Pranešimas OL

 

"Association Française des Opérateurs de Réseaux et Services de Télécommunications" - "AFORS Télécom" 2004 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-456/04)

(Proceso kalba: prancūzų)

2004 m. lapkričio 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas "Association Française des Opérateurs de Réseaux et Services de Télécommunications" - "AFORS Télécom", įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamos advokato Olivier Fréget, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:    

panaikinti 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. C(2004) 3060 dėl Prancūzijos "France Télécom" suteiktos valstybės pagalbos 2 straipsnį;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal planą, kurio tikslas buvo subalansuoti Prancūzijos telekomunikacijų bendrovės "France Télécom" pajamas ir išlaidas, Prancūzija, tuometinė pagrindinė "France Télécom" akcininkė, stiprindama dalyvavimą pagrindiniame kapitale suteikė bendrovei paskolą 9 milijardų eurų kredito linijos forma. Ginčijamu sprendimu Komisija konstatavo, kad ši paskola buvo valstybės pagalba. Vis dėlto šio sprendimo 2 straipsnyje ji nusprendė, kad šios paskolos nereikia grąžinti.

Ieškovas, jungiantis didelę kitų Prancūzijos telekomunikacijų operatorių, tiesioginių "France Télécom" konkurentų, dalį, mano, kad jis turi teisę kreiptis dėl šio straipsnio panaikinimo. Grįsdamas savo ieškinį, ieškovas visų pirma tvirtina, kad manydama, kad ji negalėjo įvertinti dėl Prancūzijos valstybės netinkamų veiksmų ir pranešimų "France Télécom" įgyto pranašumo, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Be to, Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes rinkai ir poveikiui konkurencijai būtų mažiau pakenkta, jei ir mažesnė nei tikroji paskolos vertė būtų buvusi grąžinta, nei visiškai nenumačius tokio grąžinimo. Pagal toliau ieškovo pateiktus argumentus bet kuriuo atveju Komisija neprivalėjo tiksliai įvertinti pagalbos sumos.

Ieškovas taip pat teigia, kad Komisija nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos, kuri leidžia nukrypti nuo pareigos grąžinti neteisėtą pagalbą tik išimtinėmis aplinkybėmis arba dėl absoliutaus negalimumo. Ieškovas taip pat teigia, kad Komisija klaidingai konstatavo, kad pagalbos grąžinimas pažeistų teises į gynybą bei teisėtų lūkesčių principą.

Ieškovas teigia, kad nepateikdama tretiesiems asmenims, įskaitant ir ieškovą, tam tikrų Prancūzijos pateiktų ekspertų išvadų, kurie priimant sprendimą suvaidino pagrindinį vaidmenį, Komisija pažeidė skaidrumo principą.

Taip pat ieškovas mano, kad nepaisydama savo pačios gairėse dėl pagalbos restruktūrizavimui nustatytų suvaržymų, Komisija pažeidė procedūrą. Be to, ieškovo nuomone, pripažinus pagalbą nesuderinama, tačiau nepareikalavus jos grąžinimo, buvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Galiausiai, ieškovas teigia, jog buvo pažeista pareiga motyvuoti.

____________