BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. sausio 13 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – ECHA turimi dokumentai, kuriuose yra informacijos, pateiktos vykstant procedūrai dėl autorizacijos naudoti medžiagą di-(2-etilheksil)ftalatą (DEHP) paraiškos – Sprendimas atskleisti tam tikrą informaciją, kuria ieškovė laiko konfidencialia – Su komercinių interesų apsauga susijusi išimtis – Sąvoka „privatus gyvenimas“ – Nuosavybės teisė – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑189/14

Deza, a.s., įsteigta Valašské Meziříčí (Čekijos Respublika), atstovaujama advokato P. Dejl,

ieškovė,

prieš

Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš pradžių atstovaujamą A. Iber, T. Zbihlej ir M. Heikkilä, vėliau – M. Heikkilä, C. Buchanan ir W. Broere, padedamų advokatės M. Mašková,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Clotuche-Duvieusart, P. Ondrůšek ir K. Talabér-Ritz,

ir

ClientEarth, įsteigtos Londone (Jungtinė Karalystė),

European Environmental Bureau (EEB), įsteigto Briuselyje (Belgija),

Vereniging Health Care Without Harm Europe, įsteigtos Reisveike (Nyderlandai),

atstovaujamų advokato B. Kloostra,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2014 m. sausio 24 d. ECHA sprendimus atskleisti tam tikrą informaciją, kurią ieškovė pateikė vykstant procedūrai dėl autorizacijos naudoti medžiagą di-(2-etilheksil)ftalatą (DEHP) paraiškos,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Prek (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir V. Kreuschitz,

posėdžio sekretorė S. Bukšek Tomac, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. birželio 29 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Faktinės bylos aplinkybės

1        Medžiaga di-(2-etilheksil)ftalatas (DEHP) (toliau – DEHP) naudojama plastikams iš polivinilchlorido (PVC) suminkštinti. DEHP įtrauktas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1, su pataisymais, OL L 136, 2007, p. 3), XIV priedą. 2015 m. vasario 21 d. šią medžiagą įtraukus į minėtą priedą, nuo tol ją galima naudoti tik gavus Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) išduotą leidimą.

2        Kad po 2015 m. vasario 21 d. galėtų toliau nepertraukiamai gaminti DEHP, ieškovė Deza a.s. pateikė ECHA autorizacijos paraišką pagal Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnį. Prie savo autorizacijos paraiškos ji pridėjo konfidencialią ir nekonfidencialią reikalaujamų dokumentų versijas; tarp šių dokumentų – cheminės saugos ataskaita, alternatyvų analizė, taip pat socialinė ir ekonominė analizė. Arkema France, Grupa Azoty Zakłady Azotowe Kędzierzyn S.A. ir Vinyloop Ferrara SpA (toliau – ankstesnės ieškovės) taip pat pateikė autorizacijos paraišką, kad galėtų toliau gaminti DEHP.

3        Nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. sausio 8 d. taikydama Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 2 dalį ECHA surengė viešąsias konsultacijas dėl paraiškų, susijusių su DEHP. Ji pateikė visuomenei kelis su minėta medžiaga susijusius dokumentus.

4        2013 m. gruodžio 5 d., remdamosi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), ClientEarth ir European Environmental Bureau (EEB) pateikė ECHA prašymą leisti susipažinti su cheminės saugos ataskaita ir alternatyvų analize, kurios įtrauktos į autorizacijos naudoti DEHP paraišką, nes manė, kad per viešąsias konsultacijas atskleisti neišsamūs dokumentai.

5        2013 m. gruodžio 18 d. raštu ECHA pranešė ieškovei apie ClientEarth ir EEB pateiktą prašymą leisti susipažinti su cheminės saugos ataskaita ir alternatyvų analize, kurios įtrauktos į autorizacijos paraišką. ECHA taip pat informavo ieškovę, kad elektroniniu paštu jai išsiuntė minėtų dokumentų įslaptintą versiją ir kad paprašė aiškiai nurodyti informaciją, kurios ji nenorėtų atskleisti, ir pateikti motyvus, dėl kurių šiai informacijai taikoma kuri nors iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių.

6        2014 m. sausio 24 d. ECHA išsiuntė ieškovei raštą Nr. AFA‑C‑0000004274‑77‑09/F, o ankstesnėms ieškovėms atitinkamai raštus Nr. AFA‑C‑0000004280‑84‑09/F, Nr. AFA‑C‑0000004275‑75‑09/F ir Nr. AFA‑C‑0000004151‑87‑08/F, kuriuose joms pranešė apie savo sprendimą atskleisti dalį dokumentų, prašomų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 (toliau – ginčijami sprendimai).

7        2014 m. vasario 7 d. raštu ECHA pranešė ClientEarth ir EEB, kad nusprendė leisti joms susipažinti su dalimi prašomos informacijos, bet šios informacijos atskleidimas sustabdytas, nes kreiptasi į Bendrąjį Teismą prašant uždrausti ją atskleisti. Prie šio rašto pridėtas vienas iš 2014 m. sausio 24 d. raštų, būtent skirtas Arkema France, analogiškas tam, kuris skirtas ieškovei.

 Procesas ir šalių reikalavimai

8        2014 m. kovo 24 d. ieškovė ir ankstesnės ieškovės, remdamosi SESV 263 straipsniu, pareiškė ieškinius dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Tą pačią dieną atskiru dokumentu jos pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal SESV 278 straipsnį, kad būtų sustabdytas ginčijamų sprendimų vykdymas.

9        2014 m. balandžio 8 d. raštu ankstesnės ieškovės pranešė Bendrajam Teismui, kad atsisako savo ieškinių, todėl Bendrojo Teismo pirmininkas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi nurodė iš dalies išbraukti bylą iš registro.

10      2014 m. liepos 25 d. Nutartimi Deza / ECHA (T‑189/14 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:686) sustabdytas sprendimo Nr. AFA‑C‑0000004274‑77‑09/F vykdymas ir nurodyta ECHA neatskleisti ankstesnių ieškovių pateiktų DEHP cheminės saugos ataskaitų ir alternatyvų analizių, dėl kurių priimti sprendimai Nr. AFA‑C‑0000004280‑84‑09/F, Nr. AFA‑C‑0000004275‑75‑09/F ir Nr. AFA‑C‑0000004151‑87‑08/F.

11      2014 m. rugpjūčio 1 d. ClientEarth, EEB ir Vereniging Health Care Without Harm Europe (toliau – HCWH Europe) Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriame prašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECHA reikalavimų. Be to, jie pateikė prašymą dėl galimybės vartoti anglų kalbą rašytinėje ir žodinėje proceso dalyse arba bent jau žodinėje proceso dalyje.

12      Laikantis 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalies apie minėtus prašymus pranešta ieškovei ir ECHA.

13      2014 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi Europos Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų.

14      2014 m. spalio 3 d. ECHA Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriame pateikė prašymą užtikrinti tripliko D1 priedo konfidencialumą ClientEarth, EEB ir HCWH Europe atžvilgiu.

15      2014 m. spalio 10 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriame pateikė prašymą užtikrinti tam tikrų ieškinyje pateiktų duomenų ir informacijos konfidencialumą ClientEarth, EEB ir HCWH Europe atžvilgiu.

16      2014 m. spalio 31 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriame pataisytas prašymas užtikrinti tam tikros ieškinyje ir jo prieduose, taip pat ECHA sprendimuose ir jų prieduose pateiktos informacijos konfidencialumą ir paprašyta užtikrinti tripliko D1 priedo konfidencialumą ClientEarth, EEB ir HCWH Europe atžvilgiu.

17      2015 m. sausio 16 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi ClientEarth, EEB ir HCWH Europe buvo leista įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų. Į bylą įstojusių šalių prašymas leisti nukrypti nuo nuostatų dėl kalbų vartojimo, kiek jis susijęs su proceso rašytine dalimi, atmestas, o sprendimas dėl prašymo leisti nukrypti nuo nuostatų dėl kalbų vartojimo žodinėje proceso dalyje atidėtas.

18      2015 m. vasario 20 d. ClientEarth, EEB ir HCWH Europe pareiškė prieštaravimus dėl prašymo užtikrinti tripliko D1 priedo konfidencialumą.

19      2015 m. balandžio 14 d. Bendrasis Teismas ėmėsi proceso organizavimo priemonės ir pateikė ieškovei klausimų dėl jos pataisyto prašymo užtikrinti konfidencialumą.

20      2015 m. balandžio 29 d. ieškovė atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

21      2015 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo patenkintas prašymas užtikrinti konfidencialumą ClientEarth, EEB ir HCWH Europe atžvilgiu, kiek jis susiję su cheminės saugos ataskaitos duomenimis, pateiktais ginčijamų sprendimų konfidencialios versijos 3 priede (ieškinio 941–1503 puslapiuose) ir ieškinio konfidencialios versijos A.4.5 priedo 353–915 puslapiuose, ir alternatyvų analizės duomenimis, pateiktais ginčijamų sprendimų konfidencialių versijų 4 priede (ieškinio 1504–1819 puslapiuose) bei ieškinio konfidencialios versijos A.4.4 priedo 37–352 puslapiuose. Kita prašymo užtikrinti konfidencialumą dalis atmesta.

22      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–      panaikinti ginčijamus sprendimus,

–      priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.

23      ECHA, palaikoma Komisijos ir ClientEarth, EEB bei HCWH Europe, Bendrojo Teismo prašo:

–      atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, kiek jis susijęs su sprendimais, pateiktais raštuose, kurie nėra tiesiogiai skirti ieškovei,

–      atmesti likusią ieškinio dalį,

–      priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

24      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies kartu su Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsniu pažeidimu, antra, 1994 m. balandžio 15 d. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) (OL L 336, 1994, p. 214, toliau – TRIPS sutartis), kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1C priedas (OL L 336, 1994, p. 3), būtent jos 39 straipsnio 2 dalies, pažeidimu, trečia, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio, EŽTK papildomo protokolo 1 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio pažeidimu ir, ketvirta, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

25      ECHA ginčija ieškovės argumentus, kuriais ji grindžia prašymą panaikinti ginčijamus sprendimus, ir remiasi ieškinio nepriimtinumu, kiek šis ieškinys susijęs su sprendimais, pateiktais raštuose Nr. AFA‑C‑0000004280‑84‑09/F, AFA‑C‑0000004275‑75‑09/F ir AFA‑C‑0000004151‑87‑08/F.

26      Šios bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad remiantis tinkamu teisingumo vykdymu galima šį ieškinį atmesti iš esmės, kaip tai matyti iš toliau pateikiamų samprotavimų, neapsvarsčius ECHA atsiliepime į ieškinį pateiktų nepriimtinumo pagrindų, kiek šis ieškinys pareikštas dėl šio sprendimo 25 punkte minimų sprendimų (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 50–52 punktus, 2007 m. spalio 23 d. Sprendimo Lenkija / Taryba, C‑273/04, EU:C:2007:622, 33 punktą ir 2014 m. spalio 10 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, T‑479/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:866, 23 punktą).

27      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 tam tikras chemines medžiagas norintis naudoti pareiškėjas privalo atlikti alternatyvių medžiagų prieinamumo analizę, ištirti šių medžiagų keliamą riziką ir patikrinti jų panaudojimo technines ir ekonomines galimybes. Šiuo aspektu pateikdama autorizacijos naudoti DEHP paraišką ieškovė ECHA pateikė konfidencialią ir nekonfidencialią šių dviejų dokumentų versijas: cheminės saugos ataskaitą ir alternatyvų analizę. Šių dokumentų nekonfidenciali versija paskelbta ECHA interneto puslapyje. Gavusi ClientEarth ir EEB prašymą leisti susipažinti su dokumentais ECHA paprašė ieškovės persvarstyti savo poziciją ir vėl išnagrinėti, kuri informacija laikytina konfidencialia. Ieškovė persiuntė iš dalies pakeistą konfidencialių dokumentų versiją. Tačiau ECHA nusprendė, kad kai kurie duomenys, kurių ieškovė nenorėjo atskleisti, nėra konfidencialūs ir turėjo būti pateikti prašymą susipažinti su dokumentais pateikusiems asmenims. Būtent todėl ECHA parengė kitą dokumentų versiją, kurioje daugelis ištraukų buvo įslaptintos, kad liktų konfidencialios, o kitos paliktos matomos, kad būtų atskleistos. Ieškovė mano, kad daugelis duomenų (toliau – ginčijama informacija), tarp jų ir tie, kuriuos ECHA numatė atskleisti, turėjo likti konfidencialūs. Ieškinyje dėl panaikinimo ji nurodė visą ECHA parengtoje paskutinėje dokumentų versijoje esančią ginčijamą informaciją. Vadinasi, šis ginčas kilo būtent dėl galimybės susipažinti su šia išsamiai nurodyta ginčijama informacija klausimo.

