Laikina versija
BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. balandžio 17 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „in Insajderi“ paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas INSAJDERI ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „in Insajderi Gazetë online“ – Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 3 dalis – Apeliacinės tarybos atliktino nagrinėjimo apimtis – Deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 27 straipsnio 2 dalis – Įrodymų nepateikimas – Vertimas – Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnis – Teisė būti išklausytam – Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis – Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalis – Apeliacinės tarybos galimybė priimti jai pirmą kartą pateiktus įrodymus – Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 4 dalis – Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 2 dalis“
Byloje T‑119/23
Insider LLC, įsteigta Prištinoje (Kosovo Respublika), atstovaujama advokato M. Ketler,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Gája,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis
Florim Alaj, gyvenantis Cuge (Šveicarija),
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Kornezov, teisėjai K. Kecsmár (pranešėjas) ir S. Kingston,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į tai, kad šalys per tris savaites po to, kai joms buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir vadovaudamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi nusprendęs priimti sprendimą nerengdamas žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Insider LLC prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1152/2022‑5) (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 2020 m. birželio 16 d. kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis Florim Alaj pateikė EUIPO paraišką įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą šį vaizdinį žymenį:
3 Prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo skirtas peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 41 klasės paslaugoms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Su švietimo, pramogų ir sporto aktualijomis susijusios informacijos, naujienų ir komentarų teikimas internetu“.
4 Ieškovė pareiškė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms paslaugoms.
5 Protestas buvo grindžiamas šiais dviem Kosove įregistruotais ankstesniais prekių ženklais, kurių paraiška pateikta 2020 m. gegužės 5 d. ir kurie skirti 35, 38 ir 41 klasių paslaugoms žymėti:
– Kosove įregistruotu žodiniu prekių ženklu Nr. 27 062 INSAJDERI,
– Kosove įregistruotu toliau pavaizduotu vaizdiniu prekių ženklu Nr. 27 063:
6 Proteste buvo remiamasi 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu.
7 2022 m. gegužės 10 d. Protestų skyrius patenkino protestą ir atsisakė registruoti prašomą prekių ženklą visoms šio sprendimo 3 punkte nurodytoms paslaugoms.
8 2022 m. birželio 30 d. kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
9 Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba patenkino apeliaciją, panaikino Protestų skyriaus sprendimą ir atmetė visą protestą, motyvuodama tuo, kad iki pasibaigiant protestui pagrįsti būtinų faktų, įrodymų ir pastabų pateikimo terminui ieškovė neįrodė, jog ankstesni prekių ženklai, kuriais ji rėmėsi, egzistuoja ir priklauso jai, kaip numatyta pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį. Ji, be kita ko, nusprendė, kad patvirtinti ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų vertimai, kuriuos ieškovė pateikė kaip šių prekių ženklų egzistavimo ir priklausymo jai įrodymą (toliau – vertimai), yra neoficialūs vertimai, kuriuose originalus tekstas nebuvo matomas, todėl buvo neįmanoma patikrinti, ar pažymėjimų originaluose buvo nurodyta esminė informacija.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
11 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jei šalys būtų pašauktos į teismo posėdį.
Dėl teisės
12 Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės nurodo tris pagrindus, grindžiamus, pirma, 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Reglamentas 2017/1001 ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1), 27 straipsnio 2 dalies pažeidimu, antra, to reglamento 7 straipsnio ir 2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/626, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Reglamento 2017/1001 nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1431 (OL L 104, 2018, p. 37), 24–26 straipsnių pažeidimu ir, trečia, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalies, siejamos su Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, pažeidimu.
13 Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį pagrindą, paskui trečiąjį pagrindą ir galiausiai, jei prireiks, antrąjį pagrindą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 2 dalies pažeidimu
14 Ieškovė tvirtina, kad kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis per tą procedūrą neginčijo ankstesnių prekių ženklų egzistavimo. Vadinasi, savo iniciatyva išnagrinėjusi šį aspektą ir vertimų autentiškumą, Apeliacinė taryba pažeidė Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 2 dalį. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba nepaaiškino, kodėl šis nagrinėjimas buvo būtinas siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento 2017/1001 taikymą ir kodėl jis buvo susijęs su esminiais procedūriniais reikalavimais, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 2 dalį. Galiausiai ieškovė iš esmės tvirtina, kad vertimų autentiškumo klausimas veikiau yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl minėtas straipsnis šiuo atveju netaikytinas.
