai tapo neterminuoti vien dėl KTĮS 8 straipsnio pirmos pastraipos ir kad, nesant išankstinio įspėjimo pagal to paties teisės akto 47 straipsnio c punkto i papunktį, jos darbo sutartis nenustojo galioti 2009 m. kovo 31 d.
71 Šiomis aplinkybėmis Parlamentą reikia įpareigoti sumokėti ieškovei skirtumą tarp atlyginimo, į kurį ji turėtų teisę, jei būtų toliau dirbusi Parlamente, ir atlyginimo, honorarų, bedarbio pašalpų ar kitų išmokų sumos, kurią ji iš tikrųjų gavo nuo 2009 m. balandžio 1 d. vietoj Parlamente gaunamo atlyginimo.
Dėl šeštojo, septintojo ir aštuntojo reikalavimų, susijusių su nuostolių atlyginimu ir palūkanų sumokėjimu
72 Šeštuoju, septintuoju ir aštuntuoju reikalavimais ieškovė Tarnautojų teismo prašo įpareigoti Parlamentą atlyginti jai nuostolius, patirtus dėl neteisėto Parlamento elgesio, visų pirma dėl to, kad jos sutartis buvo nutraukta piktnaudžiaujant teisėmis, ir sumokėti palūkanas.
73 Tačiau kadangi šie reikalavimai yra pateikti papildomai prie reikalavimo įpareigoti Parlamentą sumokėti atlyginimą, priklausantį ieškovei nuo to laiko, kai ji buvo atleista iš pareigų, ir šį reikalavimą Tarnautojų teismo patenkinto, sprendimo dėl jų priimti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kai to reikalauja teisingumas, iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
75 Iš šiame sprendime išdėstytų motyvų matyti, kad ieškovė bylą laimėjo dėl pagrindinių reikalavimų, t. y. reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti Parlamentą jai sumokėti nesumokėtą atlyginimą. Be to, savo reikalavimuose ieškovė aiškiai prašė priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, Parlamentas turi padengti savo ir ieškovės šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. vasario 12 d. rašte, kuriuo Europos Parlamento generalinis sekretorius pranešė S. Scheefer, kad, pirma, nebuvo galima rasti jokio teisiniu požiūriu priimtino sprendimo, leidžiančio jai tęsti veiklą Liuksemburgo (Liuksemburgas) medicinos kabinete, ir kad, antra, jos laikinosios tarnautojos sutartis galios iki 2009 m. kovo 31 d., esantį sprendimą.
2. Įpareigoti Europos Parlamentą sumokėti S. Scheefer skirtumą tarp atlyginimo, į kurį ji turėtų teisę, jei būtų toliau dirbusi Europos Parlamente, ir atlyginimo, honorarų, bedarbio pašalpų ar kitų išmokų sumos, kurią ji iš tikrųjų gavo nuo 2009 m. balandžio 1 d. vietoj atlyginimo, kurį gaudavo kaip laikinoji tarnautoja.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Europos Parlamentas padengia savo ir S. Scheefer patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Mahoney | Kreppel | Van Raepenbusch |
Paskelbta 2011 m. balandžio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.