28      Tačiau pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės gina principinę poziciją, kad atsisakymo leisti susipažinti su tam tikrų kategorijų dokumentais bendrosios prezumpcijos taip pat apima per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą pateiktą ginčijamą informaciją ir kad todėl atskleidus šiuos dokumentus iš principo pažeidžiami komerciniai interesai. Bendrasis Teismas mano, kad šis kaltinimas yra atskiras ieškinio pagrindas, kurį reikia nagrinėti pirmiausia.

1.     Dėl atskiro ieškinio pagrindo, grindžiamo tuo, kad egzistuoja bendroji prezumpcija, jog per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą pateikta informacija yra konfidenciali

29      Pateikdama šį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės tvirtina, kad visą ginčijamą informaciją apima komercinė paslaptis.

30      ECHA tvirtina, kad toks ieškovės požiūris neatitinka to, kurio ji laikėsi per konsultavimosi su trečiąja šalimi procedūrą: šios procedūros metu ji nepateikė jokio argumento, iš kurio būtų aišku, kad visą nagrinėjamą informaciją reikia traktuoti kaip nedalomą visumą, atvirkščiai, grįsdama prašymą neatskleisti ginčijamos informacijos ji pateikė kelis konkrečius tarpusavyje nesusijusius motyvus. Kalbėdama apie esmę ECHA nesutinka, kad esama bendrosios prezumpcijos, jog ginčijama informacija yra konfidenciali.

31      Pirmiausia reikia pabrėžti, kad, net jei šis ieškovės ginamas požiūris iš tiesų, kaip tvirtina ECHA, neatitinka to, kurio ji laikėsi per administracinę procedūrą, ši aplinkybė netrukdo ieškovei pateikti šio ieškinio pagrindo.

32      Iš tiesų ieškovė iš esmės gina principinę poziciją, kad tam tikrų kategorijų dokumentams taikomos atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais bendrosios prezumpcijos taikomos ir ginčijamai informacijai, pateiktai per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą, ir kad todėl šių dokumentų atskleidimas iš principo pakenktų komerciniams interesams. Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 ir Reglamento Nr. 1907/2006 išaiškinimo klausimu, tokį klausimą galima teisėtai pateikti Bendrajam Teismui, net jei jis nebuvo nei iškeltas, nei a fortiori išnagrinėtas administracinės procedūros stadijoje. Todėl galima jį nagrinėti.

33      Nagrinėjant šį klausimą reikia priminti, kad taikant Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį nuostatos, susijusios su visuomenės galimybe susipažinti su ECHA dokumentais, taikomos visiems šios agentūros saugomiems dokumentams, tai yra visiems jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje dokumentams, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis. Minėtu reglamentu siekiama suteikti visuomenei kiek įmanoma daugiau apimančią teisę susipažinti su institucijų dokumentais, bet šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami viešojo arba privataus intereso pagrindais (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 85 punktą).

34      Taip pat svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas pripažino galimybę institucijoms ir agentūroms remtis bendromis prezumpcijomis, taikomomis kai kurioms dokumentų kategorijoms, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 50 punktą).

35      Taigi Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pripažino, kad esama tam tikrais atvejais taikomų bendrųjų prezumpcijų dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, kaip antai su administraciniais dokumentais, turimais vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūrą, su dokumentais, kuriais apsikeista vykdant koncentracijos operacijų kontrolės procedūrą, su dokumentais, turimais vykdant SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą, ir su dokumentais, parengtais atliekant Komisijos vadovaujamus poveikio tyrimus, susijusius su dar nebaigtu aplinkos srities sprendimų priėmimo procesu.

36      Pirma, iš teismo praktikos matyti, kad, norint tinkamai pasiremti bendrąja prezumpcija asmens, kuris remdamasis Reglamentu Nr. 1049/2001 prašo leisti susipažinti su dokumentais, atžvilgiu, būtina, kad prašomi dokumentai priklausytų tai pačiai dokumentų kategorijai arba būtų tokio paties pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 50 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:671, 72 punktą).

37      Antra, iš šios teismo praktikos matyti, kad bendrųjų prezumpcijų taikymą iš esmės lemia būtinybė užtikrinti nagrinėjamų procedūrų gerą veikimą ir garantuoti, kad nebus pakenkta jų tikslams. Taigi bendrosios prezumpcijos pripažinimas gali būti grindžiamas aplinkybe, kad galimybė susipažinti su tam tikrų procedūrų dokumentais visiškai nesuderinama su gera šių procedūrų eiga ir kelia grėsmę, kad joms bus pakenkta, nes sutarta, kad bendrosios prezumpcijos leidžia apsaugoti vientisą procedūros eigą, nes apribojamas trečiųjų šalių kišimasis (šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Wathelet išvados sujungtose bylose LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:528, 66, 68, 74 ir 76 punktus). Vienas iš kriterijų, kuriais galima pateisinti bendrosios prezumpcijos pripažinimą, yra specialių taisyklių, numatytų teisės akte, susijusiame su Sąjungos institucijoje vykstančia procedūra, dėl kurios buvo priimti prašomi dokumentai, taikymas (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo McCullough / Cedefop, T‑496/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:374, 91 punktą ir generalinio advokato P. Cruz Villalón išvados byloje Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:325, 75 punktą).

38      Taigi Sąjungos teismas mano, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nurodytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių negalima aiškinti, neatsižvelgiant į susijusiuose reglamentuose numatytas specialias taisykles, kuriomis reglamentuojama galimybė susipažinti su šiais dokumentais. Būtent šia prasme Teisingumo Teismas nurodė, kad vykstant SESV 101 straipsnio taikymo procedūrai tam tikros 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) nuostatose su šia procedūra susijusioje byloje esančių dokumentų naudojimas reglamentuojamas nustatant ribas, nes numato, kad SESV 101 straipsnio taikymo procedūros šalys neturi teisės be apribojimų susipažinti su Komisijos byloje esančiais dokumentais ir kad tretieji asmenys, išskyrus skundo pateikėjus, vykstant tokiai procedūrai neturi teisės susipažinti su Komisijos byloje esančiais dokumentais. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, patvirtinus Reglamentu Nr. 1049/2001 pagrįstą bendrą galimybę susipažinti su byloje, susijusioje su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra, esančiais dokumentais, kiltų pavojus pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo užtikrinti reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004, t. y. pusiausvyrai tarp susijusių įmonių pareigos pateikti Komisijai galbūt neskelbtiną komercinę informaciją, kad ji galėtų atskleisti susitarimo egzistavimą ir įvertinti jo suderinamumą su minėtu straipsniu, ir didesnės taip Komisijai pateiktos informacijos, susijusios su profesine ir komercine paslaptimis, apsaugos garantijos. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Komisija, siekdama taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytas išimtis, turėjo teisę neatlikusi konkretaus ir individualaus kiekvieno byloje, susijusioje su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra, esančio dokumento tyrimo daryti prielaidą, kad šių dokumentų atskleidimas iš principo padarytų žalą į tokią procedūrą įtrauktų įmonių komerciniams interesų apsaugai (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 86, 87, 90 ir 93 punktus).

39      Tačiau, kitaip nei tais atvejais, kai Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pripažino, jog bendrosios prezumpcijos dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais taikytinos, Reglamente Nr. 1907/2006 aiškiai nustatytas šio reglamento ir Reglamento Nr. 1049/2001 ryšys. Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnyje numatyta, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas ECHA saugomiems dokumentams. Jame nėra nustatyta apribojimų naudoti dokumentus, esančius byloje, susijusioje su autorizacijos procedūra dėl cheminės medžiagos naudojimo. Minėtame reglamente nėra veiksmingai numatyta „atitinkamų šalių“ arba „skundo pateikėjų“ galimybės susipažinti su byla apribojimų. Be to, jo 118 straipsnio 2 dalyje tiksliai įvardyta tam tikra informacija, kurios atskleidimas daro žalą atitinkamo asmens komerciniams interesams. Atvirkščiai, to paties reglamento 119 straipsnio 1 dalyje įvardyta kita informacija, su kuria visuomenė gali susipažinti internete.

40      Taigi bendroji prezumpcija neišryškėja iš Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatų. Todėl negalima pritarti, kad reikia pripažinti, jog visiems dokumentams, kurie per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą pateikti ECHA, kaip visumai akivaizdžiai taikoma išimtis, susijusi su autorizacijos paraišką pateikusio asmens komercinių interesų apsauga.

41      Nors šią išimtį tam tikrais atvejais galima taikyti kai kuriems dokumentams, kurie pateikti ECHA, nebūtinai ji taikoma visiems dokumentams arba šių dokumentų visumai. ECHA bent jau turi tuo įsitikinti atlikdama konkretų ir realų kiekvieno dokumento tyrimą, kaip to reikalaujama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje.

42      Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ECHA atliko konkretų ir realų kiekvieno dokumento tyrimą pagal atitinkamas Reglamento Nr. 1049/2001 ir Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatas.

43      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagrindą, grindžiamą tuo, kad egzistuoja bendroji prezumpcija, jog per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą pateikta informacija yra konfidenciali, reikia atmesti.

2.     Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu

44      Pateikdama pirmąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies, aiškinamos kartu su Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsniu, pažeidimu, ieškovė iš esmės nurodo keturis kaltinimus. Nurodydama pirmąjį kaltinimą ieškovė tvirtina, kad ginčijama informacija yra konfidenciali, nes susijusi su jos technologinėmis žiniomis ir komercine paslaptimi. Antrąjį kaltinimą ieškovė grindžia Sąjungą įpareigojančia TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalimi; ji tvirtina, kad ginčijamą informaciją atskleidus trečiajam asmeniui kiltų pavojus jos komercinių interesų ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, t. y. jos komercinės paslapties apsaugai. Trečiasis kaltinimas grindžiamas tuo, kad „viršesnio viešojo intereso“, kuriuo pateisinamas ginčijamos informacijos atskleidimas, negalima laikyti nei svarbesniu, nei užtikrinamu minėtu atskleidimu. Be to, ECHA aiškiai ir konkrečiai nenurodė viešojo intereso, kuriuo pateisinamas ginčijamos informacijos atskleidimas. Ketvirtasis kaltinimas grindžiamas SESV 296 straipsnio pažeidimu: ieškovė kaltina ECHA nepateikus motyvų, dėl kurių ji žinojusi, ar ginčijama informacija sudarė komercinę paslaptį, kaip ši suprantama pagal TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalį, ir a fortiori nepaminėjus galimo viršesnio viešojo intereso, kuriuo motyvavo savo sprendimą atskleisti šią ginčijamą informaciją.

 Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo ginčijamos informacijos konfidencialumu dėl savo komercinio pobūdžio ir dėl to, kad ji susijusi su ieškovės technologinėmis žiniomis

45      Nurodydama pirmą kaltinimą ieškovė tvirtina, kad ginčijama informacija yra konfidenciali, nes ji susijusi su komerciniu interesu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį.

46      Grįsdama šį kaltinimą ieškovė tvirtina, pirma, kad ši informacija apima jos technologines žinias ir komercinę paslaptį; šias žinias nebuvo lengva įgyti, jos buvo naudojamos komerciniais tikslais ir prireikė finansinių išteklių ir didelių pastangų joms surinkti ir susisteminti taip, kad būtų galima gauti leidimą pateikti DEHP rinkai ir vėliau šią medžiagą naudoti.

47      Antra, ji nesutinka, kad duomenis apie ribines vertes, lyginamas su poveikio ir koncentracijos vertėmis, kurios, jei nepasiektos, nesukelia kenksmingo poveikio žmonių sveikatai (DNEL) arba aplinkai (PNEC) (toliau – DNEL ir PNEC vertės), į kurias ji daro nuorodą, galima laikyti viešais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą.

48      ECHA atmeta visus šiuos argumentus.

49      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal įprastą teisėkūros procedūrą nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, šiuo reglamentu siekiama padaryti visuomenės teisę susipažinti su institucijų dokumentais kaip galima platesnę (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 111 punktas; 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Agrofert Holding, C‑477/10 P, EU:C:2012:394, 53 punktas ir 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN i Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 40 punktas).

50      Be to, autorizacijos paraiškos nagrinėjimo procedūra nustatyta Reglamente Nr. 1907/2006, kuriame išdėstyta Sąjungos cheminių medžiagų naudojimo autorizacijos procedūra. Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnyje numatyta, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas ECHA saugomiems dokumentams. Vadinasi, kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo privaloma iš esmės laikytis ECHA turimų dokumentų atžvilgiu.

51      Vis dėlto kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principui taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo arba privataus intereso pagrindais. Iš tiesų, Reglamente Nr. 1049/2001, būtent jo 11 konstatuojamojoje dalyje ir 4 straipsnyje, numatyta išimčių sistema, kuria institucijos ir organai įpareigojami neatskleisti dokumentų, kai juos atskleidus būtų pakenkta kuriam nors iš šių interesų (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 111 punktą; 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Agrofert Holding, C‑477/10 P, EU:C:2012:394, 53 punktą ir 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 40 punktą).