15 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
16 Pirmiausia reikia priminti, kad egzistuoja įvairių EUIPO padalinių ir apeliacinių tarybų funkcinis tęstinumas. Apeliacinių tarybų vykdoma kontrolė yra ne paprasta sprendimo, dėl kurio jiems pateikta apeliacija, teisėtumo kontrolė, bet dėl apeliacinei procedūrai būdingo nagrinėjimo iš esmės – naujas visos bylos vertinimas, nes Apeliacinės tarybos turi išsamiai išnagrinėti pradinį reikalavimą ir atsižvelgti į laiku pateiktus įrodymus. Iš Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies matyti, kad tuo atveju, kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija, ji turi iš naujo iš esmės išnagrinėti visą protestą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Coca-Cola/EUIPO – Mitico (Master), T‑61/16, EU:T:2017:877, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Kaip matyti iš Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalies, protestą reiškianti šalis per protestą pagrindžiantiems faktams, įrodymams ir argumentams pateikti nustatytą terminą turi pateikti savo ankstesnio prekių ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymus, be kita ko, paraiškos padavimo, registracijos ar jos pratęsimo liudijimus, taip pat įrodymą, kad turi teisę pareikšti protestą. Konkrečiai kalbant, jei protestas grindžiamas Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 3 dalimi, jį reiškianti šalis turi pateikti įrodymų, kad ji yra ankstesnio prekių ženklo savininkė, ir įrodyti savo santykius su atstovu ar patikėtiniu. Be to, iš Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio 4 dalies matyti, kad paraiškos padavimo, registracijos ar jos pratęsimo liudijimai pateikiami procedūros kalba arba prie jų pridedamas vertimas į šią kalbą.
18 Būtent atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba galėjo, pirma, savo iniciatyva nurodyti, kad nebuvo pateikti ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalai, ir išnagrinėti ankstesnių prekių ženklų egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, taip pat, ar ieškovė yra jų savininkė, ir, antra, savo iniciatyva tikrinti vertimų autentiškumą.
19 Šiuo klausimu iš Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 2 dalies antro sakinio matyti, kad šalių neiškeltus teisės klausimus Apeliacinė taryba gali nagrinėti, kai juos būtina išspręsti, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento 2017/1001 taikymą atsižvelgiant į šalių pateiktus faktus, įrodymus ir argumentus, arba kai jie susiję su esminiais procedūriniais reikalavimais.
20 Iš Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio matyti, kad protesto patvirtinimas ankstesnių prekių ženklų, kuriais jis grindžiamas, egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymais, taip pat protestą pareiškusio asmens teisė jį pareikšti pagal Reglamento 2017/1001 8 straipsnį yra būtinos jo sėkmės sąlygos.
21 Taigi Apeliacinė taryba teisingai savo iniciatyva išnagrinėjo ankstesnio prekių ženklo pagrįstumo klausimą pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnį, nes ankstesnių prekių ženklų, kuriais grįstas protestas, egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties, taip pat aplinkybės, kad protestą pareiškęs asmuo yra šių prekių ženklų savininkas, įrodymai yra būtinos santykinių atsisakymo registruoti pagrindų taikymo sąlygos pagal Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 3 dalį. Darytina išvada, kad šis ankstesnių teisių pagrindimas patenka į Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 2 dalies antro sakinio taikymo sritį.
22 Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, vertimų autentiškumo klausimas yra teisės klausimas. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 17 punkte, pareigos pagrįsti protestą ir užtikrinti šiuo tikslu pateiktų įrodymų vertimą į procedūros kalbą laikymasis yra klausimas, kurį pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnį Apeliacinė taryba turi išnagrinėti ir kuris gali paveikti jai pateiktos apeliacijos vertinimą. Be to, nesant galimybės įsitikinti, kad vertimai atitinka dokumentų originalus, prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo gali neturėti galimybės tinkamai gintis (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Guiral Broto / EUIPO – Gastro & Soul (CAFE DEL SOL), T‑549/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:719, 28 punktą).
