2024 m. vasario 12 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje L.S.
(Byla C-112/24, Zastępca Rzecznika Dyscyplinarnego II)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Najwyższy
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: L.S.
Kita proceso šalis: Zastępca Rzecznika Dyscyplinarnego przy Sądzie Okręgowym w Piotrkowie Trybunalskim
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:
– nacionalinis Aukščiausiasis Teismas specialiu procesu, kurį inicijuoja šalis pateikdama prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, privalo ex officio įvertinti, ar iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka paskirta kolegija yra „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas;
– jeigu prašymas įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, grindžiamas tuo, kad toks teisėjas buvo paskirtas į šias pareigas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, tai į penkių teisėjų kolegiją, sudarytą atsitiktine tvarka iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties, negali būti įtraukti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti pagal tą pačią ydingą paskyrimo procedūrą, nes tokia Aukščiausiojo Teismo sudėtis negali būti laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu;
– jeigu byloje dėl įvertinimo, ar į teismo kolegiją įtrauktas Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus (sprendžiant bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą), šalis įrodė, kad dėl šio Aukščiausiojo Teismo paskyrimo į šias pareigas per ydingą (iš esmės) procedūrą sudaryta teismo kolegija neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų, priimant sprendimą dėl prašymo įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, nebereikia nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka vertinti to teisėjo elgesio po jo paskyrimo į teisėjo pareigas ir drausmės bylos pobūdžio, todėl aplinkybių, susijusių su šio teisėjo elgesiu po jo paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, nenurodymas prašyme nėra pagrindas atmesti prašymą remiantis nacionalinės teisės nuostatomis (Ustawa z dnia 8 grudnia 2017 r. o Sądzie Najwyższym) (2017 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo įstatymas) 29 straipsnio 10 dalis)?
Tuo atveju, jei į 1 punkto antroje įtraukoje pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai:
2. Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad: teisėjas – teisėjų kolegijos, nagrinėjančios bylą, kurioje vertinama, ar teisėjas (paskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą) atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, narys – pirmiausia gali pateikti prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo kitą (-us) iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka išrinktą (-us) teisėją (-us), kuris (-ie) į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas buvo paskirtas (-i) pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, dėl kurios teismas, į kurio sudėtį jis (jie) įeina, negali būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu, nepriklausomu ir nešališku teismu, ir, antra, prašyti, kad tokio prašymo nenagrinėtų teisėjas, kuris taip pat buvo paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas pagal tokią ydingą paskyrimo procedūrą?
3. Ar tuo atveju, jeigu II punkte nurodytas prašymas paliekamas nenagrinėtas (nacionalinio teismo nutartimi), teisėjas, kuris pateikė tokį prašymą, gali atsisakyti atlikti veiksmus byloje dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atitikties nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimams vertinimo, ar turėtų dalyvauti priimant sprendimą, paliekant šaliai teisę nuspręsti, ar jį ginčyti dėl to, kad jis pažeidžia šalies teisę į tai, kad bylą nagrinėtų teismas, atitinkantis Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 [straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose] nustatytus reikalavimus?
4. Ar teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumui – byloje, kurioje nagrinėjama teisėjo atitiktis nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimams – turi įtakos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, tai, kad penkių narių kolegijoje tik vienas teisėjas buvo paskirtas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūrą, t. y. ar tokiu atveju vis dėlto galima tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu dėl daugumos paskirtų kolegijos narių nekyla paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ydingumo problema?
____________