52      Kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys nukrypsta nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jas reikia aiškinti ir taikyti siaurai (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 75 punktą). Šiuo atžvilgiu reikia įrodyti, kad nagrinėjama galimybė susipažinti gali konkrečiai ir realiai pakenkti išimtimi saugomam interesui ir kad pavojus pakenkti šiam interesui yra pagrįstai numatomas, o ne vien hipotetinis (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 69 punktas ir 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑6/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:245, 64 punktas).

53      Taip pat reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, būtent jo 2 dalyje, numatyta išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų palyginimu, t. y. lyginama interesų, kuriems naudinga, kad atitinkami dokumentai būtų atskleisti, ir interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų, svarba. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priimamas atsižvelgiant į tai, kuris interesas konkrečiu atveju yra viršesnis (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 42 punktas ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo ClientEarth ir International Chemical Secretariat / ECHA, T‑245/11, EU:T:2015:675, 168 punktas).

54      Reikia pažymėti, kad, norint pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentu, iš principo neužtenka, kad šis dokumentas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nurodyta veikla ar interesu: atitinkama institucija taip pat turi paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su šiuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti šiame straipsnyje numatyta išimtimi saugomam interesui (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 116 punktas; 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Agrofert Holding, C‑477/10 P, EU:C:2012:394, 57 punktas ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 punktas).

55      Dėl komercinių interesų sąvokos reikia pažymėti, kad iš teismo praktikos matyti, jog negalima visos su bendrove ir jos verslo santykiais susijusios informacijos laikyti saugotina taip, kaip pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką turi būti saugomi komerciniai interesai, nes tokiu atveju bendrojo principo, kuriuo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnes galimybes susipažinti su institucijų turimais dokumentais, taikymas taptų neveiksmingas (2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo CDC Hydrogene Peroxide / Komisija, T‑437/08, EU:T:2011:752, 44 punktas ir 2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, T‑516/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:759, 81 punktas).

56      Taigi, siekiant taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išimtį būtina įrodyti, kad ginčijamuose dokumentuose yra elementų, kuriuos atskleidus gali būti padaryta žala juridinio asmens komerciniams interesams. Taip yra būtent tada, kai prašomuose dokumentuose pateikiama neskelbtina komercinė informacija, ypač susijusi su atitinkamų įmonių verslo strategijomis ar jų verslo ryšiais, arba kai juose yra specifinių įmonės duomenų, kurie atskleidžia jos kompetenciją (2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, T‑516/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:759, 82–84 punktai).

57      Ieškovės argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus.

 Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimo

58      Reikia išnagrinėti, ar, kaip tvirtina ieškovė, ECHA pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, priimdama ginčijamus sprendimus, kuriais leidžiama paskelbti ginčijamą informaciją.

59      Pirma, kiek tai susiję su cheminės saugos ataskaita, iš pradžių reikia pažymėti, kad joje pateikta tokia ginčijama informacija:

–      mokslinių tyrimų ir Sąjungos ataskaitos, t. y. 2008 m. rizikos vertinimo ataskaitos, pavadinimai ir šių tyrimų bei šios ataskaitos turiniai (cheminės saugos ataskaitos 5.5.2.2, 5.5.3, 5.6.2, 5.6.3, 5.7.3, 5.8.2, 5.8.3, 5.9.1.2, 5.9.2.2, 5.9.3, 5.10.1.1, 5.10.3 ir 9.0.1 punktai),

–      kelių mokslinių tyrimų pavadinimai ir datos (cheminės saugos ataskaitos 5.1.1.2, 5.10.1.2 punktai ir lentelės Nr. 43, 45, 52–54, 59, 70 ir 73),

–      studijos, susijusios su „no observed adverse effect level“ vertėmis, t. y. maksimalia koncentracija be pastebėto kenksmingo poveikio (toliau – koncentracijos NOAEL vertės), pavadinimas (cheminės saugos ataskaitos 5.11.2 punktas),

–      tam tikri duomenys apie DEHP poveikio scenarijus ir apie rizikos apibūdinimą (cheminės saugos ataskaitos 9.1.1, 9.2.1, 9.3.1, 10.1.1, 10.1.2, 10.2.1, 10.2.2, 10.3.1, 10.4.2 punktai ir lentelės Nr. 141, 143–154 ir 177–179).

60      Pirma, dėl ginčijamos informacijos, susijusios su moksliniais tyrimais ir jų turiniu, pirmiausia svarbu pažymėti, kad kalbama apie duomenis, kurie buvo paskelbti ir su kuriais dėl to visuomenė gali susipažinti. Taip pat yra ir ginčijamos informacijos, esančios 2008 m. rizikos vertinimo ataskaitoje, atveju. Iš tiesų tai yra Sąjungos dokumentas, kuris taip pat buvo paskelbtas. Todėl ši ginčijama informacija yra minėtų tyrimų ir ataskaitų ištraukų rinkinys, taip pat jų turinio aprašymas. Neatrodo, kad vien šių aprašomųjų duomenų, su kuriais visuomenė gali susipažinti, rinkinio atskleidimas gali pakenkti ieškovės komercinių interesų apsaugai. Be to, ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad minėtas mokslinių duomenų rinkinys gali būti neskelbtina komercinė informacija ir kad jį atskleidus būtų pakenkta jos komerciniams interesams. Tik jei atliekant šį duomenų rinkimo darbą ieškovės pateikti vertinimai turėtų papildomos vertės – t. y. jei juose, pavyzdžiui, būtų naujų mokslinių išvadų arba samprotavimų, iš kurių kiltų novatoriška strategija, galinti suteikti įmonei komercinį pranašumą jos konkurentų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 13 d. Nutarties Luxembourg Pamol (Cyprus) ir Luxembourg Industries / Komisija, T‑578/13 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:103, 60 punktą ir 2014 m. liepos 25 d. Nutarties Deza / ECHA, T‑189/14 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:686, 54 punktą), – jie būtų susiję su komerciniais interesais, kurių apsauga užtikrinama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje.

61      Toliau reikia pabrėžti, kad rašte Nr. AFA‑C‑0000004274‑77‑09/F pateiktame sprendime ECHA nurodė, jog tokią informaciją galima atskleisti „be išsamaus pagrįsto vertinimo“. Konkrečiai tariant, ji įslaptino būtent ieškovės atsižvelgiant į šiuos tyrimus pateiktus vertinimus (žr., be kita ko, ECHA įslaptinta informacija 5.7.3, 5.8.3, 5.9.1.2, 5.9.2.2, 5.9.3, 5.10.1.1 ir 5.10.1.2 punktuose). Taigi ji atskyrė informaciją, kurią sudaro tik paskelbtų tyrimų turinys ir kuri dėl to yra iš esmės aprašomojo pobūdžio, – tokia informaciją galima atskleisti, – nuo tos, kurią sudaro ieškovės pateiktas šių tyrimų kritiškas vertinimas ir su kuria dėl jos pobūdžio visuomenė negalėjo susipažinti – ji a priori susijusi su komerciniu interesu ir ECHA įslaptinta. Šiuo atveju „objektyvios“ informacijos negalima a priori laikyti specifiniais įmonės duomenimis, kurie atskleidžia jos kompetenciją, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 56 punkte nurodytą teismo praktiką.

62      Be to, norėdama įrodyti, kad ginčijama informacija, kurią sudaro visuomenei prieinamų tyrimų ištraukos, gali sukelti tariamus padarinius, t. y. pakenkti jos technologinėms žinioms ir komercinėms paslaptims, ieškovė pateikė tik miglotus bendro pobūdžio paaiškinimus. Tikslių ir konkrečių paaiškinimų reikia juo labiau dėl to, kad, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 52 punkte, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai, nes jos nukrypsta nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo.

63      Šiomis aplinkybėmis negalima pritarti ieškovės argumentui, kad šie duomenys leistų konkurentams sužinoti, kaip ji kreipia savo būsimą komercinę strategiją, susijusią su tolesniu šios medžiagos naudojimu, ir sprendžia dėl būsimos produktų iš DEHP ar šios medžiagos alternatyvų gamybos. Iš tiesų vien objektyvių duomenų rinkinio negali užtekti tam, kad būtų atskleistas komercinės strategijos turinys arba su DEHP gamyba susiję ieškovės būsimi pasirinkimai.

64      Be to, taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad dalis ginčijamos informacijos pagrįsta konfidencialiais duomenimis, kuriais ji dalijasi su trečiaisiais asmenimis, būtent savo tiekėjais ir pirkėjais. Iš tiesų ieškovė nenurodė jokių ginčijamuose dokumentuose pateiktų duomenų, kurie būtų tokio dalijimosi rezultatas. Ji taip pat nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad esama su trečiaisiais asmenimis sudarytų susitarimų, kurie įpareigotų ją ateityje neatskleisti dokumentų.

65      Galiausiai, negalima pritarti argumentui, kad rinkdama visuomenei prieinamus tyrimus ieškovė turėjo atlikti intelektinį paieškos ir skaitymo darbą, kuris turi komercinę vertę ir todėl yra susijęs su komerciniu interesu. Iš tiesų apie informacijos konfidencialumą negalima spręsti iš to, kokių pastangų reikia norint surinkti visuomenei prieinamuose tyrimuose pateiktus duomenis. Ieškovė veikiau turėjo įrodyti, kad dokumente, kuris parengtas kaip visuomenei prieinamos informacijos rinkinys, yra vertinimų, kurie turi papildomos vertės, kaip tai suprantama šio sprendimo 60 punkte, ir kad todėl ši informacija susijusi su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje nurodytu komerciniu interesu.

66      Be to, priešingai, nei iš esmės tvirtina ieškovė, tai nereiškia, kad atskleidimas suteikia teisę konkurentui savo autorizacijos naudoti cheminį produktą paraiškoje tik nurodyti ieškovės bylą, kurioje pateikiamas tyrimų rinkinys, ir taip įgyti konkurencinį pranašumą. Iš tiesų Reglamento Nr. 1907/2006 63 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad „jei paraiška pateikiama cheminės medžiagos naudojimo būdui, paskesnis pareiškėjas gali daryti nuorodą į atitinkamas ankstesnės paraiškos <...> dalis, jei paskesnis pareiškėjas turi ankstesniojo pareiškėjo leidimą daryti nuorodą į šias paraiškos dalis“. Taigi ši nuostata apsaugo dokumento savininką nuo minėto dokumento naudojimo tuo atveju, kai jame esanti informacija atskleidžiama, gavus prašymą leisti su juo susipažinti. Ji neleidžia ginčijamos informacijos panaudoti, siekiant nesąžiningai konkuruoti su dokumento savininku ir taip suteikti jo konkurentams neteisėtą konkurencinį pranašumą.

67      Nors reikia pripažinti, kad ieškovės atliktas paskelbtos informacijos sisteminimo darbas gali turėti tam tikrą komercinę vertę, dar reikia įrodyti, kad minėtos informacijos sisteminimą papildo vertinimai, vedantys prie naujų mokslinių išvadų arba samprotavimų, susijusių su novatoriška strategija, galinčia suteikti įmonei komercinį pranašumą jos konkurentų atžvilgiu, kurie dėl šios aplinkybės akivaizdžiai būtų konfidencialūs (žr. šio sprendimo 60 punktą); to ieškovė nepadarė. Šiomis aplinkybėmis svarbu priminti, kad cheminės saugos ataskaita turi atitikti Reglamento Nr. 1907/2006 I priedo 7 punkte nustatytą formą, kurioje standartizuotas informacijos sisteminimo būdas. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad visuomenei prieinamos informacijos paiešką palengvina informatikos priemonės, kaip antai paieškos programos. Dėl šių dviejų konstatuotų aplinkybių visuomenei prieinamos informacijos rinkinio komercinė vertė tam tikru mastu yra reliatyvi.

68      Antra, kalbant apie 5.1.1.2, 5.10.1.2 punktus ir lenteles Nr. 43, 45, 52–54, 59, 70 ir 73, reikia priminti, kad jose minimi kelių tyrimų pavadinimai ir datos, kuriuos ieškovė laiko konfidencialiais, o ECHA nori atskleisti. Tačiau ieškovė nepaaiškina, kaip jų atskleidimas pakenktų jos komerciniams interesams ir suteiktų naudos jos konkurentams. Ji nepaaiškina, kodėl šių tyrimų atskleidimas būtų problemiškas, nors ji visiškai neprieštaravo tam, kad kiti tose pačiose lentelėse nurodyti tyrimai būtų beveik visiškai atskleisti.

69      Trečia, kiek tai susiję su ginčijama informacija cheminės saugos ataskaitos 5.11.2 punkte, ginčijamuose sprendimuose ECHA pabrėžė, kad koncentracijos NOAEL vertės, pateiktos apskaičiavimuose, metoduose ir svarstymuose, negali pakenkti jos komerciniams interesams. Ji nurodė, kad šio tipo informacija yra esminė pranešant visuomenei apie su DEHP naudojimu susijusią riziką ir kad todėl visuomenė labai suinteresuota šios informacijos atskleidimu. Reikia konstatuoti, kad ieškovė nei ginčijo šio argumento, nei a fortiori patikslino, kodėl minėtos informacijos nuoroda, pateikta cheminės saugos ataskaitoje, gali pakenkti jos komerciniam interesui.

