BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2011 m. vasario 8 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo INSULATE FOR LIFE paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Vien patvirtinamasis sprendimas – Dalinis nepriimtinumas“
Byloje T‑157/08
Paroc Oy AB, įsteigta Helsinkyje (Suomija), atstovaujama J. Palm,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą D. Botis,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. vasario 21 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 54/2008‑2), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi (pranešėjas), teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su 2008 m. balandžio 28 d. Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2009 m. sausio 7 d. Teismo kanceliarijai pateiktu atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su Teismo rašytiniu klausimu bylos šalims,
atsižvelgęs į tai, kad nė viena šalis per mėnesį po to, kai pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį ir todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešimu ir taikydamas Teismo procedūros reglamento 135 a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
A – Dėl pirmosios registracijos paraiškos
1 2004 m. gegužės 4 d. ieškovė Paroc Oy AB, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmąją paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo INSULATE FOR LIFE.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 6, 17 ir 19 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 6 klasė: „Paprastieji metalai ir jų lydiniai; metalinės statybinės medžiagos; kilnojamosios metalinės konstrukcijos; metalinės medžiagos geležinkeliams; ne elektriniai metaliniai kabeliai ir laidai; metaliniai dirbiniai ir papuošalai; metaliniai vamzdžiai; seifai; kitoms klasėms nepriskirtos metalinės prekės; rūdos“;
– 17 klasė: „Kaučiukas, gutaperčia, guma, asbestas, žėrutis ir jų gaminiai, nepriskirti kitoms klasėms; iš dalies apdirbtų plastikų gaminiai; užpildai, sandarinimo ir izoliacinės medžiagos; ne metaliniai lankstieji vamzdžiai“;
– 19 klasė: ,,Ne metalinės statybinės medžiagos; statybiniai standieji ne metaliniai vamzdžiai; asfaltas, derva ir bitumas; kilnojamosios ne metalinės konstrukcijos; ne metaliniai paminklai“.
4 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ekspertas atmetė registracijos paraišką visų nagrinėjamų prekių atžvilgiu, nurodydamas, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir kad jis yra apibūdinamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) prasme.
5 2005 m. spalio 24 d. ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją.
6 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu (toliau – pirmasis sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė ir patvirtino atsisakymą įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE remdamasi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais. Iš esmės Apeliacinė taryba manė, kad atitinkama visuomenė, paprasta arba turinti specialių žinių, žodžių derinį „insulate for life“ iš karto ir konkrečiai neanalizuodama suvoktų kaip nuorodą, kad ieškovė tiekia izoliacines ir atsparias medžiagas, galinčias laikyti visą gyvenimą. Kadangi sintaksės, gramatiniu, fonetiniu ir (arba) semantiniu požiūriais šių elementų sujungimas nėra neįprastas, šis žodžių derinys apibūdina atitinkamų prekių savybes ir todėl tikrai neturi skiriamojo požymio (žr. pirmojo sprendimo 15 ir 18–20 punktus).
7 Ieškovė nepareiškė ieškinio Teisme dėl pirmojo sprendimo.
B – Dėl antrosios registracijos paraiškos
8 2007 m. gegužės 24 d. ieškovė, remdamasi Reglamentu Nr. 40/94, pateikė VRDT antrąją paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą (toliau – antroji registracijos paraiška).
9 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo INSULATE FOR LIFE.
10 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso, pirma, Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasėms, kalbant apie prekes, atitinkančias šio sprendimo 3 punkte aprašytąsias, ir, antra, Nicos sutarties 37 klasei, kalbant apie paslaugas, kurios atitinka tokį aprašymą: „Statyba; taisymas (remontas); įtaisymo ir įrengimo paslaugos“.
11 2007 m. spalio 23 d. sprendimu ekspertas atmetė registracijos paraišką visų nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu, nurodydamas, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
12 2007 m. gruodžio 20 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl šio sprendimo.
13 2008 m. vasario 21 d. sprendimu (toliau – antrasis sprendimas arba ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir patvirtino atsisakymą įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE remdamasi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu.