23 Taigi Apeliacinė taryba pagrįstai, pirma, savo iniciatyva nurodė, kad nebuvo pateikti ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalai, ir išnagrinėjo ankstesnių prekių ženklų egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, taip pat, ar ieškovė buvo jų savininkė, ir, antra, savo iniciatyva patikrino vertimų autentiškumą.
24 Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Chartijos 41 straipsnio 1 dalies, siejamos su Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, pažeidimu
25 Ieškovė iš esmės teigia, jog savo iniciatyva nurodydama, pirma, kad nepateikti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, registracijos pažymėjimų originalai, ir, antra, kad kyla abejonių dėl šių dokumentų vertimų autentiškumo, prieš tai nepaprašiusi jos pateikti pastabų šiuo klausimu, Apeliacinė taryba pažeidė Chartijos 41 straipsnio 1 dalį, nes atėmė iš jos teisę būti išklausytai.
26 EUIPO ginčija ieškovės argumentus ir visų pirma teigia, kad per administracinę procedūrą ieškovė nepateikė jokio ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimo originalo, nors 2021 m. kovo 8 d. gavo pranešimą, kuriame EUIPO pabrėžė ieškovės pareigą per nustatytą terminą pagrįsti ankstesnes teises. Jos nuomone, Apeliacinė taryba neprivalėjo remtis tik vertimais ir vien jų pagrindu negalėjo patikrinti, ar registracijos pažymėjimo originale buvo nurodyta esminė informacija, kaip antai paraiškos padavimo data, savininkas arba paslaugų sąrašas. Be to, EUIPO tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepažeidė ieškovės teisės būti išklausytai, nes pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalį ieškovė žinojo apie pareigą pateikti ankstesnių prekių ženklų egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, taip pat jos teisę pareikši protestą patvirtinančius įrodymus. Galiausiai pagal minėto Deleguotojo reglamento 8 straipsnio 1 ir 9 dalis Apeliacinė taryba neprivalėjo informuoti ieškovės apie įrodymų, kuriuos ji pateikė protestui pagrįsti, spragas.
27 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antrą sakinį EUIPO sprendimai grindžiami tik tokiais motyvais ar įrodymais, dėl kurių šalys galėjo pateikti savo pastabas. Šia nuostata konkrečiai įgyvendinamas bendrasis teisės į gynybą apsaugos principas, įtvirtintas, be kita ko, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, pagal kurį asmenims, kurių interesams turi įtakos valdžios institucijų sprendimai, turi būti suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę (2022 m. birželio 8 d. Sprendimo Appl / EUIPO – Swatch (THINK DIFFERENT), T‑26/21–T‑28/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:350, 40 punktas).
28 Iš tiesų visuose Sąjungos teisės aktuose turi būti gerbiamos Chartijoje pripažintos pagrindinės teisės, nes ši pagarba yra jų teisėtumo, kurį pagal SESV nustatytą išsamią teisių gynimo priemonių sistemą turi kontroliuoti Sąjungos teismas, sąlyga, o Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai privalo laikytis Chartijos (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 283–285 punktus ir 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonės 2/13 (Sąjungos prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 169 ir 171 punktus).