70      Ketvirta, kiek tai susiję su duomenimis apie DEHP poveikio scenarijus ir apie rizikos apibūdinimą, nurodytais šio sprendimo 59 punkto paskutinėje įtraukoje, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė jokio argumento, kad įrodytų jų konfidencialumą.

71      Be to, iš bylos matyti, kad ECHA išbraukė didžiąją dalį informacijos, susijusios su poveikio scenarijais, ir kad paminėti tik įvadiniai duomenys apie šiuos scenarijus. Ieškovė turėjo nurodyti, kodėl tokie duomenys yra konfidencialūs.

72      Dėl informacijos apie rizikos apibūdinimą iš bylos matyti, kad ši informacija susijusi su duomenimis apie DNEL vertę ir su duomenimis apie santykį, kuriuo apibūdinama rizika (RCR). Tačiau, kaip ECHA pabrėžė ginčijamuose sprendimuose, duomenis apie DNEL vertę reikia skelbti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalį, o duomenys, susiję su RCR – kuri apima DNEL ir PNEC verčių ir koncentracijos derinį – negali pakenkti ieškovės komerciniam interesui ir yra esminiai, kad visuomenė galėtų sužinoti apie riziką, siejamą su DEHP naudojimu.

73      Antra, kiek tai susiję su alternatyvų analize, pirmiausia svarbu konstatuoti, kad:

–      lentelėse Nr. 4.6, 4.7, 4.12, 4.13, 4.18, 4.19, 4.23, 4.24, 4.27, 4.28, 4.33, 4.34, 4.37, 4.38, 4.41, 4.42, 4.46, 4.47, 4.51, 4.52, 4.56 ir 4.57 esanti ginčijama informacija yra šifruoti duomenys, susiję su DNEL ir PNEC verčių palyginimais, atliktais lyginant DEHP ir kitas chemines medžiagas,

–      dokumento „DEHP alternatyvų pavojingumo ir keliamos rizikos vertinimas“ (Hazard and Risk Evaluation for DEHP Alternatives) lentelėse Nr. 25 ir Nr. 26 pateiktas atitinkamai pavojingumo žmonių sveikatai ir pavojingumo aplinkai lyginamasis vertinimas. Lentelėse esanti ginčijama informacija apima alternatyvių medžiagų pavadinimus, kiekvienos iš jų DNEL ir PNEC vertes ir trumpas pastabas apie kiekvieną iš šių medžiagų,

–      minėto dokumento lentelėje Nr. 27 pateikta ginčijama informacija apima tris šifruotus duomenis, atspindinčius DEHP ir kitos medžiagos judėjimo seilėse lygį, o lentelėje Nr. 28 pateikta ginčijama informacija yra šifruotas duomuo, atspindintis DEHP judėjimo prakaite lygį,

–      minėto dokumento 5.5 punkte esanti ginčijama informacija, susijusi su bendromis išvadomis, yra su kita medžiaga susiję svarstymai apie PNEC vertę.

74      Toliau reikia patikslinti, kad savo pastabose, pateiktose per konsultavimosi su trečiąja šalimi procedūrą, ieškovė nurodė, kad šio sprendimo 73 punkto pirmoje įtraukoje nurodytose lentelėse yra analogiška informacija tai, kuri pateikta cheminės saugos ataskaitoje, būtent DNEL ir PNEC vertės, ir kad ši informacija yra pareiškėjo dėl autorizacijos intelektinė nuosavybė. Ieškovė pabrėžė, kad tokios informacijos atskleidimas jai padarys komercinės žalos, nes už ją ji galėtų gauti finansinę kompensaciją. Ji pažymėjo, kad galimybė susipažinti su alternatyvų analize turėtų būti finansinės kompensacijos dalykas ir todėl dėl jos reikia derėtis, kad būtų garantuotas išlaidų paskirstymas.

75      Reikia priminti, kad ginčijamuose sprendimuose ECHA nusprendė, jog alternatyvų analizėje pateikti DNEL ir PNEC vertės, tyrimų rezultatai ir klasifikacijos išvados nelaikytini konfidencialiais, nes vien šių rezultatų ir išvadų be išsamaus pagrįsto vertinimo negalima laikyti tokiais, kurie daro esminę žalą ieškovės, ankstesnių ieškovių ar trečiosios šalies komerciniam interesui. ECHA taip pat pabrėžia, kad ji privalo paskelbti šio tipo informaciją pagal Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktus.

76      Reikia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, kad alternatyvų analizėje esančių duomenų, kuriuos ji nurodė prašyme neatskleisti informacijos, atskleidimas pažeistų jos komercinį interesą. Faktiškai kalbama apie objektyvius šifruotus duomenis, gautus palyginus DEHO ir kitų cheminių medžiagų DNEL ir PNEC vertes, kurie iš esmės pateikti paskelbtuose tyrimuose. Tačiau negalima manyti, kad šie šifruoti duomenys, esantys paskelbtuose tyrimuose, susiję su ieškovės komerciniu interesu. Kaip tai pažymėta šio sprendimo 61 punkte, ECHA įslaptino „subjektyvias“ ieškovės pastabas apie šiuos duomenis; be to, būtent tai pabrėžiama ginčijamuose sprendimuose patikslinant, kad vien rezultatų ir išvadų „be išsamaus pagrįsto vertinimo“ negalima laikyti tokiais, kurie daro esminę žalą ieškovės arba ankstesnių ieškovių komerciniam interesui.

77      Šiomis aplinkybėmis, kaip pažymėta šio sprendimo 63 punkte, vien objektyvių duomenų rinkinys negali atskleisti nei verslo strategijos turinio, nei ieškovės būsimų pasirinkimų dėl DEHP gamybos, taip pat negali būti laikomas susijusiu su specifiniais įmonės duomenimis, kurie atskleidžia jos kompetenciją, kaip jie suprantami šio sprendimo 56 punkte minėtoje teismo praktikoje.

78      Tuos pačius samprotavimus galima pateikti dėl ginčijamos informacijos, esančios dokumento „DEHP alternatyvų pavojingumo ir keliamos rizikos vertinimas“ lentelėse Nr. 25–28. Ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo, dėl kokios priežasties keturi iš vienuolikos lentelėse Nr. 27 ir 28 esančių šifruotų duomenų turėtų būti neatskleisti.

79      Kiek tai susiję lentele Nr. 25, reikia patikslinti, kad į atskleistiną informaciją ECHA įtraukė „Pastabų“ skiltį. Reikia konstatuoti, kad šios pastabos yra aprašomojo pobūdžio. Dėl lentelės Nr. 26 „Pastabų“ skiltyje esančios informacijos reikia pažymėti, jog ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad ją galima laikyti papildomą vertę turinčiais vertinimais, kaip tai suprantama šio sprendimo 60 punkte.

80      Dėl alternatyvų analizės 5.5 skirsnyje esančios ginčijamos informacijos reikia pažymėti, kad ieškovė taip pat nepateikė jokio įrodymo, kad ją atskleidus gali būti pakenkta jos komerciniam interesui. Šios informacijos konfidencialumą dar sunkiau suvokti, kalbant apie kitų medžiagų, kurios daro poveikį aplinkai – tokį patį kaip DEHP ar keliantį didesnį susirūpinimą, identifikavimą. Neatrodo, kad tokios informacijos užtenka, norint atskleisti ieškovės verslo strategijos turinį ir jos tyrimų bei plėtros cheminių medžiagų srityje kryptis, arba kad ji atskleidžia jos technologines žinias arba kompetenciją, kaip tai suprantama šio sprendimo 56 punkte minėtoje teismo praktikoje.

81      Trečia, ieškovė tvirtina, kad pateikė informacijos, kurios nebuvo būtina pateikti kartu su autorizacijos paraiška. Ji pabrėžia būtent tai, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Reglamente Nr. 1907/2006 DEHP priskiriama ne prie medžiagų, darančių poveikį aplinkai, o prie žmogui galimai toksiškų medžiagų, ji neprivalėjo pateikti duomenų, susijusių su PNEC vertėmis. Net ir pripažinusi, kad šiuo atveju PNEC verčių nereikėjo pateikti, ECHA pabrėžia, jog tai neturi jokios reikšmės jos pareigai atskleisti turimus duomenis.

82      Pirmiausia svarbu priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnio 1 dalį Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritis apima visus institucijų ir agentūrų turimus dokumentus, t. y. visose Sąjungos veiklos srityse jų parengtus arba gautus ir turimus.

83      Todėl per administracinę procedūrą, kaip antai autorizacijos procedūrą dėl cheminės medžiagos naudojimo arba procedūrą dėl leidimo pateikti vaistą rinkai, Sąjungos institucijai arba agentūrai pateiktą informaciją iš principo galima atskleisti, net jei per atitinkamą procedūrą šios informacijos nereikėjo pateikti ir ją jos turėtojas pateikė savanoriškai. Vienintelės šio atskleidimo išimtys numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje. Tačiau nė viena iš jų netaikoma informacijai, esančiai dokumentuose, kuriuos ieškovė savu noru pateikė ECHA.

84      Vadinasi, ECHA ieškovės savanoriškai pateiktą neprivalomą ginčijamą informaciją teisingai traktavo taip pat kaip tą, kurią pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 ji privalėjo pateikti su autorizacijos paraiška, ir todėl nusprendė, kad privalo ją atskleisti.

85      Toliau, kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritis aiškiai apibrėžta, fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia informaciją, negali tinkamai remtis teisėto lūkesčio, kad savanoriškai pateiktas dokumentas nebus atskleistas taikant Reglamentą Nr. 1049/2001, apsaugos principu. Ieškovės argumentus reikia atmesti ir šiuo klausimu.

86      Be to, per posėdį ieškovė nurodė, kad pateikė šią informaciją siekdama pateikti išsamų dokumentų rinkinį dėl alternatyvų, kurios nedaro poveikio nei žmogui, nei aplinkai. Todėl, net jei ši informacija nebuvo privaloma, ji pateikta siekiant, kad autorizacijos paraiškos dokumentų rinkinys būtų labiau pagrįstas ir taip būtų padidintos galimybės, kad Komisija ir ECHA suteiks autorizaciją.

87      Galiausiai ieškovė nepatikslina, kodėl alternatyvų analizėje pateiktos objektyvios PNEC vertės gali pakenkti jos komerciniam interesui. Be to, kadangi DEHP nelaikomas aplinkai pavojinga medžiaga, ieškovė a priori neturi jokio komercinio intereso slėpti šią DEHP poveikio aplinkai nebuvimą patvirtinančią ir todėl jai palankią informaciją.

88      Taigi ECHA nepažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 4 straipsnio 2 dalies.

 Dėl pareigos atskleisti informaciją taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą arba dėl jau esamo jos viešumo

89      Reikia nagrinėti ECHA pateiktus argumentus, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių negalima taikyti nei informacijai, kuri laikoma vieša pagal Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą, nei informacijai, kuri jau prieinama visuomenei.

 – Dėl prieštaravimo, grindžiamo klaidingu Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkto taikymu, priimtinumo

90      Reikia priminti, kad atsakydama dėl pirmojo pagrindo ECHA tvirtina, jog tam tikra informacija, susijusi su DNEL ir PNEC vertėmis, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą buvo vieša. Dublike ieškovė tvirtina, kad šią nuostatą taikydama DNEL ir PNEC vertes atitinkantiems duomenims, kurie buvo autorizacijos procedūros objektas, ECHA padarė vertinimo klaidą. ECHA tvirtina, kad šis kaltinimas yra naujas ir pateiktas pavėluotai, todėl nepriimtinas. Ji tvirtina, jog dėl DNEL ir PNEC verčių ir tyrimų rezultatų ginčijamuose sprendimuose buvo aiškiai nurodyta, kad šią informaciją reikia atskleisti laikantis Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkto ir kad todėl jai taikomos šioje nuostatoje numatytos teisinės prezumpcijos.

91      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą per procesą negalima pateikti naujų teisinių pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Pagrindas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai išplečia anksčiau nurodytą pagrindą ir kuris glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Travelex Global and Financial Services ir Interpayment Services / Komisija, T‑195/00, EU:T:2003:111, 33 ir 34 punktai ir 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Duales System Deutschland / Komisija, T‑151/01, EU:T:2007:154, 71 punktas). Be to, 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas taikomas tik naujiems teisiniams pagrindams ir nedraudžia ieškovėms pateikti naujų argumentų ieškinyje jau pateiktiems pagrindams paremti (šiuo klausimu žr. 2001 m. balandžio 5 d. Sprendimo Wirtschaftsvereinigung Stahl ir kt. / Komisija, T‑16/98, EU:T:2001:117, 49 punktą).