14 Iš esmės Apeliacinė taryba pirmiausia rėmėsi pirmojo sprendimo 15–20 punktuose išdėstytais motyvais, nurodydama, pirma, kad ieškovės argumentai, pateikti dėl Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių prekių, iš esmės yra tokie patys kaip ir pateiktieji pirmajai registracijos paraiškai pagrįsti ir, antra, kad ieškovė „nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti nusistovėjusios teismų praktikos šioje srityje pasikeitimą arba kokį nors nagrinėjamų rinkų pasikeitimą, kuris paskatintų Apeliacinę tarybą iš naujo įvertinti motyvus, kuriais remdamasi ji prieš tai atmetė (pirmąją) registracijos paraišką“. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba paaiškino, kad aplinkybė, jog pirmasis sprendimas grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu, yra nesvarbi, nes, pirma, tam, kad būtų atmesta registracijos paraiška, pakanka, kad būtų taikomas bent vienas iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų absoliučių atmetimo pagrindų, ir, antra, kad atitinkamų prekių savybes apibūdinantis žodinis žymuo dėl šios priežasties tikrai neturėtų skiriamojo požymio tų pačių prekių atžvilgiu pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Todėl Apeliacinė taryba nurodė, kad detalesnę nuomonę ji turėjo pateikti tik dėl argumentų, „kurie dar (nebuvo) pateikti (pirmojoje) registracijos paraiškoje <...>“, ir dėl to, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas yra registruotinas paslaugų, priskirtų prie Nicos sutarties 37 klasės, atžvilgiu (žr. ginčijamo sprendimo 12–15 punktus).
15 Be kita ko, kalbėdama apie šias paslaugas Apeliacinė taryba iš esmės nurodė, kad atitinkama visuomenė, paprasta arba turinti specialių žinių, „(prašomą įregistruoti) žodinį žymenį, kaip visumą, iš karto ir išsamiai neanalizuodama, suvoktų kaip užuominą, jog ieškovė teikia labai ilgą laiką naudingas galinčias būti paslaugas, susijusias su ypač atsparių izoliacinių medžiagų naudojimu, o ne kaip minėtų paslaugų komercinės kilmės nuorodą“. Informacija, kurią teikia prašomas įregistruoti žymuo, yra aiški, tiesioginė ir tiksli, ir jos negalima laikyti dviprasmiška, aiškintina, netikslia, užsimenamojo pobūdžio arba sugestyvia. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į jo apibūdinamąjį pobūdį žodinis žymuo INSULATE FOR LIFE neturi skiriamojo požymio pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Šio vertinimo nepaneigia aplinkybė, kad šis žodinis žymuo buvo įregistruotas kaip prekių ženklas toms pačioms prekėms Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Iš tikrųjų Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, turinti savas taisykles, kurios privalomos VRDT vertinant, ar žymuo yra registruotinas kaip Bendrijos prekių ženklas. Be kita ko, tokie nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai dėl registracijos yra tik aplinkybė, į kurią tokiomis sąlygomis VRDT gali atsižvelgti (žr. ginčijamo sprendimo 17–19 punktus).
16 Galiausiai Apeliacinė taryba manė, kad paprasčiausia aplinkybė, jog ankstesnėse bylose eksperto vertinimas buvo ne toks griežtas nei šiuo atveju, negali nei pažeisti lygybės prieš įstatymus principo, nei pagrįsti sprendimo, kuris yra pagrįstas ir atitinka Reglamento Nr. 40/94 nuostatas, panaikinimo. Bet kuriuo atveju ji paaiškino, jog abejotina, kad prašomas įregistruoti žymuo yra tikrai panašus į kitus ieškovės nurodytus žymenis (ginčijamo sprendimo 21 ir 22 punktai).
Šalių reikalavimai
17 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą VRDT tam, kad prašomas prekių ženklas būtų įregistruotas,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
18 VRDT Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
A – Šalių argumentai
19 Ieškovė grindžia ieškinį vieninteliu pagrindu, t. y. Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
20 Ieškovė mano, kad, atitinkamos visuomenės, kurią sudaro paprasti vartotojai ir statybų pramonės specialistai, požiūriu, žodinis žymuo INSULATE FOR LIFE neapibūdina prekių ir paslaugų, kurioms prašoma registracijos. Nors žodis „insulate“ yra apibūdinamasis, žodinis žymuo, kaip visuma, yra sugestyvus, jo prasmė „netiksli, nutolusi, neaiški ir neapibrėžta“ nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu, ir todėl leis atitinkamai visuomenei nustatyti jų komercinę kilmę.
