2013 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Ferracci prieš Komisiją
(Byla T-219/13)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovas: Pietro Ferracci (San Cesareo, Italija), atstovaujamas advokatų A. Nucara ir E. Gambaro
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
Panaikinti 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimą pagal SESV 263 straipsnį;
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis ieškinys pareikštas dėl 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimo C(2012) 9461 galutinis, kuriuo pripažinta nesuderinama su vidaus runka, nenurodžius išieškoti, pagalba, suteikta atleidimo nuo savivaldybės nekilnojamojo turto mokesčio (Imposta comunale sugli immobili, toliau – ICI) forma nekomerciniams tam tikrą veiklą vykdantiems subjektams, ir kuriuo pripažįstama, kad palankus vertinimas, taikomas bažnyčiai ir kai kurioms sporto asociacijoms pagal Bendrojo pajamų mokesčio dokumento (Testo unico delle imposte sul reddito, toliau – TUIR) 149 straipsnį, bei atleidimas nuo savivaldybės žemės mokesčio (Imposta Municipale Propria, toliau – IMU), taikomas kai kuriems specialią veiklą vykdantiems subjektams, nėra valstybės pagalba.
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.
Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio pažeidimu ir klaidingu taikymu.
Šiuo klausimu teigiama, kad nors atsakovė nusprendė, kad buvo pažeisti SESV 107 ir 108 straipsniai, nenurodė išieškoti minėtą valstybės pagalbą. Šiuo atžvilgiu ieškovas teigia, kad nebuvo jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurios visiškai nebuvo galima išieškoti ir, bet kuriuo atveju, šis visiškas galimybės nebuvimas nebuvo įrodytas.
Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu ir klaidingu taikymu.Šiuo klausimu teigiama, kad ginčijamame sprendime atsakovė nusprendė, jog Italijos Respublikos TUIR 149 straipsnio 4 dalimi pritaikyta pagalbos priemonė nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV. Konkrečiai kalbant, atsakovė nusprendė, kad nėra selektyvaus pranašumo; ieškovas priešingai teigia, kad aptariama nuostata suteikiamas selektyvus pranašumas visuomenėje pripažintoms bažnytinėms institucijoms ir mėgėjų sporto asociacijoms, taip pat, kad ji atitinka visas kitas valstybės pagalbos buvimo sąlygas, numatytas SESV 107 straipsnio pirmoje pastraipoje.Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu ir klaidingu taikymu.Šiuo klausimu teigiama, kad ginčijamame sprendime atsakovė nusprendė, jog Italijos Respublikos pagalbos priemonė tariamo atleidimo nuo IMU forma nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV. Konkrečiai kalbant, atsakovė nusprendė, kad asmenys, kuriems taikomas IMU, nėra „įmonės“. Ieškovas teigia priešingai, kad gavėjai yra įmonės, kaip tai suprantama pagal Bendrijos teisę, ir visos valstybės pagalbos buvimo sąlygos, numatytos SESV 107 straipsnio pirmoje pastraipoje, yra įvykdytos. Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 296 straipsnio pažeidimu.Šiuo klausimu teigiama, kad ginčija
mas sprendimas turi būti panaikintas, nes jame trūksta motyvų tiek, kiek tai susiję su visais aukščiau nurodytais pagrindais, pažeidžiant SESV 296 straipsnį.