2023 m. gruodžio 12 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cairo Network Srl / Ministero delle Imprese e del Made in Italy, Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni
(Byla C-764/23, Cairo Network)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Cairo Network Srl
Kitos apeliacinio proceso šalys: Ministero delle Imprese e del Made in Italy, Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Sąjungos teisė, visų pirma ES sutarties 6 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, aiškinami atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)1 4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir Direktyvos (ES) 2018/19722 31 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, kaip įtvirtintos Italijos teisėje (Legge n. 205/2017 (Įstatymas Nr. 205/2017) 1 straipsnio 1037 dalis), kuriomis Bendrijai svarbioje situacijoje apribojamos ieškinio dėl panaikinimo pasekmės, užkertant kelią grąžinimui į pradinę padėtį arba konkrečiam vykdymui, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apribojamas tik laikinai nustatytos sumos sumokėjimu, taip keliant pavojų veiksmingai teisminei apsaugai?
2. Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB1 , 3 straipsnio 3 ir 3a dalys bei 8 ir 9 straipsniai, taip pat Direktyvos (ES) 2018/1972 5, 6, 8, 9 ir 45 straipsniai, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja tokia sistema, kokia Italijos Respublikoje įvesta Legge di Bilancio 2018 (2018 m. Biudžeto įstatymas) 1 straipsnio 1031-bis dalimi, įterpta Legge di Bilancio 2019 (2019 m. Biudžeto įstatymas) 1 straipsnio 1105 dalimi, kuria atimamos arba bet kuriuo atveju reikšmingai apribojamos nepriklausomos administracinės institucijos reguliavimo funkcijos ir nustatomas tolesnių perdavimo pajėgumų skyrimas taikant mokesčiais pagrįstą procedūrą, priimant geriausių ekonominių sąlygų pasiūlymą ir dalyvaujant istoriniams operatoriams?
3. Ar Sąjungos teisė, visų pirma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 ir 9 straipsniai, 2020 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimų (Leidimų direktyva)1 3, 5, 7 ir 14 straipsniai, 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose2 2 ir 4 straipsniai, ES sprendimo 2017/899 11 ir 20 konstatuojamosios dalys ir teisingumo, nediskriminavimo, konkurencijos apsaugos ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja tokia sistema, kokia nustatyta atitinkamais nacionalinės teisės aktais (Legge n. 205/2017 (Įstatymas Nr. 205/2017) 1 straipsnio 1030, 1031, 1031-bis, 1031-ter, 1032 dalys), taip pat Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni (Italijos ryšių reguliavimo institucija, toliau – AGCOM) sprendimais 39/19/CONS, 128/19/CONS, 564/2020/CONS ir su tuo susijusiomis dažnių naudojimo skaitmeninės televizijos paslaugai teisių priskyrimo nuostatomis, kuriomis, konvertuojant „dažnių naudojimo teises“ į „perdavimo pajėgumų naudojimo teises“, nenumatomas lygiavertis konvertavimas, tačiau daliai pajėgumų nustatoma mokesčiais pagrįsta procedūra, todėl operatoriui tenka patirti papildomų išlaidų, kad būtų užtikrintas teisėtai įgytų teisių išsaugojimas tam tikrą laiką?
4. Ar Sąjungos teisei, visų pirma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 ir 9 straipsniams, 2020 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimų (Leidimų direktyva) 3, 5, 7 ir 14 straipsniams, 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose 2 ir 4 straipsniams, ES sprendimo 2017/899 11 ir 20 konstatuojamosioms dalims ir teisingumo, nediskriminavimo, konkurencijos apsaugos ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, taip pat taip pat proporcingumo ir tinkamumo principams, prieštarauja tokia sistema, kokia nustatyta atitinkamais nacionalinės teisės aktais (Legge n. 205/2017 (Įstatymas Nr. 205/2017) 1 straipsnio 1030, 1031, 1031-bis, 1031-ter, 1032 dalys), taip pat AGCOM sprendimais 39/19/CONS, 128/19/CONS, 564/2020/CONS ir su tuo susijusiomis dažnių naudojimo skaitmeninės televizijos paslaugai teisių priskyrimo nuostatomis, kuriomis nenustatoma struktūrinio pobūdžio priemonių, kad būtų ištaisyta anksčiau nustatyta nelygybė, taip pat atsižvelgiant į nacionalinėje ir supranacionalinėje jurisprudencijoje nustatytus pažeidimus, ir kuria nediferencijuojama operatoriaus, įsigijusio dažnį po mokesčiais pagrįstos konkurencinės procedūros, padėtis, numatant teisę jį išlaikyti, ir ar AGCOM priimtos nestruktūrinės priemonės, skirtos istoriniais operatoriais esančioms įmonėms, kurioms iš pradžių priklausė vadinamieji pertekliniai tinklai, yra tinkamos ir proporcingos?
5. Ar Sąjungos teisei, visų pirma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 ir 9 straipsniams, 2020 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimų (Leidimų direktyva) 3, 5, 7 ir 14 straipsniams, 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose 2 ir 4 straipsniams, ES sprendimo 2017/899 11 ir 20 konstatuojamosioms dalims ir teisingumo, nediskriminavimo, konkurencijos apsaugos ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, taip pat taip pat proporcingumo ir tinkamumo principams, prieštarauja tokia sistema, kokia nustatyta atitinkamais nacionalinės teisės aktais (Legge n. 205/2017 (Įstatymas Nr. 205/2017) 1 straipsnio 1030, 1031, 1031-bis, 1031-ter, 1032 dalys), AGCOM sprendimais 39/19/CONS, 128/19/CONS, 564/2020/CONS ir su tuo susijusiomis dažnių naudojimo skaitmeninės televizijos paslaugai teisių priskyrimo nuostatomis, kuriose neatsižvelgiama į teisėtus lūkesčius operatoriaus, įgijusio teisę naudoti dažnį po mokesčiais pagrįstos konkurencijos procedūros, kurioje buvo aiškiai numatyta teisė į panašios aprėpties dažnį ir lygiavertį naudojimosi teisių laikotarpį?
____________
1 OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349.
1 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (OL L 321, 2018, p. 36).
1 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (OL L 337, 2009, p. 37).
1 OL L 108, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337.
1 OL L 249, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178.