21 Be to, nors žodžių derinys „insulate for life“ neatspindi išskirtinai aukšto išradingumo laipsnio, to nepakanka įrodyti, kad jis neturi jokio skiriamojo požymio. Ieškovės nuomone, jei reikėtų pritarti Apeliacinės tarybos argumentams, registruotini būtų tik konkretų lingvistinio ar meninio kūrybingumo arba išradingumo lygį atitinkantys prekių ženklai, o tai reikštų, kad sugestyviems šūkiams būtų taikomi griežtesni kriterijai nei kitiems prekių ženklams.
22 Ieškovė nesutinka su tuo, kad žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE atitinkama visuomenė iš karto suvoktų kaip apibūdinantį atitinkamas prekes ir paslaugas. Priešingai, dėl antrosios minėto žymens dalies („for life“) prašomas įregistruoti prekių ženklas yra sugestyvus, nes „nutolęs, neaiškus ir neapibrėžtas“ minėtų prekių ir paslaugų atžvilgiu, ir gali sukelti įvairių rūšių konotacijų ir asociacijų. Pagrįsdama savo argumentą, kad žodis „life“ nėra tik apibūdinamasis, ieškovė patikslina, jog, kalbant apie prekių ženklą „Thomson Life“, Vokietijos teismas, pateikęs prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui byloje, kurioje priimtas 2005 m. spalio 6 d. Sprendimas Medion (C‑120/04, Rink. p. I‑8551), taip pat manė, kad šis žodis turi vidutinį skiriamąjį požymį.
23 Be to, aplinkybė, kad kiekvienas atskirai nagrinėjamas prekių ženklo elementas neturi skiriamojo požymio, nereiškia, jog toks vertinimas taikytinas ir žymeniui kaip visumai. Kalbėdama apie tokius sugestyvius prekių ženklus, kaip antai žodinis žymuo INSULATE FOR LIFE, ieškovė tvirtina, jog pakanka, kad jie būtų pakankamai išgalvoti ir dėl jų lengvai kiltų įvairių asociacijų ir minčių, nesant būtinybės atitinkamai visuomenei atlikti konkrečią analizę. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad minimalaus skiriamojo požymio pakaktų, kad būtų galima įregistruoti nagrinėjamą žodinį žymenį.
24 Ieškovės nuomone, Apeliacinė taryba neįrodė, kad vartojant žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE nedaromas skirtumas tarp jos paslaugų ir kitų įmonių paslaugų. Ji nesutinka su teiginiu, kad šis žodinis žymuo turi būti suprantamas kaip reiškiantis „visą gyvenimą laikanti aukštos kokybės izoliacija“. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba ir VRDT nepateikė jokio įrodymo savo tvirtinimams pagrįsti, išskyrus paprastą nuorodą į žodyną.
25 Ieškovė priduria, kad United Kingdom Patent Office (Jungtinės Karalystės patentų biuras) įregistravo žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE ir taip aiškiai suteikė minėtam žymeniui minimalų skiriamąjį požymį. Be to, VRDT neturėtų šiuo atveju taikyti griežtesnių kriterijų už tuos, kurie buvo taikyti ankstesniuose jos sprendimuose (1999–2005 m. laikotarpiu), susijusiuose su įvairiais žodiniais žymenimis, pasibaigiančiais žodžių „for life“ deriniu, arba sprendimuose, kuriais visai neseniai buvo pritarta Bendrijos prekių ženklo FACTORS FOR LIFE registracijai.
26 Be to, atsakydama į rašytinį Teismo klausimą ieškovė iš esmės nurodo, jog jos ieškinys priimtinas dėl to, kad ginčijamas sprendimas nėra tik pirmąjį sprendimą patvirtinantis sprendimas. Iš tikrųjų, ieškovės nuomone, kiekvieną registracijos paraišką VRDT turi įvertinti iš naujo, atsižvelgdama į konkrečiai bylai svarbias aplinkybes, kurios su laiku gali pasikeisti. Iš tikrųjų abi bylos yra susijusios su dviem labai skirtingomis prekių ženklų paraiškomis, kurios apima skirtingas klases, kurių atžvilgiu reikia atlikti skirtingą ir nepriklausomą teisinę analizę, ir kurios buvo atmestos remiantis skirtingais pagrindais.