92      Šiuo atveju iš raštų, kuriuose pateikti ginčijami sprendimai, 6 dalies matyti, kad, anot ECHA, su DNEL ir PNEC vertėmis susijusios informacijos (vertės, tyrimai, rezultatai ir klasifikacijos išvados) negalima laikyti kenkiančia ieškovės komerciniam interesui ir kad todėl šio tipo informacijai nebuvo galima taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties. Ginčijamuose sprendimuose patikslinta, kad šią išvadą taip pat sustiprina aplinkybė, kad tokią informaciją reikia paskelbti taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą.

93      Iš ginčijamų sprendimų aiškiai matyti, jog samprotavimai, kad Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalyje numatytas su DNEL ir PNEC vertėmis susijusios informacijos paskelbimas, sutvirtina pagrindinę nuostatą, kad ši informacija negali rimtai pažeisti ieškovės komercinio intereso. Todėl tvirtindama, kad tokiai informacijai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, ieškovė netiesiogiai, bet tikrai ginčijo samprotavimus, kad tokią informaciją reikia paskelbti taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą.

94      Dublike ieškovė tik atsakė į ECHA argumentus; ši priminė pareigą taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalį paskelbti su DNEL ir PNEC vertėmis susijusią informaciją, sustiprindama pagrindinę nuostatą, kad nesama komercinio intereso.

95      Vadinasi, kaltinimą, grindžiamą klaidingu Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkto taikymu, reikia pripažinti priimtinu.

 – Dėl pareigos taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą skelbti tam tikrą informaciją egzistavimo ir dėl kitos informacijos jau esamo viešumo klausimo

96      Pirma, reikia išnagrinėti, ar, kaip tvirtina ieškovė, Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnyje ir 119 straipsnio 1 dalies f punkte numatyti tik duomenys, atitinkantys DNEL ir PNEC vertes, kurios yra minėto reglamento II antraštinėje dalyje numatytos registravimo procedūros objektas, o ne duomenys, susiję su konkrečiu DNEL ir PNEC verčių taikymu Reglamento Nr. 1907/2006 VII antraštinėje dalyje numatytoje autorizacijos procedūroje.

97      Kaip priminta šio sprendimo 50 punkte, Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnyje numatyta, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas ECHA saugomiems dokumentams. Vadinasi, kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principas iš esmės taikomas dokumentams, sudarantiems autorizacijos dėl cheminės medžiagos paraiškos dokumentų rinkinį. Todėl nesvarbu, ar šią informaciją pareiškėjas dėl autorizacijos pateikė vykstant procedūrai, ar ji jau pateikta per tame pačiame Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą kitą, pavyzdžiui, registracijos procedūrą. Taigi nėra jokios priežasties manyti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnyje numatytas galimybės susipažinti su dokumentais principas netaikomas abiem atvejais.

98      Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta:

„Ši [ECHA] turima informacija apie chemines medžiagas – atskiras ir esančias preparato ar gaminio sudėtyje, skelbiama viešai internete ir su ja nemokamai galima susipažinti pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą: <...> f) išvestinis ribinis poveikio nesukeliantis lygis (DNEL) arba prognozuojama poveikio nesukelianti koncentracija (PNEC), nustatyti pagal I priedą.“

99      Taigi 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta konkreti Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsniu, numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtis. Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad su kelių tipų informacija visuomenė gali susipažinti. Šios nuostatos tikslas – pateikti minimalią informaciją, kurios reikia norint tinkamai kontroliuoti medžiagą, t. y. esminę informaciją apie medžiagos pavojingumą, naudojimo gaires, saugos duomenų lapo nekonfidencialią informaciją ir medžiagai identifikuoti būtinus duomenis (žr. 2003 m. spalio 23 d. Komisijos dokumentą COM(2003) 644 final). Tarp informacijos, su kuria visuomenė gali susipažinti, Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos ir DNEL ir PNEC vertės.

100    Reikia patikslinti, kad DNEL vertė atitinka medžiagų poveikio lygį – paprastai apskaičiuojamą remiantis dozės deskriptoriais, gaunamais iš bandymų su gyvūnais, – kurio nepasiekus nesitikima jokio kenksmingo poveikio žmogui. PNEC vertė atitinka medžiagų koncentraciją, kurios nepasiekus ji neturėtų daryti žalos nagrinėjamam aplinkos komponentui. Taigi kiekvienas pareiškėjas dėl autorizacijos, galintis įrodyti, kad ypač didelį nerimą keliančios medžiagos poveikis žmonių sveikatai arba aplinkai nesiekia reikalaujamų DNEL ir PNEC verčių, kartu įrodo, kad naudojant šias medžiagas nesitikima žalingo poveikio žmogui, kad ji neturėtų pakenkti nagrinėjamam aplinkos komponentui ir kad medžiagos keliama rizika žmonių sveikatai arba aplinkai yra veiksmingai kontroliuojama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį.

101    Pirmiausia Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkte aiškiai nenumatyta, kad pareiga paskelbti informaciją internete apima tik DNEL ir PNEC vertes, pateiktas per registracijos procedūras, ir kad todėl ji netaikoma vertėms, kurias pareiškėjas nurodo per autorizacijos procedūrą.

102    Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio dėl sprendimų suteikti autorizaciją priėmimo tvarkos 2 ir 6 dalyse aiškiai numatyta, kad informacija skelbiama ECHA tinklavietėje atsižvelgiant į to paties reglamento 118 ir 119 straipsnius.

103    Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 I priede, į kurį daroma nuoroda 119 straipsnio 1 dalies f punkte, nurodyta, kad gamintojo atliekamame cheminės saugos vertinime nagrinėjama cheminės medžiagos gamyba ir visi nustatyti naudojimo būdai. Jame taip pat nustatyta, kad vertinant atsižvelgiama į visus cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapus gamybos ir nustatytų naudojimo būdų metu (žr. nurodyto priedo 0.3 punktą). Dėl DNEL vertės nustatymo patikslinta, kad atsižvelgiant į poveikio scenarijų (scenarijus) gali užtekti vienos DNEL vertės arba gali prireikti nustatyti DNEL lygius atskirai kiekvienai atitinkamai žmonių grupei (pavyzdžiui, darbuotojams, vartotojams ir pažeidžiamoms žmonių grupėms) ir skirtingiems poveikio būdams. Taigi Reglamento Nr. 1907/2006 I priede numatyta, kad, jei galimi keli poveikio būdai, DNEL lygis nustatomas kiekvienam iš jų atskirai ir bendrai visiems (žr. minėto priedo 1.4.1 punktą). Reglamento Nr. 1907/2006 I priede taip pat nurodyta, kad PNEC vertė nustatoma kiekvienam aplinkos komponentui (žr. minėto priedo 3.3.1 punktą).

104    Reglamento Nr. 1907/2006 I priede taip pat numatyta dalis, skirta rizikos apibūdinimui, kurį sudaro poveikio kiekvienai žmonių grupei, kuri yra veikiama, ir atitinkamų DNEL verčių palyginimas ir prognozuojamos koncentracijos aplinkoje verčių kiekviename aplinkos komponente ir PNEC verčių palyginimas (žr. minėto priedo 6.2 ir 6.3 punktus). Minėto priedo 6.4 punkte nurodyta, kad kiekvieno poveikio scenarijaus atveju galima laikyti, kad žmonėms ir aplinkai kylanti rizika tinkamai kontroliuojama viso cheminės medžiagos gyvavimo ciklo metu gamybos ir nustatytų naudojimo būdų atvejais, jei apibūdinant riziką apskaičiuoti poveikio lygiai neviršija atitinkamų DNEL ar PNEC verčių.

105    Ir iš Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkto, ir iš jo I priedo matyti, kad, atsižvelgiant į DNEL ir PNEC vertes atitinkančių duomenų svarbą siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką, medžiagos cheminio saugumo vertinimas ir jį atliekant gauti duomenys turi apimti visus nustatytus naudojimo būdus ir visus minėtos medžiagos gyvavimo ciklo etapus ir kad šie duomenys turi būti paskelbti. Taigi ieškovė dirbtinai atskiria DNEL ir PNEC vertes atitinkančius duomenis, susijusius su „registruota medžiaga“, nuo tokių duomenų konkretaus taikymo vykdant Reglamento Nr. 1907/2006 VII antraštinėje dalyje numatytą autorizacijos procedūrą. Minėtoje nuostatoje numatyta pareiga skelbti informaciją taip pat taikoma prie autorizacijos paraiškos pridėtoje cheminės saugos ataskaitoje esančioms DNEL ir PNEC vertėms. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad ieškovė neginčijo ECHA, ClientEarth, EEB ir HCWH Europe samprotavimų, pagal kuriuos konkrečios medžiagos DNEL ir PNEC vertės iš principo lieka nepakitusios ir nesvarbu, kuriuo momentu (vykstant registravimo procedūrai ar autorizacijos procedūrai) jos paminėtos ir kuris pareiškėjas pateikė vertes per šias procedūras. Iš tiesų ji tik nurodė, nepateikusi kito paaiškinimo, kad cheminės saugos ataskaitoje minimos DNEL ir PNEC vertės buvo kitos ir gautos kitu būdu ir kitu tikslu.

106    Galiausiai, ECHA patikslina, kad pateikiant autorizacijos paraišką gali būti pateiktos kitos nei jos jau paskelbtos referencinės DNEL ir PNEC vertės. Ji nurodo, kad šios vertės, patikrintos ir patvirtintos Rizikos vertinimo komiteto, gali būti pripažintos naujomis referencinėmis vertėmis ir nuo tol taikomos visiems kitiems pareiškėjams dėl autorizacijos. Taigi šios vertės būtinai turi būti viešai paskelbtos.

107    Tokiomis aplinkybėmis negalima pritarti ieškovės argumentui, kad ECHA jau atliko pareigą informuoti, savo informacijos portale paskelbusi DNEL ir PNEC vertes atitinkančius duomenis, susijusius su „užregistruota medžiaga“, ir 2013 m. balandžio 12 d. dokumentą „DEHP autorizacija ir referencinių DNEL nustatymas“. Kaip teisingai pabrėžia ECHA, ji neturėjo jokios pareigos paskelbti referencines DNEL arba PNEC vertes, susijusias su medžiagomis, kurios neviršija ribinės vertės. Tačiau, kadangi šias DNEL ir PNEC vertes tokiu pačiu būdu turi naudoti visi pareiškėjai dėl autorizacijos, ECHA nusprendė, kad rūpinantis skaidrumo ir vienodo požiūrio užtikrinimu būtina jas paskelbti, kad minėti pareiškėjai galėtų suprasti vertinimo kriterijus. Dėl tokio veiksmo jai neturėtų būti priekaištaujama ir jis nelaikytinas privalomu. Bet kuriuo atveju toks referencinių verčių paskelbimas neatleidžia ECHA nuo pareigos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į to paties reglamento 118 ir 119 straipsnius paskelbti iš ieškovės gautą bendrą informaciją, susijusią su medžiagos DEHP naudojimo būdais, dėl kurių pateikta autorizacijos paraiška.

108    Kiek tai susiję su pareigos paskelbti Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytą informaciją apimtimi, reikia patvirtinti ECHA nuostatą, kad ši pareiga apima minimalią informaciją apie DNEL ir PNEC verčių apskaičiavimo ar numatymo metodą ir jų ryšį su kitomis vertėmis. Ši minimali informacija yra būtina norint suprasti, ką atspindi DNEL ir PNEC vertės, ir nustatyti, su kuo jos siejamos. Todėl reikia pripažinti, kaip pabrėžia ECHA, kad, jei būtų paskelbtos tik reikšmės, visiškai nepaaiškinus, ką jos reiškia, minėta nuostata netektų veiksmingumo.

109    Antra, kiek tai susiję su tvirtinimu, kad tam tikra informacija visuomenei jau buvo prieinama, akivaizdu, ir šalys to iš esmės neginčijo, kad visuomenei prieinama informacijos dalis galėjo būti atskleista. Iš tiesų nagrinėtinas klausimas, ar žinomų (taigi visuomenei prieinamų) mokslinių duomenų ir slaptų mokslinių duomenų rinkinys gali būti atskleistas. Ieškovė tvirtina, kad toks derinys sudaro sudėtingą informacijos visumą, kuri pati nėra pakankamai prieinama, ir todėl būtina išlaikyti jos konfidencialumą.

110    Reikia konstatuoti, kad ginčijamos informacijos sąraše ieškovė nenurodė informacijos, kurioje yra slaptų mokslinių duomenų kartu su visuomenei jau prieinama informacija. Be to, iš šio sprendimo 58 ir paskesniuose punktuose pateiktos analizės matyti, kad ji neatskleidžia komercinės paslapties.

