Byla C‑81/10 P

France Télécom SA

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – France Télécom apmokestinimo verslo mokesčiu režimas – „Pagalbos“ sąvoka – Teisėti lūkesčiai – Senaties terminas – Pareiga motyvuoti – Teisinio saugumo principas“

Sprendimo santrauka

1.        Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Įmonei naudingas specialus apmokestinimo režimas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

2.        Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Specialus įmonės apmokestinimo režimas – Tam tikrais laikotarpiais dėl naudingo apmokestinimo susidariusio skirtumo kompensavimas mokesčių permoka, susidariusia dėl per kitą laikotarpį taikytos fiksuotos įmokos

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

3.        Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Pagalba, suteikta pažeidžiant EB 88 straipsnio procedūros taisykles – Pagalbos gavėjų galimi teisėti lūkesčiai – Apsauga – Sąlygos ir ribos

(EB 88 straipsnio 3 dalis)

4.        Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnyje numatytas dešimties metų senaties terminas – Senaties termino pradžia – Pagalbos suteikimo gavėjui data

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnis)

5.        Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją susigrąžinti – Komisijos galimybė nacionalinėms institucijoms palikti užduotį apskaičiuoti tikslią grąžintiną sumą – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas

1.        Pagal specialų apmokestinimo režimą įmonei gali būti suteikta nauda, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, net jei tikslus pagal šį režimą suteiktos pagalbos dydis turi būti nustatytas remiantis tam tikrais su šiuo režimu nesusijusiais veiksniais.

Jeigu valstybės pagalbos buvimo konstatavimas priklauso nuo tam tikrų su specialiu apmokestinimo režimu „nesusijusių aplinkybių“, pavyzdžiui, verslo mokesčio metinio pobūdžio ir apmokestinimo tarifo dydžio, dėl kurio kasmet balsuoja administraciniai teritoriniai vienetai, tokios aplinkybės visai netrukdo specialų apmokestinimo režimą jau jo priėmimo momentu kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį. Iš tikrųjų reikia skirti pagalbos schemos patvirtinimą ir metinės pagalbos, kurios konkretus dydis priklauso nuo tam tikrų išorinių veiksnių, suteikimą įmonei pagal šią schemą.

Tokiu atveju naudos buvimas gali priklausyti nuo, pirma, pastovaus veiksnio, susijusio su specialiu, palyginti su bendruoju režimu, įmonei taikytu apmokestinimo režimu, antra, nepastovaus veiksnio, priklausančio nuo faktinių aplinkybių, konkrečiai kalbant, nuo patalpų ar žemės sklypų išsidėstymo įvairiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat nuo šiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose taikomo mokesčio tarifo.

(žr. 21–23, 27 punktus)

2.        Dėl pagalbos sąvokos pagal EB 87 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad priemonė negali išvengti kvalifikavimo kaip pagalbos, jeigu jos gavėjui tenka kitokio pobūdžio ir su nagrinėjama pagalba nesusijusi specifinė našta.

Nustatant, ar mokesčių permoka, kuri įmonėje susidarė per tam tikrą laikotarpį dėl to, kad ji buvo apmokestinta fiksuoto dydžio įmoka, kompensuoja apmokestinimo skirtumą, kuriuo ji naudojosi kitu laikotarpiu, reikia išnagrinėti objektyvius taikomos fiksuotos įmokos požymius ir atsakyti, ar ji gali būti laikoma našta, neatsiejamai susijusia su tariamai dėl įmonei taikyto specialaus apmokestinimo režimo gauta nauda. Vien aplinkybė, kad fiksuota įmoka ir specialus apmokestinimo režimas buvo nustatyti tuo pačiu įstatymu, neleidžia konstatuoti, jog fiksuotos įmokos mokėjimo nustatymas buvo glaudžiai susijęs su specialaus apmokestinimo režimo nustatymu.

(žr. 43, 44, 48 punktus)

3.        Atsižvelgiant į privalomąjį Komisijos atliekamos valstybės pagalbos kontrolės pobūdį įmonės pagalbos gavėjos iš esmės gali turėti teisėtų lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo tik tuomet, jeigu ji buvo suteikta laikantis EB 88 straipsnyje nustatytos procedūros ir rūpestingas ūkio subjektas paprastai turi įsitikinti, kad šios procedūros buvo laikomasi. Konkrečiai kalbant, kai pagalba suteikta apie ją iš anksto nepranešus Komisijai ir todėl remiantis EB 88 straipsnio 3 dalimi ji yra neteisėta, pagalbos gavėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jos suteikimo teisėtumo.

Be to, Komisijos neveikimas šios priemonės atžvilgiu neturi reikšmės tuo atveju, jeigu jai nebuvo pranešta apie pagalbą.

(žr. 59 ir 60 punktus)

4.        Pagal Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo 15 straipsnio 1 dalį Komisijos įgaliojimams susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Iš to paties straipsnio 2 dalies matyti, kad senaties terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui suteikiama neteisėta pagalba. Todėl lemiamas veiksnys nustatant minėtame 15 straipsnyje numatytą senaties terminą yra faktinis pagalbos suteikimas.

Iš minėto 15 straipsnio 2 dalies matyti, kad šioje nuostatoje, nustatant datą, nuo kurios prasideda senaties terminas, remiamasi pagalbos suteikimu gavėjui, o ne pagalbos schemos patvirtinimo data.

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad pagalbos suteikimo datos nustatymas gali priklausyti nuo nagrinėjamos pagalbos pobūdžio. Pavyzdžiui, pagal daugiametį režimą, kuris pasireiškia pervedimais arba periodiniais naudos teikimais, akto, kuris yra pagalbos teisinis pagrindas, priėmimo datą ir datą, kai įmonėms iš tikrųjų suteikiama pagalba, gali skirti nemažas laiko tarpas. Tokiu atveju skaičiuojant senaties terminą turi būti laikoma, kad pagalba gavėjui suteikta tik tą dieną, kai šis ją iš tikrųjų gavo.

(žr. 80–82 punktus)

5.        Pagal teisinio saugumo principą, kuris yra vienas bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius.

Valstybės pagalbos srityje jokia Sąjungos teisės nuostata nereikalauja, kad Komisija, nurodydama grąžinti su bendrąja rinka nesuderinama pripažintą pagalbą, nustatytų tikslią grąžintinos pagalbos sumą. Pakanka, kad Komisijos sprendime būtų pateikta informacija, leidžianti jo adresatui be pernelyg didelių sunkumų pačiam nustatyti šią sumą.

(žr. 100, 102 punktus)