27 VRDT prašo atmesti šį ieškinį iš esmės nurodydama pirmajame ir antrajame sprendimuose išdėstytus motyvus.
B – Bendrojo Teismo vertinimas
1. Dėl priimtinumo
28 Reikia priminti, kad ieškinių priimtinumo sąlygos yra viešosios tvarkos išlyga grindžiami nepriimtinumo pagrindai, kuriuos Sąjungos teismas esant reikalui turi kelti savo iniciatyva (žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 53 punktą ir nurodytą teismų praktiką; šiuo klausimu taip pat žr. 2007 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. prieš Komisiją, C‑176/06 P, 18 punktą).
29 Be to, kaip pripažinta nusistovėjusioje teismų praktikoje, sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ankstesnis per nustatytus terminus neginčytas sprendimas, nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Iš tikrųjų, siekiant išvengti termino, skirto patvirtintam sprendimui apskųsti, atnaujinimo, ieškinys dėl tokio patvirtinamojo sprendimo turi būti pripažįstamas nepriimtinu (šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo nutarties Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją, C‑521/03 P, Rink. p. I‑0000, 41 punktą; 1998 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Waterleiding Maatschappij prieš Komisiją, T‑188/95, Rink. p. II‑3713, 108 punktą ir 2005 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Helm Düngemittel prieš Komisiją, T‑265/03, Rink. p. II‑2009, 62 punktą).
30 Sprendimas laikomas tik patvirtinančiu ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra jokių naujų aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir jeigu prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėta šio ankstesnio akto adresato padėtis (žr. 29 punkte minėtos Nutarties Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 1998 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties BEUC prieš Komisiją, T‑84/97, Rink. p. II‑795, 52 punktą ir 2006 m. spalio 10 d. Nutarties Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑106/05, 46 punktą).
31 Šiuo atveju yra žinoma, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 5 dalimi (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 5 dalis), ieškinio dėl pirmojo sprendimo pareiškimo terminas baigėsi ieškovei minėto sprendimo taip ir neapskundus. Taigi šis sprendimas tapo galutinis ir jo teisėtumas nebegali būti ginčijamas Teisme. Galutinė yra šio sprendimo rezoliucinė dalis bei motyvai, kurie yra būtinas rezoliucinės dalies pagrindas. Taigi darytina išvada, kad pirmajame sprendime Apeliacinė taryba galutinai nusprendė dėl ginčo dalyko, nustatyto pateikus pirmąją registracijos paraišką, kuria siekiama žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą prie Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių priskirtoms prekėms. Iš tikrųjų, kadangi šio sprendimo rezoliucinė dalis gali sukelti teisinių pasekmių ir todėl neigiamai paveikti (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo nutarties Nyderlandai prieš Komisiją, C‑164/02, Rink. p. I‑1177, 21 punktą), ieškovė ją turėjo ginčyti per nustatytą terminą, kurį praleidus, ši teisė prarandama.
32 Taigi reikia nustatyti, ar ir kokia apimtimi antrasis sprendimas yra tik pirmąjį sprendimą patvirtinantis sprendimas, o tam reikia nustatyti atitinkamus ginčų, dėl kurių buvo priimti minėti sprendimai, duomenis. Šiuo tikslu reikia įvertinti, ar aptariamų procedūrų šalys, jų reikalavimai, nurodyti pagrindai, argumentai bei svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, būdingi šiems ginčams ir lėmę sprendimų rezoliucines dalis, yra tapatūs.
33 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad šio ginčo dalykas didele dalimi sutampa su ginčo, dėl kurio priimtas pirmasis sprendimas, dalyku, nes tiek pirmąja, tiek ir antrąja registracijos paraiška ieškovė siekė įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE kaip Bendrijos prekių ženklą Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių prekėms, ir vienintelis skirtumas yra tai, kad antroji paraiška apima dar ir prie 37 klasės priskirtas paslaugas. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad šių paslaugų, kaip homogeniškos grupės, besiskiriančios nuo prie 6, 17 ir 19 klasių priskirtų prekių grupės, atžvilgiu gali būti atliekamas atskiras vertinimas ir pateikiami atskiri motyvai tam, kad būtų nustatyta, ar prašomas įregistruoti žodinis žymuo registruotinas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo nutarties CFCMCEE prieš VRDT, C‑282/09 P, Rink. p. I‑0000, 38–40 punktus; 2009 m. gegužės 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo CFCMCEE prieš VRDT(P@YWEB CARD ir PAYWEB CARD), T‑405/07 ir T‑406/07, Rink. p. II‑1441, 54 ir 55 punktus), vadinasi, aplinkybė, kad ieškovė išplėtė savo registracijos paraišką šių paslaugų atžvilgiu, nėra nauja aplinkybė šio sprendimo 30 punkte nurodytos teismų praktikos prasme su minėtomis prekėmis susijusių analogiškų vertinimų ir motyvų, pateiktų pirmajame sprendime, atžvilgiu. Be to, pirmuoju sprendimu pirmoji registracijos paraiška buvo atmesta remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, o antrosios registracijos paraiškos atmetimas grindžiamas tik Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu.
