2022 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Bundesarbeitsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) CM / TimePartner Personalmanagement GmbH
(Byla C-311/21)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Užimtumas ir socialinė politika – Darbas per laikinojo įdarbinimo įmones – Direktyva 2008/104/EB – 5 straipsnis – Vienodo požiūrio principas – Būtinybė, nukrypstant nuo šio principo, užtikrinti bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygas – Kolektyvinė sutartis, kurioje numatytas mažesnis darbo užmokestis, palyginti su mokamu darbuotojams, kuriuos tiesiogiai įdarbina įmonė laikinojo darbo naudotoja – Veiksminga teisminė gynyba – Teisminė kontrolė)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesarbeitsgericht
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė, apeliantė ir kasatorė: CM
Atsakovė, kita apeliacinio proceso šalis ir kita kasacinio proceso šalis: TimePartner Personalmanagement GmbH
Rezoliucinė dalis
1. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 5 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad dėl joje daromos nuorodos į sąvoką „bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygos“ būtų atsižvelgta į laikinųjų darbuotojų apsaugos lygį, kuris didesnis nei tas, kuris apskritai nustatytas darbuotojams pagal nacionalinę teisę ir Sąjungos teisę dėl pagrindinių darbo ir įdarbinimo sąlygų. Vis dėlto, kai socialiniai partneriai kolektyvinėje sutartyje leidžia numatyti skirtingą požiūrį į pagrindines darbo ir įdarbinimo sąlygas, kuris nepalankus laikiniesiems darbuotojams, siekiant užtikrinti bendrą atitinkamų laikinųjų darbuotojų apsaugą, šioje kolektyvinėje sutartyje jiems turi būti suteikiama privalumų, susijusių su pagrindinėmis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, kurie kompensuotų skirtingą požiūrį į juos.
2. Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
vertinant, ar paisoma pareigos užtikrinti bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygas, turi būti konkrečiai palygintos pagrindinės darbo ir įdarbinimo sąlygas, taikomos tiesiogiai įmonės laikinojo darbo naudotojos įdarbintiems darbuotojams, su tomis, kurios taikomos laikiniesiems darbuotojams, kad būtų galima nustatyti, ar suteikti kompensaciniai privalumai, susiję su šiomis pagrindinėmis sąlygomis, leidžia atsverti patiriamo nepalankaus skirtingo požiūrio poveikį.
3. Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
siekiant įvykdyti pareigą užtikrinti bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygas nereikia, kad atitinkamas laikinasis darbuotojas su laikinojo įdarbinimo įmone būtų sudaręs neterminuotą darbo sutartį.
4. Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
nacionalinės teisės aktų leidėjas neprivalo numatyti reikalavimų ir kriterijų, kuriais būtų užtikrinta bendra laikinųjų darbuotojų apsauga, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai atitinkama valstybė narė suteikia galimybę socialiniams partneriams toliau taikyti arba sudaryti kolektyvines sutartis, pagal kurias, kiek tai susiję su pagrindinėmis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, leidžiamas skirtingas požiūris į tuos darbuotojus.
5. Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
turi būti galima atlikti veiksmingą kolektyvinių sutarčių, pagal kurias, remiantis šia nuostata, leidžiamas nepalankus skirtingas požiūris į laikinuosius darbuotojus, kiek tai susiję su pagrindinėmis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, teisminę kontrolę, siekiant patikrinti, ar socialiniai partneriai paiso savo pareigos užtikrinti bendros šių darbuotojų apsaugos sąlygas.
____________
1 OL C 320, 2021 8 9.