111    Vadinasi, ECHA nepadarė klaidos, ginčijamuose sprendimuose manydama, kad dalis ginčijamos informacijos visuomenei jau buvo prieinama, nes ji jau buvo paskelbta, o kitą dalį reikėjo pateikti visuomenei taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnį.

112    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmą kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos pažeidimu, motyvuojant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies taikymu

113    Ieškovė tvirtina, kad ECHA nepagrįstai padarė žalos jos teisei į duomenų, kurie yra jos intelektinė nuosavybė ir atskleidžia jos komercinę paslaptį, konfidencialumo išlaikymą. Šiuo klausimu ji nurodo TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalyje esantį komercinės paslapties apibrėžimą.

114    ECHA atmeta šį kaltinimą.

115    Visų pirma reikia priminti, kad TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Fiziniai bei juridiniai asmenys turi turėti galimybę pagal įstatymą neleisti jų kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems ar kitiems ją įsigyti arba naudoti be jų sutikimo būdu, kuris prieštarautų sąžiningai komercijos praktikai, jeigu tokia komercinė paslaptis:

a)      yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija;

b)      turi komercinę vertę, nes yra slapta <…>“

116    Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad TRIPS sutarties, kuri yra Bendrijos pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintos PPO sutarties dalis, nuostatos yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis. Jeigu nustatyta, kad atitinkamą sritį reglamentuoja Bendrijos teisės aktai, taikoma Bendrijos teisė, o tai apima ir pareigą pateikti TRIPS sutartį kiek įmanoma atitinkantį aiškinimą, nors nagrinėjamos šios sutarties nuostatos tiesioginis veikimas negali būti pripažįstamas (žr. 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Merck Genéricos – Produtos Farmacêuticos, C‑431/05, EU:C:2007:496, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Vadinasi, negalima remtis TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalimi, siekiant ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

117    Ieškovės argumentus, kiek jais tvirtinama, kad, vadovaujantis TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalyje pateiktu apibrėžimu, esama principo, pagal kurį vien to, kad dokumentą pateikęs asmuo šio dokumento atžvilgiu turi intelektinės nuosavybės teisę, pakanka, norint taikyti Reglamento Nr. 1907/2006 4 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, reikia atmesti.

118    Iš tiesų toks požiūris neatitinka TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalies, kuria vadovaujasi ieškovė, turinio. Šioje nuostatoje numatyta, jog tam, kad nebūtų atskleista, atitinkama informacija turi būti „slapta“. Aplinkybė, kad ji turi komercinę vertę, nedaro jos slaptos.

119    Be to, ieškovės ginamas požiūris reikštų, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga sistemingai pranoksta Reglamente Nr. 1049/2001 ir Reglamento Nr. 1907/2006 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą informacijos atskleidimo prezumpciją. Kaip pabrėžia ECHA, Reglamento Nr. 1907/2006 4 straipsnio 2 dalies negalima aiškinti taip, kad aplinkybė, jog dokumentui taikoma autorių teisių apsauga, reiškia, kad šis dokumentas yra komercinė paslaptis ir kad todėl jo savininkas gali reikalauti šioje nuostatoje numatytos išimties.

120    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 16 straipsnyje numatyta, jog „šiuo reglamentu nepažeidžiamos jokios galiojančios autorinių teisių normos, kurios gali riboti trečiosios šalies teisę atkurti arba naudoti išduotus dokumentus“. Be to, kaip priminta šio sprendimo 66 punkte, Reglamento Nr. 1907/2006 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskesnis pareiškėjas dėl medžiagos naudojimo turi gauti ankstesniojo pareiškėjo leidimą, kad galėtų daryti nuorodą į atitinkamas ankstesnės paraiškos dalis. Taip šiomis nuostatomis dokumento savininkas apsaugomas nuo žalos autoriaus teisėms ir minėto dokumento komercinei vertei tuo atveju, jei jame esanti informacija būtų atskleista gavus prašymą leisti su ja susipažinti. Iš tiesų šios nuostatos neleidžia konkurentams ginčijamos informacijos naudoti komerciniais tikslais ir taip įgyti konkurencinio pranašumo.

121    Todėl antrąjį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo kaltinimo, grindžiamo tuo, kad aiškiai nenurodytas viešasis interesas, dėl kurio reikia atskleisti ginčijamą informaciją

122    Pateikdama trečiąjį kaltinimą ieškovė tvirtina, kad „viršesnio viešojo intereso“, kuriuo motyvuojamas ginčijamos informacijos atskleidimas, negalima laikyti nei svarbiu, nei siekiamu minėtu atskleidimu. Ji mano, kad jos pagrindinių teisių (arba jos komercinių interesų) apsaugos interesas pranoksta viešąjį interesą, kuriuo motyvuojamas ginčijamos informacijos atskleidimas, ir priduria, kad ECHA nepaaiškino, koks viešasis interesas reikalauja atskleisti ginčijamą informaciją.

123    Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinėje sakinio dalyje teigiama, kad Sąjungos institucijos neatsisako suteikti galimybės susipažinti su dokumentu, jei jo atskleidimo reikia dėl viršesnio viešojo intereso, net jei dėl to nukentėtų fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų apsauga arba Sąjungos institucijų atliekamų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga (2014 m. spalio 7 d. Sprendimo Schenker / Komisija, T‑534/11, EU:T:2014:854, 74 punktas). Šiomis aplinkybėmis reikia palyginti konkretų interesą, kurį reikia apsaugoti neatskleidžiant atitinkamo dokumento, su bendruoju interesu, kad būtų leista su šiuo dokumentu susipažinti, atsižvelgiant į didesnio skaidrumo teikiamą naudą, kaip patikslinta Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamojoje dalyje, t. y. sudaryti sąlygas piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir garantuoti didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą ir aukštesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Agapiou Joséphidès / Komisija ir EACEA, T‑439/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:442, 136 punktas).

124    Nors viršesnis viešasis interesas, galintis pateisinti dokumento atskleidimą, nebūtinai turi skirtis nuo principų, kuriais grindžiamas Reglamentas Nr. 1049/2001 (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 92 punktas), iš teismo praktikos matyti, kad vien bendrais svarstymais neturėtų būti galima įrodyti, kad skaidrumo principas šioje byloje gali būti svarbesnis už priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti nagrinėjamus dokumentus, ir prašymo pateikėjas turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, grindžiančias viršesnį viešąjį interesą, pateisinantį atitinkamų dokumentų atskleidimą (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 93 ir 94 punktus ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo ClientEarth ir International Chemical Secretariat / ECHA, T‑245/11, EU:T:2015:675, 193 punktą).

125    Šiuo atveju, kaip pabrėžia ECHA, ji nepadarė išvados, kad nagrinėjama informacija turi būti saugoma išimčių sistemos, numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios priežasties ji neprivalėjo nei apibrėžti arba įvertinti viešojo intereso atskleisti informaciją, nei palyginti jo su ieškovės interesu išlaikyti šios informacijos konfidencialumą.

126    Vadinasi, ieškovės argumentai nesvarbūs.

127    Be to, kiek tai susiję su cheminės saugos ataskaitoje ir alternatyvų analizėje pateiktomis DNEL ir PNEC vertėmis, reikia priminti, kad, net jei šios vertės susijusios su ieškovės komerciniu interesu, Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad jos yra visuomenei tiesiogiai prieinamos. Ši pareiga sudaryti galimybę susipažinti su šia informacija to paties reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje pagrįsta būtinybe suteikti Sąjungos piliečiams galimybę susipažinti su informacija apie medžiagas, kurių poveikį jie gali patirti, kad remdamiesi šia informacija jie galėtų priimti sprendimus dėl norimo šių medžiagų naudojimo.

128    Kaip iš esmės ir teisingai pabrėžia ECHA, iš Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies ir 117 konstatuojamosios dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, jog ten paminėtos informacijos atskleidimas yra viršesnio intereso klausimas. Pats minėtas teisės aktų leidėjas palygino interesus ir padarė išvadą, kad interesas atskleisti su DNEL ir PNEC vertėmis susijusią informaciją yra svaresnis nei ieškovės interesas jos neatskleisti, nes ši informacija susijusi su svarbiausiais egzistuojančiais interesais, susijusiais su žmonių sveikata ir aplinka. Šie samprotavimai įrodo, kad skaidrumo principas yra tokios svarbos, kad gali pranokti galimas priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti minėtą ginčijamą informaciją.

129    Tas pats pasakytina apie apskaičiavimuose, metoduose ir svarstymuose pateiktas koncentracijos NOAEL vertes, kurios nurodo maksimalią koncentraciją be pastebimo žalingo poveikio. Iš tiesų, net jei jų atskleidimas galėtų pakenkti ieškovės komerciniams interesams (to jai vis dėlto nepavyko įrodyti), ši informacija bet kuriuo atveju yra esminė, kad visuomenė žinotų apie DEHP naudojimo keliamą riziką. Taigi ECHA nepadarė klaidos, nuspręsdama, jog visuomenė labai suinteresuota šios informacijos atskleidimu.

130    Ieškovės tvirtinimą, kad ECHA aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokiu viešuoju interesu motyvuoja ginčijamos informacijos atskleidimą, reikia atmesti. Kaip matyti iš šio sprendimo 69, 92, 128 ir 129 punktų, viršesnio viešojo intereso atskleisti tam tikrą ginčijamą informaciją egzistavimas, kiek tai susiję su nuorodomis į DNEL ir PNEC vertes, pagrįstas nurodant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnį, kurio pagrindimas pateiktas to paties reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje, ir, kiek tai susiję su koncentracijos NOAEL verte, pačių ginčijamų sprendimų motyvais.

131    Taigi trečiąjį kaltinimą, grindžiamą tuo, kad aiškiai nenurodytas viešasis interesas, kuriuo motyvuojamas ginčijamos informacijos atskleidimas, reikia atmesti.

 Dėl ketvirtojo kaltinimo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

132    Ieškovė teigia, kad ECHA pažeidė SESV 296 straipsnį, nes nenurodė motyvų, kuriais remdamasi sprendė, ar ginčijama informacija pripažintina komercinėmis paslaptimis, kaip jos suprantamos pagal TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalį, ir a fortiori nenurodė galimo viršesnio viešojo intereso, kuriuo ji grindė savo sprendimą atskleisti šią konfidencialią informaciją.

133    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 296 straipsnyje nustatytas reikalavimas nurodyti motyvus turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į galimą adresatų arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama pateikiant motyvus tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes ir nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Valero Jordana / Komisija, T‑161/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:337, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

134    Šiuo atveju pirmiausia ginčijamuose sprendimuose ECHA nurodo, kad tam tikra cheminės saugos ataskaitoje pateikta informacija turi būti atskleista dėl to, kad ji jau prieinama visuomenei: kalbama apie internete jau esamą informaciją (pavyzdžiui, 9.0.1 skirsnyje pateikta naudojimo būdų, kurių deskriptoriai nurodyti, suvestinė lentelė jau paskelbta ECHA tinklavietėje kaip bendra informacija apie naudojimo būdus, dėl kurių reikia konsultuotis su visuomene dėl alternatyvų), informaciją iš specialistų jau įvertintų publikacijų (pavyzdžiui, 5.10.1.2 skirsnis), iš eksperimentinių ekotoksikologinių tyrimų ir vertinimų santraukų, paskelbtų specialistų patvirtintuose leidiniuose, arba iš skirsnių, adaptuotų ar tiesiogiai nukopijuotų iš visuomenei prieinamo 2008 m. Sąjungos pateikto rizikos vertinimo (pavyzdžiui, 5.6.3, 5.7.3, 5.10.3 skirsniai ir p. 141,142 ir 168–175).

135    Reikia pripažinti, kad motyvai, dėl kurių minėtai informacijai negalima taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties, aiškiai išryškėja iš ginčijamų sprendimų, t. y. kad ši informacija jau prieinama visuomenei.

136    Toliau, kiek tai susiję su alternatyvų analize ir cheminės saugos ataskaita, ECHA pabrėžia, kad DNEL ir PNEC vertės, tyrimų rezultatai ir klasifikacijos išvados nelaikomi konfidencialiais, nes šių rezultatų ir išvadų be išsamaus pagrįsto vertinimo negalima laikyti tokiais, kurie daro esminę žalą ieškovės arba trečiosios šalies komerciniam interesui. Pirma, iš šių motyvų matyti, kad ECHA atskyrė „objektyvius“ duomenis ir paprastas lengvai padaromas išvadas, kurie laikomi nekonfidencialiais, nuo šiais duomenimis pagrįstų ieškovės atliktų išsamių vertinimų, laikomų konfidencialiais. Antra, ginčijamuose sprendimuose taip pat minima, kad šio tipo informaciją ECHA privalo paskelbti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktus.

137    Taigi, kalbant apie informaciją, susijusią su DNEL ir PNEC vertėmis, reikia pripažinti, kad ECHA pakankamai pagrįstai nurodė, kodėl mano, kad ją atskleidus nebus pažeisti ieškovės komerciniai interesai, ir kodėl nusprendė šią informaciją privalanti atskleisti, t. y. dėl Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktuose numatytos pareigos.