34 Iš to matyti, kad antrasis sprendimas turi būti laikomas tik patvirtinančiu pirmąjį sprendimą tiek, kiek atsisakymas įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių prekėms jame grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu, tačiau su sąlyga, kad jame šiais klausimais nėra naujų aplinkybių, palyginti su pirmuoju sprendimu, ir kad prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėta ieškovės situacija.
35 Todėl reikia išnagrinėti, pirma, ar, atsižvelgiant į antrąją registracijos paraišką tiek, kiek ji apima prie Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių priskirtas prekes, antrasis sprendimas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, galinčiomis daryti įtaką jo rezoliucinei daliai ir motyvams, kurie yra būtinas rezoliucinės dalies pagrindas, ir, antra, ar priimant šį sprendimą buvo iš naujo išnagrinėta ieškovės situacija.
36 Kalbant apie galimas naujas aplinkybes, būtina konstatuoti, kad savo rašytiniuose dokumentuose VRDT ir Teisme ieškovė iš esmės tik pakartojo argumentus, kuriuos jau buvo pateikusi savo pirmajai registracijos paraiškai pagrįsti. Tačiau ji pridūrė, pirma, kad ekspertas klaidingai taikė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalis), nespręsdamas klausimo, kuriose valstybėse narėse buvo atsisakyta įregistruoti prašomą žodinį žymenį (žr. ginčijamo sprendimo 16 punktą), ir, antra, kad minėtas žymuo kaip nacionalinis prekių ženklas buvo įregistruotas Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje (žr. ginčijamo sprendimo 17 punktą).
37 Taigi pirmuoju argumentu dėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalies nepateikiama naujų faktinių aplinkybių, susijusių su šiuo ginču, ir bet kuriuo atveju jis yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, vadinasi, jis negali daryti įtakos ginčijamo sprendimo rezoliucinei daliai ir motyvams, kurie yra būtinas rezoliucinės dalies pagrindas. Taigi Apeliacinė taryba galėjo jį atmesti iš naujo nenagrinėdama ieškovės situacijos. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalimi tik nurodoma, kad jo 1 dalyje numatyti atmetimo pagrindai taikytini tada, kai jie egzistuoja tik dalyje Bendrijos, todėl joje nenumatyta jokia konkreti pareiga pateikti motyvus.
38 Dėl antrojo argumento, susijusio su prašomo žodinio žymens registracija nacionaliniu lygmeniu, pakanka priminti nusistovėjusią teismų praktiką, kuria Apeliacinė taryba rėmėsi ginčijamo sprendimo 17 punkte, pagal kurią Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė ir VRDT sprendimų teisėtumas vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 40/94, todėl nacionalinės registracijos nėra privalomos VRDT (šiuo klausimu žr. 2002 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sykes Enterprises prieš VRDT (REAL PEOPLE, REAL SOLUTIONS), T‑130/01, Rink. p. II‑5179, 31 punktą) ir ji neprivalo priimti tokių pačių spendimų, kokius panašioje situacijoje priėmė nacionalinės institucijos (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Deutsche SiSi‑Werke prieš VRDT, C‑173/04 P, Rink. p. I‑551, 49 punktą ir 2009 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Apollo Group prieš VRDT (THINKING AHEAD), T‑473/08, Rink. p. II‑0000, 43 punktą). Be to, šiuo atveju ieškovė visiškai nenurodė motyvų, kuriais aptariamos nacionalinės institucijos rėmėsi, nuspręsdamos įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE, ir į kuriuos prireikus galėjo būti atsižvelgta taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokiomis aplinkybėmis, net ir darant prielaidą, kad nurodytos nacionalinės registracijos yra svarbios aplinkybės, atsiradusios po pirmojo sprendimo priėmimo, antrasis ieškovės argumentas yra akivaizdžiai nesvarbus ir dėl to negali daryti įtakos ginčijamo sprendimo rezoliucinei daliai ir motyvams, kurie yra būtinas rezoliucinės dalies pagrindas, todėl Apeliacinė taryba turėjo jį atmesti nepradėdama iš naujo nagrinėti ieškovės situacijos šiuo atžvilgiu.
