Language of document :

2020 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Senāts) (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A / Veselības ministrija

(Byla C-243/19)1

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 20 straipsnio 2 dalis – Direktyva 2011/24/ES – 8 straipsnio 1 ir 5 dalys ir 6 dalies d punktas – Sveikatos draudimas – Stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos kitoje nei draudimo valstybėje narėje – Atsisakymas suteikti išankstinį leidimą – Stacionarinis gydymas, kurį galima veiksmingai užtikrinti draudimo valstybėje narėje – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis – Skirtingas požiūris dėl religijos)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākā tiesa (Senāts)

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: A

Kita kasacinio proceso šalis: Veselības ministrija

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 20 straipsnio 2 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip: pagal ją nedraudžiama apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybei narei atsisakyti jam suteikti šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje numatytą leidimą, kai šioje valstybėje narėje galima pasinaudoti stacionariniu gydymu, kurio medicininis veiksmingumas nekelia jokių abejonių, tačiau naudojamas gydymo būdas prieštarauja apdrausto asmens religiniams įsitikinimams.

2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 8 straipsnio 5 dalį ir 6 dalies d punktą, siejamus su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip: jais draudžiama valstybei narei, kurioje apdraustas pacientas, atsisakyti jam suteikti šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, kai šioje valstybėje narėje galima pasinaudoti stacionariniu gydymu, kurio medicininis veiksmingumas nekelia jokių abejonių, tačiau naudojamas gydymo būdas prieštarauja šio paciento religiniams įsitikinimams, jei šis atsisakymas nėra objektyviai pagrįstas teisėtu tikslu išlaikyti gydymo pajėgumus arba gydytojų profesinę kompetenciją ir nėra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

____________

1 OL C 182, 2019 5 27.