PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2008 m. spalio 8 d.

Byla T‑23/05

Éric Gippini Fournier

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Viešoji tarnyba – Pareigų paaukštinimas – Pirmenybės balų skyrimas – Aktai, dėl kurių negalima pareikšti ieškinio – Parengiamieji aktai – Nepriimtinumas“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo, pirma, siekiama panaikinti Komisijos sprendimus neskirti ieškovui nė vieno generalinio direktorato pirmenybės balo per 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, atmesti jo skundus Paaukštinimo komisijai, susijusius su pirmenybės balų, neatsižvelgiant į jų pavadinimą, skyrimu, taip pat atsisakyti skirti jam pirmenybės balų už darbus dėl institucijos interesų ir, antra, prašoma atlyginti žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Komisijos įtvirtinta pareigų paaukštinimo tvarka – Paaukštinimo procedūros užbaigimas aktu, kuris apima sprendimą patvirtinti pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos, sąrašą ir sprendimą nustatyti pareigūnams suteikiamus pirmenybės balus – Atskiri sprendimai, dėl kurių galima pareikšti atskirus ieškinius ar vieną ieškinį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45, 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Dalykas – Nustatymas ieškiniu, neperžengiant skundu nustatytų ribų

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Procesas – Ieškinys – Ginčo dalykas – Apibrėžtis – Pakeitimas vykstant procesui – Draudimas – Sprendimas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas sprendimas – Naujas faktas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Pagal Komisijos vidaus taisyklėse įtvirtintą pareigų paaukštinimo tvarką, kuri grindžiama atsižvelgimu į sukauptus nuopelnus, kuriuos atspindi per kelerius metus surinktų balų suma, ir pagal kurią pareigų paaukštinimas užbaigiamas kompleksiniu aktu, nes jis apima du atskirus Paskyrimų tarnybos aktus, t. y. sprendimą, patvirtinantį pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos, sąrašą, ir sprendimą, kuriuo nustatomas bendras pareigūnų balų skaičius ir kuriuo grindžiamas pirmasis sprendimas. Šis bendrą balų skaičių nustatantis sprendimas yra atskiras sprendimas, dėl kurio galima pateikti skundą ir prireikus pareikšti ieškinį teisme remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytomis teisių gynimo priemonėmis.

Pareigūnas, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, norintis ginčyti ne jo pareigų nepaaukštinimą per nagrinėjamą pareigų paaukštinimo procedūrą, o tik atsisakymą skirti jam tam tikrą skaičių balų, kuriuos paskyrus vis tiek nebūtų pasiektas pareigoms paaukštinti reikalingas balų skaičius, gali pateikti skundą ir prireikus pareikšti ieškinį teisme vien dėl sprendimo, kuriuo skiriami balai ir kurio teisinės pasekmės jam yra privalomos ir galutinės.

Atvirkščiai parengiamieji aktai, kurie yra tarpiniai ir būtini priimant galutinį sprendimą, negali būti skundžiami pareiškiant atskirą ieškinį, tačiau jų teisėtumas visada gali būti užginčytas pareiškiant ieškinį dėl galutinio sprendimo.

Sprendimai skirti arba atsisakyti skirti tam tikrą paaukštinimo balų skaičių atitinkamam pareigūnui yra tokie parengiamieji aktai, kurie gali būti užginčyti tik pareiškiant ieškinį dėl Paskyrimų tarnybos galutinio sprendimo.

(žr. 60–62, 64, 65 ir 67 punktus)

Nuoroda: 2006 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑4137, 90–92, 97 ir 98 punktai.

2.      Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis skundas yra būtina sąlyga pareiškiant ieškinį dėl asmens, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, nenaudai priimto akto, vis dėlto tai yra 91 straipsnio 2 dalyje numatyto ieškinio atžvilgiu atskiras aktas, ribojantis ieškinio dalyką ir pagrindą, o tai reiškia, kad ieškiniu skundo pagrindas arba dalykas negali būti išplečiamas, tačiau gali būti ribojamas. Taigi ginčo dalykas apibrėžiamas ieškiniu, tačiau neperžengiant skundu nustatytų ribų. Tai reiškia, kad skundo turinys į ieškinį gali būti perkeliamas su sąlyga, kad ieškinyje aiškiai remiamasi skundu.

(žr. 70 punktą)

Nuoroda: 1990 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hettrich ir kt. prieš Komisiją, T‑134/89, Rink. p. II‑565, 16 punktas.

3.      Nors Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalyje leidžiama tam tikromis aplinkybėmis vykstant procesui pateikti naujų pagrindų, ši nuostata bet kuriuo atveju negali būti aiškinama kaip leidžianti ieškovui pateikti Pirmosios instancijos teismui naujus reikalavimus ir taip pakeisti ginčo dalyką.

Šiuo atžvilgiu, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, kai vykstant procesui ginčijamas aktas pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, pastarasis aktas yra naujas faktas, leidžiantis ieškovams pakeisti reikalavimus bei pagrindus.

Tačiau jeigu, vykstant pareigų paaukštinimo procedūrai, aptariamas aktas pakeičia parengiamąjį aktą, kaip yra sprendimo skirti paaukštinimo balus atveju, ir juo nepakeičiamas sprendimas, kuriuo nustatomas per nagrinėjamą pareigų paaukštinimą ieškovui skiriamas bendras balų skaičius ir kuris yra vienintelis aktas, galintis būti skundžiamas, bet neapskųstas ieškovo priminiuose reikalavimuose, ieškovas negali išplėsti ginčo dalyko taip, kad jis apimtų aktą, dėl kurio jis nepareiškė ieškinio, ir taip ieškinį, kuris nepriimtinas, padaryti priimtiną.

(žr. 72–76 punktus)

Nuoroda: 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Banatrading prieš Tarybą, T‑3/99, Rink. p. II‑2123, 28 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.