39 Dėl klausimo, ar ieškovės situacija buvo ar turėjo būti iš naujo išnagrinėta priimant antrąjį sprendimą, iš šio sprendimo 37 ir 38 punktuose pateiktų paaiškinimų išplaukia, kad šiuo atveju taip nėra, nes ieškovė nepateikė naujų svarbių aplinkybių antrajai registracijos paraiškai pagrįsti, kurios galėjo pakeisti pirmajame sprendime pateiktą vertinimą ir kurias dėl to Apeliacinei tarybai būtų reikėję naujai įvertinti nustatant, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamąjį požymį prie Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių prekių priskirtų prekių atžvilgiu. Be to, atsakydama į raštu pateiktą Teismo klausimą ieškovė šiuo atžvilgiu nepateikė paaiškinimų, galinčių paneigti šį vertinimą. Todėl dėl minėtų aspektų Apeliacinė taryba pasielgė teisingai iš esmės tik nurodydama pirmojo sprendimo 15–20 punktus (žr. ginčijamo sprendimo 13 punktą). Lygiai taip pat, atsakydama į ieškovės pakartotą argumentą dėl ankstesnės VRDT sprendimų praktikos, jau egzistavusios pirmojo sprendimo priėmimo momentu, dėl žodinių žymenų, turinčių panašumų su prašomu įregistruoti, Apeliacinė taryba pasielgė teisingai iš esmės antrojo sprendimo 21 ir 22 punktuose tik pakartodama savo argumentus, pateiktus pirmojo sprendimo 5, 21 ir 22 punktuose. Šiuo atžvilgiu tik aplinkybė, kad ginčijamo sprendimo 22 punkte taip pat minimas atsisakymas įregistruoti žodinį žymenį BUILT FOR LIFE, pateiktas jau priėmus pirmąjį sprendimą, negali paneigti šio vertinimo, nes dėl šio atsisakymo, kaip ankstesnės VRDT praktikos patvirtinimo, ieškovės situacija nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjama iš naujo atsižvelgiant į šią praktiką šio sprendimo 30 punkte minėtos teismų praktikos prasme.
40 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad tiek, kiek ginčijamu sprendimu atsisakoma, remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu, įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE kaip Bendrijos prekių ženklą Nicos sutarties 6, 17 ir 19 klasių prekėms, jis yra tik patvirtinamasis sprendimas. Šiuo atžvilgiu nereikia nagrinėti, ar šis patvirtinantis pobūdis apima ir Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atmetimo pagrindo taikymą pirmajame sprendime, nes rėmimosi – kuris tapo galutinis – bent vienu iš to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų pakanka, kad būtų atsisakyta registruoti (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 28 punktą).
41 Todėl reikia konstatuoti, kad šis ieškinys nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su tomis ginčijamo sprendimo dalimis, kuriomis tik patvirtinamas pirmasis sprendimas (žr. šio sprendimo 40 punktą).
2. Dėl esmės
42 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šio ginčo esmė apsiriboja klausimu, ar Apeliacinė taryba pagrįstai manė, kad žodinį žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą prie Nicos sutarties 37 klasės priskirtoms paslaugoms turi būti atsisakyta registruoti ir pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
43 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami „neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai“. Be to, minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.