138    Be to, ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kad koncentracijos NOAEL vertės, pateiktos apskaičiavimuose, metoduose ir svarstymuose, negali pakenkti ieškovės komerciniam interesui ir kad todėl rizikos apibūdinimo santykių (RCR), kurie atspindi DNEL ir PNEC vertes atitinkančių duomenų ir poveikio verčių derinį, atskleidimas taip pat negali pakenkti minėtam komerciniam interesui. ECHA pabrėžia, kad šio tipo informacijai negalima taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties. Anot jos, šio tipo informacija yra esminė, pranešant visuomenei apie su DEHP naudojimu susijusią riziką, todėl visuomenė labai suinteresuota šios informacijos atskleidimu.

139    Vadinasi, ECHA aiškiai išdėstė motyvus, dėl kurių mano, kad nagrinėjama informacija turėjo būti viešai paskelbta: tuos, dėl kurių atmesti ieškovės argumentai dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių taikymo, ir tuos, dėl kurių ji nusprendė, kad tam tikros informacijos nebuvo galima atskleisti.

140    Galiausiai ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kad nepaskelbtų tyrimų ataskaitų autorių vardai neatskleisti, taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą, tačiau jokia išimtis netaikoma tyrimų datai ir pavadinimui.

141    Ir čia dar kartą reikia pripažinti, kad ginčijamuose sprendimuose pateikti motyvai, dėl kurių galima atskleisti tik visuomenei dar neprieinamų tyrimų datą ir pavadinimą.

142    Taigi kaltinimą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti, nes ECHA pateikė pakankamus ginčijamų sprendimų motyvus.

143    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu, reikia atmesti.

3.     Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Sąjungos įsipareigojimų pagal TRIPS sutartį nevykdymu ir teisės į konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) apsaugą pažeidimu, ir trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Sąjungos įsipareigojimų pagal EŽTK 8 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį nevykdymu, taip pat nuosavybės teisės ir nuosavybės apsaugos pažeidimu

144    Bendrasis Teismas mano, kad antrąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Sąjungos įsipareigojimų pagal TRIPS sutartį nevykdymu ir dėl to teisės į konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) apsaugą pažeidimu, ir trečiąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Sąjungos įsipareigojimų pagal EŽTK 8 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį nevykdymu, taip pat nuosavybės teisės ir nuosavybės apsaugos pažeidimu, reikia nagrinėti kartu.

145    Pirmiausia, kaip priminta šio sprendimo 116 punkte, TRIPS sutarties nuostatos yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis, tačiau jų tiesioginis veikimas negali būti pripažįstamas. Vadinasi, negalima remtis TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalimi, siekiant ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

146    Pirma, reikia išnagrinėti ECHA argumentą, pagal kurį ieškovė galėtų tvirtinti, jog ginčijami sprendimai pažeidžia EŽTK, Pagrindinių teisių chartiją ir TRIPS sutartį, tik remdamasi tuo, kad tam tikros Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatos – būtent šio reglamento 119 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktai, kuriuose numatytos teisinės nekonfidencialumo prezumpcijos, – nesuderinamos su pirmine Sąjungos teise arba su teisiškai viršesnėmis minėtų konvencijų nuostatomis.

147    Dėl teiginio, grindžiamo EŽTK ir Pagrindinių teisių chartijos pažeidimu, reikia pripažinti, kad ieškovė remiasi SESV 339 straipsnyje įtvirtinta pagrindine informacijos apsaugos teise. Taip pat reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką verslo paslapčių apsauga pripažinta bendruoju principu (šiuo klausimu žr. 1986 m. birželio 24 d. Sprendimo AKZO Chemie ir AKZO Chemie UK / Komisija, 53/85, EU:C:1986:256, 28 punktą; 1994 m. gegužės 19 d. Sprendimo SEP / Komisija, C‑36/92 P, EU:C:1994:205, 37 punktą ir 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec, C‑450/06, EU:C:2008:91, 49 punktą). Todėl kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnis nebuvo išaiškintas taip, kad jį taikydama ECHA pažeidė pagrindinę informacijos apsaugos teisę. Taigi, kaip iš esmės pabrėžia ieškovė, savo argumentais ji prieštarauja ne šiai konkrečiai Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatai, o tam, kaip šią nuostatą išaiškino ir taikė ECHA. Tad negalima priekaištauti ieškovei, kad ji pagal SESV 277 straipsnį nesirėmė tuo, jog negalima taikyti reglamento, nes jis tariamai prieštarauja pirminei Sąjungos teisei.

148    Kiek tai susiję su argumentu, grindžiamu TRIPS sutarties pažeidimu, reikia pažymėti, kad dėl šio sprendimo 145 punkte primintų motyvų ECHA argumentas, kad ieškovė turėjo pareikšti prieštaravimą dėl atitinkamų reglamentų reikšmingų nuostatų teisėtumo TRIPS sutarties atžvilgiu, neteko reikšmės.

149    Antra, reikia analizuoti antrąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Sąjungos įsipareigojimų pagal TRIPS sutartį pažeidimu ir iš jo išplaukiančiu teisės į komercinių paslapčių apsaugą pažeidimu. Ieškovė tvirtina, kad ginčijama informacija yra komercinės paslaptys (konfidenciali informacija), kaip jos suprantamos pagal TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalį, nes kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija.

150    Kaip priminta šio sprendimo 116 punkte, iš teismo praktikos matyti, kad kai atitinkamą sritį, kuriai taikoma TRIPS sutartis, reglamentuoja Bendrijos teisės aktai, taikoma Bendrijos teisė, o tai apima ir pareigą pateikti šią sutartį kuo labiau atitinkantį aiškinimą.

151    Taigi reglamentus Nr. 1049/2001 ir Nr. 1907/2006 reikia aiškinti taip, kad būtų užtikrinta jų atitiktis TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 ir 3 dalių turiniui. Tačiau pastaroji nuostata negali reikšti, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga absoliučiai viršesnė už teikiant autorizacijos naudoti cheminę medžiagą paraišką pateiktos informacijos atskleidimo prezumpciją. Šia prasme laikantis ieškovės ginamo požiūrio Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnis būtų netaikomas. Tačiau tokiam požiūriui negalima pritarti, nes realiai jis lemtų abejonę dėl šios nuostatos teisėtumo, atsižvelgiant į TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 ir 3 dalis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 800 punktą).

152    Šiuo atveju negalima tvirtinti, kad ECHA taikė reglamentus Nr. 1049/2001 ir Nr. 1907/2006 taip, kad jie neatitiktų TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 ir 3 dalių.

153    Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 60–67 punktų, paskelbti ir todėl visuomenei jau prieinami tyrimai gali būti atskleisti. Juo labiau kad ECHA įslaptino remiantis šiais tyrimais ieškovės padarytas išvadas, kurios nėra visuomenei prieinamos ir todėl, kaip ji iš esmės mano, turi papildomos vertės šio sprendimo 60 punkte aptarta prasme. Vadinasi, šios išvados skiriasi nuo tyrimų objektyvaus turinio ir paprastų išvadų, kurias iš šių tyrimų galėtų padaryti bet kuris atitinkamos srities specialistas.

154    Taigi ECHA atliktas objektyvaus tyrimų turinio ir iš jų padaromų paprastų išvadų atskyrimas nuo unikalių bei individualių vertinimų, kurie turi papildomos vertės, rodo, kad reglamentų Nr. 1049/2001 ir Nr. 1907/2006 taikymas atitinka TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 ir 3 dalis.

155    Kiek tai susiję su šio sprendimo 68 punkte nurodytais tyrimais, reikia priminti, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl jų atskleidimas neteisėtas. Todėl reikia pripažinti, kad ji taip pat nepaaiškino, kodėl ECHA Sąjungos teisės netaikė taip, kad ji atitiktų TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 ir 3 dalis.

156    Galiausiai, kiek tai susiję su DNEL ir PNEC vertėmis ir koncentracijos NOAEL verte, šio sprendimo 129 ir 151 punktuose pabrėžta, kad reglamentų Nr. 1049/2001 ir Nr. 1907/2006 bei TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 ir 3 dalių suderinamas taikymas negali lemti nei Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio netaikymo, nei visuomenės sveikatos intereso ignoravimo. Reikia pridurti, kad pačiame TRIPS sutarties 39 straipsnyje, būtent jo 3 dalyje, numatyta galimybė atskleisti informaciją, jei tai būtina visuomenei apsaugoti.

157    Vadinasi, antrasis ieškinio pagrindas nepagrįstas.

158    Dėl trečiojo ieškinio pagrindo reikia pabrėžti, kad, kaip priminta šio sprendimo 147 punkte, ieškovė nesiremia konkrečių Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatų – būtent šio reglamento 119 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktų, kuriuose numatytos teisinės nekonfidencialumo prezumpcijos, – nesuderinamumu su pirmine Sąjungos teise arba teisiškai viršesnėmis konvencijų nuostatomis, bet tvirtina, kad tai, kaip ECHA išaiškino šias nuostatas, ir todėl tai, kaip ji jas taikė, neatitinka EŽTK 8 straipsnio, EŽTK papildomo protokolo 1 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio.

159    Reikia pažymėti, kad EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų gyvenimą, tačiau 2 dalyje pripažįstama, kad toks apribojimas galimas „įstatymų nustatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

160    Reikia pripažinti, kad savo dokumentuose ieškovė suklydo dėl EŽTK 8 straipsnio turinio, pabrėždama, kad ši nuostata apsaugo jos teisę į nuosavybę. Ji nepateikia jokių konkrečių argumentų, kad įrodytų, jog buvo pažeistas šioje nuostatoje įtvirtintas principas, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų gyvenimą. Vis dėlto, nepaisant šio apsirikimo ir iš jo kilusio argumentų nebuvimo, ieškovės kaltinimas lieka suprantamas. Šiuo klausimu, kaip nurodydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Teisingumo Teismas pripažino 2008 m. vasario 14 d. Sprendime Varec (C‑450/06, EU:C:2008:91, 47 ir 48 punktai), gali būti būtina nepateikti konfidencialia laikomos informacijos tam, kad būtų apsaugota įmonės pagrindinė teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įtvirtinta EŽTK 8 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje; minėtame sprendime Teisingumo Teismas patikslino, kad negalima manyti, jog „privataus gyvenimo“ sąvoka turi būti aiškinama kaip neapimanti juridinio asmens komercinės veiklos.

161    Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai būtina visuomenės poreikiams, be to, tik įstatymo nustatytais atvejais ir sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Pagal teismo praktiką šios nuostatos teikiama apsauga taikoma turtinėms teisėms, atsižvelgiant į teisinę sistemą lemiančioms įgytą teisinę padėtį, leidžiančią jų turėtojui savarankiškai jomis naudotis savo paties naudai (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 34 punktą).

162    Taip pat iš teismo praktikos matyti, kad teisė į privataus gyvenimo apsaugą, įtvirtinta EŽTK 8 straipsnyje, yra vienas bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi Sąjungos teismas užtikrina. Tačiau šis principas nėra absoliuti teisė ir turi būti vertinamas pagal jo socialinę funkciją. Gali būti nustatyti apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, iš esmės pažeidžiantis šios garantuojamos teisės esmę (1994 m. spalio 5 d. Sprendimo X / Komisija, C‑404/92 P, EU:C:1994:361, 17 ir 18 punktai ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo M / Ombudsmenas, T‑412/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:397, 126 punktas). Pagal teismo praktiką tas pats pasakytina ir apie Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę (2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C‑154/04 ir C‑155/04, EU:C:2005:449, 126 punktas).

163    Vadinasi, EŽTK 8 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio negalima aiškinti kaip įtvirtinančių informacijos atskleidimo principo išimtį, automatiškai taikomą privataus asmens dokumentams, parengtiems vykdant komercinę veiklą. Iš tiesų, gavus trečiojo asmens prašymą leisti susipažinti su šio tipo dokumentais, būtina atlikti konkretų ir realų kiekvieno dokumento tyrimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pripažino esant bendrąją prezumpciją dėl atsisakymo leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais. Kaip nuspręsta šio sprendimo 33–42 punktuose, nėra bendrosios prezumpcijos dėl atsisakymo leisti susipažinti su per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą pateiktais dokumentais.

164    Taigi šiuo atveju ECHA atliko konkretų skirtingų duomenų, dėl kurių pateiktas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, tyrimą. Reikia pažymėti, kad šis tyrimas atliktas atsižvelgiant į teisę į nuosavybę ir teisę į privatų gyvenimą.