29 Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam per bet kurią procedūrą, kuri yra neatsiejama nuo teisės į gynybą paisymo, užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Be to, teisė būti išklausytam taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimamas sprendimas, bet ne galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija (žr. 2007 m. vasario 7 d. Sprendimo Kustom Musical Amplification / VRDT (Gitaros forma), T‑317/05, EU:T:2007:39, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Būtent EUIPO turi pareigą suteikti jos tarnybose vykstančios procedūros šalims galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl visų aplinkybių, kuriomis grindžiami šių tarnybų sprendimai (žr. 2019 m. kovo 20 d. Sprendimo Primed Halberstadt Medizintechnik (PRIMED), T‑138/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:174, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
32 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Apeliacinė taryba atmetė protestą, remdamasi Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi, ir ieškovė negalėjo pareikšti nuomonės dėl lemiamo jos sprendimo pagrindo. Iš tiesų pati Apeliacinė taryba nurodė, kad nepateikti ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalai ir kad kilo abejonių dėl vertimų autentiškumo; remdamasi vien šiuo pagrindu, kaip nurodyta šio sprendimo 9 punkte, ji padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ankstesnių prekių ženklų egzistavimo ir priklausymo jai, todėl protestas turi būti atmestas. Nurodydama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, jog tai, kad Apeliacinė taryba šį klausimą išnagrinėjo savo iniciatyva, neišklausiusi jos nuomonės šiuo klausimu, yra procedūrinis pažeidimas (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo CAFE DEL SOL, T‑549/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:719, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Tačiau teisės į gynybą pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei neatsižvelgimas į suinteresuotosios šalies poziciją turėjo konkretų poveikį jos galimybei gintis. Taigi iš ieškovės negalima reikalauti įrodyti, kad ginčijamo sprendimo turinys būtų kitoks, jeigu nebūtų padarytas pažeidimas; ieškovė turi tik įrodyti, kad tokios prielaidos negalima visiškai atmesti, nes, nesant procedūrinio pažeidimo, ji būtų galėjusi geriau pasirūpinti savo gynyba (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2019 m. kovo 20 d. Sprendimo PRIMED, T‑138/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:174, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Taigi reikia patikrinti, ar negalima visiškai atmesti prielaidos, kad, nesant šio sprendimo 32 punkte nurodyto procedūrinio pažeidimo, procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks.
35 Taip yra nagrinėjamu atveju. Iš tiesų, jei Apeliacinė taryba būtų suteikusi ieškovei galimybę veiksmingai pareikšti nuomonę dėl ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalų nebuvimo, ši būtų galėjusi juos pateikti, kad Apeliacinė taryba galėtų juos išnagrinėti ir įsitikinti vertimo autentiškumu.
36 Vadinasi, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuotą teisę būti išklausytam.
37 Šios išvados negali paneigti EUIPO argumentai. Iš tiesų, pirma, dėl EUIPO argumento, kad šiame etape minėti originalai būtų buvę pateikti pavėluotai, reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 95 straipsnį EUIPO gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurių šalys nenurodė ir nepateikė laiku.
38 Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad paprastai, jeigu nenurodyta kitaip, šalys faktines aplinkybes gali nurodyti ir įrodymus pateikti pasibaigus nustatytam terminui pagal Reglamento 2017/1001 nuostatas ir kad EUIPO nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (žr. 2019 m. kovo 20 d. Sprendimo PRIMED, T‑138/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:174, 46 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
39 Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 2 dalyje patikslinant, kad EUIPO „gali“ nuspręsti neatsižvelgti į tokius įrodymus, šiai tarnybai suteikiama plati diskrecija motyvuotai spręsti, ar atsižvelgti į juos (žr. 2019 m. kovo 20 d. Sprendimo PRIMED, T‑138/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:174, 47 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
40 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad nėra jokios principinės priežasties, susijusios su Apeliacinėje taryboje vykstančios procedūros pobūdžiu arba šios instancijos kompetencija, neleidžiančios Apeliacinei tarybai priimant sprendimą dėl jai pateiktos apeliacijos atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktus faktus ar įrodymus (žr. 2019 m. kovo 20 d. Sprendimo PRIMED, T‑138/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:174, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
41 Be to, remiantis Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 4 dalimi, Apeliacinė taryba gali priimti pirmą kartą jai pateiktus įrodymus tik jeigu jie atitinka šias dvi sąlygas: pirma, „iš pirmo žvilgsnio tikėtina, kad jie yra reikšmingi bylos baigčiai“, ir, antra, jie „nebuvo pateikti laiku dėl svarbių priežasčių, ypač jei jais tik papildomi laiku jau pateikti reikšmingi faktai ir įrodymai arba jei jie pateikiami ginčijant sprendime, dėl kurio teikiama apeliacija, pirmosios instancijos savo iniciatyva padarytas arba išnagrinėtas išvadas“.
42 Kadangi nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba suabejojo vertimų autentiškumu ir nusprendė, kad nepateikusi ankstesnių prekių ženklų, kuriais grįstas protestas, registracijos pažymėjimų originalų ieškovė neįvykdė Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų įrodyti prekių ženklų buvimą ir jų priklausymą ieškovei, todėl atmetė jos protestą kaip nepagrįstą, kaip konstatuota šio sprendimo 35 punkte, negalima atmesti prielaidos, kad, jeigu ieškovė būtų buvusi išklausyta šiuo klausimu, būtų galėjusi pateikti minėtų pažymėjimų originalus, kad pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 4 dalį Apeliacinė taryba būtų galėjusi į juos atsižvelgti ir kad todėl protesto procedūra būtų pasibaigusi kitaip.