44 Bendrojo intereso sąvoka, kuria grindžiama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalis, neatsiejama nuo esminės prekių ženklo funkcijos – garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmės tapatybę. Taigi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu absoliučiu atmetimo pagrindu siekiama leisti vartotojui ar galutiniam naudotojui neklystant atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eurohypo prieš VRDT, C‑304/06 P, Rink. p. I‑3297, 56 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Taigi skiriamąjį požymį šios nuostatos prasme turi toks prekių ženklas, kuris leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą ar suteiktą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (žr. 2007 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑144/06 P, Rink. p. I‑8109, 34 punktą ir 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi prieš VRDT, C‑398/08 P, Rink. p. I‑0000, 33 punktą bei nurodytą teismų praktiką). Šiuo tikslu nebūtina, kad prekių ženklas teiktų tikslią informaciją apie prekės gamintojo ar paslaugos teikėjo tapatybę. Pakanka, kad prekių ženklas leistų suinteresuotajai visuomenei atskirti juo pažymėtą prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų ir padaryti išvadą, kad visos juo pažymėtos prekės ar paslaugos pagamintos, parduodamos arba teikiamos kontroliuojant šio prekių ženklo savininkui, kuriam galima priskirti atsakomybę už jų kokybę (žr. 2008 m. spalio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inter-Ikea prieš VRDT (Padėklo vaizdas), T‑387/06–T‑390/06, Rink. p. II‑0000, 27 punktą ir 38 punkte minėto Sprendimo THINKING AHEAD 26 punktą).
45 Atvirkščiai, skiriamojo požymio šios nuostatos prasme neturi žymenys, kurie neleidžia suinteresuotajai visuomenei, įsigyjančiai nagrinėjamų prekių ar paslaugų, dar kartą įsigyjant pakartoti pasirinkimo, jeigu patirtis buvo teigiama, arba pasirinkti kitos prekės ar paslaugos, jeigu ji buvo neigiama. Taip yra žymenų, bendrai naudojamų prekiaujant atitinkamomis prekėmis ar paslaugomis, atveju. Iš tikrųjų šie žymenys žinomi kaip negalintys atlikti esminės prekių ženklo funkcijos – identifikuoti nagrinėjamos prekės ar paslaugos kilmės (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Compagnie générale de diététique prieš VRDT (GARUM), T‑341/06, Rink. p. II‑0000, 29 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
46 Be kita ko, skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir į tai, kaip prekių ženklą suvokia pakankamai informuota ir protingai pastabi bei nuovoki atitinkama visuomenė (žr. 44 punkte minėto Sprendimo Audi prieš VRDT 34 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką bei 44 punkte minėto Sprendimo Padėklo vaizdas 28 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
47 Pagaliau prekių ženklų, sudarytų iš žymenų ar nuorodų, kurie, be kita ko, naudojami kaip reklaminiai šūkiai, kokybės nuorodos ar posakiai, skatinantys pirkti prekes ar paslaugas, kurioms šie prekių ženklai skirti, negalima atsisakyti įregistruoti vien dėl tokio naudojimo. Kalbant apie tokių prekių ženklų skiriamųjų požymių vertinimą, pažymėtina, kad jam neturi būti taikomi griežtesni kriterijai, nei taikomi kitiems žymenims (žr. 44 punkte minėto Sprendimo Audi prieš VRDT 35 ir 36 punktus bei nurodytą teismų praktiką).
48 Visų pirma, kalbant apie atitinkamos visuomenės, dėl kurios šiuo atveju nesiginčijama, nustatymą, reikia konstatuoti, kad Nicos sutarties 37 klasės paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE, yra statybos, taisymo (remonto) ir įtaisymo bei įrengimo paslaugos, priskiriamos, visų pirma, prie namų statybos sektoriaus. Todėl šios paslaugos žinomos ir specialių žinių turinčiai visuomenei ir, žinoma – kiek mažiau, –_paprastiems vartotojams. Kadangi žodinis žymuo, dėl kurio kilo ginčas, sudarytas iš trijų angliškų žodžių, atitinkama visuomenė yra šią kalbą mokanti visuomenė, kuri sudaro labai didelę Europos visuomenės dalį.
49 Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba teisingai analizavo prašomo įregistruoti prekių ženklo elementų ir jo kaip visumos reikšmę atitinkamos visuomenės požiūriu, kad nuspręstų, jog jis nėra skiriamasis nagrinėjamų paslaugų atžvilgiu.