165    Pirmiausia, kaip iš esmės matyti iš šio sprendimo 60 ir paskesnių punktų, svarbu pažymėti, kad dalį ginčijamos informacijos sudaro visuomenei prieinamų tyrimų rinkinys, bet tai, kad šį intelektinį darbą sukonkretinanti ataskaita turi materialinę vertę, nereiškia, kad visa joje esanti informacija susijusi su komerciniu interesu ir kad jam būtų pakenkta šią informaciją atskleidus. Žala asmens komercinių interesų apsaugai, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje, nebūtinai nustatoma atsižvelgiant į atskleidžiamos informacijos materialinę vertę.

166    Toliau, dėl informacijos, susijusios su DNEL ir PNEC vertėmis, reikia pažymėti, kad jos atskleidimas nepažeidžia teisės į privatų gyvenimą ir teisės į nuosavybę. Iš tiesų ECHA gali įsikišti į naudojimąsi šiomis teisėmis, nes tai numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnyje ir būtina sveikatai ir aplinkai apsaugoti.

167    Galiausiai, kiek tai susiję su koncentracijos NOAEL vertėmis, jų atskleidimas irgi yra esminis tam, kad visuomenė žinotų apie DEHP naudojimo keliamą riziką. Taigi visuomenė labai suinteresuota šios informacijos atskleidimu. Net jei šios ginčijamos informacijos atskleidimas būtų teisės į privatų gyvenimą ir teisės į nuosavybę apribojimas (to ieškovė šiuo atveju neįrodė), šis atskleidimas bet kuriuo atveju atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, iš esmės pažeidžiantis jų esmę.

168    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, antrąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus reikia atmesti.

4.     Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pažeidimu

169    Ieškovė nurodo ketvirtąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies, kuria apsaugomas Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo procesas nuo išorinių, nepagrįstų ir neteisėtų grėsmių ir įtakų, pažeidimu. Pirmiausia ji tvirtina, kad informacijos, susijusios su procedūromis, kuriose dar nepriimtas atitinkamos institucijos sprendimas, neatskleidimas yra principas ir jis atitinka Reglamento Nr. 1049/2001 loginę sistemą. Tad atskleisdama dokumentus ECHA rimtai pakenkė procesui. Tada ji pabrėžia, kad galimas ginčijamos informacijos atskleidimas gali daryti poveikį savo nuomones pateikiantiems Rizikos vertinimo komitetui ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetui, nes jie leidžia savo svarstymuose dalyvauti ir pareiškėjams dėl galimybės susipažinti su informacija. Tačiau pareiškėjai dėl autorizacijos negali dalyvauti minėtų komitetų susirinkimuose ir negali pasinaudoti teise būti išklausytiems jokiame procedūros etape. Galiausiai ieškovė pabrėžia, kad joks viršesnis viešasis interesas nepateisina nagrinėjamos informacijos atskleidimo.

170    ECHA ginčija šiuos argumentus.

171    Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog institucijoms turėtų būti suteikta teisė saugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis. Šia prasme to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui, arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“.

172    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką šios išimties taikymas reiškia, jog turi būti įrodyta, kad dėl susipažinimo su prašomais dokumentais gali kilti konkreti ir reali grėsmė Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsaugai ir kad šios grėsmės rizika yra pagrįstai, o ne vien hipotetiškai numatoma (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Muñiz / Komisija, T‑144/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:596, 74 punktas).

173    Be to, tam, kad patektų į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytą išimtį, grėsmė sprendimų priėmimo procesui turi būti rimta. Taip, be kita ko, būtų, jei nurodytų dokumentų atskleidimas turėtų esminį poveikį sprendimų priėmimo procesui. Rimtumo įvertinimas priklauso nuo visų bylos aplinkybių, būtent institucijos nurodytų neigiamų dokumentų atskleidimo pasekmių sprendimų priėmimo procesui (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Muñiz / Komisija, T‑144/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:596, 75 punktas ir 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 71 punktas).

174    Atsižvelgiant būtent į šiuos paaiškinimus reikia nagrinėti ketvirtąjį ieškinio pagrindą.

175    Pirmiausia reikia atmesti ieškovės požiūrį, pagal kurį linkstama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatytą informacijos atskleidimo išimtį padaryti principu. Iš tiesų, to paties reglamento 2 straipsnyje įtvirtintas galimybės susipažinti su dokumentais principas ir toliau taikomas informacijai, susijusiai su procedūra, kurioje atitinkama institucija dar nepriėmė sprendimo. Šio principo išimtys apibrėžtos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, kaip jis aiškinamas teismo praktikoje. Todėl galimybės susipažinti su dokumentais principo išimtis pagal minėtą 4 straipsnio 3 dalį galima tik esant šio sprendimo 172 ir 173 punktuose primintoje teismo praktikoje apibrėžtoms sąlygoms.

176    Toliau reikia nagrinėti klausimą, ar galimybė susipažinti su ginčijama informacija galėjo lemti rimtą grėsmę ECHA sprendimų priėmimo procesui. Ieškovė iš esmės tvirtina, kad pareiškėjams dėl autorizacijos neužtikrinama teisė būti išklausytiems visuose sprendimo priėmimo proceso etapuose ir jie negali pateikti pastebėjimų dėl netikslumų ar klaidų. Be to, Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas leidžia pareiškėjams dėl galimybės susipažinti su informacija dalyvauti jų svarstymuose. Tačiau pareiškėjai dėl autorizacijos tokios teisės dalyvauti svarstymuose neturi.

177    Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonių projektus ECHA nusiunčia pareiškėjui dėl autorizacijos ir kad, jei nori, pareiškėjas gali per du mėnesius nuo nuomonių projekto gavimo pareikšti savo rašytines pastabas. Taigi ši nuostata garantuoja pareiškėjui dėl autorizacijos teisę pateikti raštiškus argumentus komitetams prieš tai, kai jie priima galutinę nuomonę dėl autorizacijos paraiškos.

178    Be to, ieškovė neįrodo, kodėl pareiškėjai dėl galimybės susipažinti su informacija, kuriems suteiktas stebėtojų statusas, galėtų rimtai pažeisti ECHA sprendimų priėmimo procesą.

179    Iš tiesų, identiškai suformuluotuose Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto procedūros taisyklių 6 straipsniuose (nuoroda MB/09/2009 final, toliau – komitetų procedūros taisyklės) numatyta, kad stebėtojams (stakeholder representatives) „gali“ būti leista dalyvauti komitetų susirinkimuose; taigi šiuo klausimu ECHA naudojasi diskrecija. Be to, jų dalyvavimas ECHA susirinkimuose yra griežtai apibrėžtas. Pagal šių procedūros taisyklių 6 straipsnio 6 dalį stebėtojai turi laikytis 2008 m. spalio 9 d. ECHA vykdančiojo direktoriaus sprendimu priimto „suinteresuotųjų organizacijų stebėtojų elgesio ECHA susirinkimuose kodekso“ (nuoroda ED/62/2008, toliau – elgesio kodeksas).

180    Šiame elgesio kodekse numatyta, kad suinteresuotosios organizacijos turi vengti skirti stebėtojais asmenis, kurie tiesiogiai suinteresuoti atveju, kurį nagrinėja komitetai, ir kad, jei toks interesas atsirastų, jie privalo apie jį pareikšti susirinkimo pradžioje (6 punktas). Taip pat pabrėžiama, kad stebėtojai negali kištis į susirinkimus taip, kad kišimasis būtų susijęs su bauginimu arba trukdytų organo darbui (7 punktas), ir kad dėl jų dalyvavimo susirinkimuose sprendžia pirmininkas (8 punktas). Elgesio kodekse taip pat minima, kad stebėtojai paprastai privalo pranešti iš anksto – ne vėliau kaip susirinkimo pradžioje – pirmininkui, kuriais klausimais jie norėtų kalbėti, ir kad jų kalba turi būti trumpa ir neviršyti nustatyto laiko (9 punktas). Galiausiai elgesio kodekse patikslinama, kad stebėtojai gali pateikti dokumentus, bet tai, kad jie išdalyti, nereiškia, kad ECHA patvirtina ar aprobuoja jų turinį (15 punktas).

181    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė apsiriko dėl stebėtojų vaidmens per komitetų susirinkimus ir kad jų vaidmuo yra griežtai apibrėžtas, kad jie negalėtų rimtai pakenkti sprendimų priėmimo procesui.

182    Nors ECHA neginčijo, kad pareiškėjas dėl autorizacijos iš principo neturi galimybės dalyvauti komitetų posėdžiuose kaip stebėtojas ir todėl neturi teisės juose pareikšti savo nuomonės, reikia pripažinti, kad, kaip pabrėžta šio sprendimo 177 punkte, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą jis gali pateikti rašytinius pagrįstus argumentus per du mėnesius nuo nuomonės projekto gavimo dienos. Taip jam suteikiama galimybė atsakyti į galimas stebėtojų pastabas.

183    Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakydama į rašytinį Bendrojo Teismo klausimą šalims, susijusį su elgesio kodekse numatytu stebėtojų vaidmeniu, ECHA remiasi 2012 m. gruodžio 14 d. gairėmis, kuriose aprašyta, kokios nuostatos ji laikosi procedūroje dėl autorizacijos paraiškos (toliau – gairės). ECHA nurodo, kad stebėtojų dalyvavimas ir pareiškėjų dėl autorizacijos nebuvimas gali lemti, kad šalys nebus tinkamai išklausytos, nes tik pirmiesiems leista pateikti pastabas atitinkamoje byloje. Todėl gairėse ji patikslino, jog vykdant šio tipo procedūrą stebėtojams nesuteikiama teisė kalbėti per komitetų susirinkimus. Reikia pažymėti, kad šios gairės atitinka elgesio kodeksą, pagal kurį ECHA suteikiama diskrecijos teisė, nurodant, kad stebėtojams „gali“ būti leista dalyvauti komitetų susirinkimuose ir kad pirmininkas sprendžia dėl susirinkimų eigos. Taip pat ECHA numatė, kad, siekiant užtikrinti elgesio kodekso ir komitetų procedūros taisyklių laikymąsi, stebėtojai negali susipažinti su konfidencialia verslo informacija ir negali dalyvauti tose susirinkimų dalyse, kuriose diskutuojama dėl tokios informacijos.

184    Galiausiai ieškovė nepateikė jokio konkretaus įrodymo, kad būtų galima pripažinti, jog šiuo atveju galimybė susipažinti su ginčijama informacija, susijusi su autorizacijos naudoti DEHP paraiška, iš esmės paveikė ECHA ir Komisijos sprendimų priėmimo procesą ir taip jam rimtai pakenkė.

185    Atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą mechanizmą, kuris patikslintas komitetų procedūros taisyklėse, elgesio kodekse ir gairėse, ir į tai, kad nėra jokių konkrečių duomenų, dėl kurių šiuo atveju galima įtarti, jog galimybė susipažinti su ginčijama informacija sukėlė pavojų ECHA sprendimų priėmimo procesui, reikia manyti, kad ginčijamos informacijos atskleidimas negalėjo taip neigiamai paveikti sprendimų priėmimo proceso, kad jam kiltų rimtas pavojus.

186    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

187    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinį reikia atmesti; nebūtina priimti sprendimo dėl ECHA atsiliepime į ieškinį pateikto nepriimtinumo pagrindo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

188    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji padengia ECHA bylinėjimosi išlaidas pagal jos reikalavimus, įskaitant išlaidas susijusias su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

189    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

190    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, ClientEarth, EEB ir HCWH Europe padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Deza, a.s. padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.      ClientEarth, European Environmental Bureau (EEB) ir Vereniging Health Care Without Harm Europe padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Prek Labucka Kreuschitz

Paskelbta 2017 m. sausio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Faktinės bylos aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1.  Dėl atskiro ieškinio pagrindo, grindžiamo tuo, kad egzistuoja bendroji prezumpcija, jog per Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą pateikta informacija yra konfidenciali

2.  Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu

Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo ginčijamos informacijos konfidencialumu dėl savo komercinio pobūdžio ir dėl to, kad ji susijusi su ieškovės technologinėmis žiniomis

Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimo

Dėl pareigos atskleisti informaciją taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą arba dėl jau esamo jos viešumo

– Dėl prieštaravimo, grindžiamo klaidingu Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punkto taikymu, priimtinumo

– Dėl pareigos taikant Reglamento Nr. 1907/2006 119 straipsnio 1 dalies f punktą skelbti tam tikrą informaciją egzistavimo ir dėl kitos informacijos jau esamo viešumo klausimo

Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos pažeidimu, motyvuojant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies taikymu

Dėl trečiojo kaltinimo, grindžiamo tuo, kad aiškiai nenurodytas viešasis interesas, dėl kurio reikia atskleisti ginčijamą informaciją

Dėl ketvirtojo kaltinimo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

3.  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Sąjungos įsipareigojimų pagal TRIPS sutartį nevykdymu ir teisės į konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) apsaugą pažeidimu, ir trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Sąjungos įsipareigojimų pagal EŽTK 8 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį nevykdymu, taip pat nuosavybės teisės ir nuosavybės apsaugos pažeidimu

4.  Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pažeidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: čekų.