43 Antra, priešingai, nei teigia EUIPO, jos 2021 m. kovo 8 d. pranešimas ieškovei negali būti laikomas raginimu pateikti poziciją dėl ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalų nebuvimo ar dėl vertimų autentiškumo. Iš tiesų šiuo atveju kalbama apie standartinį pranešimą, kuriame visiškai neminimi klausimai, susiję su ankstesnių prekių ženklų egzistavimu, galiojimu ir jų apsaugos apimtimi, taip pat su šių prekių ženklų nuosavybės teise, kuriuos Apeliacinė taryba ketino iškelti savo iniciatyva pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį.
44 Be to, tai, kad per procedūrą Protestų skyriuje ieškovė buvo informuota apie jos pareigą per nustatytą terminą pagrįsti teisę į ankstesnius prekių ženklus, neturi reikšmės vertinant teisės į gynybą paisymą per procedūrą Apeliacinėje taryboje. Iš tiesų, kadangi apeliacinių tarybų kompetencija apima EUIPO padalinių priimtų sprendimų peržiūrą ir šiuo atveju Apeliacinė taryba savo iniciatyva nurodė, kad nėra ankstesnių prekių ženklų egzistavimo, galiojimo ir jų apsaugos apimties įrodymų, nurodyta informacija negali būti laikoma leidusia ieškovei veiksmingai pareikšti savo nuomonę Apeliacinėje taryboje dėl jos protesto atmetimo tuo pagrindu, kad nebuvo pateikti ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalai ir kilo abejonių dėl šių pažymėjimų vertimo autentiškumo (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo CAFE DEL SOL, T‑549/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:719, 43 punktą).
45 Trečia, iš Deleguotojo reglamento 2018/625 8 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad jeigu per nustatytą terminą nepateikiama jokių įrodymų arba jeigu pateikti įrodymai yra akivaizdžiai nereikšmingi arba nepakankami, kad būtų laikomasi minėto Deleguotojo reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatų, kiek tai susiję su visomis ankstesnėmis teisėmis, protestas atmetamas kaip nepagrįstas. Tačiau tokia išvada netaikoma, jeigu kai kurie iš šių įrodymų buvo pateikti per nustatytą terminą arba jeigu jie nėra akivaizdžiai nereikšmingi arba akivaizdžiai nepakankami. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ieškovė per nustatytą terminą Protestų skyriui pateikė ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų vertimus. Šios aplinkybės nėra akivaizdžiai nereikšmingos ar nepakankamos, nes jeigu ieškovė būtų išklausyta ir pateiktų šių pažymėjimų originalus per procedūrą Apeliacinėje taryboje, pastaroji nebūtų turėjusi atmesti protesto, remdamasi Deleguotojo reglamento 2018/625 8 straipsnio 1 dalimi. Iš tiesų minėtas straipsnis nėra taisyklė, neleidžianti Apeliacinei tarybai pasinaudoti jai pagal Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 2 dalį suteikta diskrecija, nes Deleguotojo reglamento 2018/625 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad atitiktų Reglamente 2017/1001 ir Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas aukštesnės galios teisės normas (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo CAFE DEL SOL, T‑549/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:719, 38 punktą).
46 Ketvirta, dėl EUIPO teiginio, kad iš jos negali būti reikalaujama aiškiai paraginti šalį pateikti įrodymų, reikia priminti, kad Apeliacinė taryba turėjo įsitikinti, jog įvykdytos Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytos sąlygos, o nagrinėjamu atveju taip nebuvo (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 20 d. Sprendimo PRIMED, T‑138/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:174, 44 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
47 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti trečiajam ieškinio pagrindui ir, nesant reikalo priimti sprendimo dėl antrojo ieškinio pagrindo, panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
49 Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2022 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1152/2022-5).
2. EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Insider LLC patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Paskelbta 2024 m. balandžio 17 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.