50 Kaip buvo paaiškinta teismų praktikoje, sudėtinių žodinių žymenų atveju reikia atsižvelgti į atitinkamą jų reikšmę, kuri nustatoma remiantis visais šiuos žymenis sudarančiais elementais, o ne vienu iš jų (2007 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo RheinfelsQuellen H. Hövelmann prieš VRDT (VOM URSPRUNG HER VOLLKOMMEN), T‑28/06, Rink. p. II‑4413, 32 punktas). Tokių sudėtinių prekių ženklų skiriamojo pobūdžio vertinimas negali apsiriboti kiekvieno juos sudarančio žodžio ar elemento atskira analize; bet kuriuo atveju toks vertinimas turi būti grindžiamas atitinkamos visuomenės bendru šių prekių ženklų suvokimu, o ne prezumpcija, kad sujungti elementai, atskirai neturintys skiriamųjų požymių, negali turėti tokio požymio. Iš tiesų vien aplinkybė, kad kiekvienas iš šių elementų atskirai neturi skiriamojo požymio, nereiškia, jog jų derinys negali turėti tokio požymio (44 punkte minėto Sprendimo Eurohypo prieš VRDT 41 punktas). Kitaip tariant, norint įvertinti, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį. Tačiau tai neatmeta galimybės, atliekant visapusišką vertinimą, pirmiausia išnagrinėti kiekvieną skirtingą šį prekių ženklą sudarantį elementą (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Develey prieš VRDT, C‑238/06 P, Rink. p. I‑9375, 82 punktą ir 38 punkte minėto Sprendimo THINKING AHEAD 31 punktą).
51 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad ieškovė neginčija, jog žodis „insulate“ neturi kitokios reikšmės nei „izoliuoti“. Be to, nors ieškovė tvirtina, kad žodžių „for life“ derinį – kuriame neatskiriamai susieti prielinksnis „for“ ir daiktavardis „life“ – atitinkama visuomenė ne iš karto suvoktų kaip reiškiantį „trunka visą gyvenimą“ arba „laikotarpiu, apimančiu visą gyvenimą“, tokį argumentą reikia atmesti. Iš tikrųjų, ieškovė nenurodo jokios kitos reikšmės ir tik neaiškiai tvirtina, kad šis žodžių derinys turi skirtingų konotacijų ir sukelia daug asociacijų ir minčių. Todėl, sujungtos žodiniame žymenyje INSULATE FOR LIFE, abi sudedamosios dalys „insulte“ ir „for life“ būtų tiesiogiai suprantamos kaip nurodančios, kad izoliuojama ilgam, arba izoliuojama visam gyvenimui. Taigi, atsižvelgiant į anglų kalbos sintaksės, gramatikos, fonetikos ir (arba) semantikos taisykles, šis žymuo nėra neįprastas ar dviprasmiškas, kad normaliai informuotai ir protingai pastabiai bei nuovokiai atitinkamai visuomenei kiltų kitokia asociacija.
52 Taigi Apeliacinė taryba pagrįstai nusprendė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamas paslaugas, atitinkama visuomenė žodinį žymenį INSULATE FOR LIFE, tiesiogiai ir išsamiai neanalizuodama, suvoks kaip užuominą apie labai ilgą laiką naudingas galinčias būti paslaugas, susijusias su ypač atsparių izoliacinių medžiagų naudojimu, o ne kaip minėtų paslaugų komercinės kilmės nuorodą (žr. ginčijamo sprendimo 19 punktą). Iš tikrųjų, priešingai, nei nurodo ieškovė atsakydama į rašytinį Teismo klausimą, šis žodinis žymuo, net ir kaip giriamasis ar reklaminis šūkis, nėra pakankamai originalus ar įsimintinas, kad reikalautų minimalių atitinkamos visuomenės aiškinimo pastangų, mąstymo arba analizės pastangų (šiuo klausimu žr. 44 punkte minėto Sprendimo Audi prieš VRDT 44, 45 ir 56–59 punktus), nes jis iš karto priverčia jį sieti su nagrinėjamomis paslaugomis, kurias gali teikti bet kuri įmonė, veikianti statybos ir izoliavimo sektoriuje.
53 Todėl reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, jog žodinis žymuo INSULATE FOR LIFE neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme prie Nicos sutarties 37 klasės priskirtų paslaugų atžvilgiu, ir patvirtino savo atsisakymą įregistruoti jį kaip Bendrijos prekių ženklą nesant reikalo pateikti nuomonę dėl to, ar jis yra ir minėtas paslaugas apibūdinantis žymuo.
54 Dėl to šis ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55 Pagal Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
56 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Paroc Oy AB bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Cremona | Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2011 m. vasario 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.